Civilinė byla Nr. e2-922-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01530-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui M. T., atsakovės atstovui advokatui N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecornus“ ieškiniu atsakovei UAB „Linksmas“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 14 171,70 Eur nuostolių (negautų pajamų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos); 2 624,38 Eur nuostolių per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki neteisėtų veiksmų ribojant ieškovės ar jos patalpų teisėtų valdytojų patekimą iš ieškovės patalpų į ieškovės patalpas nutraukimo; 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuo 2016 m. vasario 19 d. nuosavybės teise priklauso 818,01 kv. m gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (toliau – patalpos Nr. 1), ir nuo 2015 m. spalio 20 d. – 1584,83 kv. m smulkiųjų serijų cechas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniuje, Pramonės (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos Nr. 2). Abi nurodytos patalpos ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis 7 749,56 kv. m gamybos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – atsakovės patalpos). Jos atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2019 m. gegužės 8 d. Anksčiau nurodytos patalpos priklausė UAB „Infina“, dar anksčiau – AB SEB bankui. Visos patalpos yra sujungtos: yra bendros sienos, stogo konstrukcijos, komunikacijomis, inžineriniai tinklai. Iš atsakovės patalpų į patalpas Nr. 2 yra pravažiavimas, skirtas didelių gabaritų krovininiam transportui. Iš atsakovės patalpų į patalpas Nr. 1 yra du įėjimai. Visi praėjimai buvo nuo pat pastato pastatymo ir buvo nuolat naudojami. Patalpos Nr. 1 įrengtos pastato pusrūsyje. Iš lauko nėra atskiro įvažiavimo (įėjimo) į jas. Į patalpas Nr. 1 patekti įmanoma vieninteliu būdu – per du įėjimus iš atsakovės patalpų. Patalpos Nr. 1 itin svarbios patalpoms Nr. 2 tinkamai eksploatuoti, nes patalpose Nr. 1 yra visi būtini visoms ieškovės patalpoms naudoti pagal paskirtį sanitariniai mazgai (tualetai, kriauklės, dušai) tik per šias patalpas vyksta vandens tiekimas. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės 12 d. patalpas Nr. 1, o nuo 2015 m. spalio 30 d. patalpas Nr. 2 nuomojo nuomininkei UAB „Technometalas“. Pastaroji nurodytose patalpose vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Tuometinis patalpų savininkas AB SEB bankas 2016 m. liepos 22 d., iš anksto neįspėjęs ieškovės, savavališkai įrengė medinę pertvarą, užblokavo krovininio transporto įvažiavimą ir bet kokį patekimą iš patalpų Nr. 2 į atsakovės patalpas. Pertvara pašalinta 2016 m. rugpjūčio 2 d. Bankas 2016 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai užblokavo pravažiavimą. Atsakovei tęsiant banko neteisėtus veiksmus ir neleidžiant patekti iš atsakovės patalpų į patalpas Nr. 2, ieškovė nebeturi galimybės naudoti nei savo reikmėms, nei išnuomoti patalpų 1. Dėl to, kad negalima patekti į patalpose Nr. 1 esančius sanitarinius mazgus, taip pat nebegalima naudoti pagal paskirtį ir išnuomoti už paskirtį atitinkančią rinkos kainą. Ieškovės patalpų nuomininkė UAB „Technometalas“ 2016 m. spalio 3 d. pareiškimu nutraukė patalpų nuomos sutartis. Ieškovė neranda naujų nuomininkų, todėl daugiau negu trejus metus patiria nuostolių negautų pajamų už patalpų nuomą forma. Ieškovė paskaičiavo, kad negavo 14 171,70 Eur nuomos mokesčio nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį negauna 2 624,38 Eur nuomos mokesčio, todėl prašo jį priteisti.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo atmesti ieškinį, skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5 000 Eur baudą, pusę baudos priteisiant atsakovei, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad2019 m. gegužės 8 d. nusipirko 7 749,56 kv. m patalpas. Ieškovė prašo atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, bet nenurodo konkrečių neteisėtų veiksmų arba įpareigojimų, kuriuos atsakovė būtų pažeidusi. Nei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nei vėliau nebuvo ir nėra apribojimų atsakovės patalpoms, taip pat nėra nustatyta trečiųjų asmenų daiktinių teisių į šias patalpas. Ieškinyje daug pasisakoma apie ieškovės santykius su buvusiu atsakovės patalpų savininku AB SEB banku, jo veiksmus, neleidžiant ieškovei pateikti į patalpas. Vis dėlto ieškovė nereiškė jokių reikalavimų bankui. Atsakovė neturi atsakyti už 2016 metų įvykius, kai net nebuvo patalpų savininke. Visi ieškovės nurodyti evakuaciniai išėjimai, siekiant užtikrinti patalpose dirbančių ar esančių žmonių saugumą, turi būti įrengti į pastato išorę, bet ne į kitą patalpą. Objektyvių patekimo į ieškovės patalpas Nr. 1 galimybių klausimas galėtų būti bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjamo dalyku. Šioje byloje sprendžiant neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų klausimą, turėtų vertinama, kokios pareigos, ar kokie reikalavimai buvo pažeisti atsakovės veiksmais (neveikimu). Specialistas L. U. 2019 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad ieškovė objektyviai gali įrengti įėjimą į savo patalpas Nr. 1 iš pastato išorės. Ieškovė negali remtis faktu, kad anksčiau patalpų Nr. 1 nuomininkė UAB „Technometalas“ nevaržomai naudojosi atsakovės patalpomis (pro jas pravažiuodavo krovininis transportas), bet vėliau atsakovės patalpų tuometinis savininkas AB SEB bankas užblokavo įvažiavimą. Kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu AB SEB bankui iš UAB „Technometalas“ priteista 128 919,66 Eur žalos, padarytos neteisėtu naudojimusi atsakovės patalpomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-248-790/2020). Kai atsakovas tapo patalpų savininku, jau buvo pradėta byla dėl servituto nustatymo. Šiuo metu ji dar nagrinėjama. Kol nenustatytas servitutas ir viešpataujančio daikto savininkas nesumokėjo atlyginimo, tol jie negali naudotis svetimu daiktu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodyta, kad bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovės veiksmų – dar iki atsakovei tampant nurodytos bylos šalimi, ieškovė teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, rinko įrodymus, tris kartus tikslino ieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. Nr. 2S-560-642/2020). Ieškovės patalpos Nr. 1, patalpos Nr. 2 ir atsakovo patalpos yra atskiri turtiniai vienetai ir yra skirtinguose pastatuose. Ieškovės patalpos Nr. 2 užima visą smulkiųjų serijų cechą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo patalpos Nr. 1 yra gamybiniame pastate – surinkimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės patalpos yra gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini). Kai UAB „Technometalas“ nutraukė nuomos sutartį (2016 m. spalio 3 d.), atsakovė dar nebuvo patalpų savininkė. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nenaudoja patalpų Nr. 2. Vėliau ieškovė pateikė naujų įrodymų, taip pat ir su UAB „Belvista“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą nuomos sutartį. 2020 m. vasario 7 d. atlikta teismo ekspertizė. Ją atliekant teismo ekspertė ir atsakovės atstovas dalyvavo apžiūrint ieškovės patalpas. Nustatyta, kad visame smulkiųjų serijų ceche vykdoma metalo apdirbimo veikla. Taigi ieškinys grindžiamas melaginga informacija. Pareikšdama tokį ieškinį, ieškovė negalėjo tikėtis, kad ieškinys bus patenkintas. Dėl to už piktnaudžiavimą teisėmis ieškovei skirtina bauda. Pagrindinė kliūtis ieškovei naudotis patalpomis Nr. 2 yra tai, kad ji negali patekti į patalpose Nr. 1 įrengtus sanitarinius mazgus. Tačiau iš VĮ Registrų centro gauto pastato 9P1p, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų plano matyti, kad šiame pastate (ieškovės patalpose Nr. 2) buvo įrengtos ir kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos tiek buitinės, tiek sanitarinės patalpos. Tai, kad buitinės ir sanitarinės patalpos kažkada sunaikintos, nereiškia, jog kitiems asmenims (atsakovei) turi teikti atsakomybė. Specialistas L. U. 2019 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte nurodė, kad galima įrengti įėjimą iš ieškovės patalpas Nr. 1 iš lauko pusės (per atraminę sienelę) arba atkuriant anksčiau pastate 8P1p buvusią laiptinę. Ieškovė nebandė įsirengti nurodytų alternatyvių įėjimų. Išėjimai iš ieškovės patalpų Nr. 1 į atsakovo patalpas prieštarauja reikalavimams STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ ir STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“. Tam, kad, kad toks praėjimas būtų saugus, reikia apsaugoti žmones nuo susidūrimo su gamybinio proceso dalyviais (ekspertizės akto 2.5, 2.6, 3,6 ir 3.8 pav.). Tam reikalingos papildomos investicijos aptverti praėjimą (ekspertizės akto 4 išvada). Praėjimas iš atsakovės patalpų pažeistų STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 21 punktą, pagal kurį draudžiama įrengti išėjimus iš rūsių ar pusrūsių vietose, kur yra sumontuoti ir (ar) veikia kėlimo ar transportavimo įrenginiai (ekspertizės akto 5 išvada). Ieškovės patalpos Nr. 1 yra rūsyje. Praėjimo plotas patenka į atsakovės patalpose veikiančių tiltinių kranų zoną (ekspertizės akto 3.6, 3.8 punktai). Angose iš 24P1/b statinio (kuriame yra atsakovės patalpos) į 8p1/p statinį (kuriame yra ieškovės patalpos Nr. 1) neįrengtos priešgaisrinės užtvaros (durys, vartai). Dėl to gaisras iš vieno pastato gali išsiplisti į kitą. Tai prieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintiems reikalavimams STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, taip pat 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 patvirtintoms Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėms. Tam, kad gaisro atsakovės patalpose atveju saugiai evakuotis iš ieškovės patalpų Nr. 1, reikia, jog išėjimas iš šios patalpos būtų numatytas į statinio į lauką (ekspertizės akto 6.2 išvada). Iš archyvinių duomenų nustatyta, kad anksčiau į rūsį, esantį ieškovės patalpose Nr. 1 buvo patenkama per laiptinę, kuri vėliau panaikinta nenumatant kito patekimo. Ieškovė nesąžiningai siekia patalpų Nr. 1 trūkumus (kurie buvo žinomi jų įsigijimo metu) spręsti atsakovei priklausančių patalpų sąskaita ir dar pasipelnyti – prisiteisti nuomos mokestį, kurio niekas už tokios būklės ir charakteristikų patalpas niekada nemokėtų. Net sudarius galimybę per atsakovės patalpas patekti į ieškovės patalpas Nr. 1, jos vis tiek negalėtų būti naudojamos dėl reikalavimų gaisrinės saugos ir darbų saugos srityse pažeidimų. Ieškovė nepateikė įrodymų apie iš UAB „Belvista“ gaunamas nuomos pajamas. Ieškovės į bylą pateikta AB SEB banko užsakymu atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas. Ja vertintos atsakovės patalpos. Skiriasi ieškovės ir atsakovės patalpų charakteristikos. Ieškovės patalpų Nr. 1 lubų aukštis – 2 m, atsakovės – nuo 8 iki 13 m. Vertinimo ataskaitoje vertintas 2010–2016 metų laikotarpis. Ieškovė reikalauja nuomos mokesčio už 2019–2020 metus.

