Civilinė byla Nr. e2-314-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00418-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto byloje išnagrinėjus bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos statybų vystymo grupė“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finresta“ pateikė prašymą už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą buvusiam Bendrovės vadovui Ž. S. apriboti asmens teisę 5 metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2.       Bankroto administratorė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla ir kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., Bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei Bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ž. S. šios pareigos tinkamai neįvykdė net ir po to, kai teismas jam už tai paskyrė 300 Eur baudą. Administratorei buvo perduotas 2018 m. spalio 30 d. balansas ir dalis Bendrovės dokumentų. Pagal balanso duomenis, Bendrovė turi 3 560 Eur trumpalaikio turto, kurį sudaro 2 560 Eur atsargos (statybinės medžiagos) ir 1 000 Eur pinigai banko sąskaitoje. Administratorei nėra perduota dalis trumpalaikio turto, t. y. 2 560 Eur atsargos. Taip pat pagal administratorės reikalavimus nėra pagrįstas Bendrovės turto sumažėjimas 6 415 Eur suma, atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismui pateikto 2018 m. rugpjūčio 30 d. balanso duomenimis Bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 8 975 Eur. Buvęs Bendrovės vadovas pateikė Atsargų nurašymo aktą už 2018 m. liepos mėn., pastarojo patvirtintą 2018 m. spalio 2 d. su prierašu, kad medžiagų nurašymo suma nustatyta pagal 2018 m. spalio 2 d. Inventorizacijos aktą, bei pridėjo dvi „bendrastatybinių darbų“ sąskaitas, pagal kurias yra nurašomos atsargos. Tačiau nurašytų atsargų detalizacija su vienetais ir sumomis nėra pateikta, taip pat vadovas nepagrindė, kokius bendrastatybinius darbus atliko pagal nurodytas sąskaitas ir kokias detalizuotas medžiagas kiekviename iš jų sunaudojo. Taip pat vadovas pateikė Nurašymo aktą 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. 1 114 Eur (įvairaus trumpalaikio mažaverčio turto) ir 1 572 Eur (kito trumpalaikio turto) sumai, pastarojo patvirtintą 2018 m. spalio 2 d. su prierašu, kad turtas nurašytas pagal 2018 m. spalio 2 d. Paaiškinimą dėl trumpalaikio turto nurašymo. Tačiau tiek nurašymo akte, tiek paaiškinime nėra detalizuotas (vienetais ir sumomis) nurašomas turtas, o tik nurodoma, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dienai jis nurašomas, nes „nebenaudotinas“. Šios aplinkybės patvirtina akivaizdų buvusio Bendrovės vadovo aplaidumą ir / ar sąmoningą Bendrovės turto neperdavimą bankroto administratorei, todėl yra pagrindas taikyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą sankciją.

3.       Apeliantas Ž. S. atsiliepime prašė bankroto administratorės prašymą atmesti. Nurodė, kad pateikia teismui 2 560 Eur vertės Bendrovės turimų atsargų detalizacijas; yra pasirengęs perduoti administratorei nurodytas atsargas, jei administratorė linkusi bendradarbiauti bei priimti likusį Bendrovės turtą; nurašytos atsargos buvo sunaudotos atliekant statybos darbus, o likusius įrankius administratorė atsisako priimti, nors ne kartą buvo raginta. Dėl padarytų pažeidimų gali būti taikoma sankcija vadovui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo apriboti Ž. S. eiti vadovo pareigas, kadangi tokia sankcija taikoma tik išimtiniais atvejais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi administratorės prašymą tenkino iš dalies – buvusiam BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovui Ž. S. apribojo teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

5.       Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

6.       Teismas iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, kad atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Ž. S., todėl jis turėjo pareigą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, tačiau savo pareigos neįvykdė. Ši aplinkybė nustatyta 2019 m. sausio 25 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad vadovui yra žinoma apie pradėtą bankroto procesą, nes sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo Ž. S. bankroto administratorei teikė dalį dokumentų, įsipareigojo pateikti kitus dokumentus ir turtą, tačiau bankroto administratorė nurodė, kad Ž. S. įsipareigojimų nevykdo, t. y. inventorizacijos aktai nėra detalizuoti, bankroto administratorei nėra žinoma kur yra Bendrovės turtas. Ž. S., prašydamas panaikinti 2019 m. sausio 25 d. paskirtą baudą, nenurodė, kad perdavė visus Bendrovės dokumentus ir turtą, todėl bauda 2019 m. vasario 22 d. nutartimi palikta nepakeista. Nutartis įsiteisėjusi.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors vadovui geriausiai buvo žinoma apie Bendrovės finansinę būklę ir jos veiklos perspektyvas, tačiau Ž. S. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tuo pažeisdamas tiek Bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Be to, sprendžiant klausimą dėl vadovavimo teisių apribojimo Ž. S. veikė pasyviai, neteikė įrodymų, argumentų dėl perduotino turto, neteikė duomenų nei bankroto administratorei, nei teismui dėl nurašyto 6 415 Eur vertės turto, todėl teismas sprendė, kad toks vadovo elgesys vilkina bankroto procesą, kenkia Bendrovės kreditorių interesams bei galimai trukdo nustatyti tikrąsias bankroto priežastis. Teismas darė išvadą, kad Ž. S. kaip buvęs Bendrovės vadovas elgiasi nerūpestingai, žinodamas apie likusį 6 415 Eur vertės Bendrovės turtą sąmoningai jo neperduoda ir / ar neteikia paaiškinimų dėl minėto turto nurašymo.

