Civilinė byla Nr. 3K-3-271/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir
Juozo Šerkšno,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V.
kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį
ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios
teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymą,
proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo aiškinimo ir taikymo.
Sprendžiant ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimą ir
santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, ieškovė prašė teismo nutraukti
santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti
nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo
nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt per mėnesį periodinių išmokų iki jo
pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą – 0,0563 ha žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), priteisti ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui
kompensaciją, lygią 1/3 žemės sklypo vertės, dvi transporto priemones priteisti
atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/3 daliai automobilių
vertės. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsisakė reikalavimo
dėl žemės sklypo padalijimo, nes ji žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės
teise ir šią teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės
sklypas nelaikytinas dalytinu turtu.
Atsakovas, pareiškęs priešieškinį, nesutiko su ieškovės argumentais ir
nurodė, kad jie žemės sklypą įsigijo už bendras lėšas šeimos poreikiams
tenkinti, todėl šis turtas pripažintinas jungtine nuosavybe, kuris turi būti
padalytas po lygiai. Atsakovo teigimu, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas
ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys
neskelbtini). Pagerinimų vertė – 47 000 Lt. Atsakovas prašė teismo nutraukti
santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei
ir atsakovui santuokines pavardes, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą
nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po
200 Lt per mėnesį periodinių išmokų iki jo pilnametystės, padalyti santuokoje
įgytą turtą: 0,0563 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisti
ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui kompensaciją, lygią 1/2 daliai žemės
sklypo vertės, dvi transporto priemones priteisti atsakovui, įpareigojant jį
sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 daliai automobilių vertės, priteisti
atsakovui pusę ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) pagerinimo išlaidų.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino
iš dalies: nutraukė ginčo šalių santuoką, po santuokos nutraukimo paliko
ieškovei ir atsakovui santuokines pavardes, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą
nustatė su atsakovu, priteisė iš ieškovės po 200 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui
iki vaiko pilnametystės, priteisė atsakovui dvi transporto priemones, įpareigojant
jį sumokėti ieškovei 7000 Lt kompensaciją, žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, priteisė jį ieškovei ir įpareigojo ją sumokėti
atsakovui 157 500 Lt kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio
reikalavimą priteisti jam gyvenamojo namo pagerinimo išlaidas, nes jis šių
neįrodė. Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo
įsigytas po santuokos sudarymo, už jį buvo sumokėta iš bendrų lėšų –
investicinių čekių ir grynųjų pinigų, sklypas įsigytas šeimos poreikiams
tenkinti, todėl, nepaisant to, jog jis buvo įregistruotas kaip asmeninė
ieškovės nuosavybė, šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Kadangi šiame sklype stovėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis
namas, tai sklypą teismas priteisė ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atsakovui
1/2 dalies žemės sklypo vertės kompensaciją.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi
apeliacinius skundus tenkino iš dalies, sumažino pirmosios instancijos teismo
sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistą 157 500 Lt kompensaciją iki 72000 Lt;
priteisė iš ieškovės atsakovui 23 500 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų;
kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, atsižvelgdama į
ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teisme pateiktą 2009 m. rugsėjo 25 d.
UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ vertintojų rinkos požiūriu preliminariai
nustatytą žemės sklypo vertę (144 000 Lt), konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai visą žemės sklypą priteisė ieškovei, o atsakovui
– kompensaciją už jam tekusią sklypo dalį, tačiau, atsižvelgusi į žemės sklypo
vertę bylos nagrinėjimo metu, sumažino priteistą kompensaciją iki 72 000 Lt.
