Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.7
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant atsakovui K. S. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos panorama“ ieškinį atsakovui K. S. K. dėl Darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2021 m. lapkričio 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. APS-131-21869/2021, ir atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio bei netesybų priteisimo atmesti; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi – priskaičiuotas darbo užmokestis atsakovui buvo išmokėtas grynaisiais pinigais. Ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas atsiskaitymo faktas, buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, tačiau atsakovas ant jų (dėl ieškovei nežinomų priežasčių) nepasirašė.
3. Darbo ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė apie bylos iškėlimą galėjo būti informuota elektroniniu paštu, taip pat nepagrįstai rėmėsi DK 225 straipsnio 2 dalimi, nurodant, kad procesiniai dokumentai ieškovei galėjo būti įteikiami elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad DK 225 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo atsakovui (šioje byloje ieškovei), o tik numato Darbo ginčų komisijos priminko pareigas, kurias jis turi atlikti, iškėlus darbo bylą. Procesinių dokumentų įteikimą atsakovui darbo byloje reglamentuoja DK 227 straipsnis, pagal kurio 3 punktą darbo ginčo šaliai procesiniai dokumentai telekomunikacijų galiniais įrenginiais gali būti įteikiami tik tuo atveju, jeigu tokį dokumentų įteikimo būdą nurodė ginčo šalis. Šiuo atveju ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad sutinka, jog jai procesiniai dokumentai būtų siunčiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Nesant tokio sutikimo ir atitinkamo ieškovės prašymo, dokumentų siuntimas elektroniniu paštu nebuvo galimas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo byla buvo išnagrinėta apie jos iškėlimą, jos nagrinėjimo laiką ir vietą tinkamai neinformavus atsakovo (šios bylos ieškovės), bei nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimo ir įrodymų byloje, jog su atsakovu buvo tinkamai atsiskaityta, kas lėmė priimto sprendimo neteisėtumą.
4. Ieškovė, jos atstovas byloje vykusiame teismo posėdyje (taip pat ir parengiamajame teismo posėdyje) nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką bei vietą ieškovė buvo tinkamai informuota.
5. Atsakovas byloje vykusio teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, su juo nebuvo atsiskaityta, jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, dėl to ir nutrūko jo darbo teisiniais santykiai su ieškove. Jis ieškovės įmonėje dirbo nuo 2021 m liepos mėnesio iki 2021 m. lapkričio 15 d., jam buvo mokamas minimalus buvo darbo užmokestis.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
6. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas dirbo ieškovės bendrovėje – VSDFV informacinės sistemos duomenimis, šalis darbo teisiniai santykiai siejo nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Atsakovas iš darbo ieškovės bendrovėje atleistas DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės atsakovui neišmokėtų sumų: darbo užmokesčio už 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso – 908,77 Eur sumos. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, draudžiamųjų pajamų suma (sistemoje deklaruota atsakovo darbo užmokesčio suma) 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais būtent ir sudarė 908,77 Eur sumą – šalys šios sumos dydžio neginčijo. Pažymėtina, kad tokia pati suma, kaip priskaityta atsakovui, nurodyta ir ieškovės pateiktuose jos 2021 metų rugsėjo–lapkričio mėnesių priskaitymų–išskaitymų žiniaraščiuose.
7. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo atsakovui, dirbusiam pas ieškovę, kuriam išspręsti reikšminga nustatyti ar darbuotojui (atsakovui) buvo faktiškai sumokėtos visos jam priklausančios su darbo santykiais susijusios sumos.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
9. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
10. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
11. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Paminėtos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei.
