Civilinė byla Nr. e2A-1171-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00851-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 13 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai dėl perkančios organizacijos sprendimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai (toliau – perkančioji organizacija arba Mokykla), prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ir nutraukti viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 484292, toliau – Pirkimas) bei įpareigoti atsakovę tęsti šio Pirkimo procedūras.

2.       Nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. atsakovės paskelbtame viešajame Pirkime ieškovė pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2020 m. birželio 3 d. informavo ieškovę apie tai, kad susipažino su tiekėjų atsiųstais techniniais duomenimis. 2020 m. birželio 11 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą apie tai, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, t. y. kad nepriims pasiūlymo kvietimui dalyvauti Pirkime, o ieškovei, 2020 m. birželio 16 d. paprašius nurodyti tokio sprendimo motyvus, perkančioji organizacija paaiškino, kad ieškovės valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės, pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nepateikta; ieškovė turi daug bylų teismuose, todėl jos prasta reputacija.

3.       Iš Audito sekos duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 3 d. Pirkimas buvo „uždarytas“, nors apie tai ieškovė nebuvo tinkamai informuota. 2020 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl neteisėtų sprendimų Pirkime, nurodydama, kad perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pasiūlymą, kuris atitiko visus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovė 2020 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pretenziją, nurodydama, jog gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimą, turėjo pagrindą nutraukti viešąjį Pirkimą, iškilus poreikiui patikslinti Pirkimo sąlygas.

4.       Ieškovės nuomone, atsakovės 2020 m. birželio 11 d. sprendimas nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, kadangi:

4.1.       dėl valgiaraštyje siūlomų dešrelių – Pirkimo sąlygose nebuvo tuo aspektu jokių ribojimų, vienintelis ribojimas – valgiaraščiuose negali būti Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu (toliau – Aprašas), draudžiamų ingredientų / patiekalų / produktų, o dešrelė, kaip produktas, Apraše neuždrausta;

4.2.       dėl pateikto bufeto pasiūlymo – Pirkimo sąlygų 51.6 punkte buvo numatyta tiekėjui galimybė pateikti papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąrašą, kiekvieno sąraše esančio patiekalo valgiaraštį, technologinę kortelę, nuotraukas ir pan., o jokių kitų valgiaraščių, išskyrus numatytų Pirkimo sąlygų 51.6. punkte, tiekėjas neprivalėjo teikti;

4.3.       dėl turimų bylų teismuose ir prastos reputacijos – VšĮ „Bruneros“ didžiąja dalimi yra ieškovė viešųjų pirkimų bylose dėl neteisėtai vykdomų pirkimo procedūrų ir pan., didelis bylų skaičius neturi nieko bendra su įmonės reputacija, Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas toks pasiūlymo atmetimo pagrindas, kaip negatyvi informacija apie tiekėją viešoje erdvėje, ieškovė nėra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą ar nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą, kuriuos tvarko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl viešojo maitinimo paslaugų.

5.       Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į ieškovės pretenziją perkančioji organizacija dėl minėtų ieškovės pasiūlymo atmetimo priežasčių apskritai nepasisakė, o tik akcentavo, jog nutraukė Pirkimą dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl to, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, kas rodo, jog ir pačiai perkančiajai organizacijai buvo neaišku, kokį sprendimą ji priėmė ir dėl kokių priežasčių, taip pat ir tiekėjui tapo neaišku, kokį sprendimą skųsti ir kaip ginti savo pažeistas teises.

6.       Ieškovės nuomone, sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra neteisėtas, kadangi nenurodytas nei vienas realus motyvas, kodėl nuspręsta nutraukti Pirkimą, kokios tokį sprendimą lėmusios priežastys, kokie konkretūs Pirkimo sąlygų trūkumai trukdė tęsti procedūras, kokių trūkumų nebuvo galima pašalinti nenutraukus procedūrų, o tam tikros netiesiogiai nurodytos priežastys yra nepagrįstos.

7.       Nors atsakovė nurodė, kad perskaičiuota numatoma paslaugų vertė yra mažesnė nei 10 000 Eur, kas leidžia vykdyti mažos vertės neskelbiamą pirkimą, tačiau tikroji nutraukimo priežastis – suvokimas, jog ieškovės pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, nors šiuo metu ir iki tol ilgą laiką maitinimo paslaugas mokyklai teikė A. C. individuali įmonė, todėl vykdant Pirkimą neskelbiamo konkurso būdu būtų pasiūlyta ir toliau paslaugas teikti šiai įmonei.

8.       Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur, o nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad paslaugos turi būti teikiamos 12 mėnesių su teise pratęsti du kartus po 12 mėnesių, į numatomo Pirkimo vertę turi būti įskaičiuojamos visos perkamos paslaugos (tiek nemokamo, tiek mokamo viso 160 vaikų maitinimo paslaugos), tai, kad vaikai lanko įstaigą apie 170 dienų per kalendorinius metus, Pirkimo vertė bus apie 179 520 Eur (170 dienų x 3 metai x 160 vaikų x 2,20 Eur (tik pietų įkainis), tad neskelbtinas Pirkimas šioje situacijoje negalimas.

9.       Nors atsakovė nurodė, kad gavo VPT sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijai, VPT nebeduoda sutikimų nutraukti viešuosius pirkimus, tad tikėtina, tokio sutikimo atsakovė negalėjo gauti ir jo nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimus atmesti / nepriimti ieškovės VšĮ „Bruneros“ pasiūlymą bei nutraukti viešojo irkimo atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 484292) procedūras.

11.       Teismas atmetė atsakovės prašymą nutraukti bylą tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, o ieškinyje nurodomas faktinis pagrindas nesutampa su pavėluotai perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, ir pan., nes toks atsakovės prašymas, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias ir teismo nustatytas faktines aplinkybes bei teisės taikymo praktiką, negali būti tenkinamas.

12.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, jog apie 2020 m. birželio 3 d. priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą ieškovė nebuvo informuota. Priešingai, 2020 m. birželio 3 d. ieškovė buvo informuota apie tai, kad perkančioji organizacija susipažino su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kas atitinkamai tiek ieškovei, tiek bet kuriam tiekėjui tokioje situacijoje leido pagrįstai manyti, jog Pirkimo procedūros yra vykdomos, yra susipažįstama ir vertinami tiekėjų pasiūlymai.

13.       Dar daugiau – 2020 m. birželio 11 d. pranešimu pati perkančioji organizacija informavo ieškovę apie tai, kad jos pateiktas Pirkime pasiūlymas nebus priimtas, t. y. yra atmestas, o ieškovei 2020 m. birželio 16 d. paprašius paaiškinti tokio sprendimo priėmimo argumentus ir motyvus, nurodyti priežastis, dėl kurių jos pasiūlymas buvo atmestas, perkančioji organizacija 2020 m. birželio 16 d. pranešimu tokias priežastis ir argumentus nurodė (netinkamo valgiaraščio, bufeto pasiūlymo pateikimas, bylų teismuose turėjimas ir t.t.), ir atsakovė nei 2020 m. birželio 11 d., nei 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose, nei jokiu atskiru pranešimu ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad dar 2020 m. birželio 3 d. Pirkimo procedūras buvo nuspręsta, nutraukti. Taigi, iš tokių perkančiosios organizacijos veiksmų, tiek ieškovė, tiek bet kuris kitas tiekėjas identiškoje situacijoje turėjo pagrindą manyti, kad Pirkimas tebevyksta ir jo metu perkančiosios organizacijos atliekami vienokie ar kitokie veiksmai bei priimami vienokie ar kitokie sprendimai, atitinkamai turėjo teisę ir pagrindą skųsti būtent tuos perkančiosios organizacijos veiksmus / sprendimus, apie kuriuos pačios perkančiosios organizacijos buvo informuojama – šiuo atveju sprendimą atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą.

14.       Teismas pažymėjo ir tai, kad pati perkančioji organizacija ieškovės 2020 m. birželio 18 d. pretenziją priėmė ir ją iš esmės nagrinėjo, o ne paliko nenagrinėtą, kaip pateiktą praleidus VPĮ nustatytą terminą ar kaip pateiktą dėl nesamo perkančiosios organizacijos sprendimo ir pan. Tokiu būdu matyti, kad pati atsakovė šiuo atveju nelaikė, jog ieškovė nesilaiko privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ar, kad šia tvarka naudojasi netinkamai, nesąžiningai ir pan.

15.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės 2020 m. birželio 18 d. pretenzijoje nėra nurodyti argumentai, dėl kurių ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Pirkimą laiko neteisėtu, ir dalies teismui pareikštame ieškinyje ieškovės nurodomų faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių bei reikalavimų nėra pareikšta pretenzijoje perkančiajai organizacijai, nagrinėjamu atveju, taip pat negali sudaryti pagrindo spręsti apie privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymą ar kitą bylos nutraukimo pagrindą. Akivaizdu, kad neturėdama informacijos apie perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti Pirkimą priežastis, pagrindus, motyvus, ieškovė negalėjo dėl jų pasisakyti savo pretenzijoje. Tik 2020 m. birželio 22 d. sprendime atmesti ieškovės pretenziją perkančioji organizacija ieškovei pirmą kartą išaiškino ir nurodė savo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą, pagrindus ir motyvus, atitinkamai ieškovė dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo ir išsakė savo poziciją ir reikalavimą teismui pateiktame ieškinyje.

16.       Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų nutraukti bylą, kadangi nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog toks sprendimas apskritai nebuvo ir negalėjo būti perkančiosios organizacijos priimtas, nes viešojo Pirkimo procedūros 2020 m. birželio 3 d. buvo nutrauktos, atitinkamai nesamo sprendimo teisėtumo vertinimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, tačiau šiuos atsakovės teiginius, teismas vertino kritiškai, nes jie prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos veiksmams, atliktiems viešojo Pirkimo procedūrų metu bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

17.       Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 3 d. sprendimu viešojo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjusių, gavus tiekėjų pasiūlymus, ir perkančiajai organizacijai Pirkimo sąlygose nustačius tam tikrus netikslumus ir klaidas, dėl kurių tolesnis Pirkimo vykdymas neužtikrins tokių maitinimo paslaugų įsigijimo, kokių realiai siekia perkančioji organizacija ir kurios realiai užtikrins jos tikruosius poreikius, atitinkamai dėl ko kyla poreikis pakeisti / pakoreguoti esmines Pirkimo sąlygas. 

18.       Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, VPĮ bei teismų praktiką, teismas sprendė, kad jos negali būti laikomos naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, kurių perkančioji organizacija nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, prognozuoti bei įvertinti iki Pirkimo paskelbimo, ruošdamasi Pirkimo procedūroms, rengdama Pirkimo sąlygas ir kurios atitinkamai galėtų pateisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą bei sudaryti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jų nutraukimo pagrindą.

19.       Teismo vertinimu, perkančioji organizacija dar prieš skelbdama apie viešąjį Pirkimą, juo labiau turėjusi ne pirmą kartą rengti tokio pobūdžio pirkimus maitinimo paslaugoms ateinantiems mokslo metams įsigyti, neabejotinai galėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti visus būtinus reikalavimus bei sąlygas.

20.       Spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą teisėtumo, teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. birželio 3 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, šio posėdžio metu apskritai nebuvo iškilę ir perkančiosios organizacijos svarstomos / nagrinėjamos/ aptariamos aplinkybės, kurioms esant atsakovė nutraukė Pirkimo procedūras. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu buvo svarstomos aplinkybės tik susijusios su viešojo Pirkimo verte bei nurodomi abstraktūs teiginiai dėl būtinumo keisti Pirkimo sąlygas.

21.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei perkančioji organizacija neteigė ir neįrodinėjo, jog jos vykdyto viešojo Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos, t. y. neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko egzistuotų objektyviai pateisinamas viešojo Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas. Šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, tai iš esmės pripažino ir pati perkančioji organizacija, ir kaip matyti iš viso bylos konteksto, atsakovė galimai buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga rengdama Pirkimo sąlygas, o prasidėjus Pirkimo procedūroms tiesiog panoro pakeisti tam tikras viešojo Pirkimo sąlygas (nustatyti kitus reikalavimus tiekėjams, kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir t. t.). Vis dėlto, toks perkančiosios organizacijos Pirkimo suvokimo, sąlygų įsivaizdavimo koncepcijos pasikeitimas, nuomonės dėl sąlygų formulavimo pakeitimas (juo labiau, kai nėra kalbama apie sąlygų neteisėtumą ir prieštaravimą teisės aktų reikalavimams) teismo nuomone, negali būti laikomas teisėtu Pirkimo nutraukimo pagrindu. Priešingu atveju, t. y. jeigu perkančiajai organizacijai būtų suteikta teisė kiekvieną kartą nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl noro keisti iki tol buvusias teisėtas pirkimo sąlygas, tai reikštų VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo, tiekėjų teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimą, perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimą jai suteikta teise savo nuožiūra formuluoti pirkimo sąlygas.

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad iš esmės visos atsakovės nurodytos aplinkybės neatitiko VPĮ 29 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sampratos, nors perkančiosios organizacijos poreikis dėl Pirkimo objekto įsigijimo buvo ir tebėra išlikęs, ir minėtos aplinkybės negali būti laikomos teisėtu viešojo Pirkimo nutraukimo pagrindu, atsakovės 2020 m. birželio 3 d. sprendimas nutraukti viešojo Pirkimo procedūras pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

23.       Teismas taip pat nurodė, kad visi perkančiosios organizacijos nurodyti ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindai negali būti laikomi teisėtais. Iš VšĮ „Bruneros“ pateikto pasiūlymo teismas nustatė, kad tik į vieno iš siūlomų patiekalų – cukinijų picos su dešrelėmis (a. r.) ir pomidorais – sudėtį yra įtrauktos virtos dešrelės, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovė bei iš esmės neneigė ir neįrodinėjo pati atsakovė, šis ingredientas nėra įtrauktas į Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“, 8 – 23 punktuose minimuose teisės aktuose nurodytų draudžiamų tiekti vaikų maitinimui maisto produktų sąrašą, jo buvimas ieškovės pasiūlyme nepažeidžia jokių kitų pačios atsakovės nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų. Pažymėjo, kad atsakovė nei 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose ieškovei, nei kituose savo priimtuose sprendimuose, nei šiame teismo procese teiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo, kokių konkrečių Pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos) reikalavimų neatitinka šis faktas. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad aplinkybė,  jog „valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės“ negali būti laikoma teisėtu ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindu.

24.       Nors atsakovė, kaip kitą ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindą nurodo aplinkybę, kad ieškovė pateikė bufeto pasiūlymą, o Mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, tačiau ir šis argumentas, teismo vertinimu, taip pat neleidžia ieškovės pasiūlymo vertinti kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kadangi pačiose Pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė tiekėjams pasiūlyti papildomą maitinimą (bufetą), nurodant patiekalų sąrašą, kiekvieno patiekalo valgiaraštį, teikiant kiekvieno patiekalo nuotraukas, o papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, patrauklumas buvo netgi įtvirtintas ir detalizuotas kaip vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, už kurį tiekėjui skiriami balai.

25.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 32 punkte buvo numatytas baigtinis ir aiškus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas, tuo tarpu Pirkimo sąlygų 4 priede nurodytas baigtinis ir aiškus tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašas, ir perkančiosios organizacijos nurodytas bylų teismuose turėjimo faktas, kaip toks, nėra minimas nei tarp tiekėjų pašalinimo pagrindų, nei tarp kvalifikacinių reikalavimų (kalbama tik apie nuteisimą už konkrečias nusikalstamas veikas, mokestinių įsipareigojimų nevykdymą ir t.t.). Perkančioji organizacija nei 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose ieškovei, nei 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į pretenziją, nei teismui teismuose procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė konkretaus kvalifikacijos reikalavimo ar tiekėjo pašalinimo pagrindo, kuriais remdamasi sprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų. Atsakovė taip pat nenurodė ir nepaaiškino, kuo pasireiškia ieškovės „prasta reputacija“, t. y. nenurodė nei faktinio, nei teisinio sprendimo ieškovės kvalifikaciją šiuo aspektu laikyti neatitinkančia Pirkimo dokumentų pagrindimo, nei vienokio ar kitokio jos pašalinimo iš Pirkimo pagrindo buvimo.

26.       Įvertines visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės 2020 m. birželio 3 d. sprendimas nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas pagrįstu, motyvuotu ir įrodytu, todėl teismas jį taip pat pripažino neteisėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

27.1.       byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie nutrauktą Pirkimą žinojo dar iki 2020 m. birželio 22 d. atsakovės atsakymo į ieškovės pretenziją, nes ieškovė informaciją matė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) jau nuo 2020 m. birželio 3 d., o faktą apie įrašo matymą pripažino savo 2020 m. birželio 18 d. pretenzijoje, tačiau vis tiek dėl Pirkimo nutraukimo neteisėtumo / negalimumo nepateikė jokių argumentų. Be to, atsakovė triplike aptarė aplinkybes, kad ieškovė buvo tikrai informuota apie 2020 m. birželio 3 d. sprendimą nutraukti Pirkimą, o pati ieškovė dublike patvirtino, kad CVP IS Pirkimo Audito sekos modulyje matė informaciją, jog 2020 m. birželio 3 d. Pirkimas buvo uždarytas. Dėl to, teismo išvada, kad ieškovė apie 2020 m. birželio 3 d. priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą nebuvo informuota, yra neteisinga bei neatitinka byloje pateiktų įrodymų turinio.

27.2.       Aplinkybė, kad 2020 m. birželio 3 d. ieškovė CVP IS gavo pranešimą, jog perkančioji organizacija susipažino su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, savaime niekaip neleidžia daryti išvados, kad Pirkimo procedūros yra ir bus toliau vykdomos. Pirkimo sąlygų 10 punktas nustato, kad bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Nurodytos nuostatos suponuoja, kad susipažinimo su tiekėjų pateiktais pasiūlymais faktas savaime nereiškia, jog Pirkimo procedūros nebus nutrauktos. Taip buvo ir šiuo atveju. Atsakovė susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais nustatė, kad egzistuoja pagrindas Pirkimą nutraukti, dėl ko priėmė atitinkamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. CVP IS įrašas apie susipažinimą su tiekėjų atsiųstais techniniais duomenimis buvo padarytas 15:22 val., tuo tarpu Pirkimas buvo nutrauktas tos pačios dienos 15:44:54 val.

27.3.       Teismas visiškai neįvertino, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimą, kurį ieškovė laiko atsakovės sprendimu atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime, apie tai, jog ieškovės pateiktas Pirkime pasiūlymas nebus priimtas, siuntė ne atsakovė, o sistema automatiškai, po 2020 m. birželio 3 d. atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą. Šiame pranešime nėra nurodomi pasiūlymo nepriėmimo motyvai. Taigi iš pranešimo turinio ieškovė negalėjo susidaryti įspūdžio, kad jos pasiūlymas bus nepriimtas būtent todėl, jog jis neatitinka kokių nors kvalifikacinių reikalavimų. Pranešimas yra bendro pobūdžio, informuojantis apie tai, kad ieškovės pasiūlymas nebus priimtas. Turint omeny, kad ieškovė prieš tai CVP IS turėjo matyti informaciją, jog Pirkimas yra nutrauktas, todėl galėjo padaryti logiškas išvadas, kad jos pasiūlymas nebus priimtas būtent dėl nutraukto Pirkimo.

27.4.       Atsakovės 2020 m. birželio 16 d. paaiškinimai buvo skirti aptakiai paaiškinti Pirkimo nutraukimo, o ne automatinio sistemos pranešimo dėl pasiūlymo nepriėmimo, priežastis, t. y. atsakovė pateikė paaiškinimus ne dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, o dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovė pripažįsta, kad netinkamai suprato ieškovės paklausimą, manydama, jog ieškovė klausia apie Pirkimo nutraukimą, todėl nepakankamai aiškiai nurodė, kad ne ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, o pats Pirkimas nutrauktas.

27.5.       Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. paaiškinimuose nenurodė, kad Pirkimas yra nutrauktas, kadangi nemanė, jog ieškovė apie tai nežino, nes dar 2020 m. birželio 3 d. informacija apie Pirkimo nutraukimą buvo pateikta CVP IS ir ieškovei turėjo būti žinoma. Nėra pagrįsta reikalauti, kad atsakovė dar kažkokiais papildomais ir pakartotiniais pranešimais ieškovę informuotų apie Pirkimo nutraukimą, kai savo pareigą informuoti apie Pirkimo nutraukimą atsakovė įgyvendino CVP IS. Dėl to, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sprendimo atsisakyti priimti ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime, kaip negalintis sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, negali būti nagrinėjamos bylos dalyku – byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, kadangi automatinio sistemos pranešimo panaikinimas jokių ieškovės teisių ir pareigų apimties niekaip negali pakeisti.

27.6.       Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė negalėjo nežinoti apie Pirkimo nutraukimą, nes 2020 m. birželio 18 d. pretenzijoje iškėlė reikalavimą – panaikinti sprendimą „uždaryti“ Pirkimą ir atnaujinti Pirkimo procedūras. Kadangi terminas pretenzijai dėl Pirkimo nutraukimo pateikti buvo praleistas, ieškovė tokiu būdu galimai tikėjosi „išsisukti“ ginčydama neegzistuojantį atsakovės sprendimą nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ir pretenzijoje lyg tarp kitko iškėlė reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo. Ieškovė dublike pripažino, kad jai buvo žinoma apie Pirkimo nutraukimą, tačiau pretenzijos dėl tokio atsakovės sprendimo neteikė tik todėl, jog jai nebuvo žinoma apie Pirkimo nutraukimo motyvus. Vis dėl to, tai niekaip nepaneigia, kad aplinkybė apie Pirkimo nutraukimą ieškovei buvo žinoma, o priešingos teismo išvados neatitinka tikrovės.

27.7.       Ieškovė pateikė pretenziją tik dėl 2020 m. birželio 11 d. automatinio sistemos pranešimo, o ne 2020 m. birželio 3 d. atsakovės sprendimo Pirkimą nutraukti. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė nelaikė, jog ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ar šia tvarka naudojasi netinkamai. Priešingai, kaip matyti iš 2020 m. birželio 22 d. atsakovės atsakymo į pretenziją, atsakovė ieškovei būtent ir nurodė, kad ji netinkamai naudojasi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka – ginčija neegzistuojantį atsakovės sprendimą nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą. Atsakovės įsitikinimu, toks atsakovės 2020 m. birželio 22 d. atsakymas į pretenziją niekaip negali būti traktuojamas, kaip neva nepripažįstantis ieškovės pretenzijos ydingumo. Priešingai, 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į pretenziją labai aiškiai įvardijama, kad ieškovė pretenziją pateikė dėl neegzistuojančio atsakovės sprendimo. Dėl to, atsakovės 2020 m. birželio 22 d. atsakymo į pretenziją negalima vertinti kitaip, kaip tik geranorišku informacinio pobūdžio raštu ieškovei, siekiant paaiškinti susidariusią situaciją.

27.8.       Nesutiktina su pateiktu teismo vertinimu, kad neva ieškovei pretenzijoje nenurodžius absoliučiai jokių argumentų dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą, ieškovė turi teisę tokius (naujus) argumentus pateikti teismui ieškinyje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neteikusi perkančiajai organizacijai pretenzijos dėl 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą bei nenurodžiusi jokių su šio sprendimo tariamu neteisėtumu susijusių aplinkybių, neleistinai ieškinyje tokias naujas aplinkybes nurodo ir neleistinai kelia iš tokių naujų aplinkybių reikalavimą dėl 2020 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo.

27.9.       Teismas nurodė, kad ieškovė teikdama 2020 m. birželio 18 d. pretenziją, neturėjo informacijos apie perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti Pirkimą priežastis, pagrindus, motyvus – tokiu būdu pripažindamas, jog ieškovė žinojo apie atsakovės sprendimą nutraukti ginčo Pirkimą, tik teigia, kad ieškovė nežinojo apie tokio sprendimo priežastis, pagrindus ir motyvus. Vis dėl to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė nežinojo apie tokio sprendimo priežastis, pagrindus ir motyvus (nors jie ieškovei apibendrintai buvo nurodyti 2020 m. birželio 16 d. atsakovės pranešime) nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad ieškovė negalėjo dėl tokio atsakovės sprendimo pateikti pretenzijos.

27.10.       Dėl išdėstyto, ši byla turėtų būti nutraukiama arba ieškinys atmestas. Be to, pastebėtina ir tai, kad nei vienu iš atsakovės ieškovei pateiktų pranešimų nebuvo nurodyta, jog atsakovė nusprendė ieškovės pasiūlymo nepriimti ir būtent dėl kokių nors kitų priežasčių, nei kad ginčo Pirkimo nutraukimas.

27.11.       Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš 2020 m. birželio 3 d. protokolo matyti, jog perkančioji organizacija nusprendė, kad nei vienas iš konkurse dalyvavusių tiekėjų neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Iš protokolo aiškiai matyti, kad nors ir buvo nustatyta, jog tiekėjų pasiūlymai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, kaip juos supranta atsakovė, tačiau Pirkimas buvo nutrauktas todėl, kad suėjus pasiūlymų pateikimo terminui perkančioji organizacija pastebėjo klaidų savo parengtuose dokumentuose, dėl kurių ji negali pasiekti Pirkimu siekiamų tikslų, o perkančioji organizacija sąlygų pataisyti negali nenutraukdama Pirkimo.

27.12.       Apeliantė nesutinka, kad 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į ieškovės pretenziją ji neva aiškiai nenurodė, jog nebuvo priėmusi sprendimo atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymo. Tai akivaizdžiai neatitinka 2020 m. birželio 22 d. atsakymo turinio. Atsakovė šiame atsakyme aiškiai nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimo nesiuntė. Priešingos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos.

27.13.       Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė elgiasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovės nesąžiningumas galimai prasidėjo jau nuo 2020 m. birželio 18 d. pretenzijos atsakovei pateikimo, nes ji jau tuo metu suvokė, kad ginčo Pirkimas buvo nutrauktas, tačiau suvokusi, jog praleido terminą teikti pretenziją dėl šio atsakovės sprendimo, pateikė pretenziją dėl neegzistuojančio atsakovės sprendimo su lyg tarp kitko įtrauktu reikalavimu panaikinti atsakovės sprendimą „uždaryti“ ginčo Pirkimą, Pirkimą atnaujinti.

27.14.       Atsakovė pažymi, kad paskutinį pirkimą maitinimo paslaugoms įsigyti atviro konkurso būdu vykdė tik 2011 m., todėl atsakovė negali būti laikoma patyrusiu šioje srityje subjektu. Atkreipia dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos atsakovei, skelbiant naują konkursą, jo sąlygose paaiškinti reikalavimų pasikeitimus, palyginus su seniau skelbtais pirkimais. Atsakovė pripažįsta, kad iš tiesų negali objektyviai įvertinti ir nustatyti mokinių bei mokyklos darbuotojų, kuriems tiekėjui reikės teikti mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas, skaičiaus. Atsakovė pripažįsta, kad ginčo Pirkimo sąlygose, nurodžiusi informaciją apie valgančių mokinių skaičių, padarė klaidų. Ginčo Pirkime buvo įrašytas visų valgančių asmenų skaičius, tačiau iš tiesų atsakovei yra reikalinga įsigyti būtent nemokamo maitinimo paslaugas.

27.15.       Maitinimo paslaugų teikimo valandos yra glaudžiai susijusios su maitinamų mokinių ir personalo skaičiumi. Akivaizdu, kad pateikus neteisingą informaciją apie valgančiųjų skaičių atitinkamai turėjo būti pataisytas (sutrumpintas) ir maitinimo paslaugų teikimo laikas. Dėl to, teismo išvados, kad apie trumpesnį paslaugų teikimo laiką atsakovė turėjo žinoti iš karto, yra visiškai nepagrįstos. Apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paslaugų teikimo laikas pagal ginčo Pirkimo sąlygas priklauso išimtinai atsakovei, nes Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 9 punktas labai aiškiai nustato, jog paslaugos mokyklos valgykloje teikiamos kasdien nuo 8.00 iki 16.00 val. Tai, kad remiantis Pirkimo sąlygų technine specifikacija, paslaugų teikimo tvarkaraštis derinamas su perkančiosios organizacijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu, nereiškia, jog perkančiosios organizacijos direktorius turi teisę mažinti paslaugų teikimo apimtis.

27.16.       Atsakovė nebūdama maitinimo paslaugų tiekėju, negalėjo iš karto numatyti, kad bufeto turimose patalpose nėra galimybės įrengti. Atsakovė tik gavusi tiekėjų pasiūlymus suprato, kokio masto bufetą siūlo tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas. Tokio bufeto įrengimui, atsakovė neturi nei vietos, nei įrangos.

27.17.       Pirkimo sąlygos buvo ydingos – nustatančios atsakovei pareigą aprūpinti tiekėjus įranga, kai tokios galimybės atsakovė neturi. Dėl to, atsakovė turėjo pareigą nutraukti Pirkimą, priešingu atveju nebūtų buvę užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai.

27.18.       Nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nurodė reikalavimus maisto produktams, tačiau tai nereiškia, kad tuos reikalavimus perkančioji organizacija vienodai supranta, kaip ir tiekėjai, kurie specializuojasi maitinimo paslaugų teikime. Apeliantė pažymi, kad organizavo naują Pirkimą, kuriame nustatyti mažesni pasiūlymų vertinimo kriterijai. Dėl išdėstyto, akivaizdu, kad perkančioji organizacija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik Pirkimą nutraukti ir pradėti naują, šiuo atveju daug mažesnį. Ginčo Pirkimu perkamos paslaugos nėra reikalingos, tokia apimtimi, kokia jos buvo perkamos.

28.       Ieškovė VšĮ „Brunerus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

28.1.       ieškovės vertinimu, atsakovės nurodyti pagrindai neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribotų pagrindų, kadangi nepaaiškėjo jokių naujų (Pirkimo pradžioje nežinotų) svarbių aplinkybių, dėl kurių negali būti tęsiamos Pirkimo procedūros. Apie atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą ieškovė realiai sužinojo tik gavusi atsakovės 2020 m. birželio 22 d. atsakymą į pretenziją. Iki tol ieškovė nebuvo gavusi absoliučiai jokio pranešimo ir (ar) sprendimo, kuriame būtų nurodytas ne tik sprendimo faktas, bet ir sprendimo motyvai, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų principai. Ieškovė neneigia, kad CVP IS audito sekoje buvo žyma apie Pirkimo „uždarymą“, tačiau tolimesni atsakovės veiksmai (vėlesnis sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą) sąlygojo jos teisėtus lūkesčius, kad Pirkimas yra toliau vykdomas.

28.2.       Apie tariamai naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios lėmė atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, atsakovė nurodė tik jau byloje pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kurias atkartoja ir apeliaciniu skundu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės galėjo (ir turėjo) būti objektyviai įvertintos dar iki Pirkimo paskelbimo, tad nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimo procedūrų VPĮ 29 straipsnio pagrindu.

28.3.       Atsakovė, kaip daug metų veikianti pradinė mokykla, dar iki Pirkimo paskelbimo turėjo galimybę bei pareigą objektyviai įsivertinti kiek realiai mokinių ketina priimti ir kiek mokinių turės gauti tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas. Pagal Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10 punktą, maitinimo paslaugų laikas yra suderinamas paslaugų teikėjo bei atsakovės direktoriaus ar jos įgalioto asmens, vadinasi, priklauso nuo atsakovės valios. Paslaugų teikimo laikas derinamas jau užbaigus Pirkimo procedūras ir vykdant Pirkimo sutartį, priklausomai nuo atsakovės vadovybės sprendimų, todėl tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri galėtų lemti Pirkimo procedūrų nutraukimą.

28.4.       Atsakovė dar iki Pirkimo paskelbimo galėjo (ir turėjo) įsivertinti savo turimų patalpų pajėgumus ir pagal tai spręsti dėl perkamų paslaugų pobūdžio, o tame tarpe ir galėjimo įrengti bufetą. Atsakovė nenurodė absoliučiai jokių pagrįstų motyvų, kodėl savalaikiai neįsivertino savo patalpų pajėgumo ir kokios naujos aplinkybės dėl bufeto paaiškėjo po Pirkimo paskelbimo.

28.5.       Atsakovė dar iki Pirkimo paskelbimo turėjo objektyvią galimybę bei pareigą įvertinti Pirkimo vertę, nustatomą pagal Pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigyti paslaugų mastą – mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo, mokyklos darbuotojų mokamo maitinimo paslaugų vertę, perkančiajai organizacijai žinant ir Pirkimo sąlygose numačius preliminarų asmenų, kuriems tokios paslaugos bus teikiamos, skaičių, vieno mokamų kompleksinių pietų, pusryčių ir pavakarių įkainį, paslaugų teikimo terminą ir t. t., ir priklausomai nuo to pasirinkti vienokį ar kitokį vykdytino viešojo Pirkimo būdą. Pažymėtina, kad šį Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą atsakovė sieja išimtinai su mokinių skaičiumi, tačiau nenurodo jokių pagrindų, sąlygojusių tokį staigų mokinių skaičiaus sumažėjimą. Atitinkamai, atsakovei neįrodžius, kad ji negalėjo objektyviai laiku įsivertinti mokinių skaičiaus nėra pagrindo sutikti ir su išvada, kad Pirkimo vertė sumažėjo.

28.6.       Atsakovė dar iki Pirkimo paskelbimo turėjo įsivertinti ar galėtų suteikti inventorių bei įrangą ir, ar turi būti numatyta tiekėjo pareiga tokį inventorių bei įrangą turėti / užtikrinti paslaugų teikimo metu. Be to, ginčo Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 25.1 punkte aiškiai nurodyta, kad „Mokykla savo inventoriaus, įrangos ir indų neturi“. Atitinkamai, net jei būtų galima sutikti, kad atsakovė neįsivertino, jog neturi reikiamos įrangos, tačiau Pirkimo sąlygose ir taip aiškiai buvo numatyta, kad tiekėjai patys turės pasirūpinti tiek įranga, tiek paslaugų teikimui būtinu inventoriumi. Taigi, ši aplinkybė nėra nei nauja, nei nenumatyta, nei suponuojanti Pirkimo sąlygų keitimą.

28.7.       Atsakovė nepagrindė tariamo poreikio kaip nors konkrečiai keisti Pirkimo sąlygas dėl reikalavimų maisto produktams, nes jie jau ir taip aiškiai apibrėžti, o naujų, objektyviai anksčiau neįvertintų aplinkybių egzistavimo atsakovė taip ir nepagrindė. Tai, kad atsakovė tariamai pakeitė nuomonę dėl maistui taikomų reikalavimų, nėra suderinama su VPĮ 29 straipsnio taikymo sąlygomis.

28.8.       Atsakovė nei 2020 m. birželio 3 d. sprendime nutraukti Pirkimą, nei atsakyme į ieškovės pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl esamas Pirkimo laimėtojo nustatymo principas (pagal kokybinio pobūdžio kriterijus) neleidžia jai pasirinkti geriausią paslaugą, kodėl ir kaip, dėl kokių priežasčių iškilo poreikis pakeisti laimėtojo nustatymo tvarką ir principus, kodėl to nebuvo galima padaryti dar rengiant Pirkimo sąlygas ir prieš jas paskelbiant. Atitinkamai, atsakovė neįrodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą Pirkimo procedūrų nutraukimui.

28.9.       Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 32 – 34 punktų, juose buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs bei praktikoje įprasti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai (teisė verstis maitinimo paslaugų veikla, turėti atitinkamą maisto gamybos specialistą (technologą)). Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iškilo poreikis nustatyti daugiau kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams (dėl ankstesnės patirties teikiant maitinimo paslaugas turėjimo, mokestinių prievolių vykdymo ir pan.) negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, naujai atsiradusia aplinkybe, kurios perkančioji organizacija objektyviai, ruošdamasi pirkimui, negalėjo numatyti.

28.10.       Atsakovė neįrodinėja, kad vykdyto Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos, t. y. neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko egzistuotų galbūt objektyviai pateisinamas Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas. Priešingai, atsakovė jau prasidėjus Pirkimo procedūroms ir susipažinusi su jo dalyvių sudėtimi tiesiog panoro pakeisti tam tikras Pirkimo sąlygas (nustatyti kitus reikalavimus tiekėjams, kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir t.t.). Toks perkančiosios organizacijos Pirkimo suvokimo, sąlygų įsivaizdavimo koncepcijos pasikeitimas, nuomonės dėl sąlygų formulavimo pakeitimas negali būti laikomas teisėtu Pirkimo nutraukimo pagrindu.

28.11.       2020 m. birželio 16 d. CVP IS pranešimu perkančioji organizacija atsakydama į tiekėjo prašymą pagrįsti sprendimą nepriimti tiekėjo pasiūlymo, priešingai nei teigiama skunde, atsakovė akivaizdžiai priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir tokį savo sprendimą motyvavo atskirais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei vieno iš Pirkimo sąlygų 69 punkte numatytų pagrindų, todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas.

28.12.       Ieškovė nepraleido VPĮ nustatytų terminų ir pretenziją tiek dėl pasiūlymo atmetimo, tiek dėl Pirkimo nutraukimo, pateikė laiku. Atsakovė apie 2020 m. birželio 3 d. sprendimą nutraukti ginčo Pirkimą ieškovės nustatyta tvarka apskritai neinformavo, t. y. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis nepateikė jokio sprendimo apie Pirkimo nutraukimą. Apie tai, kad atsakovė nutraukė Pirkimą, ieškovė sužinojo tik jau prasidėjus ginčui dėl pasiūlymo atmetimo. Pažymėtina, kad ieškovė iki šiol nėra gavusi atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Teikdama pretenziją, žinojo tik apie galimą (spėjamą iš neaiškios Audito žymos apie Pirkimo „uždarymą“) tokio sprendimo faktą, tačiau neturėjo nei paties sprendimo, nei jo motyvų. Atitinkamai, nežinodama atsakovės motyvų, kuriais remiantis buvo nutrauktas Pirkimas, ieškovė negalėjo motyvuotai apie juos pasisakyti pretenzijoje. Tačiau savo nesutikimą su tokiu veiksmu ieškovė pretenzijoje išreiškė, tai buvo maksimalu, ką esamomis aplinkybėmis buvo galima padaryti, todėl teimas pagrįstai pripažino, kad savo pažeistas teises ieškovė ginė tinkamai.

28.13.       Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei neteisėtai nutraukus Pirkimą bei neteisėtai atmetus ieškovės pasiūlymą, atsakovė turi pareigą grįžti į iki ieškovės teisių pažeidimo buvusią Pirkimo stadiją ir užtikrinti tinkamą ieškovės teisių įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Vilniaus „Pelėdos“ pradinė mokykla 2020 m. balandžio 30 d. paskelbė viešąjį konkursą „Maitinimo paslaugų pirkimas“, CVP IS Nr. 484292. Ieškovė VšĮ ,,Bruneros“ perkančiajai organizacijai 2020 m. gegužės 29 d. CVP IS priemonėmis pateikė pasiūlymą.

31.       2020 m. birželio 3 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie tai, kad susipažino su tiekėjų atsiųstais techniniais duomenimis. Iš Pirkimo Audito sekos matyti, kad 2020 m. birželio 1 d. 15:57 val. perkančioji organizacija susipažino su tiekėjo pasiūlymo medžiaga. Taip pat iš CVP IS Pirkimo Audito sekos matyti, kad 2020 m. birželio 3 d. 15:44 val. Pirkimas buvo „uždarytas“ .

32.       2020 m. birželio 11 d. ieškovė CVP IS priemonėmis gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad „Informuojame, kad perkančioji organizacija Vilniaus ,,Pelėdos“ pradinė mokykla nepriims Jūsų rengiamo pasiūlymo kvietimui dalyvauti konkurse 484292:1. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į perkančiąją organizaciją Vilniaus ,,Pelėdos“ pradinė mokykla“.

33.       2020 m. birželio 16 d. ieškovė CVP IS pranešimu informavo perkančiąją organizaciją apie tai, kad gavo 2020 m. birželio 11 d. pranešimą, taip pat nurodė, jog vadovaujantis viešojo administravimo teisės normomis, perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas turi būti motyvuotas bei paprašė paaiškinti CVP IS 2020 m. birželio 11 d. pranešimu pateiktą sprendimą, jį pagrįsti ir motyvuoti.

34.       2020 m. birželio 16 d. CVP IS pranešimu perkančioji organizacija paaiškino, kad „Komisija atsakinga už viešuosius pirkimus susipažino su tiekėjo atsiųstu pasiūlymu. Valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės. Pateiktas bufeto pasiūlymas, tačiau mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto. Alternatyvos bufetui pateikta nebuvo. Įmonė turi daug bylų teismuose, prasta reputacija“.

35.       2020 m. birželio 18 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų sprendimų Pirkime, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo tiekėjo pasiūlymą atsisakyti priimti. Pažymėjo, kad ieškovė bei jos pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygose bei aktualiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ieškovė negavo pranešimo, jog jos pasiūlyme yra kokių tai neatitikčių, nebuvo prašoma paaiškinti pasiūlymo, taip pat neegzistuoja ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindai, nustatyti Pirkimo sąlygų 69 punkte bei nurodė kitus argumentus.

36.       2020 m. birželio 22 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją ir atmetė ieškovės pretenziją. Atsakyme perkančioji organizacija nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. uždarė Pirkimą vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, nes atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atkreipė dėmesį, kad kai yra keičiamos esminės Pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ir techninė specifikacija, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą, taip pat perkančioji organizacija perskaičiavo ir nustatė, jog paslaugų numatoma vertė yra mažesnė už 10 000 Eur, kas leidžia sudaryti mažos vertės neskelbiamą pirkimą. Perkančioji organizacija taip pat sutiko, kad klaidingai informavo ieškovę dėl Pirkimo uždarymo ir dėl techninių kliūčių įvyko nesusipratimas, kurio metu galėjo dezinformuoti ieškovę. Perkančioji organizacija atsiprašė ieškovės už sukeltus nepatogumus.

37.       Pateikdama ieškinį, ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos pasiūlymo nepriėmimo / atmetimo pagrindai (dėl valgiaraštyje vaikams siūlomų dešrelių, dėl pateikto bufeto pasiūlymo, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui pateikta nebuvo, dėl motyvo, kad įmonė turi daug bylų teismuose, prasta reputacija) nepagrįsti, nemotyvuoti ir neteisėti.

38.       Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į ieškinį, prašė nutraukti bylą tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendime ne teisme tvarkos, nes per įstatymo nustatytą terminą nepateikė pretenzijos dėl perkančios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti viešojo Pirkimo procedūras, ieškinyje nurodomas faktinis pagrindas nesutampa su pavėluotai perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, ir kt.

39.       Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį konstatavo, kad: 1) pagrindo nutraukti bylą nėra, nes atsakovė apie 2020 m. birželio 3 d. sprendimą nutraukti Pirkimą ieškovės neinformavo, o jo nutraukimo motyvus nurodė tik 2020 m. birželio 22 d. pateiktame atsakyme į ieškovės pretenziją; 2) byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas buvo laikytas neatitinkančiu Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, o ne nepriimtas / atmestas dėl to, jog Pirkimas buvo uždarytas; 3) atsakovės nurodytos aplinkybės, kurių Perkančioji organizacija nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, prognozuoti bei įvertinti iki Pirkimo paskelbimo, ruošdamasi Pirkimo procedūroms, rengdama Pirkimo sąlygas ir kurios atitinkamai galėtų pateisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą bei sudaryti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jų nutraukimo pagrindą, negali būti laikomos naujai atsiradusiomis; 4) Perkančiosios organizacijos nurodyti ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindai (ieškovės valgiaraštyje siūlomos dešrelės, pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nebuvo pateikta, ieškovė turi daug bylų teismuose, jos prasta reputacija) negali būti laikomi teisėtais, nes Pirkimo sąlygos nedraudžia valgiaraštyje vaikams siūlyti dešreles, siūlyti bufetą, o bylų teismuose turėjimo faktas bei prasta reputacija, nėra minimas Pirkimo sąlygose.

40.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino situaciją, kai ieškovė žinodama apie sprendimą nutraukti Pirkimą, dėl šio sprendimo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė pretenzijos, taip nesilaikydama ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, kas sudaro pagrindą nutraukti bylą; 2) pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės byloje pateiktos pozicijos, patvirtinančios, kad nutraukiant pirkimą buvo vadovaujamasi teismų praktika bei VPT išaiškinimais, ko pasėkoje, atsakovė teisėtai nutraukė Pirkimą; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nes atsakovė tokio sprendimo apskritai nebuvo priėmusi; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimas turėtų grįžti į iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvusią pirkimo stadiją ir tęsti pirkimo procedūras, nes atsakovė jau yra pradėjusi naują pirkimą dėl analogiškų paslaugų kitomis sąlygomis.

Dėl bylos nutraukimo

41.       Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad byla turi būti nutraukta dėl to, jog ieškovė pavėlavo pateikti pretenziją dėl 2020 m. birželio 3 d. priimto sprendimo, kuriuo Pirkimas buvo nutrauktas, nes pretenziją pateikė tik 2020 m. birželio 18 d., joje aptardama tik 2020 m. birželio 16 d. atsakovės paaiškinime pateiktas aplinkybes, o ne Pirkimo nutraukimą. Apeliantės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byla turi būti nutraukta CPK 423 (2) straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 2 punkto pagrindais.

42.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą ir šį įrašą patalpino CVP IS. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Perkančioji organizacija apie 2020 m. birželio 3 d. priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą ieškovės neinformavo nei pranešimu CVP IS, kaip tai numatė Pirkimo sąlygų 2 punktas, nei jokia kita forma. Priešingai, 2020 m. birželio 3 d. ieškovė buvo atsakovės informuota apie tai, kad Perkančioji organizacija susipažino su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, kas atitinkamai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovei, tiek bet kuriam tiekėjui, tokioje situacijoje leido pagrįstai manyti, jog pirkimo procedūros yra vykdomos, yra susipažįstama ir vertinami tiekėjų pasiūlymai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija tik 2020 m. birželio 11 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, jog jos pateiktas Pirkime pasiūlymas nebus priimtas, t. y. yra atmestas, nurodant, kad dėl išsamesnės informacijos ieškovė turi kreiptis į perkančiąją organizaciją. Ieškovei 2020 m. birželio 16 d. paprašius paaiškinti tokio sprendimo priėmimo argumentus ir motyvus, nurodyti priežastis, dėl kurių jos pasiūlymas buvo atmestas, perkančioji organizacija 2020 m. birželio 16 d. pranešimu nurodė priežastis ir argumentus (netinkamo valgiaraščio, bufeto pasiūlymo pateikimas, bylų teismuose turėjimas ir t. t.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nei 2020 m. birželio 11 d., nei 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose, nei jokiu atskiru pranešimu ieškovei nenurodė apie tai, jog dar 2020 m. birželio 3 d. Pirkimo procedūras buvo nuspręsta nutraukti.

43.       Apeliantė nesutikdama su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais nurodo, kad ieškovė apie Pirkimo nutraukimą perkančiosios organizacijos buvo informuota įrašu CVP IS, nes sistemoje akivaizdžiai matoma, jog 2020 m. birželio 3 d. 15:44:54 val. Pirkimas buvo uždarytas. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė pati nebuvo atidi ir rūpestinga, nes savalaikiai netikrino CVP IS pateikiamos informacijos. Be to, faktą apie įrašo matymą ieškovė pripažino savo pačios 2020 m. birželio 18 d. pretenzijoje, tačiau vis tiek dėl Pirkimo nutraukimo neteisėtumo / negalimumo nepateikė jokių argumentų. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad 2020 m. birželio 3 d. ieškovė CVP IS gavo pranešimą, jog perkančioji organizacija susipažino su tiekėjų pateiktais pasiūlymais savaime niekaip neleidžia daryti išvados, kad Pirkimo procedūros yra ir bus toliau vykdomos. Apeliantė pažymi, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimas, kurį ieškovė laiko atsakovės sprendimu atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime, buvo automatinis sistemos pranešimas po 2020 m. birželio 3 d. atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą. Tvirtina, kad tokio pranešimo atsakovė ieškovei nesiuntė, o 2020 m. birželio 16 d. paaiškinimai buvo skirti aptakiai paaiškinti Pirkimo nutraukimo, o ne automatinio sistemos pranešimo dėl pasiūlymo nepriėmimo priežastis.

44.       Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pritaria nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.

45.       Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (CPK 423(2) straipsnio 1 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

47.       Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 423(3) straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ VII skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       Iš Pirkimo sąlygų 2 punkto matyti, kad Pirkimo dokumentai, jų paaiškinimai bei patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus skelbiami CVP IS priemonėmis. Bet kokia informacija, Pirkimo dokumentų paaiškinimai, pranešimai teikiami ar kitas Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų susirašinėjimas vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir iš esmės apeliaciniame skunde pripažįsta pati apeliantė, kad ji, apie 2020 m. birželio 3 d. priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą, ieškovę informavo ne atskiru pranešimu, o padarydama įrašą CVP IS. Tokie apeliantės veiksmai negali būti vertinami atitinkančiais minėto Pirkimo sąlygų 2 punktą bei laikoma, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad tik pats atsakovės sprendimas sukelia ieškovei atitinkamas teises ir pareigas. Neturint sprendimo bei netgi nežinant apie priimtą sprendimą, ieškovei neatsiranda teisė jį ginčyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė savo pasiūlymą pateikė 2020 m. gegužės 29 d., o perkančioji organizacija su juo susipažino 2020 m. birželio 1 d. 2020 m. birželio 3 d. ieškovė gavo pranešimą, kad perkančioji organizacija susipažino su ieškovės pasiūlymo medžiaga. Kitų perkančiosios organizacijos pranešimų apie tolimesnę Pirkimo procedūrų eigą ieškovė negavo.

50.       Pažymėtina tai, kad ieškovei 2020 m. birželio 11 d. gavus pranešimą, kuriuo ji buvo informuota apie tai, jog jos pasiūlymas Perkančiosios organizacijos nebus priimtas, o dėl išsamesnės informacijos ji turi kreiptis į Mokyklą,  tik tada atsirado galimybė pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis bei kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikslu išsiaiškinti visas su Pirkimu susijusias aplinkybes.  

51.       Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimą siuntė ji, o ne sistema automatiškai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip. Teisėjų kolegijos manymu, aplinkybė, kas ieškovei siuntė šį pranešimą nėra esminė sprendžiant klausimą ar ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kadangi, bet kokiu atveju, būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos, ieškovei atsirado galimybė ginčyti atitinkamus perkančiosios organizacijos sprendimus.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė 2020 m. birželio 3 d. gavusi iš perkančiosios organizacijos pranešimą apie tai, jog ji susipažino su jos pasiūlymu, turėjo pagrindą manyti, kad Pirkimas yra vykdomas. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė po 2020 m. birželio 11 d. pranešimo gavimo, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad Mokykla jos pasiūlymo nepriims bei kuriame buvo nurodyta dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Mokyklą, 2020 m. birželio 16 d. pateikė paklausimą perkančiajai organizacijai tikslu sužinoti jos pasiūlymo nepriėmimo / atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija tą pačią dieną, pateikusi atsakymą, nurodė būtent priežastis, dėl kurių ieškovės pasiūlymas nepriimtas / atmestas, t. y. nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes ieškovė pateikė netinkamą valgiaraštį – siūlo dešreles, bufetą, kurio įrengimui perkančioji organizacija neturi patalpų, taip pat bylų teismuose turėjimas ir prasta reputacija. Perkančioji organizacija atsakyme nenurodė, jog ieškovės pasiūlymas buvo nepriimtas / atmestas dėl to, kad po susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais, perkančioji organizacija nusprendė nutraukti Pirkimą ir nutraukimo priežastis.

53.       Pažymėtina ir tai, kad nei 2020 m. birželio 11 d., nei 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose, kuriuos gavo ieškovė, nebuvo nurodyta, kad Pirkimas yra nutrauktas. Nors apeliantė nurodo, kad ji 2020 m. birželio 16 d. pranešime nenurodė, jog Pirkimas yra nutrauktas, nes nemanė, kad ieškovė nežino apie Pirkimo nutraukimą, tačiau šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė turėjo žinoti apie pirkimo nutraukimą, apie tai negavusi jokio pranešimo. Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams turi raštu pranešti apie priimtus sprendimus, taip pat nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat nustačius, kad Pirkimo sąlygos aiškiai įtvirtino, kad visi susirašinėjimai turėjo vykti tik CVP IS, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija minėtos įstatymo nuostatos neįvykdė.

54.       Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 16 d. pranešimą, kaip dėl pasiūlymo nepriėmimo priežasčių, nes perkančioji organizacija ieškovės 2020 m. birželio 16 d. paklausimą suprato kaip paklausimą dėl Pirkimo nutraukimo, t. y. pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad perkančioji organizacija 2020 m. birželio 16 d. paaiškinimus pateikė ieškovei ne dėl jos pasiūlymo atmetimo, o dėl Pirkimo nutraukimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus, nes išanalizavus 2020 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos ieškovei pateiktą paaiškinimą į jos paklausimą po 2020 m. birželio 11 d. gauto pranešimo, aiškiai matyti, kad perkančioji organizacija nurodė būtent priežastis, dėl kurių ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygas, o ne tai, jog jos pasiūlymas buvo nepriimtas / atmestas būtent dėl to, kad pats Pirkimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, šie apeliantės argumentai atmetami, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai.

55.       Apeliantė taip pat nurodo, kad susipažinimo su tiekėjų pateiktais pasiūlymais faktas savaime nereiškia, kad Pirkimo procedūros nebus nutrauktos. Sutiktina su tokiais apeliantės argumentais, tačiau pastebėtina, jog susiklosčius situacijai, kai perkančioji organizacija yra priversta nutraukti Pirkimo procedūras, turi būti priimtas atitinkamas sprendimas ir apie jo priėmimą turi būti informuoti Pirkime dalyvaujantys asmenys, nurodant tokio sprendimo priėmimo priežastis. Kaip jau minėta, tik įrašo apie Pirkimo nutraukimą CVP IS padarymas, negali būti laikomas tinkamu dalyvių informavimu. Dėl to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad dalyviai negavę jokio pranešimo apie nutrauktą Pirkimą, turi pagrindą manyti, jog Pirkimas tebevyksta bei neturi pagrindo imtis kažkokių tai veiksmų, siekdami apginti savo galimai pažeistas teises bei interesus dėl sprendimo, apie kurį nebuvo informuoti, priėmimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. birželio 11 d. gavusi pranešimą, jog jos pasiūlymas nebus priimtas, kreipėsi į Mokyklą su prašymu paaiškinti tokio priimto sprendimo motyvus, o 2020 m. birželio 16 d. iš perkančiosios organizacijos gavusi paaiškinimą, operatyviai, 2020 m. birželio 18 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, t. y. tinkamai pasinaudojo įstatyme įtvirtina įkiteismine ginčo tvarka. 

56.       Apeliantės teigimu, terminas pretenzijai pateikti negalėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 11 d., jis turėjo būti skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimą išviešinimo CVP IS, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d., tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, ką iš esmės pripažino ir pati apeliantė, kad ji ieškovės atskiru pranešimu apie Pirkimo nutraukimą neinformavo, ji tik padarė įrašą CVP IS, kurį, pasak apeliantės, ieškovė turėjo pamatyti ir jį, įstatymo nustatytais terminais, ginčyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus šių apeliantės argumentų teisingumą, tai neatitiktų viešuosiuose pirkimuose vyraujančių principų bei iš esmės pažeistų tiekėjų teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Kaip jau minėta, perkančiosios organizacijos pareigą informuoti Pirkime dalyvaujančius tiekėjus apie priimamus atitinkamus sprendimus nustato įstatymas, o tiekėjas siekdamas juos ginčyti turi žinoti perkančiosios organizacijos ne tik priimtus sprendimus, bet ir tokių sprendimų motyvus. Nežinodamas apie priimtą sprendimą ir jo motyvus, tiekėjas negali tinkamai įgyvendinti jam suteiktą įstatymo teisę. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė nepraleido įstatyme įtvirtinto termino pretenzijai dėl 2020 m. birželio 3 d. priimto sprendimo pateikti.

57.       Be to, aplinkybę, kad ir pati perkančioji organizacija nelaikė, jog ieškovė praleido VPĮ nustatytą terminą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ginčijimo, patvirtina ir tai, kad perkančioji organizacija ieškovės 2020 m. birželio 18 d. pretenziją priėmė ir ją išnagrinėjo. Nors apeliantė prašo jos 2020 m. birželio 22 d. atsakymą į pretenziją vertinti kaip geranorišką informacinio pobūdžio raštą ieškovei, siekiant paaiškinti susidariusią situaciją ir parodyti ieškovei jos klaidą, tačiau su šiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 22 d. atsakymo į pretenziją, perkančioji organizacija pirmą kartą išaiškino ir nurodė savo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą, pagrindus ir motyvus. Akivaizdu, kad ieškovė nežinodama sprendimo nutraukti Pirkimą priežastis, motyvus, negalėjo dėl jų pasisakyti savo 2020 m. birželio 18 d. pretenzijoje. Dėl to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir jai pritaria, o apeliantės argumentus, kad ieškovė neturi teisės ieškinyje nurodyti argumentų dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą ir reikšti reikalavimą panaikinti 2020 m. birželio 3 d. sprendimą, laiko nepagrįstais.

58.       Apeliantė taip pat pažymi, kad perkančiosios organizacijos sprendimo priežasčių nenurodymas niekaip nekliudo tiekėjui aktyviai ginti savo teises bei nurodo dvi Vilniaus apygardos teismo nagrinėtas civilines bylas Nr. e2-1761-653/2019 ir e2-3469-779/2019, kuriose tiekėjai dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų teikė pretenzijas.

59.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

60.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

61.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-861-180/2016).

62.       Teisėjų kolegija susipažinusi su apeliantės nurodomomis bylomis, nustatė, kad abiejose bylose tiekėjams buvo pranešta apie priimtus sprendimus nutraukti pirkimus ir nors priimtuose sprendimuose nebuvo nurodytos pirkimų nutraukimo priežastys, tačiau jas perkančiosios organizacijos detalizavo atsakydamos į tiekėjų pretenzijas. Nagrinėjamu atveju ieškovei nebuvo pranešta apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimą, o motyvai buvo nurodyti tik 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į pretenziją, kai juos perkančioji organizacija turėjo nurodyti bent jau pateikusi 2020 m. birželio 16 d. atsakymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma teismų praktika, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių.

63.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodytose bylose suformuota praktika neprivalėtų vadovautis net ir tuo atveju, jeigu bylų faktinės aplinkybės sutaptų su nagrinėjama byla, nes tai neatitiktų šios nutarties 59 ir 60 punktuose nurodyttų įstatymo reikalavimų ir teismų praktikos dėl teismų precedento taikymo,

64.       Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto termino pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. priimto sprendimo, pateikti, o tai sudaro pagrindą apeliantės reikalavimą šioje dalyje nutraukti bylą, atmesti, kaip nepagrįstą.  

65.       Apeliantė pateikusi skundą taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. birželio 11 d. sprendimą atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais. Nurodo, kad 2020 m. birželio 11 d. pranešimas, kurį ieškovė laiko atsakovės sprendimu atsisakyti priimti / atmesti ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime, buvo automatinis sistemos pranešimas po 2020 m. birželio 3 d. atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą.

66.       Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės teiginius vertino kritiškai, nes jie prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos veiksmams, atliktiems viešojo Pirkimo procedūrų metu bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

67.       Visų pirma, pažymėtina tai, kas jau buvo minėta, esminės reikšmės kas išsiuntė ieškovei 2020 m. birželio 11 d. pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad jos pasiūlymo perkančioji organizacija nepriims, nėra, nes būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos ieškovei atsirado galimybė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Antra, nors iš byloje esančio 2020 m. birželio 11 d. pranešimo matosi, kad jo siuntėju yra nurodytas sistemos pranešimas, tačiau, pats pranešimo turinys atspindi, jog tai nebuvo automatinis sistemos atsakymas, o ji surašė darbuotojas. Be to, kaip matyti, šalia siuntėjo yra nurodyta, kad pranešimas yra siunčiamas per R. A., o remiantis kitais Mokyklos pranešimais būtent ši perkančiosios organizacijos darbuotoja yra nurodoma kaip siuntėja.

68.       Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija reaguodama į ieškovės 2020 m. birželio 16 d. paklausimą dėl 2020 m. birželio 11 d. gauto pranešimo, tą pačią dieną pateikė ieškovei paaiškinimą, kuriame nurodė konkrečias ir aiškias priežastis bei motyvus, kodėl nepriėmė / atmetė ieškovės pasiūlymą. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 16 d. pranešime nurodytas ieškovės nepriėmimo / atmetimo pasiūlymo priežastis, kaip sprendimo nutraukti Pirkimą priežastis, o ne sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą priežastis. Be to, iš atsakovės 2020 m. birželio 3 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad viešųjų pirkimų komisija, remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, nusprendė, jog nei vienas iš Pirkime dalyvavusių tiekėjų neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas buvo nepriimtas / atmestas dėl to, jog  jis neatitiko būtent Pirkimo sąlygų.

69.       Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų apie galimai nesąžiningą ieškovės elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis, sąmoningą siekimą vilkinti viešojo Pirkimo procedūras ir kt. Pažymi, kad ieškovės nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis prasidėjo jau nuo 2020 m. birželio 18 d. pretenzijos atsakovei pateikimo, nes suvokusi, jog praleido terminą teikti pretenziją dėl atsakovės 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą, pateikė pretenziją dėl neegzistuojančio atsakovės sprendimo su lyg tarp kitko įtrauktu reikalavimu panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą ir Pirkimą atnaujinti.

70.       Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes juos paneigia tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek esantys įrodymai. Pripažinus, kad perkančioji organizacija neįvykdė savo pareigos informuoti ieškovę apie 2020 m. birželio 3 d. nutrauktą Pirkimą ir realiai ieškovei tik gavus 2020 m. birželio 11 d. pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, jog jos pasiūlymas nepriimtas, jai atsirado galimybė kreiptis į perkančiąją organizaciją tikslu sužinoti tokių atsakovės veiksmų priežastis, o gavusi atsakymą į savo 2020 m. birželio 16 d. paklausimą, ji galėjo imtis realių veiksmų perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad ieškovė operatyviai vos per kelias dienas, t. y. 2020 m. birželio 18 d., pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkime priimtų sprendimų, manydama, kad jie yra neteisėti. Teisėjų kolegija neįžvelgė ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo požymių, todėl nėra pagrindo laikyti ieškovę nesąžiningą ar piktnaudžiaujančia jai įstatymo suteiktomis teisėmis.

71.       Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, ypač nustačius, jog apeliantė pati nesilaikė VPĮ įpareigojimų informuoti ieškovę apie priimtus sprendimus bei tokių sprendimų motyvus, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais dėl bylos nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės prašymas nutraukti bylą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 2020 m. birželio 11 d. sprendimo atmesti / nepriimti ieškovės pasiūlymą 

72.       Iš byloje esančio perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 16 d. pranešimo matyti, kad ieškovės pasiūlymą buvo nuspręsta nepriimti / atmesti dėl jo neatitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems tiekėjų kvalifikacijos bei techninės specifikacijos reikalavimams, o būtent dėl to, kad: ieškovės valgiaraštyje vaikams siūlomos dešrelės, pateiktas bufeto pasiūlymas, nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui nebuvo pateikta, ieškovė turi daug bylų teismuose, jos prasta reputacija. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visi šie perkančiosios organizacijos nurodyti pasiūlymo atmetimo pagrindai negali būti laikomi teisėtais.

73.       Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai privalėjo pateikti valgiaraščius bufeto maitinimui, tačiau tokiose valgiaraščiuose negalėjo būti Apraše draudžiamų ingredientų / patiekalų / produktų. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė tik vieną patiekalą, į kurio sudėtį įėjo dešrelės, t. y. cukinijų picos su dešrelėmis (a. r.) ir pomidorais. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis produktas nėra įtrauktas į Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 8 – 23 punktuose minimuose teisės aktuose nurodytų draudžiamų tiekti vaikų maitinimui maisto produktų sąrašą, kas lemia, jog perkančioji organizacija nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka šio Pirkimo reikalavimo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šioje dalyje ieškovės pasiūlymas buvo atmestas / nepriimtas nepagrįstai.

74.       Dėl ieškovės pateikto bufeto pasiūlymo, nors Mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui pateikta nebuvo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis argumentas taip pat neleidžia ieškovės pasiūlymo vertinti kaip neatitinkančio Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

75.       Apeliantė nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad supranta, jog Pirkimo sąlygose buvo numatęs galimybę tiekėjams siūlyti papildomą maitinimą, tačiau tokią sąlygą perkančioji organizacija įtraukė, neturėdama atitinkamos patirties ir todėl dar nežinodamas, kad bufeto mokykloje įsirengti vis dėlto galimybės nėra.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, nes jie yra nepagrįsti. Apeliantės argumentai apie jos neprofesionalumą vykdant Pirkimą, kaip jau minėta, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip ir konstatuoti jos veiksmų teisingumą. Tai, kad apeliantė neįsivertino, nors turėjo tą padaryti, bufeto Mokykloje įrengimo, ir į Pirkimo sąlygas įtraukė sąlygą dėl bufeto pasiūlymo galimybės, negali įtakoti ieškovės atitikimo Pirkimo sąlygoms. Iš Pirkimo sąlygų 51.6 punkto matyti, kad tokią teisę ieškovė turėjo, t. y. ieškovė galėjo įtraukti į savo pasiūlymą bufeto paslaugas, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl savo pačios veiksmų, atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkanti Pirkimo sąlygų, negali būti laikomas teisėtu.

77.       Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 32 punkte buvo numatytas baigtinis tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas, o Pirkimo sąlygų 4 priede nurodytas baigtinis tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašas, todėl perkančiosios organizacijos ieškovės pasiūlymo nepriėmimo / atmetimo pagrindas – bylų teismuose turėjimo faktas bei prasta reputacija, negali būti laikomas pagrindu pašalinti tiekėją iš Pirkimo.

78.       Be to, pastebėtina ir tai, kad Pirkimo sąlygų 69 punktas nustato atvejus kuomet perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą, t. y. pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų; dalyvis turi būti pašalintas vadovaujantis šių Pirkimo dokumentų nuostatomis; dalyvis neatitinka bent vieno Pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir (ar), jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto; dalyvis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino informacijos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė nei vieno iš Pirkimo sąlygų 69 punkte numatytų pagrindų buvimo.

79.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2020 m. birželio 11 d. sprendimas nepriimti / atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas, dėl ko turi būti panaikintas.

Dėl perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti Pirkimą

80.       Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.

81.       VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

82.       Minėtos VPĮ nuostatos formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.

83.       Pirmoji sąlyga yra formali, tuo tarpu antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, yra vertinamoji. VPĮ neatskleista viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, todėl nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje.

84.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai būtų pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

85.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98). Taigi nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo.

86.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).

87.       Iš byloje esančio 2020 m. birželio 3 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 22 d. atsakymo į ieškovės pretenziją bei kitų byloje esančių procesinių dokumentų, matyti, kad 2020 m. birželio 3 d. sprendimu viešojo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjusių gavus tiekėjų pasiūlymus ir perkančiajai organizacijai nustačius tam tikrus netikslumus bei klaidas Pirkimo sąlygose, dėl kurių tolesnis Pirkimo vykdymas neužtikrintų tokių maitinimo paslaugų įsigijimo, kokių realiai siekia perkančioji organizacija ir kurios realiai užtikrins jos tikruosius poreikius, ko pasėkoje kilo poreikis pakeisti / pakoreguoti esmines Pirkimo sąlygas.

88.       Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pirkimas iš esmės nutrauktas dėl šių priežasčių: 1) nustatyta tikroji numatoma įsigyjamų paslaugų vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (sumažintas mokinių, kuriems reikėtų teikti paslaugas, skaičius, sutrumpintas paslaugų teikimo laikas ir pan.), kas leidžia perkančiajai organizacijai sudaryti mažos vertės neskelbiamą pirkimą; 2) turėjo būti patobulintos Pirkimo sąlygos taip, kad tiekėjai mokinių maitinimui pasiūlytų ne bet kokį, o tik sveiką ir kokybišką maistą, išvengiant tokių patiekalų, kaip dešrelės; 3) Pirkimu reikėtų įsigyti pernelyg didelės apimties paslaugas (pvz., bufeto paslaugas), kurioms teikti atsakovė neturi pakankamo dydžio patalpų; 4) turėjo būti aiškiai nustatyta, kad ne Mokykla, o tiekėjas (mokinių maitintojas) turės pasirūpinti visą paslaugoms teikti reikalinga įranga ir inventoriumi; 5) išliko poreikis papildyti reikalavimus tiekėjams dėl rekomendacijų iš kitų ugdymo įstaigų turėjimo; 6) iškilo poreikis pakeisti laimėtojo nustatymo tvarką ir principus, išrenkant ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusi tiekėją, o nustatant laimėtoją pagal kainos ir kokybės santykį; 7) Pirkimo sąlygas būtina pakeisti, uždraudžiant tiekėjui pasitelkti subtiekėjus.

89.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias apeliantės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad jos negali būti laikomos naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, kurių ji nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, prognozuoti bei įvertinti iki Pirkimo paskelbimo, ruošdamasi procedūroms, rengdama Pirkimo sąlygas ir kurios atitinkamai galėtų pateisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą bei sudaryti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jų nutraukimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta.

90.       Nors apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad nėra patyrusiu šioje srityje subjektu, nes paskutinį kartą Pirkimą maitinimo paslaugoms įsigyti atviro konkurso būdu vykdė 2011 m., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo šios situacijos spręsti kitaip, o ypač vertinti, jog perkančiosios organizacijos elgesys ir veiksmai atitiko įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

91.       Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės, kurios sąlygojo Pirkimo nutraukimą, išaiškėjo tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį. Nei 2020 m. birželio 3 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole, nei ieškovei teiktuose 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 16 d. pranešimuose bei 2020 m. birželio 22 d. atsakyme į ieškovės pretenziją, jos nebuvo nurodytos ir nebuvo žinomos.

92.       Kadangi byloje kilo ginčas dėl to ar perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai atsiradusiomis, kurių perkančioji organizacija nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, prognozuoti bei įvertinti iki Pirkimo paskelbimo, ruošdamasi procedūroms, rengdama Pirkimo sąlygas ir kurios atitinkamai galėtų pateisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą bei sudaryti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jų nutraukimo pagrindą, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvienos aplinkybės atskirai.

Dėl sumažėjusio mokinių bei personalo skaičiaus, kuriems turi būti teikiamos mokamos ir nemokamos maitinimo paslaugos.

93.       Ginčo Pirkimo sąlygų 11 punktas nustato, kad šiuo Pirkimu perkamos mokinių maitinimo paslaugos. Paslaugos susideda iš mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo (pietūs, pusryčiai ir pavakariai). Tiekėjas taip pat turės teikti mokamo maitinimo paslaugas mokyklos darbuotojams. Techninėje specifikacijoje esančioje lentelėje (Pirkimo sąlygų 1 priedas) nurodyta, kad paslaugos turės būti teikiamos 160 asmenų, iš jų 14 nemokamą maitinimą gaunančių. Apeliantė tvirtina, kad paslaugos turi būti teikiamos tik 80 mokinių ir nauju Pirkimu yra perkamos tik nemokamo maitinimo paslaugos.

94.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrindė dėl nutraukto Pirkimo sąlygose nurodyto realiai valgančių mokinių skaičiaus esminio sumažėjimo. Teismas taip pat pastebėjo, kad naujojo Pirkimo sąlygose taip pat nenurodoma kas lėmė tokį skaičiaus sumažėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė bandydama įrodyti aplinkybę lėmusią asmenų skaičiaus sumažėjimą, skunde nepagrįstai teigia, kad nauju Pirkimu siekiama įsigyti tik nemokamo maitinimo paslaugos. Šiuos apeliantės argumentus, akivaizdžiai paneigia naujojo pirkimo 2.3.3 punktas, kuriame nurodyta, kad maitinimo paslaugos teikimas kiekvieną dieną turi būti užtikrintas preliminariai 80 mokinių bei personalui įskaičiuojant ir mokinius, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka priklauso nemokamas maitinimas. Sutiktina, kad galimai perkančioji organizacija negalėjo tiksliai nurodyti asmenų skaičiaus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai įsivertinti kiek realiai mokinių ketina priimti ir kiek mokinių turės gauti tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, perkančioji organizacija galėjo. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė taip ir neįrodė kas lėmė tokį ženklų skaičiaus sumažėjimą, o šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ginčo Pirkimo 52 punktą, tiekėjui faktiškai mokamas atlygis priklausys nuo faktiškai įsigytų maitinimo paslaugų apimties, taigi mokinių skaičiaus sumažėjimas negali lemti neracionalaus lėšų panaudojimo, kaip pagrindo nutraukti Pirkimą.

Dėl sutrumpinto paslaugų teikimo laiko 

95.       Pagal techninės specifikacijos 9 punktą, paslaugos turi būti teikiamos nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Paslaugų teikimo tvarkaraštis derinamas su perkančiosios organizacijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu.

96.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paslaugų teikimo laikas yra nustatomas pačios Mokyklos administracijos ir priklauso išimtinai nuo jos sprendimo. Taigi, šią Pirkimo sąlygą perkančioji organizacija taipogi galėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti.

97.       Apeliantė tvirtina, kad kadangi maitinimo paslaugų teikimo valandos yra glaudžiai susijusios su maitinamų mokinių ir personalo skaičiumi, akivaizdu, jog pateikus neteisingą informaciją apie valgančiųjų skaičių, atitinkamai turėjo būti pataisytas ir maitinimo paslaugų teikimo laikas.

98.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais, nes yra akivaizdu, kad Pirkimo sąlygos akivaizdžiai nustatė, jog maitinimo paslaugų laikas priklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos valios. Be to, pastebėtina ir tai, kad paslaugų teikimo laikas derinamas jau užbaigus Pirkimo procedūras ir vykdant Pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri galėtų lemti Pirkimo procedūrų nutraukimą.  

Dėl mokyklos turimų patalpų pobūdžio, dydžio, ploto, išdėstymo ir kita

99.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visus su patalpomis susijusius aspektus, nuo kurių priklauso tiek perkančiosios organizacijos galimybė įsigyti papildomo maitinimo – bufeto – paslaugas, tiek tiekėjo galimybė tokias paslaugas pasiūlyti, gauti už juos papildomus ekonominio naudingumo balus ir vėliau tokias paslaugas teikti, perkančioji organizacija taip pat galėjo įsivertinti ir nustatyti dar prieš skelbdama viešąjį Pirkimą.

100.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad teismas jai priskiria profesionalo etiketę, o iš tikrųjų ji tik gavusi tiekėjų pasiūlymus suprato, kokio masto bufetą siūlo tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas. Pažymi, kad tokio bufeto įrengimui neturi nei vietos, nei įrangos.

101.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliantė taip ir nenurodė, kodėl rengdama viešojo Pirkimo sąlygas neįsivertino savo patalpų pajėgumo ir bufeto įrengimo galimybės. Antra, už bufete esančius patiekalus nebūtų atsiskaitoma biudžeto lėšomis, kas reiškia, kad galimybė atsisakyti bufeto negalėjo įtakoti Pirkimo nutraukimo.

102.       Iš Pirkimo sąlygų 51.6.1 punkto matyti, kad tiekėjas, siekdamas gauti ekonominio naudingumo balų antram ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, turėjo pateikti papildomo maitinimo bufeto paslaugą. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios sąlygos negalima laikyti kaip naujai paaiškėjusia, kurios negalima buvo numatyti rengiant Pirkimo sąlygas. Manytina, kad perkančioji organizacija rengdama Pirkimo sąlygas visais atvejais turi įsivertinti kokias sąlygas ji įtraukia į Pirkimą bei jų realizavimo galimybę. Šiuo atveju apeliantė pripažįsta, kad jai yra žinomas Mokyklos turimų patalpų pobūdis, dydis, plotas ir išdėstymas, dėl to, jos argumentai, kad ji negalėjo iš karto numatyti, jog bufeto turimose patalpose nėra galimybės įrengti, atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl numatomos Pirkimo vertės

103.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančioji organizacija galėjo numatyti Pirkimo vertę, nes ji nustatoma pagal Pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigyti paslaugų mastą.

104.       Apeliantė nesutikdama su tokia teismo išvada pabrėžia, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti preliminaraus asmenų, kuriems paslaugos bus teikiamos, skaičiaus. Tvirtina, kad susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais suprato, jog perka žymiai didesnės apimties paslaugas, nei, kad Mokyklai reikalinga. Dėl to, jai nebuvo žinomas ir Pirkimo objektas.

105.       Kaip jau minėta, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija negalėjo bent jau preliminariai nustatyti asmenų skaičiaus, taip pat perkančioji organizacija prieš Pirkimo paskelbimą turėjo pareigą įvertinti ir Pirkimo vertę. Pažymėtina, kad Pirkimo vertė nustatoma pagal Pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigytų paslaugų mastą – mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo, mokyklos darbuotojų mokamo maitinimo paslaugų vertę, perkančiajai organizacijai žinant ir Pirkimo sąlygose numačius preliminarų asmenų, kuriems tokios paslaugos bus teikiamos, skaičių (Pirkimo sąlygų 1 priedo techninės specifikacijos 6 punktas), vieno mokamų kompleksinių pusryčių, pietų ir pavakarių įkainį (Pirkimo sąlygų 52 punktas), paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sąlygų 14 punktas) ir kita bei priklausomai nuo to pasirinkti vykdytino viešojo Pirkimo būdą. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ši Pirkimo nutraukimo pagrindą sieja išimtinai su mokinių skaičiumi, tačiau, kaip jau minėta, ji neįrodė kas lėmė tokį mokinių skaičiaus sumažėjimą. Neįrodžius šios aplinkybės, nėra pagrindo tvirtinti, kad sumažėjo ir Pirkimo vertė. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ir šios aplinkybės, lėmusios Pirkimo nutraukimą, laikyti aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.

Dėl perkančiosios organizacijos galimybės suteikti tiekėjams reikalinga įrangą bei inventorių

106.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji galėjo įsivertinti ar Mokykla turi / disponuoja ir pajėgi pati suteikti tiekėjui paslaugoms vykdyti reikalingą įrangą bei inventorių, ar ne, nurodo, jog jai yra žinomos kokį inventorių ji turi, tačiau teigia, kad Pirkimo sąlygos yra ydingos, nustatančios būtent perkančiajai organizacijai teisę aprūpinti įranga, kai tokios galimybės ji neturi. Pažymi, kad naujo Pirkimo sąlygose nustatyta, jog būtent mokinių maitintojas pasirūpina įranga ir inventoriumi.

107.       Ginčo Pirkimų techninės specifikacijos 25.1 punktas aiškiai nustatyto, kad Mokykla savo inventoriaus, įrangos ir indų neturi. Iš to darytina išvada, kad perkančioji organizacija įsivertino šią aplinkybę ir aiškiai nurodė, jog tiekėjai patys turės pasirūpinti tiek įranga, tiek paslaugų teikimui būtinu inventoriumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kitoje Pirkimo sąlygoje yra įtvirtinta  nuostata, jog perkančioji organizacija paslaugų teikimo laikotarpiui perduos tiekėjui patalpas, įrangą ir inventorių pagal priėmimo perdavimo aktą (techninės specifikacijos 26.3 punktas), nesudaro pagrindo dalyviams vertinti, kad perkančioji organizacija juos aprūpins visa reikiama įranga bei inventoriumi. Pažymėtina, kad ši sąlyga buvo paskesnė, o be to, byloje nebuvo nustatyta, kad tiekėjai susidarė tokį įspūdį ar tai kreipėsi dėl šių sąlygų patikslinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygose pakankamai aiškiai nurodyta, kad Mokykla neturi savo įrangos ir inventoriaus, ir tiekėjai vadovavosi būtent šiuo punktu. Tai leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija rengdama Pirkimo sąlygas visgi įsivertino ir šią aplinkybę, todėl ji negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.

Dėl reikalavimų maisto produktams

108.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančioji organizacija galėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti reikalavimus maisto produktams, kuriuos tiekėjai galėtų jai siūlyti ir atitinkamai galutiniams vartotojams, teikiant maitinimo paslaugas, atitinkamai kokius maisto produktus laikyti netinkamais ir pan.

109.       Apeliantė skunde nurodo, kad nors Pirkimo sąlygose nustatė reikalavimus maisto produktams, tačiau tai nereiškia, jog tuos reikalavimus perkančioji organizacija vienodai supranta, kaip ir tiekėjai, kurie specializuojasi maitinimo paslaugų teikime. Tvirtina, kad Pirkimo sąlygose tiekėjams buvo nustatyti reikalavimai maisto produktų ir žaliavų kokybei, o vertinimo kriterijai buvo susiję su ekologiškų produktų naudojimu.

110.       Iš Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos matyti, kad buvo nustatyti aiškūs ir detalūs reikalavimai kokius produktus, gaminius tiekėjai privalo siūlyti, taip pat kaip turi vykti jų ruošimo procesas ir kt. Šie reikalavimai orientuoti į įvairiapusišką, sveiką bei kokybišką, geriausius mokinių poreikius atitinkančių maitinimo paslaugų įsigijimą ir teikimą. Reikalavimuose taip pat nurodyti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, apibrėžiantys maisto produktų higieną, vaikų maitinimo organizavimo tvarką, patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašą, maistinių medžiagų ir energijos normas (techninės specifikacijos 8 ir 12 punktai). 

111.       Pirkimo sąlygose taip pat pažymėta, kad tiekėjas, teikdamas maitinimo paslaugas, nenaudotų maisto ruošimo procese pusgaminių ir maisto produktų grupių, nurodytų LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. V-964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o prekių asortimentą sudarytų būtent pagal šį įsakymą, numatytų kokybišką, įvairų ir sveiką maistą (techninės specifikacijos 20 punktas), taip pat pabrėžta, kad maistas turi būti karštas, kokybiškas, atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tausojantis, pagamintas laikantis visų higienos normų (techninės specifikacijos 23 punktas). Detaliai išdėstyti reikalavimai valgiaraščiui, nurodant įvairiapuses maisto produktų grupes, kurios turi būti įtrauktos į valgiaraštį, bei jiems keliamus reikalavimus, paaiškinimus, kaip turi būti derinami šie produktai, kas būtinai turi būti numatyta kiekvienos dienos valgiaraštyje ir kt. (techninės specifikacijos 14 punktas).

112.       Pastebėtina ir tai, kad ekologiškų produktų maisto gaminimui naudojimas buvo netgi įtvirtintas kaip vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų (Pirkimo sąlygų 72 ir 77 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos akcentuojamas poreikis įsigyti maksimaliai sveiko ir kokybiško vaikų maitinimo paslaugas jau yra aiškiai apibrėžtas esamo Pirkimo sąlygose ir buvo įvertintas rengiant Pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų įrodžiusi poreikį keisti Pirkimo sąlygas dėl reikalavimų maisto produktams, nes jie jau ir taip aiškiai apibrėžti. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad tai, jog perkančioji organizacija galimai pakeitė nuomonę dėl maistui taikomų reikalavimų, nėra suderinama su VPĮ 29 straipsnio taikymo sąlygomis.

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų

113.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad perkančioji organizacija neabejotinai galėjo objektyviai nustatyti ir tiekėjų pasiūlymo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos atitinkamai sudaroma pasiūlymų eilė ir nustatomas Pirkimo laimėtojas. Pirmosios instancijos teismo manymu, perkančioji organizacija nepaaiškino kodėl Pirkimo laimėtojo nustatymo principas (pagal kokybinio pobūdžio kriterijus) negali būti laikomas geriausiu ir leidžiančiu pasirinkti geriausią paslaugą, kodėl iškilo poreikis pakeisti laimėtojo nustatymo tvarką ir principus bei kodėl to nebuvo galima padaryti dar rengiant Pirkimo sąlygas ir prieš skelbiant apie ginčo Pirkimą.

114.       Apeliantė nurodo, kad nustačiusi aukštus kokybinius vertinimo kriterijus, tikėjosi, jog gaus aukštus kriterijus atitinkančius pasiūlymus. Vis dėl to pamačiusi, kad nepasieks Pirkimu siekiamų tikslų, perkančioji organizacija nebegalėjo pakeisti Pirkimo sąlygų, o Pirkimą privalėjo nutraukti.

115.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti bei laiko, jog ji neįrodė būtinybės keisti Pirkimo sąlygas tikslu nustatyti tiekėjams žemesnius vertinimo kriterijus bei, kad Pirkime galėtų dalyvauti ir tiekėjai, kurie matydami, jog neišpildys aukštų reikalavimų, nedalyvavo ginčo Pirkime.

116.       Byloje nustatyta, kad Pirkimo laimėtojas – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, turėjo būti nustatomas pagal kokybės santykį ir tokius kriterijus, kaip Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokestis, papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, patrauklumas, mokinių aptarnavimo per pertraukas tvarka, ekologiškų produktų maisto gaminimui naudojimas, mokinių aptarnavimo forma; Pirkimo sąlygose detaliai aprašytas bei paaiškintas kiekvienas iš šių kriterijų, jų požymiai, lyginamasis svoris vertinime, balų už kiekvieną iš šių kriterijų skaičiavimo metodika ir pan. (Pirkimo sąlygų 71 – 79 punktai). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, pagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija neįrodė bei nepaaiškino būtinybės keisti Pirkimo laimėtojo nustatymo principą. Kaip minėta, apeliantė skunde tik nurodo, kad naujame Pirkime ji nustatė žemesnius vertinimo kriterijus, jog ir kiti tiekėjai galėtų dalyvauti Pirkime, tačiau šis argumentas, negali sudaryti pagrindą spręsti, kad to nebuvo galima padaryti dar rengiant Pirkimo sąlygas ir prieš skelbiant apie ginčo Pirkimą.

Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų  

117.       Iš ginčo Pirkimo sąlygų 32 – 34 punktų matyti, kad juose buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Šiuo atveju apeliantė nurodo, kad ginčo Pirkime įtvirtintais tiekėjų reikalavimais, nėra pasiekiami perkančiosios organizacijos Pirkimu siekiami tikslai, t. y., jog tiekėjas būtų patikimas, linkęs ne konfliktuoti su perkančiąja organizacija, bet spręsti susidariusias problemas. Atitinkamai naujo Pirkimo sąlygose atsirado reikalavimas, kad tiekėjas turi pateikti bent 3 rekomendacijas iš ugdymo įstaigų.

118.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši apeliantės nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ar naujai atsiradusia aplinkybe, kurios perkančioji organizacija objektyviai, ruošdamasi Pirkimui, negalėjo numatyti. Tai, kad perkančioji organizacija paskelbusi Pirkimą ir susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, sugalvojo papildyti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų sąrašą, negali sudaryti pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras ir vertinti šią situaciją kitaip, nes tai iš esmės pažeistų viešuosiuose pirkimuose vyraujančius principus. Dėl to, pirmosios instancijos teismo išvada, laikoma pagrįsta ir teisinga.

119.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes, kurias ji nurodo kaip neva naujai paaiškėjusias, perkančioji organizacija turėjo galimybę objektyviai įvertinti ir nustatyti dar ruošdamasi Pirkimo procedūroms ir iki jų paskelbimo. Kaip teisingai šiuo atveju pastebėjo ieškovė, Pirkimo procedūrų nutraukimas negali būti taikomas vien tuo pagrindu, kad perkančioji organizacija pakeitė savo nuomonę dėl Pirkimo sąlygų.

120.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju visos išvardintos perkančiosios organizacijos aplinkybės, kurios lėmė Pirkimo procedūrų nutraukimą, nebuvo nagrinėjamos, svarstomos ar aptariamos 2020 m. birželio 3 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu. Šios aplinkybės išaiškėjo tik perkančiajai organizacijai pateikus atsiliepimą į ieškinį. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimas nutraukti Pirkimą, nebuvo paremtas realiais faktais, juos patvirtinančiais įrodymais bei atitinkamu teisiniu pagrindu, todėl perkančioji organizacija negalėjo remtis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir nutraukti Pirkimo procedūras.  

121.       Šiuo atveju apeliantė taip pat nurodo, kad Pirkimas buvo nutrauktas ir dėl pažeistų viešųjų pirkimų principų. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tuo atveju jeigu paminėti principai buvo pažeisti, perkančioji organizacija privalo nutraukti Pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

122.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė kokie VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai buvo pažeisti, dėl kurių perkančioji organizacija buvo priversta nutraukti Pirkimo procedūras ir pažymi, jog tęsiant ginčo Pirkimą būtų ne tik pažeistos tiekėjų teisės ir teisėti interesai, tačiau ir pačios perkančiosios organizacijos teisės ir teisėti interesai niekaip nebūtų tenkinami.

123.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nurodyta įstatymo nuostata, šiuo atveju, negali būti taikoma, nes perkančioji organizacija neįrodė kokie iš paminėtų viešųjų pirkimų principai ir kaip konkrečiai buvo pažeisti. Byloje nenustatyta, kad perkančioji organizacija susipažindama su tiekėjų pasiūlymais juos diskriminavo, vertino juos skirtingai ar kažkuriam Pirkime dalyvavusiam tiekėjui suteikė daugiau teisių ir galimybių laimėti Pirkimą. Priešingai, perkančioji organizacija susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, nusprendė Pirkimą nutraukti, nurodant, kad ji privalo tai padaryti, nes buvo pažeisti minėti principai ir nepaaiškinant kokiu būdu jie buvo pažeisti. Nenustačius kokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešajame pirkime vyraujantys principai, taip pat perkančiajai organizacijai nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegijos manymu, perkančioji organizacija neprivalėjo, remdamasi šia įstatymo nuostata, nutraukti Pirkimo procedūras.

124.       Be to, pastebėtina ir tai, kad perkančioji organizacija neįrodinėja, jog vykdyto Pirkimo sąlygos buvo neteisėtos. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija jau pradėjusi Pirkimo procedūras ir susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais, tiesiog panoro pakeisti tam tikras Pirkimo sąlygas. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti laikomi teisėtu Pirkimo nutraukimo pagrindu, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimas nutraukti Pirkimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl grįžimo į buvusią Pirkimo stadiją ir Pirkimo procedūrų tęsimo

125.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismui panaikinus atsakovės neteisėtus sprendimus, Pirkimo procedūros grąžintinos į iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvusią stadiją. Pažymi, kad yra paskelbtas naujas Pirkimas, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog nebetenka prasmės nutraukto Pirkimo teisėtumo nagrinėjimas.

126.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad nors apeliantė nurodo, jog yra paskelbusi naują Pirkimą pagal atnaujintas Pirkimo sąlygas, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie tai pagrįstų. Priešingai iš byloje esančių perkančiosios organizacijos rašytinių paaiškinimų matyti, kad dėl prasidėjusio šio teisminio proceso Pirkimas buvo sustabdytas ir dalyviai apie tai buvo informuoti. Įrodymų, kad Pirkimas buvo atnaujintas, byloje nėra. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išaiškinta, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų ar teismų veiksmų suvaržymą; nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų, be kita ko, įpareigoti perkančiąsias organizacijas iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus.

127.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytą, laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija neturi pareigos grįžti į iki ieškovės teisių pažeidimo buvusią Pirkimo stadiją.

128.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantės skunde nurodytos teismų praktikos, kuria ji grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, t. y. civilinė byla Nr. e2A-731-302/2018, e2-1429-302/2019 ir kt., faktiniai pagrindai ir dalykai, neatitinka šioje byloje nagrinėjamų klausimų. Apeliantės nurodomosios bylose buvo ginčijamos Pirkimo sąlygos, šiuo gi atveju Pirkimo sąlygų teisėtumas nėra vertinamas. Dėl išdėstyto, nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais ir konstatuoti, kad nėra prasmės vertinti ginčo Pirkimo teisėtumo ir tęsti naują Pirkimą.

129.       Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendime bei ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais ir jų nekartoja, taip pat nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

130.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

131.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

132.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

133.       Ieškovė VšĮ „Bruneros“ pateikė prašymą priteisti jai iš apeliantės 2 347,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

134.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 795,3 Eur (1 381 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 2 347,40 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, be to, pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos, juridinio asmens kodas 190016165, ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“, juridinio asmens kodas 164687871, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

Romualda Janovičienė

Kazys Kailiūnas