4.       Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – tai įvažiavimo užtvėrimas ir neleidimas ieškovei patekti į savo patalpas. Tai – vienintelis patekimas. Nurodytą aplinkybę patvirtina kitoje byloje atlikta ekspertizė. Atsakovė taip pat pažeidžia ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovė pažeidė taip pat ir ilgą laiką nusistovėjusią patalpų naudojimo tvarką. Padaryta žala yra tai, kad neįmanoma naudoti abiejų ieškovės patalpų ir gauti pajamų už nuomą. Taigi nuostoliai – negautos pajamos. Jas ieškovė paskaičiavo pagal AB SEB banko užsakymu atliktą atsakovės patalpų nuomos kainą (2016 metų). Skaičiuodama pajamas už patalpas Nr. 2, ieškovė mažina nuomos mokestį 1/3. Dalį patalpų šiuo metu nuomojasi „Belvista“ iš ieškovės. Tai – daug mažesnė negu rinkos vertė.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Patalpos nebuvo suvaržytos ir apsunkintos jokiomis tretiesiems asmenims priklausančiomis teisėmis. Pakanka tik NTR duomenų ieškiniui atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu konstatavo, kad UAB „Technometalas“ neteisėtai naudojosi SEB banko (dabar atsakovės) patalpomis (byla Nr. e2A-48270/2020). Kitoje byloje nagrinėjama byla dėl servituto į atsakovės patalpas nustatymo. Ši byla dar neišnagrinėta. Taigi ieškovė nesulaukia bylos dėl servituto nustatymo baigties ir reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė, įsigydama patalpas, išsamiai nesidomėjo patalpomis. Anksčiau sanitariniai mazgai buvo, buitinės patalpos buvo, bet nepateikta įrodymų apie tai, kada jie sunaikinti, kokiu pagrindu tai padaryta, ar užtikrintas patalpų funkcionalumas kitu būdu, atliktus patalpų pakeitimus. Patalpos Nr. 1 šiuo metu naudojamos tik sandėliavimui (sukrauti įrankiai, metalo apdirbimo priemonės). Jų naudoti negalima, nes tai prieštarautų priešgaisrinės ir saugos reikalavimų, bet ne dėl to, kad atsakovė neleidžia jomis naudotis. Servituto byloje atliktas teismo ekspertizės aktas ir padaryta išvada, kad iš patalpų išėjimas per atsakovės patalpas taip pat neatitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl turi būti įrengti išėjimai. Patalpos Nr. 2 yra atskirame pastate, yra atskiras įėjimas. Neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad negali naudotis šiomis patalpomis. Neaišku, koks yra patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 funkcinis ryšys. Patalpose Nr. 2 buvo buitinės patalpos ir sanitariniai mazgai. Kodėl jie sunaikinti ir išardyti, neaišku. Ieškovė, pirkdama patalpas, kainą mokėjo kaip už patalpas su trūkumais. Siekti šiuos trūkumus išspręsti atsakovo sąskaita yra nepagrįsta. UAB „Technometalas“ neteisėtai naudojosi patalpomis. Iš neteisės negali kilti teisė. Patalpos Nr. 2 šiuo metu naudojamos gamybinei veiklai, visose jose vykdoma metalo apdirbimo, dažymo veikla, dalis patalų sandėliavimui, kita dalis administracinei veiklai. Jose veiklą vykdo UAB „Belvista“. Ieškovė neteikė įrodymų apie tai, kad galėtų gauti didesnių pajamų. Ieškovė remiasi banko užsakymu atliktu atsakovės patalpų vertinimu. Tai – individualus vertinimas, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi šiuo vertinimu. Ieškovės ir atsakovės patalpos skiriasi visomis charakteristikomis: išsidėstymu, energijos išteklių įvadais, skiriasi lubų aukštis (atsakovės talpų aukštis daug aukštesnis). Turto vertinimo ataskaita, kuria remiasi ieškovė, laikotarpis yra 2016 metai, o ieškovė byloje reikalauja negauto nuomos mokesčio nuo 2009 metų. Taigi skiriasi laikotarpiai. Įvykus gaisrui, iš ieškovės patalpų Nr. 1 turi būti įrengtos dūmų išėjimo angos ir išėjimai žmonėms evakuotis. Ieškovė nurodė neteisingus duomenis apie patalpų naudojimą. Iš tikrųjų patalpos Nr. 2 visą laiką naudojamos gamybinei veiklai.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės negautų pajamų, negalint išnuomoti jos turimų patalpų, į kurias, ieškovės teigimu, ji gali patekti tik per atsakovės patalpas (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

7.       Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės patalpos faktiškai yra viename pastate. Visas patalpas sieja bendros konstrukcijos (sienos, stogas), yra vieni inžineriniai tinklai. Ieškovės patalpos Nr. 1 ir Nr. 2 yra stačiakampių formos prie pastato gretimų sienų, viena su kita sujungtos statmenai bendra sienos dalimi (žr., pastato planą) (1 t., b. l. 12). Kita didžioji pastato dalis yra atsakovės patalpos. Dvi ieškovės ir viena atsakovės patalpa suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip trys atskiri nekilnojamojo turto objektai, jie turi atskirus unikalius numerius, jų adresai skirtingi. Šiuo metu yra įrengtas įvažiavimas iš atsakovės patalpų į ieškovės patalpas Nr. 2, skirtas didelių gabaritų krovininiam transportui. Iš atsakovės patalpų į ieškovės patalpas Nr. 1 įrengti du įėjimai. Pastarosios patalpos yra pusrūsyje, todėl iš išorės negalima į jas patekti. Į jas patekti galima tik iš atsakovės patalpų. Ieškovė teigia, kad įvažiavimas ir įėjimai iš atsakovės patalpų buvo nuo to laiko, kai pastatytas pastatas. Jie buvo nuolat naudojami. Ieškovės patalpose Nr. 1 yra kriauklės, tualetai, dušai, į jas tiekiamas vanduo. Į ieškovės patalpas Nr. 2 tiesiogiai netiekiamas vanduo. Ieškovė nurodė, kad į jos patalpas Nr. 2 visą laiką iš lauko buvo patenkama įėjus į ieškovės patalpas Nr. 2, po to perėjus atsakovės patalpas ir iš jų įėjus į ieškovės patalpas Nr. 1.

8.       Ankstesnis atsakovės patalpų savininkas AB SEB bankas 2016 m. liepos 22 d. įrengė medinę pertvarą ir užtvėrė įvažiavimą į ieškovės patalpas Nr. 2. Pertvara 2016 m. rugpjūčio 2 d. pašalintas, bet 2016 m. rugsėjo 29 d. vėl pastatyta ir stovi iki šiol.

9.       UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. ekspertinio tyrimo akte pateikta išvada, kad techniškai įmanoma įrengti įvažiavimą į ieškovės patalpas tik vienu būdu, kuris atitiktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir juo būtų užtikrinta, jog patalpos bus tinkamai naudojamos pagal paskirtį, bet jis faktiškai neįgyvendinamas dėl objektyvių teisinių kliūčių.

10.       Specialisto L. U. 2019 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad iš atsakovės patalpų į ieškovės patalpas Nr. 1 (pusrūsį) yra du įėjimai (angos)m pro jas gali įeiti tik žmonės, bet negali pravažiuoti krovimo technika. Specialistas taip pat nustatė, kad, nustačius servitutą atsakovės patalpose toje vietoje, kurioje yra tiltinių kranų veikimo ir stambių staklių veikimo zona, būtų pažeistos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, reikėtų sumažinti atsakovės patalpose esantį gamybos cecho plotą, praėjimą per atsakovės patalpas reikėtų papildomai atitverti, gaisras iš ieškovės patalpų galėtų išplisti į atsakovės patalpas. Specialistas nurodė, kad ieškovės patalpose Nr. 1 būtina įrengti išėjimą į lauką tam, kad, kilus gaisrui, žmonės galėtų saugiai išeiti iš patalpos. Specialisto nuomone, yra galimybė įrengti tokį išėjimą.

11.       Ieškovė 2015 m. spalio 30 d. nuomos sutartimi buvo išnuomojusi patalpas Nr. 1 nuomininkei UAB „Technometalas“ (1, t., b. l. 263–265). Ieškovė 2016 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi išnuomojo nuomininkei UAB „Technometalas“ patalpas Nr. 2 (1, t., b. l. 266–268). Nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį pagal atskirus susitarimus (sutarčių 1.1 punktas). Ieškovė nurodytų susitarimų ir neįrodinėjo iš UAB „Technometalas“ gauto patalpų nuomos mokesčio. Nuomininkė nuo 2016 m. spalio 3 d. nutraukė nuomos sutartis ir nebesinaudoja patalpomis.

12.       Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuomos sutartimi išnuomojo dalį (500 kv. m) patalpų Nr. 2 nuomininkei UAB „Belvista“. Pastaroji įsipareigojo mokėti nuomos mokestį pagal atskirą susitarimą. Nurodyta nuomos sutartis nenutraukta, ieškovė nepateikė įrodymų apie pagal aptariamą sutartį gaunamo nuomos mokesčio dydį.

13.       Ieškovė remiasi užsakovo AB SEB banko užsakymu UAB „OBER HAUS“ 2017 m. sausio 26 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta atsakovės patalpų nuomos rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. už 1 kv. m – 1,39 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 134).

14.       Ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl servituto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-60-861/2020; teisminio proceso Nr. 2-68-3-35734-2016-0). Byla šiuo metu nagrinėjama.

Dėl ieškovės reikalavimo kvalifikavimo

15.       Ieškovė reikalauja iš atsakovės negautų pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurio ieškovė teigia negaunanti, nes negali rinkos kaina išnuomoti savo patalpų Nr. 1 ir Nr. 2, kurias kartu gamybos veiklai galima naudoti tik į jas iš vienos į kitą patenkant per atsakovės patalpas, o buvęs atsakovės patalpų savininkas užtvėrė praėjimo angas. Taigi nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, priteisimo.

16.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tikslai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

17.       Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo turi būti nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti atsakovės veiksmai, ieškovės patirti nuostoliai, priežastinis ryšys, siejantis neteisėtus veiksmus ir nuostolius, taip pat atsakovės kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

18.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra tai, kad atsakovė neleidžia ieškovei naudotis atsakovės patalpų dalimi, kuria ieškovė ar jos patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 naudotojas galėtų patekti iš vienų ieškovės patalpų į kitas ieškovės patalpas. Ieškovė ir atsakovė, taip pat ankstesni patalpų savininkai nebuvo sudarę sutarčių dėl naudojimosi šiuo metu atsakovei priklausančiomis patalpomis. Taigi bylos šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas patikrina, ar yra deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad būtų galima tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

19.       Byloje nenustatyta atvejų, kuriems esant šalių civilinį teisinį santykį būtų galima kvalifikuoti pagal atskirų deliktų rūšis (CK 6.264–6.285 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto samprata, pagal kurią kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai – bendra visų pareiga.

20.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21.       Nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui vertinti reikšminga tai, kad šiuo metu nei įstatymu, nei sandoriu, nei teismo sprendimu, nei administraciniu aktu nėra nustatyto servituto atsakovės patalpoms, kaip tarnaujančiam daiktui, tam, kad jų dalimi būtų galima naudotis siekiant pateikti ieškovės patalpų Nr. 1 ir į ieškovės patalpas Nr. 2 ir priešingai, kaip viešpataujančius daiktus (CK 4.111, 4.124 straipsniai). Pažymėtina, kad, pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje tuo metu, kai ankstesnis gamybos patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas AB SEB bankas turėjo nuosavybės teisę į šias patalpas, nebuvo nustatyto servituto, susijusio su šiomis patalpomis. Servitutų neišviešinta taip pat ir Nekilnojamojo turto registre. Dėl to tokio servituto neatsirado taip pat ir atsakovei įgijus nuosavybės teisę į nurodytas patalpas. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovė, reikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje, neturi servituto į atsakovės patalpas, kaip daiktinės teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškovės nurodytą aplinkybę, kad anksčiau jos patalpų nuomininkė UAB „Technometalas“ be kita ko naudojosi atsakovės patalpų dalimi tranzitui iš ieškovės patalpų Nr. 1 patekti į ieškovės patalpas Nr. 2 ir priešingai, pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje ankstesnis patalpų, kurios šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei, savininkas pareiškė ieškinį tuo metu UAB „Ecornus“ patalpų nuomininkei UAB „Technometalas“ dėl žalos, padarytos neteisėtai naudojantis patalpomis, atlyginimo. Nurodytoje byloje ieškinys patenkintas ir bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai be kita ko konstatavo, kad UAB „Technometalas“ AB SEB bankui priklausiusiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), taip pat ir jų dalimi, UAB „Ecornus“ teigimu, reikalinga tranzitui į ir iš jos patalpų, naudojosi be patalpų savininko (AB SEB banko) leidimo, priešingai, savininkui 2016 m. rugpjūčio 9 d. pareikalavus nutraukti neteisėtą naudojimąsi patalpomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties 27, 28 punktai) (civilinė byla Nr. e2A-248-790/2020; teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-02050-2016-1).

22.       Kitoje civilinėje byloje šiuo metu nagrinėjamas šalių ginčas dėl servituto nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-60-861/2020). Iki tol, kol neišspręstas nurodytas ginčas ir nepriimtas teismo sprendimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi daiktinę teisę į atsakovės patalpas, kuria suteikiama teisė naudotis atsakovės patalpomis, kaip tarnaujančiu daiktu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia jos patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 neatsiejamą ryšį viena nuo kitos, aplinkybes, kad patalpos viena su kita taip susijusios, kad vienų be kitų patalpų neįmanoma naudoti (tik vienose patalpose yra sanitariniai mazgai, vandentiekis). Atsakovė siekdama paneigti ieškovės patalpų ryšį viena su kita, pateikė įrodymų apie tai, kad anksčiau ieškovės patalpose buvo laiptai, kuriais buvo galima patekti į patalpas, taip pat kad kitose ieškovės patalpose buvo daugiau sanitarinių mazgų. Šiuo metu visa tai išardyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienų ir kitų ieškovės patalpų ryšys, galimybė jas naudoti kartu ar atskirai, yra aplinkybės, reikšmingos ir įrodinėtinos kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas servituto į atsakovės patalpas nustatymo klausimas. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo, nurodytos patalpų, kaip tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų, ypatybės nesusijusios su ieškovės įrodinėjama netekta galimybe gauti nuomos mokestį, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi teismas dėl šių ieškovės ir atsakovės aplinkybių išsamiau nepasisako.

23.       Remdamasis šio sprendimo 15–22 punktuose išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

24.       Teismas pabrėžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė taip pat ir negautų pajamų, kaip nuostolių, fakto (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokį nuomos mokestį gaudavo iš buvusios patalpų nuomininkės UAB „Technometalas“. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokį nuomos mokestį gauna už šiuo metu nuomininkei UAB „Belvista“ išnuomotą patalpų dalį. Be to, pažymėtina, kad, pareiškusi ieškinį teisme, ieškovė nurodė, kad jos patalų Nr. 1 ir Nr. 2 neįmanoma išnuomoti. Vis dėlto atsakovė į bylą pateikė įrodymų, kad ieškovė dalį savo patalpų yra išnuomojusi (ieškovės ir nuomininkės UAB „Belvista“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. patalpų nuomos sutartis). Teismas daro išvadą, kad ieškovė, nepagrįstai remiasi patalpų 1 kv. m nuomos rinkos verte, kuri nustatyta atsakovės patalpų vertinimo ataskaitoje. Atsakovė teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi esmingai ieškovės ir atsakovės patalpų techninės charakteristikos. Be to, atsakovės patalpų nuomos rinkos vertė nustatyta 2016 metų laikotarpiu, o ieškovė ieškinių reikalauja nuostolių, t. y. negautų pajamų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. (nuo kreipimosi į teismą). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad negali išnuomoti jai priklausančių ginčo patalpų, gauti nuomos mokesčio, taip pat neįrodyta nuomos mokesčio, kurio ieškovė neva negali gauti, apimtis.

25.       Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė patyrė 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos detalizuotos teismui pateiktame 2020 m. spalio 5 d. prašyme. Išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to atsakovei priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. ieškovei atidėtas 895 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovės priteisiamas nurodytas žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „Ecornus“ ieškiniu atsakovei UAB „Linksmas“ dėl nuostolių priteisimo.

Priteisti atsakovei UAB „Linksmas“ (kodas 305119431) iš ieškovės UAB „Ecornus“ (kodas 302560246) 2 129,60 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Ecornus“ (kodas 302560246) 895 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 5660). Duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovas turi pateikti teismui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.