Kolegija, vertindama gyvenamojo namo pagerinimui įdėtų lėšų pagrįstumą, rėmėsi liudytojų
parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kita bylos medžiaga ir
nustatė, kad santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis
turtas buvo iš esmės pagerintas, padidėjo namo bendras ir naudingas plotai; sutuoktinių
bendromis lėšomis santuokos metu buvo įrengtas namo rūsys, mansarda, tualetas,
vonia. Kolegija, įvertinusi 2007 m. kovo 23 d. turto vertinimo ataskaitą,
kurioje nurodyta pagerinimų vertė – 47 000 Lt, pripažino pagrįstu atsakovo
prašymą priteisti jam 1/2 dalį pagerinimų vertės.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu
skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo dalis, kuriomis žemės
sklypas (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe
ir iš ieškovės atsakovui priteista 157 500 Lt kompensacija; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis, kuriomis kompensacija
sumažinta iki 72 000 Lt, ir atsakovui priteista iš ieškovės 23 500 Lt
gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų; atmesti atsakovo reikalavimą dėl pagerinimo
išlaidų priteisimo, žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė CK 3.88 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes tais
atvejais, kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas
bendrąja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu registre turtas nurodytas
kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į
rašytinius įrodymus, kuriuose nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypas būtų
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Viena ta aplinkybė, kad ginčo žemės
sklypas buvo įsigytas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo būti lemiama
pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kasatorei, kaip asmenine
nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto savininkei, buvo leista įsigyti žemės
sklypą namų valdai eksploatuoti, sklype nebuvo atsakovui nuosavybės teise
priklausančių pastatų, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėja
nurodyta kasatorė, sklypas įregistruotas jos vardu, sklypui išpirkti buvo
panaudoti kasatorės ir jos tėvo investiciniai čekiai.
2.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK
3.127 straipsnį, nes parinko neteisingą turto padalijimo būdą: žemės sklypas
yra dalus, tik dalyje sklypo stovi kasatorei nuosavybės teise priklausantys
statiniai, todėl teismas, nors ir neteisėtai pripažinęs žemės sklypą bendrąja
jungtine nuosavybe, atsakovui turėjo priteisti ne kompensaciją, o žemės sklypo
dalį. Pagal teismų praktiką pirmiausia turėjo būti taikomas turto padalijimo
natūra principas ir, tik turtui esant nedaliam, turėjo būti priteista piniginė
kompensacija. Be to, teismui įpareigojus kasatorę sumokėti piniginę
kompensaciją atsakovui, pažeistos jos teisės, nes pinigų suma yra didelė,
kompensacijai sumokėti kasatorė priversta parduoti namą.
3.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir
neįvertino byloje esančių įrodymų dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų. Kasatorės teigimu, atsakovas pirmosios instancijos teisme
paaiškino, kad gyvenamojo namo rūsio darbus jis su kasatorės tėvu atliko iki
vestuvių, kasatorės tėvas prisidėjo pinigais, atliko kai kuriuos darbus; 2006
m. gruodžio 22 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akte konstatuota,
kad kasatorė ūkio būdu atliko paprastą einamąjį remontą įrengdama patalpas
palėpėje; atsakovas nepateikė įrodymų, kokią sumą jis išleido gyvenamajam namui
pagerinti, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais turto
vertintojo dokumentais, kuriuose palėpės įrengimo darbai įvertinti dabartinėmis
kainomis.
Atsiliepimu į
ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs
įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl turto pripažinimo
bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdo, nenukrypo
nuo teismų praktikos. Teismas, priteisdamas turto pagerinimo išlaidas,
nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.88
straipsnio taikymo
Kasatorė kelia
CK 3.88 straipsnio taikymo klausimą, teigdama, kad teismai, taikydami šį
straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes tais
atvejais, kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas
bendrąja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu registre turtas nurodytas
kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismas, nustatydamas
bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Kasatorė
byloje remiasi CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma apie turto,
esančio bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe, registraciją viešame registre. Teisėjų
kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v.
A. A., bylos Nr. 3K-P-168/2010. Plenarinė
sesija atkreipė teismų dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai
suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog
turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame
registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas
tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe,
jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į
tai, plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame
registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją,
todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88
straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų
bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties
teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą
sutuoktinių turtą bei kilus sutuoktinių ginčui, turi vadovautis ne tik viešo
registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių
duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4
dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m.
gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. V. A.,
bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, sistemiškai aiškinant CK trečiosios knygos
normas, kurios reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą, matyti, kad
įstatymų leidėjas CK 3.88 straipsnio 3 dalimi siekė apsaugoti sąžiningus
trečiuosius asmenis, t. y. suteikė registracijos faktui deklaratyviąją, bet ne
konstatuojamąją reikšmę. Tai reiškia, kad jeigu viešame registre kaip turto
savininkas yra nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys
turi teisę manyti, jog tas turtas yra registre nurodyto sutuoktinio nuosavybė,
tačiau, kilus sutuoktinių ginčui, turto teisinis režimas yra nustatomas
remiantis jau pirmiau nurodytais kriterijais.
Nagrinėjamoje byloje teismų argumentai dėl žemės sklypo
teisinio režimo nustatymo neprieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai. Teismai,
pripažindami žemės sklypą bendrąja jungtine bylos šalių nuosavybe, pagrįstai ir
teisingai rėmėsi CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.
Pažymėtina, kad viešo registro duomenys buvo pakeisti bylos nagrinėjimo metu,
t. y. jau vykstant ginčui dėl turto priklausomybės.
Dėl
lengvatinėmis sąlygomis įgyto turto (žemės sklypo) vertės nustatymo,
sprendžiant piniginės kompensacijos priteisimo klausimą
Pagal CK 3.127
straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų
sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem
sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam
sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį
pinigais. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), buvo įsigytas po santuokos sudarymo, už jį buvo sumokėta iš
bendrų lėšų – investicinių čekių ir grynųjų pinigų, sklypas įsigytas šeimos
poreikiams tenkinti, todėl, nepaisant to, jog jis buvo įregistruotas kaip
asmeninė ieškovės nuosavybė, šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe ir priteisė už atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį piniginę
kompensaciją.
Dalijamo
bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Apeliacinės
instancijos teismas iš esmės šia įstatymo nuostata vadovavosi, tačiau teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vieno iš dalijamų objektų – namų valdos
žemės sklypo – vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į šio turto įgijimo
būdą bei specifinę paskirtį, t. y. į aplinkybę, jog šiame sklype stovi ieškovei
asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai,
sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą.
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado 1996 m.
birželio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šios
sutarties sudarymo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987
patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos
tvarka, kurios 7.1.1.1 punkte nustatyta, kad privačių namų valdų savininkai
turėjo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai ne
aukciono tvarka, taikant nominalią žemės kainą. Nominali parduodamos žemės
kaina buvo nustatoma vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu
Nr. 909 patvirtinta Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo
metodika. Teisėjų kolegija nurodo, kad nominali kaina neatspindi tikrosios
parduodamo daikto vertės. Nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti
tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis
sąlygomis. Nagrinėjamos bylos atveju subjektas, turėjęs teisę įsigyti ginčo
žemės sklypą lengvatine kaina, buvo ne atsakovas, o kasatorė, nes atsakovas
nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą neturėjo. Taigi kasatorės nuosavybės teisė
į gyvenamąjį namą buvo būtina ir esminė sąlyga ginčo žemės sklypui įsigyti, o
šis sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje,
atsižvelgiant į sklypo dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės
teisinės apyvartos objektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje
byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas įsigytas
lengvatinėmis sąlygomis, kai lengvatos subjektas yra gyvenamojo namo savininkė
– kasatorė, ir atsakovo panaudotų sklypui įsigyti lėšų dalis sudaro tik minimalią
dalį (apie 1/3 dalį nominalios sklypo kainos), priteistinos kompensacijos
dydžio nustatymas, vadovaujantis sklypo rinkos kaina, neatsižvelgiant į sklypo
įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5
straipsnio 4 dalis).
Kasacinio
teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam
tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis
yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės
5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr.
3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas
natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas
bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, nors byloje nustatyti faktai
(kasatorės gaunamos pajamos, jos sveikatos būklė) buvo pagrindas sutikti su
kasacinio skundo argumentais, kad priteistai kompensacijai išmokėti kasatorė
būtų priversta parduoti namą ir atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu
atsakovas, o tai reikštų nurodytų protingumo ir teisingumo principų nepaisymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad
atsakovui priteistinos už namų valdos žemės sklypą kompensacijos dydis
nustatytinas vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į sklypui
įsigyti panaudotų bendrų lėšų dydį ir atsakovui tenkančią dalį. Teisėjų kolegijos
manymu, atsakovui priteista kompensacija mažintina iki 10 000 Lt, tai atitiktų pirmiau
nurodytus civilinių teisių gynimo principus.
Dėl
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių
Kasatorė
kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė
ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais
kasatorės argumentais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo
sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados
atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias
reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti
grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis
įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta
tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo
principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,
kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus,
teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms
nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi
ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi
įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali
konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai
padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia,
kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti
pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G.
v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; 2009 m. sausio 22 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr.
3K-3-13/2009).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadą apie
tai, kad kasatorei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas
šalims gyvenant santuokoje buvo iš esmės pagerintas, grindė objektyviais
faktais – bendro ir naudingo plotų padidėjimu, kuris nustatytas rašytiniais
įrodymais, o pagerinimų vertę nustatė turto vertinimo ataskaitoje pateiktų
duomenų pagrindu. Turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją,
įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis
dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes,
pavyzdžiui, dalijamo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo
24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi
juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus
reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį – laikoma teisinga, kol ji
nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita
yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus
reikalavimus (CPK 197 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007).
Turto vertinimo ataskaita byloje vertinama kartu su kitais įrodymais.
Apeliacinės
instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdamas reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino
visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje
nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl kasatorės
argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą
pažeidimo, atmestini.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teisėjų
kolegija, sumažinusi priteistos iš kasatorės kompensacijos dydį, remdamasi CPK 93 straipsnio
1, 2 dalimis, perskirsto bylinėjimosi išlaidas.
Kasatorė
prašo priteisti žyminį mokestį už kasacinį skundą (300 Lt), išlaidas advokato
pagalbai apmokėti surašant kasacinį skundą (1000 Lt), atsakovas prašo priteisti
išlaidas advokato pagalbai, šiam surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį
skundą, apmokėti (2000 Lt). Sumažinus apeliacinės instancijos teismo iš
kasatorės atsakovui priteistą kompensaciją, pagal CPK 93 straipsnio 2
dalį ieškovei iš atsakovo priteistina 258 Lt žyminio mokesčio už kasacinį
skundą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaidų dydžio advokato pagalbai
apmokėti, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus,
bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir nurodo, kad pagal
Rekomendacijų 8.13 punktą kasatorei priteistina 860 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, surašant kasacinį skundą. Atsakovo prašomos priteisti
išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijų 8.14
punkte nustatytą dydį, todėl jos mažintinos ir atsakovui iš kasatorės
priteistina 224 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į
ieškovės kasacinį skundą.
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 48,83 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš proceso dalyvių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio
1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti.
Iš ieškovės J.
V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 72 000 Lt kompensaciją
atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 10
000 Lt (dešimties tūkstančių litų).
Priteistas iš ieškovės
J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 3015 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės
instancijos teisme sumažinti iki 2593 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų
devyniasdešimt trijų litų).
Priteistas iš atsakovo
A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 3082,67 Lt bylinėjimosi išlaidas
apeliacinės instancijos teisme padidinti iki 3514,24 Lt (trijų tūkstančių
penkių šimtų keturiolikos litų 24 ct).
Kitą teismo
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei
J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V.
(asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258 Lt (du šimtus penkiasdešimt
aštuonis litus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 860 Lt (aštuonis šimtus
šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant kasacinį
skundą.
Priteisti iš ieškovės
J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus) išlaidų
advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės
J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,84 Lt (šešis litus 84 ct)
į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme.
Priteisti iš
atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,99 Lt
(keturiasdešimt vieną litą 99 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Janina
Stripeikienė
Juozas
Šerkšnas