Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-518/2018

                                   Teismo proceso Nr. 1-01-1-59957-2017-8

             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;

 (S)

1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.10.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.1.;

2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistajam R. B.,

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš R. B. nukentėjusiajai P. V. priteista 1 674,28 Eur turtinės žalos ir 3 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl I. V. kapavietės sutvarkymo ir klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš R. B. nukentėjusiajai R. L. priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent:

2017 m. lapkričio 16 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė peiliu I. V. į kairę krūtinės ląstos pusę, padarydamas jam durtinį-pjautinį, kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su žaizda krūtinės kairėje, pasieninėje krūtinplėvėje, antrajame tarpšonkauliniame tarpe, aortos kylančiosios dalies priekinės ir užpakalinės sienų, ketvirto krūtininio slankstelio kūno pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, dėl ko, iš buto išėjęs I. V. nuo patirtų sužalojimų namo laiptinėje mirė.

2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. buvo paskirta per griežta savo trukme laisvės atėmimo bausmė, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, neginčija, jog būtent jo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Nuteistojo teigimu, pagal BK 59 straipsnį jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, labai gailėjosi bei savo aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimą, bandė išvengti sunkesnių pasekmių skubiai iškviesdamas medicinos pagalbą, veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio veiksmai, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nuteistasis nurodo, kad peiliu smogė netikėtai, tikrai nenumatė ir nenorėjo tokių sunkių pasekmių. Apeliantas tiesiog nesusivaldė dėl didelio susijaudinimo, kai nukentėjusysis, būdamas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai šnekėdamas apie buvusią žmoną, taip pat smurtavo, dėl ko, anot nuteistojo, jį ištiko šokas. Todėl R. B. padarė tai, ko iš anksto nebuvo numatęs, vėliau ir pats negalėjo patikėti, kad galėjo taip pasielgti. Nuteistasis tvirtina, nuolat galvojantis apie tai, ką padarė, ir už tai save smerkiantis.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas. 

5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B., neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

Dėl paskirtos bausmės

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta savo trukme laisvės atėmimo bausmė.

6.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustaty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

6.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus - motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.  Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. R. B., nors ir  neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Apeliantas yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 98, 100), piktnaudžiaujantis alkoholiu, už tai daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 101-122), iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kurio metu peiliu sužalojo keleivių kontrolės kontrolierių (t. 2, b. l. 81-82, 83-92). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo jo nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis iškart po įvykio iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

7. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymi, kad sudavė smūgį peiliu netikėtai, nes nesusivaldė, kai nukentėjusysis, būdamas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai šnekėdamas apie buvusią žmoną, taip pat smurtavo, dėl ko, anot nuteistojo, jį ištiko šokas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis I. V. prieš užpuolimą būtų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėtų sukelti nuteistajam R. B. didelio susijaudinimo būseną. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptariamo įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas pirmosios instancijos teisme neparodė, kad įvykio metu dėl kilusio konflikto buvo labai susijaudinęs ir jam aptemo sąmonė. Nuteistasis paaiškino, kad aptariamas įvykis atsitiko dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o I. V. tyčiojosi iš R. B. ir jo buvusios žmonos.

7.1. Pažymėtina, kad nuteistojo pozicija dėl nukentėjusiojo I. V. elgesio ir priežasčių, nulėmusių smurtinius R. B. veiksmus pastarojo atžvilgiu, buvo nenuosekli. 2017 m. lapkričio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad išgertuvių metu I. V. pasigyrė, jog palaiko intymius santykius su viena moterimi Žvėryno mikrorajone. Nuteistasis pamanė, kad nukentėjusysis kalba apie jo buvusią sutuoktinę, ir suprato tai kaip pasityčiojimą. I. V. į R. B. pastabas atsakė, kad tai ne jo reikalas. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, labai susinervino ir dūrė nukentėjusiajam peiliu (t. 2, b. l. 6-7). Tuo tarpu 2018 m. kovo 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. B. paaiškino, jog išgertuvių metu I. V. pradėjo iš jo tyčiotis, sakydamas, kad pastarasis nemoka gyventi su moterimis ir kad jis intymiai bendravo su nuteistojo buvusia žmona. Būdamas neblaivus ir karšto temperamento, R. B. nesusilaikė ir sudavė smūgį nukentėjusiajam peiliu (t. 2, b. l. 12-16; 165-167). Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau aptarta R. B. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus šioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl R. B. neteisingai įvertintos situacijos pastarajam nesaikingai vartojant alkoholį. Nuteistojo reakcija į kilusį žodinį konfliktą, t. y. peilio panaudojimas smūgiuojant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Nesant objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis įžeidė R. B., nėra pagrindo pripažinti, jog I. V. buvo nužudytas nuteistajam labai susijaudinus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

8. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis, būdamas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai šnekėdamas apie buvusią žmoną, taip pat smurtavo. Kaip jau buvo aptarta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis I. V. įvykio metu įžeidė R. B.. Pastarasis, būdamas neblaivus neteisingai įvertino išgertuvių metu susidariusią situaciją. Be to, pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis jo nepuolė. Taigi, šiuo atveju nenustatytas provokuojantis ar rizikingas I. V. elgesys, kuris galėjo turėti įtakos R. B. veiksmams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir R. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

9. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį – devynerių metų - laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad R. B. iškart po įvykio iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą bandė išvengti sunkesnių padarinių ir kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, ir švelninti R. B. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. 

Dėl civilinių ieškinių.

10. Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo R. B. prašymų yra sumažinti iš jo nukentėjusiosioms priteistą žalos atlyginimą.

11. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji P. V. (nužudytojo I. V. motina) pareiškė civilinį ieškinį 3630,28 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129-130). Nukentėjusioji R. L. (nužudytojo I. V. sugyventinė) pareiškė civilinį ieškinį 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 154). Apygardos teismas nukentėjusiųjų P. V., R. L. civilinius ieškinius patenkino iš dalies ir iš nuteistojo R. B. priteisė P. V. 1674,28 Eur turtinės žalos bei 3720 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl I. V. kapavietės sutvarkymo bei klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka; R. L. – 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

12. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai P. V. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl I. V. įsiskolinimo grąžinimo (142,8 Eur) dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 135), jis yra realus ir pagrįstas.

12.1. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios P. V. patirtos I. V. laidojimo išlaidos (karsto ir urnos įgijimo, gėlių, kitų ritualinių paslaugų, kremavimo, gedulingų pietų ir kt.) yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 131-134), šis turtinės žalos dydis (iš viso 1697,48 Eur) yra realus ir pagrįstas. Dalies laidojimo išlaidų (aukos kunigui už laidotuvių apeigas, papildomų transporto ir gėlių pirkimo išlaidų) nukentėjusioji negalėjo pagrįsti rašytiniais dokumentais, tačiau ginčo dėl nurodytų išlaidų (iš viso 290 Eur) pirmosios instancijos teisme nekilo, todėl jos pagrįstai pripažintos turtine žala ir priteistos iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai P. V..

12.2. Nukentėjusioji P. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš R. B. priteisti būsimas kapo sutvarkymo išlaidas – 1500 Eur, kurias sudarys paminklo įsigijimas ir pastatymas kapinėse bei kapo sutvarkymas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusioji pagrįstai pageidauja gauti atlyginimą už kapavietės sutvarkymą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji šios turtinės žalos rašytiniais dokumentais nepagrindė, pripažino P. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl I. V. kapavietės sutvarkymo bei klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12.3. Taigi, nukentėjusiajai P. V. iš nuteistojo R. B. iš viso buvo pagrįstai priteista 2130,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji P. V. gavo 304 Eur laidojimo pašalpą ir 152 Eur turtinės žalos kompensaciją (t. 1, b. l. 138-140), atitinkamai buvo sumažintas šiai nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydis nuo 2130,28 Eur iki 1674,28 Eur.

13. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

13.1. Nukentėjusioji P. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad I. V. staigi mirtis buvo labai netikėta, dėl sūnaus nužudymo ji labai išgyveno, patyrė šoką, sielvartą, dvasines kančias. Sūnaus gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai nukentėjusiąją ypatingai sukrėtė ir sukėlė sunkesnius dvasinius išgyvenimus (t. 1, b. l. 129-130). Nukentėjusioji P. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad sūnus I. V. jai buvo geras, atvažiuodavo per atostogas, padėdavo buityje (t. 2, b. l. 167).

13.2.Nukentėjusioji R. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad I. V. staigi mirtis buvo labai netikėta, jie kartu planavo bendrą ateitį. Paaiškėjus sugyventinio mirties smurtinėms aplinkybėms, nukentėjusioji labai dėl to išgyveno, patyrė šoką, sielvartą, dvasines kančias. I. V. gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai nukentėjusiąją ypatingai sukrėtė ir sukėlė sunkesnius dvasinius išgyvenimus (t. 1, b. l. 154). Nukentėjusioji R. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su I. V. kartu pragyveno 20 metų, viską darė kartu, rūpinosi buitimi, tačiau oficialiai santuokos nesudarė. Dėl sugyventinio nužudymo ji neteko artimo žmogaus, bendravimo, paramos (t. 2, b. l. 167-168).

13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo R. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios P. V. ir R. L. patyrė neturtinės žalos. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų P. V. ir R. L. santykiai su nužudytuoju I. V. buvo artimi. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji P. V. staiga ir netikėtai neteko sūnaus, kuris rūpindavosi senyvo amžiaus motina ir padėdavo buityje, R. L. – sugyventinio, su kuriuo kartu pragyveno 20 metų, rūpinosi bendra buitimi, be nužudytojo neįmanoma įgyvendinti kartu kurtų ateities planų. R. L. taip pat neteko I. V. uždirbamų pinigų dalies. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Dėl I. V. nužudymo nukentėjusiosios neteko artimo ryšio, šiltų santykių. Nustatydamas iš R. B. nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos.

13.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiosioms P. V. ir R. L. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – po 6000 Eur nužudytojo motinai ir sugyventinei, kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji P. V. gavo 2280 Eur neturtinės žalos kompensaciją (t. 1, b. l. 138-140), atitinkamai buvo sumažintas šiai nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Albinas Bielskis

                                                 Daiva Pranytė-Zalieckienė

Linas Žukauskas