8.       Teismas pažymėjo, kad Ž. S. pateiktos nurašyto turto detalizacijos yra abejotinos, taip siekiama išvengti atsakomybės. Bendrovės turtą kartu su dokumentais Ž. S. vengia perduoti daugiau nei metus laiko.

9.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo, Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas konstatavo, kad yra pagrindas apriboti Ž. S. teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10.       Apeliantas Ž. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratorės UAB „Finresta“ prašymą dėl buvusio BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovo Ž. S. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atmesti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

10.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo Ž. S. veikė pasyviai ir neteikė įrodymų, argumentų dėl perduotino turto. Tokie motyvai prieštarauja Ž. S. kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų visumai. Teismas šiuos įrodymus ignoravo.

10.2.                      Bendrovės administratorė 2019 m. sausio 10 d. raštu informavo teismą, kad su Bendrovės vadovu Ž. S. žodžiu buvo sutarta, jog 2 560 Eur vertės atsargos bus perduotos administratorei iki 2019 m. sausio 21 d. Suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 25 d. raštu informavo teismą, kad 2019 m. sausio 25 d. el. laišku išsiuntė administratorei atsargų pirkimo sąskaitas bei 22 vnt. atsargų (statybinių medžiagų) fotonuotraukas ir pasiteiravo, kokiu būdu šios atsargos administratorei turi būti perduotos. Taip pat suinteresuotas asmuo teismui pateikė duomenis, kad 2 560 Eur vertės atsargų detalizaciją iki 2019 m. sausio 21 d. įskaitytinai jis paprašė parengti Bendrovės buhalterės J. N., tačiau pastaroji į apelianto raginimus visiškai nereagavo ir prašomos detalizacijos neparengė. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, Ž. S. pats parengė 2 560 Eur vertės Bendrovės turimų atsargų, nurodytų 2018 m. spalio 30 d. balanse, inventorizacijos aktą (detalizaciją), kurį kartu su atsargų įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui. Apeliantas papildomai teikia teismui įrodymus, kad jis 2019 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į bankroto administratorės UAB „Finresta“ įgaliotą asmenį V. S. bei pateikdamas turto fotonuotraukas nurodė, jog teismui pateiktoje išsamioje detalizacijoje nurodytos likusios 2 560 Eur vertės atsargos bei nurašytas, tačiau neutilizuotas trumpalaikis Bendrovės turtas yra saugomas Klaipėdos rajone, Gindulių k. Į šį suinteresuoto asmens kreipimąsi bei pateiktą prašymą informuoti, kada ir kaip Ž. S. turėtų nurodytą turtą perduoti bankroto administratorei, nebuvo pateikta jokio atsakymo.

10.3.                      Ž. S. kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu pateikė patikslintus (detalizuotus) atsargų nurašymo aktus, kuriuose buvo aiškiai detalizuotas statybinių medžiagų sunaudojimas atskiruose objektuose, kuriuose Bendrovė atliko statybos rangos darbus, už kurių atlikimą pateikė užsakovams apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. BSVG 18-4 ir Nr. BSVG 18-5. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrovė statybinių medžiagų už 2 304,56 Eur sunaudojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1 427,44 Eur vertės statybinių medžiagų sunaudojo kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šių rašytinių įrodymų visuma paneigia skundžiamos nutarties motyvus, kad Ž. S., teikdamas atsiliepimą, buvo pasyvus ir tinkamai neįrodė bei nepagrindė trumpalaikio Bendrovės turto nurašymo (sunaudojimo įmonės veikloje). Suinteresuotas asmuo kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu pateikė visus iki vieno į 2018 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės balansą įtraukto 6 418 Eur vertės trumpalaikio turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo čekius) bei išsamiai detalizavo šio trumpalaikio turto (statybinių medžiagų ir darbo įrankių) panaudojimą skirtingose objektuose, kas sudarė sąlygas į balansą įrašyto 6 418 Eur vertės turto dalį nurašyti.

10.4.                      Apeliantas nepažeidė jam nustatytos pareigos perduoti Bendrovės turtą, nes jis nekliudė bankroto administratorei perimti Bendrovės turto ir dokumentų jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, sutampančiu su Bendrovės buveinės adresu. Įstatyme nėra numatyta pareiga bendrovės turtą ir dokumentus nugabenti bankroto administratoriui. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo stengiasi bendradarbiauti su administratorės įgaliotu asmeniu.

10.5.                      Byloje esantys duomenys paneigia bankroto administratorės ir pirmosios instancijos prielaidomis grįstas išvadas dėl piktybiško Ž. S. vengimo perduoti Bendrovės turtą ir dokumentus. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad buvęs Bendrovės vadovas Ž. S. sąmoningai pažeidė ĮBĮ reikalavimus. 

10.6.                      Kadangi poveikio priemonė – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas yra taikoma tik išimtiniais atvejais, darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pritaikyta sankcija šiuo atveju yra neproporcinga ir neatitinka suinteresuoto asmens Ž. S. padaryto pažeidimo pobūdžio ir tęstinumo, todėl taikyti tokios išimtinės sankcijos nebuvo jokio teisinio pagrindo.

11.       Atsakovės BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administratorė UAB „Finresta“ atsiliepime prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

11.1.                      Suinteresuotas asmuo iki šiol administratorei neperdavė jokio Bendrovės turto.

11.2.                      Net ir po Ž. S. 2019 m. sausio 25 d. el. laiško gavimo administratorė negali su juo susisiekti – Ž. S. neatsiliepia į skambučius ir neperskambina.

11.3.                      Suinteresuotas asmuo vengė perduoti reikalaujamą dokumentaciją (turto detalizaciją, pirminius turto įsigijimo ir panaudojimo dokumentus), pateikti paaiškinimus dėl vykdytų darbų ir objektuose panaudotų medžiagų. Pastarieji dokumentai Ž. S. parengti ir teismui pateikti tik 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu į administratorės prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo. Pastarieji dokumentai prieštarauja perduotiems apskaitos dokumentams (Ž. S. parengtam ir perduotam 2019 m. spalio 30 d. balansui) bei teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuotoms (Ž. S. teiktoms) aplinkybėms apie esamą turto masę.

11.4.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo nemoki vėliausiai jau 2017 m. gruodžio 31 d. Ž. S. kaip Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos nevykdė.

12.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo dėl suinteresuoto asmens Ž. S. atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.

14.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies taikymo

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bankrutavusios Bendrovės buvusiam vadovui apribojo teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

16.       Įmonių nemokumo teisėje pripažįstamas įmonės vadovo apribojimas (diskvalifikavimas) tam tikrą laikotarpį eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Tokia sankcija įprastai laikoma priemone, skirta pašalinti tuos vadovus, kurie gali sukelti žalą tęsdami vadovavimo veiklą ir atlikdami vadovavimo funkcijas toje pačioje ar kitoje įmonėje. Pripažįstama, kad reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl tokios sankcijos taikymo laikoma: fiduciarinių pareigų pažeidimas, netinkamas pinigų panaudojimas, netinkamos klaidinančios finansinės ar nefinansinės ataskaitos, nesugebėjimas tinkamai vesti buhalterinę apskaitą. Tokia sankcija taikoma nustačius komercinį nesąžiningumą, didelį neatsargumą ar aiškią nekompetenciją (angl. a lack of commercial probity, gross negligence or serious incompetence) (UNCTIRAL Pavyzdinis įstatymas dėl nemokumo teisės: vadovo pareigos artėjant įmonės nemokumui (2013 m.)).

17.       Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti užtikrinti gerą įmonių valdymą. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (Jean Jacques du Plessis, Jeanne Nel de Koker, Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7-17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje šalių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iš esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi, tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus.

18.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

20.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

21.       Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., Bendrovei iškelta bankroto byla. Šia nutartimi Bendrovės valdymo organas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei Bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Apeliantas, kuris buvo Bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, minėtos pareigos per teismo nustatytą terminą tinkamai neįvykdė, dėl to jam Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda. Pastaroji nutartis yra įsiteisėjusi.

23.       Bankroto administratorė pirmosios instancijos teismo prašė apriboti BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvusio vadovo Ž. S. teisę 5 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Administratorė prašymą grindė tuo, kad buvęs vadovas veikia aplaidžiai, sąmoningai vengia perduoti įmonės turtą. Prašyme teigė, kad administratorei neperduotas turtas už 6 415 Eur.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį, kuria iš dalies tenkino bankroto administratorės prašymą ir apribojo apelianto Ž. S. teisę 2 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nors ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje minimalus terminas kuriam teismas gali apriboti teisę užimti vadovaujamas pareigas yra 3 metais.

25.       Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas konkretus šiame straipsnyje nustatytos asmens teisės užimti vadovaujamas pareigas apribojimo terminas, t. y. nuo 3 iki 5 metų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė teisės teismui nustatyti mažesnį nei 3 metai tokio apribojimo terminą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto teisę užimti vadovaujamas pareigas apribojo 2 metams, t. y. nustatė mažesnį ribojimo terminą nei numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė neginčija šios teismo nutarties dalies, apeliacinės instancijos teismas negali apriboti apelianto teisės užimti vadovaujamas pareigas minimaliam įstatyme nustatytam 3 metų terminui, kadangi toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas reikštų draudimo priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu nei tas, kuris yra skundžiamas, pažeidimą (CPK 313, 338 straipsniai).

26.       Vienas iš argumentų, kuriuo teismas grindė skundžiamą nutartį buvo tas, kad apeliantas Ž. S. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tuo pažeisdamas tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Vis dėlto, plačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neaptarė ir nepagrindė, kodėl apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo reikšmingas skiriant vieną griežčiausių ir išimtinių nemokumo teisėje įtvirtintų sankcijų vadovui – apribojimą tam tikrą laiką eiti vadovaujamas pareigas. Vien formalus argumentas, kad į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo kreipėsi ne įmonės vadovas, o kitas subjektas, konkrečiai nenurodant ir nepagrindžiant neigiamos šios aplinkybės reikšmės įmonės bankroto proceso trukmei, nėra ir negali būti pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą ribojimą.

27.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad apeliantas Ž. S. veikė pasyviai, neteikė įrodymų, argumentų dėl perduotino turto, neteikė duomenų nei teismui, nei bankroto administratorei dėl nurašyto 6 415 Eur vertės turto, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu toks vadovo elgesys vilkina bankroto procesą, kenkia Bendrovės kreditorių interesams bei galimai trukdo nustatyti tikrąsias bankroto priežastis.

28.       Bankroto administratorė, atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą pripažįsta, kad dokumentai dėl kurių neperdavimo ji kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu apriboti apelianto Ž. S. teisę 5 metus užimti vadovaujamąsias pareigas apelianto buvo parengti ir teismui pateikti 2019 m. lapkričio 14 d., kartu su atsiliepimu į administratoriaus prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo. Taip pat administratorė pripažįsta, kad apeliantas 2019 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į administratorę ir prašė informuoti kada ir kaip turėtų perduoti turtą, tačiau administratorė teigia, kad negali susisiekti su apeliantu dėl turto perėmimo galimybių ir datos suderinimo, nes apeliantas neatsiliepia į skambučius ir neperskambina.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsamiai išnagrinėjo ir išanalizavo sprendžiamam klausimui reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir neanalizavo apelianto Ž. S. kartu su atsiliepimu į administratorės prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo pateiktų dokumentų (įmonės atsargų inventorizacijos, nurašymo, utilizavimo aktų), neanalizavo jų turinio ir nepagrindė savo išvados, kad apeliantas nepateikė nei teismui, nei bankroto administratorei duomenų dėl nurašyto 6 415 Eur vertės turto.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies taikymas (sprendžiant dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir/ar dokumentus bankroto administratoriui) siejamas ne tik su įmonės vadovo veiksmų vertinimų, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į bankroto administratoriaus elgesį (bendradarbiavimą), t. y. siekį perimti bankrutuojančios įmonės turtą ir/ar dokumentus.

31.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtoje normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir/ar dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir/ar dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes. Todėl turto, neturinčio esminės reikšmės bankroto procesui, neperdavimas laiku, savaime neturėtų būti pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad ji negali susisiekti su apeliantu telefonu, neleidžia visapusiškai teigti, kad apeliantas vengia bendradarbiauti su administratore, nors iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas elektroniniu laišku kreipėsi į bankroto administratorę. Pastaroji nepagrindė, kad kreipėsi į apeliantą, nurodydama, kada ir kokiu būdu administratorei apeliantas gali perduoti turtą. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti apie nepakankamą apelianto ir  administratorės bendradarbiavimą.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino apelianto Ž. S. kartu su atsiliepimu į administratorės prašymą dėl vadovavimo teisių apribojimo pateiktų dokumentų, neatsižvelgė į išimtinį ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto apribojimo taikymo pobūdį, nemotyvavo, kodėl apelianto nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą taikyti minėtą nuostatą. Tai leidžia teigti,, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis