Civilinė byla Nr. 2A-416-390/2013
Procesinio sprendimo kategorija:42.5; 45.5;114.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1953-151/2012 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos už šilumos energijos tiekimą priteisimo,
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją - 9896,35 Lt, 581,21 Lt palūkanų, 314,00 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, jog AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Už patiektą šilumą atsakovas turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas -28445015). Atsakovui butas priklauso nuosavybės teisėmis. Su atsakovu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis nėra sudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo - vartojimo) santykiai. Atsakovas šilumą vartojo, tačiau už ją nemoka (moka dalinai). Atsakovui naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą - mokėti palūkanas. Atsakovo skola už patiektą šilumą susidarė: už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2009-10-01 iki 2011-11-01 - 5 011,98 Lt; už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2009-07-10 iki 2011-11-01 - 4 884,37 Lt. Iš viso už šilumą atsakovas yra skolingas 9 896,35 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei AB „Kauno energija“ 9896,35 Lt skolos už patiektą šilumos energiją, 581,21 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 10477,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 314,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt už duomenų gavimą. Teismas nustatė, kad ieškovė butui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra atsakovas, tiekia šilumą. Su atsakovu nesudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, tačiau atsakovas šilumos energiją vartojo, todėl tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo - vartojimo) santykiai. Atsakovui už patiektą šilumos energiją nuo 2009-10-01 iki 2011-11-01 priskaičiuota 5011,98 Lt, o už patiektą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo 2009-07-10 iki 2011-11-01 priskaičiuota 4884,37 Lt, viso už šilumos energiją atsakovas yra skolingas ieškovei 9896,35 Lt. Byloje pateikti buto apyvartos žiniaraščiai (b. l. 12,13) patvirtina, jog atsakovui skola už šilumos energiją buvo paskaičiuota tik nuo to laiko kai atsakovas tapo buto savininku, o skolos likutis pradžiai nebuvo įskaičiuotas į galutinį atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas prašė sumažinti šilumos kainą dėl didelių šilumos nuotėkių trasose, tačiau pateikė tik spalvotas termovizinės analizės nuotraukas ir nepateikė jokių analizės paaiškinimų, nuotraukų iššifravimų. Atlikta ekspertizė yra neinformatyvi, ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Atsakovas taip pat nepateikė tikslių paskaičiavimų dėl skolos už šilumos energiją sumažinimo. Patikrinęs Lietuvos teismo ekspertų sąrašą teismas nustatė, jog ekspertizę atlikęs asmuo V. B. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Byloje pateiktas eksperto pažymėjimas nėra išverstas į lietuvių kalbą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, jog remiantis pateikta termovizinės analizės ataskaita nėra pagrindo ieškovės ieškinį atmesti ar jį patenkinti iš dalies sumažinant atsakovo įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teikiami atsikirtimai nėra susiję su ieškinio reikalavimais, jie deklaratyvaus pobūdžio, konkrečiai neginčijant skolos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatytų pagrindo perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 08 28 sprendimą ir AB „Kauno energija“ ieškinį apeliacinėje instancijoje išnagrinėti iš esmės, bei atmesti kaip nepagrįstą; paskirti žodinį bylos nagrinėjimą; iškviesti apklausai termovizinės analizės ataskaitą paruošusi specialistą V. B.; paskirti termovizinę ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertams, tam kad objektyviai butų nustatyta, kokį procentą šilumos virš leistinų nuostolių, papildomai praranda miesto šiluminės trasos ir ar tie nuostoliai įtraukiami į išrašomas vartotojams sąskaitas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė prievoliniai - teisiniai santykiai, nes teisinis pagrindas tokiems santykiams susiklostyti yra šalių pasirašyta energijos pirkimo - pardavimo sutartis (C.K.6.383 str. l p.). Vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų faktas ir momentas neatstoja, o tuo labiau nepanaikina nešališkos sutarties sudarymo prievolės iš abiejų pusių, norint tiekti (gauti) šilumą. Energijos pirkimo -pardavimo sutartys yra viešosios sutartys (CK 6.383 str. 3 p.), todėl AB „Kauno energija“ privalo sudaryti nešališką sutartį su kiekvienu fiziniu asmeniu, kuris kreipiasi (CK 6.161.str. 2p.). Teismas į šiuos straipsnius neatsižvelgė.
Ieškovė vengė sudaryti sutartį su A. B.. AB „Kauno energija“ sutartis, siūlyta A. B. (ar bet kuriam kitam asmeniui), grubiai pažeidžia CK 6.188 str. 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktus).
Teismas, spręsdamas dėl skolos pagrįstumo privalėjo įvertinti vartotojo sutarties sąlygas, atsakovo kaip vartojimo sutarties (silpnesniosios sutarties) šalies teisių ir pareigų aspektu, pačios sutarties sąlygų aspektu.
Teismas be pagrindo atsisakė vertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl termovizinės analizės ataskaitos. Ši ataskaita buvo pateikta ne kaip Lietuvos teismo ekspertų sąraše esančio eksperto išvada, o būtent dėl to, kad ji yra pakankamas pagrindas skirti teismo ekspertizę ją pavedant atlikti ekspertui, įtrauktam į LR Teismo ekspertų sąrašą. Atsakovo pateiktą termovizinės analizės ataskaitą atlikęs V. B. yra pakankamos kvalifikacijos (tą liudija sertifikatas), kad atlikti termovizinės ekspertizes pastatams, gruntui ar atmosferai. Laikmenoje yra nurodyta kuriose iš termovizinių nuotraukų užfiksuota temperatūrų skirtumai virš termofikacinių (šiluminių) trasų, o kuriose užfiksuota pastato temperatūrų nuotėkiai. Palyginus pirmą su antru matyti, kad esminiai šilumos nuostoliai yra trasose, bet ne pastatuose. Trasų nuostoliai AB „Kauno energijos“ yra kalkuliuojami į vartotojams (taip pat ir atsakovui) pateikiamas sąskaitas, o turėtų būti dengiami pačios ieškovės, nes tai yra jo neūkiškumo rezultatas. Todėl atsakovas ir prašė šį specialistą pakviesti į teismo posėdį siekdamas, kad teismui būtų suprantamai paaiškinta ekspertizės išvada. Tik tinkamai išnagrinėjus šiuos įrodymus, teismas turėtų pagrindo juos atmesti ar patvirtinti, galbūt nuspręsti, ar reikia skirti termovizinę ekspertizę pavedant ją atlikti teismo ekspertams, tuo labiau, kad šie ekspertai yra specialistai mokantys paskaičiuoti, kokį procentą šilumos virš leistinų nuostolių, papildomai praranda miesto šiluminės trasos, kol termofikacinis vanduo pasiekia vartotojus ir grįžta atgal pas šilumos gamintoją. Taigi teismo atsisakymas iškviesti V. B. į posėdį ir skirti teismo ekspertizę yra nepagrįstas, o pateikti byloje įrodymai liko tinkamai neišnagrinėti. Tokie teismo padaryti proceso pažeidimai sudarė pagrindą priimti nemotyvuotą teismo sprendimą, padaryti neteisingas išvadas.
Teismo sprendimu konstatuota, kad „atsakovo teikiami atsikirtimai nėra susiję su ieškinio reikalavimais, jie deklaratyvaus pobūdžio, konkrečiai neginčijant skolos dydžio“. Apeliantas nesutinka su šia išvada, kadangi teismas neįsigilino į atsakovo argumentus, jų tinkamai neanalizavo. Ginčyti skolos dydį - reiškia pripažinti skolą, iš esmės tik ginčytis dėl skolos dydžio. Atsakovas ginčijo neteisinį, antikonstitucinį, akivaizdžiai monopolinį AB „Kauno energija“ elgesį, priverčiant vartotoją A. B. vartoti šilumą monopolistui pageidaujamomis sąlygomis, tai yra mokėti už paslaugą, dėl kurios teikimo sąlygų nebuvo susitarta. Taigi, šiuo požiūriu A. B. teiginiai nėra jokiu būdu deklaratyvūs, o būtent nuosekliai siekiantys nepripažinti prievartinių energijos tiekimo sutarties sąlygų, o logiškai toliau einant ir pačios skolos dydžio.
Apie tai kad buto savininkas, adresu (duomenys neskelbtini) yra pasikeitęs, AB „Kauno energija“ žinojo dar 2009 metais, kai vyko civilinė byla (Nr.2-13365-329/2009) tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir V. L. (buvusio šio buto savininko). AB „Kauno energija“ nors ir žinojo, kad V. L. nebėra šio buto savininkas, nuo 2009-07-10 d., tačiau sąskaitas už šildymą iki 2011 metų lapkričio mėn. išrašinėjo V. L. vardu. Negana to išrašinėdami sąskaitas nuo 2009-07-10 d. pliusavo ir V. L. sumas kurias Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-07 sprendimu pagal vykdomąjį raštą ieškojimui buvo atidavę antstoliams iš to paties V. L.. Atsakovas nuo 2009 metų nekartą buvo skambinęs į AB „Kauno energija“, kad pakeistų pavardę ant išrašomu sąskaitų ir išminusuotų V. L. priteistą sumą apie 8 000 Lt. Todėl delspinigiai, palūkanos ir kitos baudos negali būti atsakovui taikomos, jei AB „Kauno energija“ per savo aplaidumą iki 2011-12-23 d., t. y. iki ieškinio padavimo, nei karto ir nebuvo išrašiusios sąskaitų atsakovo vardu.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties, sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-651/2004). Šiuo atveju, abiejų šalių valia - tiekti ir gauti šilumą realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Atsakovas šilumos energiją vartojo, tačiau už ją nemokėjo. Tai, kad nėra sudaryta sutartis, nereiškia, jog atsakovas neturi mokėti už jam suteiktas paslaugas. CK 6.384 str. įtvirtinta nuostata, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygų (toliau -Standartinės sąlygos) 9 dalyje nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Darytina išvada, kad tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Standartines sąlygas. Atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nesirūpindamas apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumą, dėl ko ir susidarė prašoma priteisti skola. Toks atsakovo neveikimas neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų.
Apelianto teiginys, kad „teismas spręsdamas dėl skolos pagrįstumo privalėjo įvertinti vartotojo sutarties sąlygas <...>“ yra visiškai nepagrįstas, kadangi apeliantas neteisingai vertina tiek šilumos pirkimo-pardavimo teisinius santykius, tiek ir patį ieškinio dalyką. AB „Kauno energija“ ieškiniu prašo priteisti susidariusią skolą, todėl laikytina, kad ieškinio dalykas byloje yra skola, o ne pareiga mokėti už šilumos energiją.
Ekspertizės išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Teismas tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą bei byloje esančius įrodymus, vertino atliktą ekspertizę, kuri nėra susijusi su ieškovės pateiktais ieškininiais reikalavimais, kadangi sprendžiant klausimą dėl skolos dydžio, termovizinės analizės ataskaita neturi įtakos.
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, 2007-12-11, Nr. 130-5259) 12 str. 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtų šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Atsižvelgiant į šias nuostatas AB „Kauno energija“ yra įpareigota apmokestinti visą šilumos apskaitos prietaiso išmatuotą šilumą, patiektą į pastatą, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo sumažinti apelianto įsiskolinimą.
AB „Kauno energija“, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., kurioje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ieškiniu prašė priteisti 581,21 Lt priskaičiuotų materialiųjų palūkanų už laiku neatsiskaitytą patiektą šilumos energiją, o ne delspinigius ar „kitas baudas“. Pagal LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 d. 4 p. vartotojai privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Apeliantas, nepateikė jokių įrodymų, kad po to kai 2009-07-13 įsigijo butą kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo ar dėl informacijos apie buto savininko pasiteikimą pateikimo. Kaip išaiškino Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. 2A-2129-343/2011 nežinodama apie subjekto, atsakingo už apmokėjimą už tiekiamą šilumos energiją, pasikeitimą, šilumos tiekėjas neturėjo teisinio pagrindo sąskaitas siųsti atsakovų vardu, todėl negali būti laikoma atsakinga už atsakovo, kaip vartotojo, teisių apribojimus. Šiuo atveju apribojimus nulėmė netinkamas paties atsakovo elgesys.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nepripažinus žodinį bylos nagrinėjimą būtinu apeliacinės instancijos teisme netenkintinas apelianto prašymas dėl specialisto V. B. apklausos, o taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis bei apelianto apeliacinio skundo argumentaciją netenkintinas apelianto prašymas skirti byloje termovizinę ekspertizę.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).