12. Ieškovė šioje byloje laikosi pozicijos, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi – priskaičiuotas darbo užmokestis atsakovui buvo išmokėtas grynaisiais pinigais. Pasak ieškovės, jos buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas atsiskaitymo su atsakovu faktas, buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Minėtiems argumentams – atsiskaitymo su atsakovu faktui, pagrįsti, ieškovė pateikė į bylą 2021 m. lapkričio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 211116 362,83 Eur sumai, minėtame kasos išlaidų orderyje nurodoma, kad pinigai išduodami K. S. K. (atsakovui), pinigų išdavimo pagrindas – darbo užmokestis už 2021 m. lapkričio mėnesį, pinigų gavimo faktas kasos išlaidų orderyje nėra patvirtintas gavėjo parašu – kasos išlaidų orderio skiltyse „gavau“ ir „gavėjo parašas“ nėra jokios pinigus priėmusio asmens žymos (parašo) apie pinigų gavimą; 2021 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2111151 142,16 Eur sumai, minėtame kasos išlaidų orderyje nurodoma, kad pinigai išduodami K. S. K. (atsakovui), pinigų išdavimo pagrindas – darbo užmokestis už 2021 m. spalio mėnesį, pinigų gavimo faktas kasos išlaidų orderyje nėra patvirtintas gavėjo parašu – kasos išlaidų orderio skiltyse „gavau“ ir „gavėjo parašas“ nėra jokios pinigus priėmusio asmens žymos (parašo) apie pinigų gavimą; 2021 m. spalio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2110151 180,92 Eur sumai, minėtame kasos išlaidų orderyje nurodoma, kad pinigai išduodami K. S. K. (atsakovui), pinigų išdavimo pagrindas – darbo užmokestis už 2021 m. rugsėjo mėnesį, pinigų gavimo faktas kasos išlaidų orderyje nėra patvirtintas gavėjo parašu – kasos išlaidų orderio skiltyse „gavau“ ir „gavėjo parašas“ nėra jokios pinigus priėmusio asmens žymos (parašo) apie pinigų gavimą. Taigi, visuose ieškovės pateiktuose kasos išlaidų orderiuose niekaip nėra patvirtintas pinigų gavimo (perdavimo) faktas, kitais žodžiais tariant, ieškovės kasos išlaidų orderiuose pinigų – darbo užmokesčio perdavimo atsakovui (darbuotojui) faktas neužfiksuotas. Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra atsiskaityta, tenka darbdaviui. Ieškovė, kuriai, kaip darbdaviui, tenka minėta įrodinėjimo pareiga, taip pat kuri turi pareigą sudaryti ir turėti tinkamą atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus, prisiima riziką dėl netinkamos (nepakankamos) dokumentų apskaitos, o būtent, kad tam tikros aplinkybės, kilus ginčui, gali būti neįrodytos ir jai teks atitinkamos įrodinėjimo pareigos neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) pasekmės. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovės kasos išlaidų orderiai nepatvirtina ieškovės atsiskaitymo su atsakovu (darbuotoju) už 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius – darbo užmokesčio su pinigine kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (viso 908,77 Eur sumos), jam išmokėjimo fakto (CPK 178 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju, nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. 2021 metų rugsėjo–lapkričio mėnesių priskaitymų–išskaitymų žiniaraščiai, taip pat patys savaime negali būti laikomi ieškovės šioje byloje įrodinėtas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, patvirtinančiais įrodymais, kadangi juose nurodytos atsakovui išmokėtos sumos taip pat niekaip nėra patvirtintos atsakovo (jo parašu ar kt.).
14. Ieškovei byloje neįrodžius (CPK 178 straipsnis, negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) atsiskaitymo su atsakovu (darbuotoju) už 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesius fakto, atsakovui iš ieškovės priteistina 908,77 Eur suma – neišmokėtas darbo užmokestis su kompensacija už nepanaudotas atostogas.
15. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš buvusio darbdavio (ieškovės) netesybas. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
16. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
17. Kaip nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime, vidutinis atsakovo darbo dienos užmokestis – 30,72 Eur. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2021 metais patvirtinimo, patvirtinta, kad 2021 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius – 21 darbo diena (1.1.1 punktas). Taigi, vidutinis atsakovo vieno mėnesio darbo užmokestis – 645,12 Eur prieš mokesčius.
18. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
19. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos ir negali būti didesnės nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko mažiau negu pusę metų, ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas, nesiekia 1 000 Eur (prieš mokesčius), todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu, netesybos šiuo atveju mažintinos, priteisiant netesybų sumą už du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 290,24 Eur netesybų (prieš mokesčius).
20. Galiausiai pažymėtina, kad DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).
22. Atsižvelgęs į tai, teismas detaliau nevertina ir nepasisako dėl kitų, ieškovės ieškinyje nurodytų ir šio sprendimo trečiame punkte aptartų, argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
23. Šioje byloje buvo patirtos 13,44 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo K. S. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos panorama“ (įmonės kodas – 305377403) 908,77 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus septyniasdešimt septynis euro centus) (prieš mokesčius) darbo užmokesčio su pinigine kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 290,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų dvidešimt keturis euro centus) netesybų (prieš mokesčius).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos panorama“ (įmonės kodas – 305377403) 13,44 Eur (trylika eurų keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė