Civilinė byla Nr. e2A-146-601/2026

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01064-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-69-760/2025 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Sigitos Vasiliauskienės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovei D. Ž. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Šilutės rajono savivaldybės administracija, 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. Ž. 7 759,69 Eur nepagrįstai gautų lėšų trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei D. Ž. kaip Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei kadencijos laikotarpiu nuo 2019-04-25 iki 2021-08-01 pagal jos pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuota 8 574,19 Eur išlaidų už 8 246,05 1 dyzelinių degalų. Teigė, kad atsakovė negalėjo tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų dyzeliniams degalams už 8 574,19 Eur, ši pateikta kompensavimui suma laikytina neprotinga, nesąžininga, ją gaudama atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Apskaičiuojant degalams išleistas pinigų sumas, kai transporto priemonė galėjo būti naudojama savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymui, iš pagal automobilio ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019-2023 Šilutės tarybos nario kadencijos metu, galimai sumokėtos 2 401 Eur sumos reikia atimti 9 mėnesius trukusio karantino metu galimai panaudotą 772 Eur sumą ir likusią 1 629 Eur sumą, atsižvelgiant į automobilio naudojimo poreikius, padalinti iš 2 — kas sudaro 814,5 Eur, kurie realiai galėjo būti panaudoti savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymui kadencijos metu. Ieškovė teigė, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo žymiai didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Nepagrįsto praturtėjimo suma – 7 759,69 Eur. Ši suma apskaičiuota iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos kompensuotos už degalus 8 574,19 Eur sumos atėmus 814,5 Eur sumą, kuri realiai galėjo būti siejama su savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymui panaudotomis lėšomis kuro pirkimui.

3.       Ieškovės atstovė 2025 m. birželio 26 d. teismo posėdyje patikslino galutinį ieškinio reikalavimą ir dėl padaryto rašymo apsirikimo prašė priteisti iš atsakovės 7 625,27 Eur Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

4.1. ieškinys yra nepagrįstas, nes pagal pareikštą reikalavimą prokurorė laiko, kad atsakovė per beveik du su puse aktyvios veiklos metų pagrįstai galėjo patirti 770,93 Eur išlaidų kurui (8 508,47 - 80,26 – 7 625,27 = 802,84 Eur) arba 28,68 Eur per mėnesį (802,94 / 28 mėn. = 28,68 Eur). Tai suponuoja, kad prokurorės asmenine nuomone, kuria grindžiamas ieškinys, per dieną atsakovė negalėjo sudeginti daugiau kaip 1 litro dyzelino, o visas perviršius, anot prokurorės, reiškia nepagrįstą praturtėjimą;

4.2. prokurorė klaidingai nurodo, kad per visą kadencijos laikotarpį (2019 m. balandžio 25 d. – 2021 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovė pagrįstai galėjo patirti tik 802,84 Eur išlaidų kurui. Tuo tarpu atlikus skaičiavimus nustatyta, kad išties atsakovė vidutiniškai galėjo patirti ir patyrė 7 228,32 Eur išlaidų kurui, nes pagrįstai suvartojo 6 453,86 litrų kuro 51 630,88 km atstumui įveikti. Įvertinus vidutinius skaičiavimus, pareikštą ieškinį laikyti pagrįstu būtų galima nebent 396,95 Eur dalyje;

4.3. savivaldybės tarybos nario patraukimas atsakovu civilinėje byloje dėl neva nepagrįstai gautos kompensacijos už kurą, naudotą vykdant tarybos nario funkcijas, kelia rimtų konstitucinių abejonių;  

4.4. prokurorės reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo grindžiamas prielaidomis, neišsamiais ar netiksliais skaičiavimais bei kategoriškos išvados nepateikiančia Audito ataskaita. Atsakovė pateikė objektyviais duomenimis paremtus skaičiavimus, kurie parodo, kad pareikštas reikalavimas didžiąja dalimi yra nepagrįstas. Įvertinus tai, kad Šilutės rajono savivaldybės veiklos reglamente nėra nustatyta aiškių ir detalių kompensuojamų išlaidų pagrindimo taisyklių, negalima visos įrodinėjimo naštos perkelti vien tik atsakovei. Tokios aplinkybės rodo, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o jo nagrinėjimas neturėtų tapti įrankiu riboti savivaldybės tarybos nario veiklą ir jo laisvą mandatą.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo ieškinį nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Tauragės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai, 6 944,83 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) likusioje dalyje ieškinį atmetė.; 3) priteisė iš atsakovės D. Ž. valstybei 156 Eur žyminio mokesčio.

7.       Teismas nustatė, kad kasos aparatų kvitai patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracijai pateikė kompensuoti viso už 8 246,05 litrus dyzelinių degalų. 2019 metais (nuo balandžio 25 d. ) – 3 601 l, 2020 metais – 3 342,62 l, 2021 metais (iki rugpjūčio 1 d.) – 1 302,43 l. Tai patvirtina ir Audito ataskaita bei ieškovės pateikti skaičiavimai.

8.       Nors atsakovė ir jos atstovas teigė, kad atsakovei šiuo laikotarpiu buvo kompensuota už 8 050,44 litrus dyzelinio kuro (3 525,48 l + 3 053,95 l + 1 471,01 l), tačiau teismas su šiais skaičiavimais nesutinka, nes jie yra netikslūs. Iš atsakovės prie 2025 m. rugpjūčio 12 d. rašytinio paaiškinimo pateikto kuro suvartojimo skaičiavimo nustatyta, kad apskaičiuodama degalų kiekį už 2019 metus neįtraukė gruodžio 18 d., 10:29 val. kasos kvito pagal kurį buvo įsipilta 75,72 l dyzelino už 80,26 Eur. Apskaičiuodama degalų kiekį už 2020 metus, neįtraukė šių kvitų: 2020 m. rugsėjo 25 d., 19:10 val. – 74,83 l už 64,36 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. 16:08 val. – 91,32 l už 77,62 Eur; 2020 m. spalio 5 d., 14:01 val. – 74,65 l už 63,45 Eur; 2020 m. spalio 7 d., 19:01 – 65,87 l už 56,98 Eur. O apskaičiuodama degalų kiekį už 2021 metus nepagrįstai įtraukė 120,28 litrus degalų, nors tokio kiekio degalų atsakovė nesipylė ir kvito nepateikė. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų lentelių matyti, kad 120,28 litrus prokurorė nurodė kaip bendrą kuro kiekį, kuris buvo įpiltas 2021 m. liepos 4 d. bei liepos 25 d. (37,71 l + 82,57 l = 120,28 l).

9.       Teismas nustatė (pagal atsakovės paaiškinimus), kad atsakovė tarybos narės veiklai naudojo automobilius Opel Frontera ir Audi A6. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos patvirtina šias automobilių ridas: automobilio Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 173 720 (2017 m.), 198 717 km (2020 m.), 219 815 km (2022 m.) ir 232 835 km (2023 m.); automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 193 612 km (2015 m.), 230 935 km (2017 m.), 262 645 km (2019 m.), 288 462 km (2021 m.), 311 209 (2023 m.). Pagal autogidas.lt svetainėje skelbiamus duomenis, atsakovės nurodyto naudoto automobilio Opel Frontera vidutinės kuro sąnaudos yra 8,7 1/100 km, degalų bako talpa - 75 litrai, o automobilio Audi A6 Allroad Quattro (2006 m) vidutinės kuro sąnaudos yra 8,9 1/100 km, degalų bako talpa - 75 litrai.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti kvitai neįrodo, jog visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos narės veiklai vykdyti, tą iš esmės patvirtina ir Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nurodytos išvados. Audito metu nustatyta, kad atsakovė pateikė kuro įsigijimo kvitus, kur naudojo 33 degalų nuolaidų korteles. Nors atsakovė teigė, kad joks teisės aktas nedraudžia tarybos nariui, kuris pats neturi konkrečios degalinės nuolaidų kortelės, pasinaudoti trečiojo asmens turima nuolaidos kortele, tačiau svarbu tai, kad šiuo atveju atsakovė teikė šiuos kvitus savivaldybei, kad būtų kompensuotos išlaidos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Atsakovė, veikdama kaip tarybos narė, kuriai keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo standartai, siekdama nesukelti abejonių, kad degalai buvo panaudoti būtent tarybos narės veiklai vykdyti, neturėjo naudotis kitų asmenų nuolaidų kortelėmis.

11.       Audito ataskaita taip pat patvirtina, kad atsakovė pateikė kvitus, kai didelis kuro kiekis buvo pilamas du kartus per dieną, pavyzdžiui 2019-12-18 05:12 val. - 40,45 1, apmokėta 42,87 Eur, 10:29 val. - 75,72 l, apmokėta 80,26 Eur. Taip pat didelis degalų kiekis buvo pilamas kelis kartus per labai trumpą laiko tarpą (pavyzdžiui: 2019-07-09 10:20 - 75,79 1, 2019-07-10 09:25 - 61,67 1, 2019-08-07 11:12 - 64,38 1, 2019-08-08 10:42 - 64,55 1, 2019-10-26 17:25 - 65,17 1, 2019-10-27 12:16 - 54,23 l, 2019-10-30 11:00 - 50,19 l, 2019-10-31 11:22 - 72,15 1, 2019-12-22 19:26 - 62,33 1, 2019-12-23 16:54 - 64,07 1, 2020-02-03 15:04 - 61,79 1, 2020-02-04 12:40 - 71,01 1). Be to, ne mokėjimo kortelėmis apmokėtuose ir išlaidų kompensavimui pateiktuose kvituose nurodytas didesnis degalų kiekis, negu gali tilpti į naudotų automobilio degalų baką (virš 75 1), pavyzdžiui: 2019-05-13 - 80,47 1, 2019-09-02 - 80,52 1, 2019-12-12 - 82,81 1, 2020-01-09 - 84,59 1, 2020-09- 30 - 91,32 1, 2020-10-13 - 96,89 1, 2020-10-29 - 85,66 1, 2020-11-13 - 104,61 1, 2021-04-26 - 84,89 1, 2021-06-08 - 96,06 1. Nors atsakovė teigė, kad dalį degalų pylėsi į papildomą talpą, kad važiuojant jų nepritrūktų, tačiau teismas atmeta šią aplinkybę kaip neįrodytą. Nenustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu degalinėse būtų trūkę degalų, labiau tikėtina, kad atsakovė savivaldybei apmokėti pateikė degalų pirkimo kvitus, kai kuras buvo pilamas į kitus, o ne į tarybos narės veiklai naudotus automobilius.

12.       Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismui pateikė sąrašą renginių-išvykų-posėdžių, kuriuose jos teigimu, ji dalyvavo kaip tarybos narė laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat, 2025 m. kovo 7 d. pateikė skaičiavimus, kad analizuojamu laikotarpiu tarpmiestinėse kelionėse ji nuvažiavo 41 680 km, Šilutės rajone - 10 229 km, o Šilutės mieste – 20 003 km. Teismas ištyręs šiuos atsakovės pateiktus duomenis, konstatavo, kad jie neįrodo, jog analizuojamu laikotarpiu atsakovė būtent vykdydama tiesiogines Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės funkcijas nuvažiavo automobiliais 71 912 km, taip pat, kad ji tikrai dalyvavo visuose nurodytuose renginiuose, išvykose, susitikimuose:

12.1. pirma, analizuojamu laikotarpiu, tai yra nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-01 Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, tačiau atsakovė nurodė, kad ji šiuo laikotarpiu važiuodavo į susitikimus su įvairių įstaigų vadovais, darbuotojais, susitikdavo su gyventojais, dalyvaudavo įvairiose šventėse, važiuodavo į kitas savivaldybes – Vilnių, Kauną, Klaipėdą;

12.2. antra, atsakovė nurodė, kad kadencijos laikotarpiu tarpmiestinėse kelionėse (į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Rietavą, Palangą, Raseinius, Kėdainius, Šilalę, Klaipėdos rajoną, Tauragę) ji nuvažiavo net 41 680 km, iš jų net 33 800 km į Vilnių (52 kelionės). Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad į Vilnių dažniausiai važiuodavo susitikti su Seimo nariais, o į kitas savivaldybes su politikais, kas teismo vertinimu nėra susiję su tarybos nario veikla;

12.3. trečia, atsakovės nurodyti renginiai, susitikimai, tokie kaip pvz.: agitacija po rajoną dėl Prezidento rinkimų, dalyvavimas debatuose Europos parlamento rinkimuose, arba asmenų vežimas į ligonines ir pan., taip pat nelaikytini tiesioginiai susiję su tarybos nario veikla;

12.4. ketvirta - atsakovės paaiškinimai dėl nuvažiuoto atstumo nėra nuoseklūs: 2025 m. kovo 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir skaičiavimuose nurodė, kad vykdydama tarybos narės funkcijas automobiliais Opel Frontera ir Audi A6 nuvažiavo viso 71 912 km, o 2025 m. rugpjūčio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir skaičiavimuose nurodė, kad nuvažiavo – 51 630 km;

12.5. penkta, atsakovė būdama tarybos narė dirbo samdomus darbus įmonėse, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovė iš viso turėjo galimybę dalyvauti visuose nurodytuose renginiuose, susitikimuose, posėdžiuose, išvykose ir ar juose dalyvavo, kurių pvz.: 2020 m. rugsėjo mėnesį nurodė 36, o spalio mėnesį – 27;

12.6. šešta, atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kur, kada ir kokį atstumą vyko vykdyti tarybos narės funkcijas, kiek objektyviai galėjo šiuo tikslu nuvažiuoti, kokiu automobiliu važiavo, kokios buvo kuro sąnaudos.

13.       Teismas vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos kelionėmis į Klaipėdos regiono plėtros tarybą atstovauti Šilutės rajono savivaldybės interesams, sutiko su ieškove, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Reglamento 125 punktas, numatantis, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Remiantis minėta Reglamento nuostata, darytina išvada, kad dėl vykimo už savivaldybės ribų Tarybos nario patirtos išlaidos, įskaitant ir jo kelionės išlaidas, galėjo (turėjo) būti kompensuotos ne Reglamento 124 punkte, o 125 punkte nustatyta tvarka, nes 124 punkte nustatyta tvarka galėjo būti kompensuotos tik tokios išlaidos, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad kadencijos laikotarpiu atsakovė būtų vykusi į komandiruotes už savivaldybės ribų atstovauti Šilutės rajono savivaldybę. Iš atsakovės bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė prašymų dėl komandiruotės savivaldybės administracijai neteikė ir jos vykimas už savivaldybės ribų kaip komandiruotė nebuvo forminamas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad savivaldybė būtų atsisakiusi ją komandiruoti už savivaldybės ribų ir atlyginti dėl to patirtas kelionės išlaidas. Vien tai, kad atsakovė dėl kelionių už savivaldybės ribų patirtas išlaidas savo nuožiūra kompensuodavo iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų pagal Reglamento 124 punktą šiuo atveju nepagrindžia dėl to atsakovei išmokėtų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Vertindamas šias atsakovės nurodytas aplinkybes (kad ji buvo aktyvi tarybos narė, deleguota į stebėtojų tarybas, komisijas, darbo grupes, nuolatos vykdavo susitikti su rinkėjais, seimo nariais, spręsdavo žmonių problemas), teismas pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčijamas atsakovės dalyvavimas savivaldybės veikloje, bendravimas su rinkėjais, dalyvavimas stebėtojų tarybose, komisijose, darbo grupėse ar renginiuose, nes ieškiniu reikalaujama grąžinti tik dalį, o ne visą atsakovei išmokėtą kompensacijos sumą transporto išlaidoms atlyginti.

15.       Atsakovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta nuo Šilutės rajono savivaldybės yra nutolusi apie 3 kilometrų atstumu. Be to, atsakovė vienu metu objektyviai galėjo naudotis tik vienu automobiliu tarybos narės funkcijoms vykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nors, priešingai nei nurodė ieškovė, teismas konstatavo, kad tarybos narės funkcijoms vykdyti atsakovei galėjo būti reikalinga naudotis automobiliu ir karantino metu, tačiau pastebėjo, kad tuo metu savivaldybės veikla daugiausiai vyko nuotoliniu būdu ir buvo skatinama mažiau tiesiogiai bendrauti, judėti, vadinasi, poreikis naudoti automobilį tarybos narės reikmėms tuo metu turėjo būti ženkliai sumažėjęs. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad atsakovė automobilius naudojo ne vien tik tarybos narės funkcijoms vykdyti, bet ir savo asmeninėms reikmėms. Nors atsakovė nurodė, kad asmeninėms reikmėms naudojo automobilį Toyota Yaris, tačiau tiek atsiliepime, tiek ir duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu teigė, kad automobilius Opel Frontera ir Audi A6 naudojo ir asmeninėms reikmės, važiuodavo jais į darbą, parduotuvę. Svarbu tai, kad automobilis Audi A6 priklausė atsakovės sūnui ir jis taip pat naudojosi šiuo automobiliu. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad tarybos narės funkcijoms vykdyti atsakovė automobilius galėjo panaudoti ne daugiau kaip 30 procentų abiem automobiliais per atsakovės kaip tarybos narės kadencijos laikotarpį nuvažiuoto atstumo.

16.       Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės 2025 m. rugpjūčio 12 d. kuro suvartojimo skaičiavimuose nurodytą aplinkybę, kad automobilio Opel Frontera vidutinės kuro sąnaudos yra 14 l/100 km. Teismas apskaičiuodamas vidutines kuro sąnaudas vadovaujasi autogidas.lt svetainėje skelbiamais duomenis apie automobilius Opel Frontera ir Audi A6 Allroad Quattro, kuriuos, beje, pateikė pati atsakovė kartu su 2025 m. kovo 7 d. rašytiniais paaiškinimais. Pagal šiuos duomenis automobilio Opel Frontera vidutinės degalų sąnaudos yra 8,7 l/100 km (11,2 l – mieste ir 7,2 l užmiestyje), o automobilio Audi A6 – 8,9 l/100 km (12,3 l mieste ir 7,1 l užmiestyje). Nors atsakovė 2025 m. birželio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad automobiliu dažniausiai važinėjosi mieste, tačiau tai prieštarauja jos pačios prie 2025 m. kovo 7 d. rašytinių paaiškinimų pateiktiems skaičiavimams, kur atsakovė nurodė priešingai, kad didžiausią atstumą sudaro tarpmiestinės kelionės – 41 680 km ir kelionės Šilutės rajone – 10 229, viso 51 909, o Šilutės mieste - 20 003 km. Taigi, teismas atlikdamas skaičiavimus vadovaujasi nurodytomis vidutinėmis degalų sąnaudomis. Tačiau tuo pačiu teismas sutiko su atsakove, kad vidutinės kuro sąnaudos įprastai yra mažesnės nei realios, turint omenyje, kad kuro sąnaudos priklauso nuo važiavimo režimo, stiliaus, vidutinio greičio, aplinkos ir eismo sąlygų, automobilio būklės, apkrovos ir naudojimo ypatumų, o vidutinės kuro sąnaudos nustatomos standartinėmis (idealiomis) sąlygomis. Todėl teismas apskaičiuodamas patirtas išlaidas atsižvelgė į tai, jog patirtos kuro sąnaudos, tikėtina, galėjo būti 10 procentų didesnės nei ieškovės nurodomos vidutinės kuro sąnaudos.

17.       Apskaičiuojant atsakovės kadencijos laikotarpiu automobiliais Opel Frontera ir Audi A6 nuvažiuotus atstumus, teismas atsižvelgė į pateiktus automobilių Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitose užfiksuotas automobilių ridas: automobilio Opel Frontera, - 173 720 (2017), 198 717 km (2020 m.), 219 815 km (2022 m.), o automobilio Audi A6 –262 645 (2019), 288 462 (2021). Taigi, per 5 metus automobiliu Opel Frontera viso nuvažiuota 46 095 km, per metus – vidutiniškai 9 219 km (46 095/5), o per mėnesį - 768,25 km (9 219/12). Atsakovės kadencija truko 28 mėnesius, todėl automobiliu Opel Frontera vidutiniškai buvo nuvažiuota 21 511 km (768,25 x 28). Automobiliu Audi A6 per dvejus metus viso nuvažiuota 25 817 km, per metus vidutiniškai 12 908,5 km (25 817/2), o per mėnesį vidutiniškai 1 075,71 km (12 908,5/12). Kadencijos laikotarpiu automobiliu Audi A6 vidutiniškai nuvažiuota 30 199,88 km (1 075,71 km x 28). Atsakovė savo 2025 m. rugpjūčio 12 d. skaičiavimuose nurodė analogiškus automobiliais nuvažiuotus atstumus.

18.       Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatavo:

18.1. atsakovė kadencijos laikotarpiu automobiliu Opel Frontera tikėtina, nuvažiavo 21 511 km atstumą, todėl pagrįstomis tarybos narės veiklai vykdyti šio automobilio kuro išlaidomis, laikytina 642,28 Eur suma (21 511 km (visas šiuo automobiliu nuvažiuotas atstumas) x 0,087 l/km (vidutinės kuro sąnaudos 1 km) x 1,1 (10 proc. tikėtinos didesnės kuro sąnaudos nei vidutinės) x 0,30 (30 procentų – tikėtina tarybos nario funkcijoms vykdyti nuvažiuotas atstumas) x 1,04 Eur/l (vidutinė dyzelino kaina).

18.2. atsakovė kadencijos laikotarpiu automobiliu Audi A6 Allroad Quattro tikėtina, nuvažiavo 30 199,88 km atstumą, todėl pagrįstomis tarybos narės funkcijoms vykdyti šio automobilio kuro išlaidomis laikytina 922,45 Eur suma (30 199,88 km (visas šiuo automobiliu nuvažiuotas atstumas) x 0,089 l/km (vidutinės kuro sąnaudos 1 km) x 1,1 (10 procentų tikėtinos didesnės kuro sąnaudos nei vidutinės) x 0,30 (30 procentų – tikėtina tarybos nario funkcijoms vykdyti nuvažiuotas atstumas) x 1,04 Eur/l (vidutinė dyzelino kaina).

19.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendė, kad bendra pateisinamų atsakovės išlaidų kurui suma sudaro 1 564,73 Eur (642,28 Eur + 922,45 Eur). Taigi, atsakovei iš viso gavus 8 509,56 Eur išmokų už kurą, atsakovė nepagrįstai praturtėjo (be teisinio pagrindo gavo) 6 944,83 Eur (8 509,56 Eur – 1 564,73 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad minėta proporcija (30 proc., kuriuos atsakovė galėjo nuvažiuoti tarybos narės funkcijoms vykdyti) nustatyta atsižvelgiant ir į karantino laikotarpį, ir į tai, kad atsakovė negalėjo naudotis vienu metu abiem automobiliais, nėra pagrindo papildomai vertinti ir iš apskaičiuotos sumos atimti ieškovės nurodomas išlaidas degalams per karantiną bei išlaidas degalams automobiliui Audi A6 Allroad Quattro. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025).

20.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovės pareikštas reikalavimas kelia grėsmę vietos savivaldos principui, tarybos nario laisvam mandatui ir demokratijos veikimui. Pastebėjo, kad atsakovė, teikdama išmokai gauti nepagrįstus kuro įsigijimo dokumentus, elgėsi nesąžiningai, be to, kaip minėta, ji turėjo suprasti, kad išmokas gali gauti tik kurui, sunaudotam tarybos narės funkcijoms vykdyti, taip pat turėjo suprasti, kad ji turės atsiskaityti už pateiktas apmokėti išlaidas ir turi turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad išlaidas patyrė būtent savivaldybės tarybos narės funkcijoms vykdyti. Atsakovė šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su tarybos narės veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su tarybos narės funkcijų vykdymu.

21.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. atsakovės nepagrįstą praturtėjimą Šilutės rajono savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovė nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad gautos išmokos už degalus buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovės trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai priteista 6 944,83 Eur nepagrįstai gautų lėšų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

22.       Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog civilinį procesą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė atsakovės veiksmai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 91,07 procentų (ieškinio suma buvo nustatyta tais duomenimis, kuriuos prokurorė gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu), kad ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą, kad teismo priteista suma apskaičiuota, be kita ko, remiantis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovei nepriteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks teismo sprendimas, be kita ko, atitinka ir formuojamą apygardų teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 48 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 54 p., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025 34 p.)

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-69-760/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Sigitos Vasiliauskienės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principą, ėmė reguliuoti konstitucinio mandato ir politinės veiklos laisvę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pradėjo kurti teisę (naujas normines taisykles) post factum, kuriomis iš apeliantės pareikalauta elgesio, kurio nereikalavo joks apeliantės kadencijos metu galiojęs teisės aktas. Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuometinis teisinis reguliavimas nustatantis patirtų išlaidų vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą kompensavimo tvarką buvo liberalus ir nenustatė reikalavimų, kuriuos dabar sprendimu iškėlė pirmosios instancijos teismas. Teisinio reguliavimo galimo nepakankamumo pasekmės ir našta negali būti perkeltos apeliantei;

1.2.                      pirmosios instancijos teismas faktiškai pats sukūrė šias naujas teisės normas: a) degalų įsigijimo kvitai nėra pakankami dokumentai tikslingai įrodyti patirtas išlaidas vykdant tarybos nario veiklą, tarybos nariai privalėjo rinkti tiek įrodymų, lyg ruoštųsi teismo procesui (kokie konkrečiai tai gali būti dokumentai nėra nurodoma iš anksto, jie taps žinomi (tiksliau – liks neįvardinti) vėliau bylinėjantis teisme); b) draudžiama naudotis svetimomis nuolaidų kortelėmis degalinėse, nes tai gali lemti teisės į išlaidų kompensaciją paneigimą, neatsižvelgiant į tai, kas kurą pylėsi; c) važinėjant dviem automobiliais, maksimali kompensuotina nuvažiuoto atstumo riba yra ne daugiau kaip 30 procentų. Akivaizdu, kad tokių konkrečių reikalavimų vykdant tarybos nario veiklą, siekiant kompensuoti patirtas kelionės išlaidas,  neegzistavo, šie reikalavimai iškelti tik priimant teismo sprendimą, todėl akivaizdu, kad jais yra absurdiškai ir šiurkščiai pažeidžiami teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principai;

1.3.                      joks buvęs (aktualus) teisinis reguliavimas nenumatė, kad kasos apmokėjimo kvitai (kurie šiuo atveju buvo vardiniai) būtų nepakankami patirtoms išlaidoms kompensuoti;

1.4.                      nėra jokio draudimo naudotis svetimomis nuolaidų kortelėmis. Įrodinėjimo prasme panaudota nuolaidų kortelė nepaneigia, kad kurą pylėsi būtent apeliantė, tai paprasčiausiai parodo, kad apeliantė pildamasi kurą siekė gauti atitinkamą nuolaidą kurui ir taip netgi sutaupė valstybės biudžeto lėšų, nes kuras kainavo pigiau;

1.5.                      aktualus ginčui teisinis reguliavimas nenustatė jokios maksimalios naudotinų automobilių ribos. Apskritai nebuvo reikalavimo deklaruoti jokio naudojamo automobilio, užteko pagrįsti, kad tarybos narys patyrė tam tikras išlaidas ir jos aiškiai apibrėžtose ribose galėjo būti kompensuojamos. Dabar pirmosios instancijos teismas prieina išvados, kad važinėjant dviem automobiliais, tarybos nario nuvažiuotas atstumas savo veiklai vykdyti negali viršyti 30 proc. bendro nuvažiuoto atstumo per visą kadencijos laikotarpį. Lieka visiškai neaišku iš kur atsiranda šis labai konkretus skaičius;

1.6.                      Konstitucinis Teismas aiškiai apibūdino savivaldybių atskirumą nuo centrinės valdžios įgaliojimų ir pabrėžė savivaldybių teisę ir garantiją veikti laisvai ir nepriklausomai įstatymų nustatytose ribose. Teisėsaugos institucijoms bandant varžyti savivaldybės tarybos nario veiklą kėsinamasi į Konstitucinį – savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principą (iš esmės reiškia tarybos nario veiklos apribojimą). Patraukimas savivaldybės tarybos nario atsakovu civilinėje byloje dėl neva nepagrįstai gautos kompensacijos už kurą, naudotą vykdant tarybos nario funkcijas, kelia rimtų konstitucinių abejonių;

1.7.                      pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neužtikrino sąžiningumo principo ir buvo šališkas apeliantės atžvilgiu. Teismas savo šališkumą išreiškė atsisakydamas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, jog ieškinys, kuriuo buvo siekiama ginti viešąjį interesą, tenkinamas 91,07 proc. apimtimi. Taigi, pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę apeliantė įgijo teisę į 8,93 proc. dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teismas šių išlaidų nepriteisė;

1.8.                      apeliantė buvo įpareigota atlikti neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est) ir įrodyti, kad kompensuotą kurą suvartojo tikslingai tik tarybos nario veiklai vykdyti. Vargu ar įmanoma įrodyti tokias aplinkybes, nes vienintelis kuro įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra kasos kvitas, o kaip įrodyti, kad įsigytas kuras buvo suvartotas tik tarybos nario veiklai vykdyti, juolab įvertinus, kad jokių kitų dokumentų rinkti nebuvo reikalaujama, niekam nėra žinoma (tame tarpe ir teismui);

1.9.                      teismas neturėdamas jokių objektyvių duomenų, o tik remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis nutarė, kad: 1) apeliantė degalus pylė ne tik tarybos nario veiklai skirtus automobilius; 2) apeliantė negalėjo lankytis visuose renginiuose, susitikimuose ar posėdžiuose, nes turėjo ir kito darbo; 3) apeliantė automobilius naudojo ne tik tarybos nario veiklai vykdyti; 4) apeliantė automobilių tarybos nario veiklai negalėjo naudoti daugiau 30 proc.;

1.10.                      teismas nepagrįstai vadovavosi tik portalo „Autoplius.lt“ nurodytais duomenimis dėl vidutinių apeliantės naudoto automobilio kuro suvartojimo sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad portalo „Autoplius.lt“ duomenys nėra oficialūs ir neturi prima facie galios. Anot „Autoplius.lt“ portalo apeliantės naudoto 1999 metų gamybos Opel Frontera vidutinės kuro sunaudos sudaro 8,7 l/100 km. Apeliantė siekdama objektyvumo teikė portalo „FORMIS auto paslaugų grupė“ duomenis, pagal kuriuos būtent 1999 metų Opel Frontera, kurio variklio darbinis tūris yra toks, koks buvo apeliantės naudoto automobilio, vidutinės kuro sąnaudos svyruoja net iki 16,86 l/100 km (žr. 2025 m. birželio 25 d. rašytinius paaiškinimus);

1.11.                      teismo pripažinti nepagrįstais ieškovės lentelėse numatyti apmokėjimų už kurą skaičiavimai turėjo būti atmesti ir nevertintini, tačiau vietoje to teismas pats pradėjo spėlioti ir de novo  kurti savo sugalvotus skaičius (kriterijus) ir skaičiuoti kiek pagrįstai lėšų galėjo būti kompensuota apeliantei. Teismas vertino apeliantės teiktus skaičiavimus kaip prieštaringus ir nepatikimus, tačiau neatkreipė dėmesio, kad apeliantė siekė parodyti kaip paprasta yra manipuliuoti skaičiais, kai pakeitus vos kelias dedamąsias gaunama vis skirtinga tariamai nepagrįstai gautos kompensacijos suma;

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                      ieškinys buvo pareikštas ir teismas bylą išnagrinėjo taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas taikė galiojančias teisės normas, jokios naujos teisės normos nebuvo sukurtos. Apeliacinio skundo teiginiai apie naujų teisės normų kūrimą faktiškai yra apeliantės nesutikimas su įrodymų vertinimu dėl patirtų išlaidų pagrįstumo ir išlaidų kompensavimo teisėtumo;

2.2.                      teismas nepažeidė tokio pobūdžio bylose įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų;

2.3.                      išanalizavus apeliantės teiktas savivaldybei išlaidų ataskaitas, kasos aparatų kvitus, kompensuotų išlaidų dydį, prokuratūrai pateiktus duomenis apie tarybos narės veikloje naudotą automobilį, iš UAB „Transkona“ gautus duomenis apie automobilio ridą, buvo paskaičiuota, kad pagal pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuotos išlaidos už apie 3,6 kartų daugiau nuvažiuotų kilometrų, nei realiai automobilis nuvažiavo: pagal UAB „Transkona“ duomenis automobiliu kasdien buvo nuvažiuojama maždaug 32 km, kompensuotu degalų kiekiu atsakovė kasdien galėjo nuvažiuoti apie 112 km per dieną. Šis galimai nuvažiuotas atstumas buvo įvertintas kaip nerealus, atsakovės teiktos ataskaitos ir kasos aparatų kvitai neatspindi realių sąnaudų, todėl buvo paskaičiuota, kokias išlaidas atsakovė galėjo realiai patirti ir gauti atitinkamo dydžio kompensaciją, pagal atliktus skaičiavimus buvo nustatyta ieškinio suma. Galimai sunaudotas degalų kiekis ieškinyje buvo paskaičiuotas atsižvelgus į automobilio vidutines degalų sąnaudas ir nuvažiuotų kilometrų kiekį, užfiksuotą automobilio techninių apžiūrų metu;

2.4.                      apeliantė, teigdama, kad skaičiuodamas teismas vadovavosi tik portalo „Autoplius.lt” nurodytais duomenimis dėl vidutinių apeliantės naudoto automobilio kuro suvartojimo sąnaudų, nors portalo „Autoplius.lt” duomenys nėra oficialūs ir neturi prima facie galios (pastaba – teismas vadovavosi ne portalo Autoplius.lt, o autogidas.lt autokataloge pateikiamais duomenimis), nepateikė objektyvių duomenų apie jos naudotų automobilių degalų sunaudojimo vidutinius kiekius, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kad portale autogidas.lt pateikti duomenys yra neteisingi;

2.5.                      teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams jų veiklai kompensuoti, tačiau, šios turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos nario nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos suponuoja tarybos nario nesąžiningą elgesį. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnį tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o CK 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. Nurodytų teisės aktų nesilaikymas, nesąžiningas tarybos narių elgesys negali būti pateisinamas neva mandato varžymu, o tarybos nario mandatas neatleidžia nuo teisės normų laikymosi;

2.6.                      aplinkybės, kad Reglamente nebuvo numatytas reikalavimas deklaruoti transporto priemonę, neapibrėžta važiavimo teritorija, t. y. galimai nepakankamas reglamentavimas, nepanaikina tarybos nario pareigos elgtis sąžiningai ir gauti kompensaciją tik už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas;

2.7.                      apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo nuostatos dėl savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės yra nesusijęs su tarybos nario nepagrįstai gautomis išlaidų kompensavimu, nepagrįstai gautų išmokų priteisimas nepaneigia savivaldybių savarankiškumo;

2.8.                      teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškinys buvo pareikštas didesnei sumai, nei priteisė teismas, tačiau iš esmės buvo patenkintas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, o priteistos sumos dydis susijęs su teismo atliktais skaičiavimais, o ne su nepagrįstais ieškinio reikalavimais. Be to, atstovavimo išlaidų dydis nesusijęs su pareikšto reikalavimo dydžiu, t. y. nėra duomenų, kad atsakovė patyrė papildomų atstovavimo išlaidų dėl to, kad buvo pareikštas didesnis reikalavimas, nei buvo teismo patenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Apeliacinis skundas atmetamas.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

27.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

28.       Nustatyta, kad atsakovė D. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos (toliau – tarybos) narė. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. Tl-5 buvo paskirta į Socialinių reikalų komitetą, o nuo 2019 m. gegužės 7 d. - šio komiteto pirmininke (Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. Ml-29).

29.       2019 m. vyko devyni tarybos posėdžiai ir devyni Socialinių reikalų komiteto posėdžiai. Visi posėdžiai vyko kontaktiniu būdu. 2020 m. vyko dvylika tarybos posėdžių, iš jų šeši tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir šeši - nuotoliniu būdu. Taip pat, 2020 m. vyko dvylika Socialinių reikalų komiteto posėdžių, iš jų septyni vyko kontaktiniu būdu, o penki - nuotoliniu būdu. 2021 m. iki rugpjūčio 1 d. vyko aštuoni tarybos posėdžiai, iš jų penki vyko nuotoliniu būdu, trys - kontaktiniu būdu, taip pat septyni Socialinių reikalų komiteto posėdžiai, du iš jų vyko kontaktiniu būdu, penki - nuotoliniu būdu.

30.       Atsakovė, kaip Tarybos narė, 2019 m. gegužės 23 d. Šilutės rajono savivaldybės Tarybos (toliau – Taryba) sprendimu Nr. Tl-28 buvo deleguota į Klaipėdos regiono plėtros tarybą atstovauti Šilutės rajono savivaldybės interesams, o 2020 m. spalio 22d. Tarybos sprendimu Nr.Tl-512 deleguota į Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegiją. Taip pat, atsakovė kaip tarybos narė 2019 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-40 deleguota į viešosios įstaigos „Šilutės sportas“ stebėtojų tarybą, o 2019 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-64 paskirta į viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybą. Be to, atsakovė kaip tarybos narė 2019 m. rugsėjo 16 d. Šilutės rajono savivaldybės Mero (toliau – Meras) potvarkiu Nr. Ml-61 buvo įtraukta į komisiją „Dėl studentų rėmimo programos“; 2019 m. spalio 29 d. Mero potvarkiu Nr. M1-77 buvo įtraukta į darbo grupę „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimui ir Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano projektui parengti“.

31.       2024 m. sausio 5 d. Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba parengė Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų vertinimo atitikties audito ataskaitą Nr. K14-(4.2)-9 (toliau – Audito ataskaita). Audito metu, be kitų klausimų, buvo vertinama, ar 2019 – 2023 m. Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams išmokos buvo mokamos ir biudžeto lėšos buvo naudojamos tikslingai, ekonomiškai, pagrįstai ir teisėtai, ar kompensuotos išlaidos yra susijusios su Tarybos nario veikla, ar patirtos neproporcingai didelės išlaidos Tarybos nario veiklai vykdyti. Atlikus auditą, nustatytos ir Audito ataskaitoje nurodytos šios nagrinėjamai bylai aktualios aplinkybės:

9.1.                      Tarybos narei D. Ž. per visą 9-ojo šaukimo Tarybos kadenciją (Audito ataskaitoje suteiktas kodas 026) buvo išmokėta 12 449,51 Eur išmokų;

9.2.                      D. Ž. 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu buvo kompensuota iš viso 8 574,19 Eur už 8 246,05 litrus dyzelinio kuro, iš jų už degalus grynais buvo apmokėta 7 343,52 Eur, o atsakovei priklausančia banko kortele – 1 230,67 Eur;

9.3.                      Tarybos narė pagal pateiktus apmokėjimui kasos aparatų kvitus 2019-2021 m. liepos mėnesį naudojo 33 degalų nuolaidų korteles. Degalus pildavo 3-8 kartus per mėnesį. Vieno pylimo kuro kiekis siekė 19 - 104,6 litrų. 2019-12-18 dyzelinį kurą pylėsi du kartus per dieną: 05:12 val. - 40,45 1, apmokėta 42,87 Eur, 10:29 val. - 75,72 l, apmokėta 80,26 Eur. Taip pat nustatyti atvejai kai vienu kartu buvo piltas didelis kiekis degalų: 2020-09-30 - 91,32 1, 2020-10-13 - 96,89 1, 2020-11-13 - 104,61 1, 2021-06-08 - 96,06 1 ir t.t. D. Ž. degalus pylėsi ir ne Šilutės rajono degalinėse: 2019-06-09 - Raseinių r., 2019-11-10 - Kėdainių r., 2021-02-21 - Klaipėdos m. Karantinų metu (nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-01) buvo nupirkta 1 813,94 1 degalų už 1 810,29 Eur, iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta 55,67 Eur, už 62,62 1 (1 t. b. l. 32-38);

9.4.                      Audito ataskaitoje nurodyta, kad negalėjo pasisakyti, ar atsakovei buvo pagrįstai kompensuotos 8 508,47 Eur išlaidos, nes nebuvo pateikti automobilių techniniai dokumentai. Taip pat ataskaitoje konstatuota, kad savivaldybės administracijoje buvo nepakankama kontrolė, kad priimti sprendimai būtų pagrįsti tinkamais apskaitos dokumentais, įrodančiais esamą būklę. Nebuvo reikalavimo deklaruoti tą transporto priemonę, kuri naudojama tarybos nario veiklai. Nebuvo apibrėžta tarybos nario veiklos vykdymo (važiavimo) teritorija, kompensuojant degalus, todėl neaišku kokias funkcijas tarybos narys vykdė už savivaldybės ribų. Išlieka rizika, kad tarybos nariai galėjo važiuoti asmeniniais tikslais. Nenustačius kompensuojamų išlaidų konkrečios (detalios) dokumentų pateikimo tvarkos ir atsiskaitymo tvarkos, toks buvęs teisinis reglamentavimas galimai sudarė netinkamas sąlygas gauti dalį išmokų tarybos nario veiklą vykdant iš dalies.

32.       Išlaidų ataskaitos patvirtina, kad atsakovė pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijai šias išlaidų ataskaitas tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės degalams kompensuoti:

10.1.                      už 2019 m. gegužės mėnesį – 545,11 Eur; už 2019 m. birželio mėnesį – 222,26 Eur; už 2019 m. liepos mėnesį – 440,29 Eur; už 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 501,90 Eur; už 2019 m. rugsėjo mėnesį – 517,80 Eur; už 2019 m. spalio mėnesį - 563,76 Eur; už 2019 m. lapkričio mėnesį – 451,70 Eur; už 2019 m. gruodžio mėnesį – 562,55 Eur;

10.2.                      už 2020 m. sausio mėnesį

10.3.                      už 2021 m. sausio mėnesį –71,01 Eur; už 2021 m. vasario mėnesį – 206,31 Eur; už 2021 m. kovo mėnesį - 241,58 Eur; už 2021 m. balandžio mėnesį – 223,64 Eur; už 2021 m. gegužės mėnesį – 337,08 Eur; už 2021 m. birželio mėnesį – 300,77 Eur; už 2021 m. liepos mėnesį –132,76 Eur;

10.4.                      visais nurodytais atvejais atsakovė prašė kompensuoti išlaidas už dyzelinį kurą, prie ataskaitų buvo pridėti kasos aparatų kvitai.

33.       Iš atsakovės sąskaitos išrašų (laikotarpio 2019-04-26 – 2021-08-25) nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija atsakovei už degalus kompensavo viso 8 509,56 Eur. 

34.       Kasos aparatų kvitai patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracijai pateikė kompensuoti viso už 8 246,05 litrus dyzelinių degalų. 2019 metais (nuo balandžio 25 d. ) – 3 601 l, 2020 metais – 3 342,62 l, 2021 metais (iki rugpjūčio 1 d.) – 1 302,43 l. Tai patvirtina ir Audito ataskaita bei ieškovės pateikti skaičiavimai.

35.       Tarybos narės veiklai atsakovė naudojo automobilius Opel Frontera ir Audi A6. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos patvirtina šias automobilių ridas: 1) automobilio Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 173 720 km (2017 m.), 198 717 km (2020 m.), 219 815 km (2022 m.) ir 232 835 km (2023 m.); 2) automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 193 612 km (2015 m.), 230 935 (2017 m.), 262 645 km (2019 m.), 288 462 km (2021 m.), 311 209 km (2023 m.).

36.       Pagal autogidas.lt svetainėje skelbiamus duomenis, atsakovės nurodyto naudoto automobilio Opel Frontera vidutinės kuro sąnaudos yra 8,7 1/100 km, degalų bako talpa - 75 litrai, o automobilio Audi A6 Allroad Quattro (2006 m) vidutinės kuro sąnaudos yra 8,9 1/100 km, degalų bako talpa - 75 litrai.

      Dėl ginčo esmės

37.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą, pagrindžiant išlaidas kurui; 2) teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normas (rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis); 3) teismas buvo šališkas, nes nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

Dėl teismo šališkumo

39.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo šališkumą išreiškė atsisakydamas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (jų nepriteisdamas apeliantei).  

40.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas, 2024 m,. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-916/2024, 59 punktas).

42.       Apeliantės nurodoma aplinkybės (bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, jų nepriteisiant apeliantei) nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo galimą šališkumą, nes šios aplinkybės yra išimtinai procesinio pobūdžio (tai yra teismo priimtas sprendimas). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra skundžiamas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes, paskirstant bylinėjimosi išlaidas ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (šiuo atveju apeliantė).

       Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo sampratos

43.  Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be teisinio pagrindo institutas reglamentuojamas 6 knygos XX skyriuje (CK 6.237–6.242 straipsniai). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026).

45. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026).

46. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad patraukimas savivaldybės tarybos nario atsakovu civilinėje byloje dėl neva nepagrįstai gautos kompensacijos už kurą, naudotą vykdant tarybos nario funkcijas, kelia rimtų konstitucinių abejonių (varžo savivaldybės tarybos nario veiklą). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pradėjo kurti teisę (naujas normines taisykles) post factum, kuriomis iš apeliantės pareikalauta elgesio, kurio nereikalavo joks apeliantės kadencijos metu galiojęs teisės aktas, kad teisinio reguliavimo galimo nepakankamumo pasekmės ir našta negali būti perkeltos apeliantei.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

48. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė, kaip politikė, turėjo vadovautis Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais valstybės politikų elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. Be to, apeliantę, kaip Tarybos narį, elgtis sąžiningai, susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, įpareigojo ir jo duota  priesaika vykdyti Lietuvos Respublikos  Konstituciją  ir įstatymus (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis).

49. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Analogiška teisė į išmoką buvo nustatyta ir  Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. visą kadencijos laikotarpį atsakovas turėjo teisę į išlaidų (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos), susijusių su tarybos nario veikla, kurių tiesiogiai neapmokėjo savivaldybės administracija, kompensavimą.

50. Taigi, įstatyme buvo įtvirtinta atsakovo teisė gauti išmoką, be kita ko, transporto išlaidoms, susijusioms su jo, kaip Tarybos nario, veikla, apmokėti, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka turėjo būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte – reglamente.

51. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-118 patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 124 punkte buvo numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti mokama iki 1,00 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio išmoka. Norėdamas gauti šią išmoką, Tarybos narys iki einamojo mėnesio 5 d. pateikia Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai praėjusį mėnesį patirtų išlaidų sąrašą (pagal formą, 2 priedas), pateikdamas išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Apskaičiuota išmoka iki einamojo mėnesio 25 d. pervedama į Tarybos nario nurodytą sąskaitą. Reglamento 125 punkte buvo numatyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad  Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Ši išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2663-12; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1782-14). Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, vien tik savivaldybės tarybos nario statuso nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026).

53. Kasacinis teismas analogiškose bylose yra konstatavęs, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisinis pagrindas gauti ginčo išmokas buvo siejamas su būtinomis sąlygomis, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tos išlaidos (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurios buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą ir kurių tiesiogiai nepadengė savivaldybės administracija. Vien tai, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos darbo tvarkos reglamente nebuvo nustatyto reikalavimo įrodyti patirtų išlaidų atitikties išmokos paskirčiai, reikalaujant pateikti konkrečius įrodymus, nereiškia atsakovo teisės gauti išmokas, kuriomis būtų apmokamos ne su jo, kaip tarybos nario, veiklos vykdymu susijusios išlaidos. Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, poįstatyminiame teisės akte – reglamente turėjo būti nustatytas tik išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka, o teisinis pagrindas gauti išmoką, be kita ko, transporto išlaidoms, susijusioms su atsakovo, kaip tarybos nario veikla, apmokėti, kiek jų tiesiogiai  neapmoka savivaldybės administracija, buvo įtvirtintas  Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026, 38 punktas). Analogiškas išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026) 26 punkte.

54. Taigi, nagrinėjamu atveju ta dalis išmokų, kuriomis apeliantei buvo apmokėtos išlaidos, patirtos  perkant degalus, kurių panaudojimas nebuvo susijęs su jos, kaip Tarybos nario, veikla,  pagal  kasacinio teismo praktiką turi būti laikoma gauta be teisinio pagrindo. Todėl apeliantė tokias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai, kadangi jos sąskaita yra jas įgijusi.

       Dėl įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo

55. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normas (rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis).

56.  Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimas nepagrįsto praturtėjimo bylose pasižymi tam tikra specifika – ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas). Bylose dėl be pagrindo sumokėtos sumos grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026, 43 punktas).

58. Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai teisinis pagrindas gauti sumas yra tikslinis, t. y. sumos gali būti gautos tik esant konkrečiam tikslui – nagrinėjamu atveju apmokėti išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo sumas), o atsakovas turi įrodyti, kad sumos gautos esant teisiniam pagrindui (nagrinėjamu atveju atitinka sąlygas, kurias nustato teisinis pagrindas). Kadangi nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas gauti išmoką buvo siejamas su jos panaudojimo paskirtimi, tai ieškovui pakanka įrodyti, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens (savivaldybės administracijos) sąskaita, o atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas (sumas) jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad būtent atsakovas naudojo gautas išmokas, todėl jis turi palankesnes galimybes įrodyti tai, kad buvo laikytasi įstatyme nustatytų išmokos gavimo (naudojimo) sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026, 32 punkte).

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, turėdama pareigą pateikti įrodymus apie gautų išmokų panaudojimą pagal paskirtį (išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla), tokių įrodymų nepateikė, o apeliaciniame skunde, grįsdama savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tik deklaratyvius teiginius apie neva netinkamą įrodymų vertinimą, netinkamai apskaičiuotą priteistiną sumą.

60. Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė savivaldybei kvitų už kurą didesnei sumai nei jos nurodomi naudoti automobiliai (Opel Frontera ir Audi A6) nuvažiavo per 2019 m. balandžio 25 d. – 2021 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį (28 mėn.) ir gavo už tai išmokas, kas savaime patvirtina apeliantės nesąžiningą ir neteisėtą elgesį (pinigų gavimą be teisinio pagrindo). Kad ne visos apeliantės gautos išmokos už kurą buvo panaudotos Tarybos nario veiklai vykdyti (įsigytas kuras nebuvo panaudotas kelionėms susijusioms su Tarybos nario veikla) patvirtina tokios aplinkybės kaip: 1) didelis kuro kiekis buvo pilamas du kartus per dieną, (pvz.: 2019-12-18 05:12 val. - 40,45 1, apmokėta 42,87 Eur, 10:29 val. - 75,72 l, apmokėta 80,26 Eur); 2) didelis degalų kiekis buvo pilamas kelis kartus per labai trumpą laiko tarpą (pav.: 2019-07-09 10:20 - 75,79 1, 2019-07-10 09:25 - 61,67 1, 2019-08-07 11:12 - 64,38 1, 2019-08-08 10:42 - 64,55 1, 2019-10-26 17:25 - 65,17 1, 2019-10-27 12:16 - 54,23 l, 2019-10-30 11:00 - 50,19 l, 2019-10-31 11:22 - 72,15 1, 2019-12-22 19:26 - 62,33 1, 2019-12-23 16:54 -64,07 1, 2020-02-03 15:04 - 61,79 1, 2020-02-04 12:40 - 71,01 1); 3) išlaidų kompensavimui pateiktuose kvituose nurodytas didesnis degalų kiekis, negu gali tilpti į naudotų automobilių degalų baką (virš 75 1) (pav.: 2019-05-13 - 80,47 1, 2019-09-02 - 80,52 1, 2019-12-12 - 82,81 1, 2020-01-09 - 84,59 1, 2020-09-30 - 91,32 1, 2020-10-13 - 96,89 1, 2020-10-29 - 85,66 1, 2020-11-13 - 104,61 1, 2021-04-26 - 84,89 1, 2021-06-08 - 96,06 1); 4) naudotos 33 degalų nuolaidų korteles; 5) apeliantės gyvenamoji vieta nuo Šilutės rajono savivaldybės yra nutolusi tik apie 3 kilometrų atstumu; 6) apeliantė neva naudojosi dviem automobiliais, tačiau tokio poreikio nepagrindė, kas kelia didelių abejonių šių apeliantės paaiškinimų patikimumu; 7) 2024 m. liepos 11 d. atsiliepime apeliantė nurodė, kad tarybos nario veiklai ir asmeninėms reikmėms naudojo sūnui L. Ž. priklausantį automobilį Audi A6, t. y. akivaizdu, jog šiam automobiliui panaudotas kuras nebuvo išnaudotas tik apeliantės ir Tarybos nario veiklos tikslais.

61. Byloje nustačius, kad ne visos apeliantės gautos išmokos už kurą buvo panaudotos Tarybos nario veiklai vykdyti, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tai, kokia gi suma galėjo būti  panaudota apeliantės, kaip Tarybos nario, veiklai vykdyti. Kaip jau minėta, CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens  sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu šalis nuostolių negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

62. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, kaip: 1) apeliantės gyvenamoji vieta nuo Šilutės rajono savivaldybės yra nutolusi apie 3 kilometrų atstumu; 2) atsakovė vienu metu objektyviai galėjo naudotis tik vienu automobiliu tarybos narės funkcijoms vykdyti; 3) buvusį karantino laikotarpį; 4) automobiliai buvo naudojami ir asmeninėms reikmėms; 5) automobilis Audi A6 priklausė apeliantės sūnui ir jis taip pat naudojosi šiuo automobiliu, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė, kad tarybos narės funkcijoms vykdyti apeliantė automobilius galėjo panaudoti ne daugiau kaip 30 procentų abiem automobiliais per atsakovės kaip tarybos narės kadencijos laikotarpį nuvažiuoto atstumo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juo labiau, kad apeliantė nenurodė, jokių pagrįstų argumentų, kodėl nustatytas 30 procentų nuvažiuoto atstumo dydis nėra teisingas. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas motyvavo tokio dydžio parinkimą bei atsižvelgė ir į jau esamą teisminę praktiką tokio pobūdžio byloje, kurioje taip pat buvo nustatytas 30 procentų dydis (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025).

62. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi „autogidas.lt“ portalo duomenimis, nustatydamas, kad apeliantės naudoto 1999 metų gamybos Opel Frontera vidutinės kuro sunaudos sudaro 8,7 l/100 km, ir nesivadovavo apeliantės pateikto  portalo „FORMIS auto paslaugų grupė“ duomenis, pagal kuriuos būtent 1999 metų Opel Frontera, kurio variklio darbinis tūris yra toks, koks buvo apeliantės naudoto automobilio, vidutinės kuro sąnaudos svyruoja net iki 16,86 l/100 km (žr. 2025 m. birželio 25 d. rašytinius paaiškinimus). Pirmiausia pažymėtina, kad „autogidas.lt“ portalo duomenis pateikė būtent apeliantė. Antra, apeliantės nurodomo portalo „FORMIS auto paslaugų grupė“ duomenimis automobilio Opel Frontera 2.2 DTi (kuras - dyzelinas) kuro sąnaudos nurodomos tokios: 6,05 l/100 km (užmiestyje) / 7,38 l/100 km (mišriu rėžimu) / 9,44 l/100 km (mieste). Tuo tarpu apeliantės nurodomos kuro sąnaudos (16,86 l/100 km) yra automobilio su galingiausiu benzinu varomu varikliu mieste, t. y. visiškai neatitinka apeliantės naudoto automobilio techninių savybių. Trečia, apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos naudoto automobilio (1999 metų gamybos Opel Frontera) vidutinės kuro sunaudos (8,7 l/100 km) yra neteisingos. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi „autogidas.lt“ portalo duomenimis (8,7 l/100 km), juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas šias kuro sąnaudas padidino 10 procentų (apeliantės naudai).

63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nustatė iš apeliantės priteistiną sumą (CPK 185 straipsnis). 

       Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepriteisti iš jai tenkančių bylinėjimosi išlaidų.

65. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog civilinį procesą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė atsakovės veiksmai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 91,07 procentų (ieškinio suma buvo nustatyta tais duomenimis, kuriuos prokurorė gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu), kad ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą, kad teismo priteista suma apskaičiuota, be kita ko, remiantis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovei nepriteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks teismo sprendimas, be kita ko, atitinka ir formuojamą apygardų teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 48 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 54 p., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025 34 p.).

66. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

67. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų, nes visuma aplinkybių, tokių kaip: 1) ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas; 2) ieškovė gina viešą interesą; 3) ieškinys pareikštas dėl apeliantės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų; 4) ieškinys iš esmės patenkintas, 5) ieškiniu prašoma priteisti suma nežymiai sumažėjo tik todėl, kad teismas pasirinko kitokį prašomos priteisti sumos paskaičiavimo būdą, vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; 6) apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo būtent apeliantės neteisėti veiksmai; 7) apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neįtakojo ieškovės veiksmai ar neveikimas; 8) apeliantė nepateikė į bylą jokių pagrįstų įrodymų, dėl kurių sumažėjo ieškinio suma (t. y. ieškinio suma sumažėjo ne dėl apeliantės pastangų), - leidžia spręsti, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, juo labiau, jog egzistuoja tokia apygardų teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 48 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 54 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025 34 punktas).

       Dėl procesinės bylos baigties

68.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

69.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė