Administracinė byla Nr. eAS-584-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00725-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. R8-560 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Merą vykdyti įstatymus bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, nurodytus nutarties aprašomojoje dalyje. Pareiškėjas 2025 m. kovo 3 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi laikė skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, nes pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų pilnai ir tinkamai nepašalino, pareiškėjo nepašalinti skundo trūkumai yra esminiai. Pareiškėjas 2025 m. kovo 17 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties laikyti skundą nepaduotu. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) pareiškėjo atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas, teismo posėdis paskirtas 2025 m. balandžio 23 d.

Teismas pažymėjo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-484-575/2025 išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutarus panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 gali būti grąžintas nagrinėti iš naujo. Be to, administracinėje byloje Nr. eI3-11131-505/2025 taip pat yra pateiktas analogiškas pareiškėjo skundas, teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, nutartis dar nėra įsiteisėjusi.

Atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025 dėl tų pačių reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje, grindžiant reikalavimus tapačiais argumentais ir rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti nagrinėti, nustačius, kad Regionų administraciniame teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 6 p.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti tam pačiam teismui, o nepanaikinus šios nutarties – paaiškinti / pasisakyti – kodėl būsima neskundžiama nutartimi, apeliacinės pakopos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi jam buvo užkirsta teisė teismine tvarka apginti pažeistas teises ir interesus, o teismas, pažeisdamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Pareiškėjo teigimu, teismas skundo (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė tendencingą, šališką, išankstinę išvadą, tuo pasireiškė teisėjo suinteresuotumas bylos baigtimi.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gegužės 26 d. padavė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų: 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 ir 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje
Nr. eAS-517-662/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną, kai pabaigos iki teismas imsis nagrinėti administracinę bylą dar nesimato, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 (teisminio proceso
Nr. 3-64-3-00305-2025-3) pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą ,,patikslintas pareiškimas“ atsakovui Mažeikių rajono merui, prašydamas: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną (2025 m. balandžio 10 d.) pareiškėjo patikslinto skundo, pateikto Regionų administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025, priėmimo klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas, teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, nebuvo įsiteisėjusi, kadangi byla su pareiškėjo atskiruoju skundu perduota nagrinėti apeliacine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-484-575/2025). Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis įsiteisėjo tik 2025 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą ir Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikus nepakeistą.

Taip pat nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-11131-505/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00697-2025-7) pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu“. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl minėtos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjo atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nėra išnagrinėtas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. balandžio 10 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei Prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Atsakydama į pareiškėjo prašymus priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme bei teisme 2025 m. gegužės 26 d. gautame Prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Prašymo dalis „pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės“ nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. V. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė

        Dalia Višinskienė