Administracinė byla Nr. eA-2253-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01197-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.3.5; 16.5 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja R. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 14 d. atsakymą Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3) ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2565; įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal visus teisės aktų reikalavimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus ir pateikti jai teisės aktų nuostatas atitinkantį atsakymą; įpareigoti Inspekciją pagal visus teisės aktų reikalavimus išnagrinėti pareiškėjos skundus dėl sklypų ir, vadovaujantis teisės aktais, imtis kitų reikiamų priemonių / atlikti kitus reikiamus veiksmus, siekiant, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, susiję su ginčo žemės sklypais, būtų apsaugoti; įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už Inspekcijos ginčo privalomųjų nurodymų nevykdymą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 buvo nuspręsta pradėti galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) keitimą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso septyni žemės sklypai, todėl ji 2018 m. gegužės 31 d. raštu pateikė Administracijos direktoriui savo pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių. Pasiūlymais buvo prašoma priskirti: Žemės sklypą Nr. 1 (bent jo dalį) – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai zonai; Žemės sklypą Nr. 2 (bent jau didžiąją jo dalį), Žemės sklypus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 (bent jau didžiąją jo dalį), Nr. 7 ir Nr. 8 – pramoninės ir sandėliavimo zonai. Per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atsakymo į pasiūlymus pareiškėja teigė negavusi, todėl į Administraciją pakartotinai kreipėsi 2018 m. liepos 24 d. raštu. Administracija 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. A51- 69579/18(2.15.1.1-MP3) nurodė, kad į pasiūlymus dėl Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 iš dalies atsižvelgta; 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51-75077/18(2.15.1.1-MP3) nurodė, kad į 2018 m. liepos 24 d. prašymus atsižvelgta iš dalies. Nesutikdama su šiais atsakymais pareiškėja pateikė skundus Inspekcijai, kuri 2018 m. rugsėjo 19 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1149 konstatavo, kad pareiškėjos pasiūlymai yra atmesti nemotyvuotai ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus. Inspekcija 2018 m. spalio 29 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1384 taip pat įpareigojo Administraciją pakartotinai išnarinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pateiktus pasiūlymus. Tačiau Administracija 2018 m. lapkričio 12 d. rašte nepagrįstai nurodė, kad į pareiškėjos pasiūlymus dėl Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 yra atsižvelgta iš dalies. Pareiškėja akcentavo, jog dar iki 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymo pateikimo pagal Bendrojo plano keitimo sprendinius jau buvo numatoma, kad dalis Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7 pateks į pramonės ir sandėliavimo zoną ir būtent dėl to buvo pateiktas 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymas dėl Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 7, prašant juos visus priskirti pramonės ir sandėliavimo zonai. Pagal viešoje erdvėje skelbiamus Bendrojo plano keitimo sprendinius visiškai niekas nepasikeitė nei po 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymo, nei po 2018 m. liepos 24 d. prašymo, todėl pareiškėja dėl 2018 m. lapkričio 12 d. atsakymo pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2565 konstatavo, kad vykdydama Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1384, Administracija panaikino savo 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. A51-777772/18(2.15.1.1.-MP3), pakartotinai išnagrinėjo 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus ir atsakė pareiškėjai 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-4244/19(2.15.1.1.-MP3), nevykdė Bendrojo plano planavimo proceso.

3.       Pareiškėjos manymu, Administracijos 2019 m. sausio 14 d. raštas Nr. A51-4244/19(2.15.1.1.-MP3), kaip ir kiti Administracijos atsakymai, kurių neteisėtumas ir nepagrįstumas jau yra konstatuotas 2018 m. rugsėjo 19 d. Privalomuoju nurodymu ir 2018 m. spalio 29 d. Privalomuoju nurodymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių, imperatyvių teisės aktų nuostatų, prie jo nepridėti dokumentai. Be to, į pareiškėjos skundus dėl Administracijos 2019 m. sausio 14 d. atsakymo nėra priimtas joks Inspekcijos sprendimas. Tiek 2019 m. sausio 14 d. atsakymo dalis dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo, tiek Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2D-2565, taip pat atsakovų netinkamas veikimas (neveikimas) dėl Bendrojo plano keitimo sprendinių yra neteisėti ir nepagrįsti, teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių.

4.       Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Bendrojo plano keitimo sprendinius šalia sklypų esančius žemės sklypus ir / ar jų dalis yra planuojama priskirti pramonės ir sandėliavimo funkcinei zonai, o tai patvirtina, kad nors iki šios dienos nėra aiškūs atrankos kriterijai, realiai nėra jokių (nei teisinių, nei faktinių) kliūčių sklypus priskirti pasiūlymuose nurodytoms funkcinėms zonoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad to pageidauja sklypų savininkai ir sklypai jau yra tapę privačia nuosavybe. Pareiškėjos teigimu, jos pasiūlymai nebuvo tinkamai įvertinti, todėl jai pateiktas neteisėtas ir nepagrįstas 2019 m. sausio 14 d. atsakymas dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo, tačiau Inspekcija to tinkamai neįvertino.

5.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. 

6.       Administracija nurodė, kad

7.       Administracija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų teritorijose funkcinės zonos lieka nepakitusios dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių. Pareiškėjai buvo suteikta informacija apie tai, jog jos teiktų pasiūlymų tenkinimas prieštarautų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms ir toks pasiūlymo tenkinimas pirmiausia neatitiktų reikalavimo, kad naujas teritorijų planavimo dokumentas neprieštarautų galiojantiems teisės aktams. Ginčijamu Administracijos raštu pareiškėjos nuosavybės teisės nėra apribojamos, jos turimų teisių apimtis išlieka nepakitusi, ginčo sklypai ir toliau gali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Byloje turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar buvo pateikti pakankami, aiškūs pareiškėjos pasiūlymų atmetimo motyvai. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą nustatė, jog Administracija įvykdė Inspekcijos Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1384 ir atsakyme pakankamai išsamiai ir motyvuotai paaiškino pasiūlymų nepriimtinumą. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę, planavimo organizatorius siekdamas nesuteikti neįgyvendinamų lūkesčių statyboms funkcinėse zonose LIU-1-8 ir LIU-2-2, kurios prieštarautų galiojantiems teisės aktams (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms) priėmė ginčijamą raštą, kuriame šias aplinkybes ir nurodė.

8.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už Inspekcijos ginčo privalomųjų nurodymų nevykdymą palikti nenagrinėtą, o kitus skundo reikalavimus atmesti.

9.       Inspekcija nurodė, kad ginčijamą 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2D-2565 priėmė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjusi T. M. R. (teisių perėmėja – R. Č.) 2018 m. rugsėjo 26 d. skundą. Pažymėjo, kad planavimo organizatoriui suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai nėra privalomi. Įvertinusi Administracijos 2019 m. sausio 14 d. atsakymą Nr. A51-4244/19(2.15.1.1-MP3), 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2565 Inspekcija konstatavo, jog planavimo organizatorius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus, pakankamai išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, motyvus, dėl kurių neatsižvelgė į pasiūlymus, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planavimo organizatorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei tinkamai įvykdė Inspekcijos 2018 m. spalio 29 d. Privalomąjį nurodymą PN-1384. Inspekcija taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, visuomenės pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu vertinami ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. Č. skundą.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Administracija, vykdydama privalomąjį nurodymą pareiškėjai ir Inspekcijai 2019 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą, teigdama, kad planavimo organizatorius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti; Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2D-2565, išnagrinėjusi Administracijos atsakymą, konstatavo, kad planavimo organizatorius pakankamai išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą.

12.       Vadovaudamasis TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (2018 m. lapkričio 7 d. akto redakcija) 6.4.2 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą pasiūlymai teritorijų planavimo organizatoriui nėra privalomi, tačiau aptariamose teisės normose planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai yra nustatytas privalomo elgesio modelis – laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą jis neturi teisės vertinti rengiamų Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

13.       Įvertinęs pareiškėjos skundžiamo Administracijos 2019 m. sausio 14 d. rašto turinį bei apimtį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja Bendrojo plano organizatoriui pateikė 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus ir gavo atsakymą, jog į pasiūlymus nėra atsižvelgiama. Administracija išdėstė atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymus faktinius motyvus (būtinybę įvertinti viešojo intereso aspektus, prioriteto teikimą visuomenės gyvenimo kokybei, gamtos apsaugai, darnaus kraštovaizdžio formavimui, darniai plėtrai kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas, planavimo proceso tęstinumą) ir teisinius motyvus (TPĮ 8, 50 str.). 

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skundo turinys patvirtina, kad ji suprato pasiūlymų atmetimo motyvus ir iš esmės nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjos teiginius, kad Administracija nepasisakė dėl ginčo žemės sklypų funkcinių zonų (ne)nustatymo, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, kadangi ginčijamame 2019 m. sausio 14 d. rašte nurodyta, jog ginčo žemės sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę, planavimo organizatorius neatsižvelgė į pasiūlymus, siekdamas nesuteikti neįgyvendinamų lūkesčių statyboms funkcinėse zonose LIU-1-8 ir LIU-2-2, kurios prieštarautų galiojantiems teisės aktams; Administracijos rašte taip pat nurodytos teisės normos.

15.       Įvertinęs ginčijamų Administracijos ir Inspekcijos aktų turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, buvo aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, jie pasirašyti įgaliotų asmenų.

III.

16.       Pareiškėja R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą.  

17.       Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), kurios, yra privalomos planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms, taip pat savivaldybės bendruosius planus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į TPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teritorijų planavimo tikslus. Pareiškėja nesutinka, kad Bendrojo plano sprendiniai neturi būti tikrinami iki jų tvirtinimo, kuris pagal TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 4 punktą yra to paties, t. y. baigiamojo etapo, dalis. Inspekcija iki Bendrojo plano keitimo sprendinių tvirtinimo privalo tinkamai patikrinti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą (tai, prieš tai priimdama Privalomuosius nurodymus, patvirtino pati Inspekcija). 

18.       Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – ir Priežiūros įstatymas) Inspekcija atlieka ginčo teritorijos planavimo valstybinę priežiūrą, kuri apima administracinių sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą. Todėl Inspekcija skundžiamame 2019 m. vasario 22 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad baigiamojo etapo sprendinių viešinimo metu ji neatlieka atmestų pasiūlymų motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo.

19.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti.

20.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Administracijos 2019 m. sausio 14 d. rašto Nr. A51- 4244/19(2.15.1.1-MP3), kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos teiktus pasiūlymus rengiamam bendrajam savivaldybės planui, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracija, vykdydama privalomąjį nurodymą pareiškėjai ir Inspekcijai 2019 m. sausio 14 d. pateikė atsakymą, teigdama, kad planavimo organizatorius pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti. Inspekcija, 2019 m. vasario 22 d. išnagrinėjusi gautą Administracijos atsakymą, sprendimu Nr. 2D-2565, konstatavo, kad planavimo organizatorius pakankamai išsamiai nurodė atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, šiuos motyvus pagrindė teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

22.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, kurios, yra privalomos planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms, taip pat savivaldybės bendruosius planus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms, nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį ir kt.

24.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir vertino byloje pateiktus įrodymus.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 27 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (2018 m. lapkričio 7 d. akto redakcija) 6.4.2 papunktis. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-169/2012; Nr. A442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015; Nr. A-2374-442/2016; Nr. A-1032-520/2017; kt.).

26.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ginčijamus sprendimus bei nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas nepažeidė minėtų teisės aktų nuostatų. Teisėjų kolegija patikrinusi, kaip pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, daro išvadą, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama apygardos administracinio teismo atliktam įrodymų vertinimui jo nekartoja. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Administracijos 2019 m. sausio 14 d. raštas yra išsamus ir pagrįstas. Akivaizdu, kad pareiškėjai yra aiškūs pasiūlymo atmetimo motyvai. Administracija grindžia savo poziciją tuo, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų teritorijose funkcinės zonos lieka nepakitusios dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių. 2019 m. sausio 14 d. rašte nurodoma, jog ginčo žemės sklypai patenka į magistralinio dujotiekio pirmą vietovės klasę, planavimo organizatorius priėmė sprendimą, siekdamas nesuteikti neįgyvendinamų lūkesčių statyboms funkcinėse zonose LIU-1-8 ir LIU-2-2, kurios prieštarautų galiojantiems teisės aktams (Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėms).

27.       Taigi Administracija įvertino pareiškėjos pasiūlymus, juos išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atitinkami pasiūlymai (kaip ir pareiškėjos teikti pasiūlymai) nėra privalomi planavimo organizatoriui. Pareiškėjos skundus išnagrinėję tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija, pagrįstai nusprendė, jog Administracija pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą ir prašymą, pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą.

28.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė