Administracinio nusižengimo byla Nr. II-33-213/2018

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00382-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 6 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjaVita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. V., jo atstovei advokatei D. P.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius arba Institucija) 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. NZTANN-130372630-17 panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas L. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2017 m. lapkričio 21d. nutarimą Nr. NZTANN-130372630-17 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, jam paskirta už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Vidanta“, valstybinėje žemėje buvo pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Valstybinė žemė aptverta metaline tvora su betoniniais stulpais bei išklotos trinkelės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta 500 Eur nuobauda. L. V. skunde iš esmės nurodo pagrindinį argumentą, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Detalizuodamas skundą, nurodo, kad Institucija nenustatė, ar statiniai esantys valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti L. V. ar jo valdomos įmonės UAB „Vidanta“, kuriai priklauso minimas žemės sklypas. Taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis prielaidomis. Nurodo, kad L. V. valdomai įmonei UAB „Vidanta“ priklauso tik statiniai esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyto, kad minėto žemės sklypo savininku UAB „Vidanta“ tapo tik 2015 m. kovo 4 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad 0,39 hažemės sklypą jis nusipirko 2015 metais kovo 6 d. iš varžytinių. Žemės sklype buvo du namai, tačiau jis statinių nenusipirko, nes jie priklausė kitam savininkui. Anksčiau šis sklypas buvo jo močiutės J. S. nuosavybė. Močiutė turėjo skolų, todėl pasiūlė  jam nupirkti šį žemės sklypą, jis sutiko. Perkant šį žemės sklypą, nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, todėl nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos. Nurodė, kad pirtį jo močiutė ir senelis pradėjo statyti 2005 metais, tvora pastatyta 1994 - 1995 metais, apšvietimo stulpai priklausė jo močiutei. Nusipirkęs žemės sklypą, jis žemės sklype nieko nekeitė, pirko jį tokį, koks jis yra. Močiutė šiame žemės sklype gyveno nuo 1976 metų, o nuosavybės teisės jai buvo atkurtos 1992 metais. Nurodė, kad jis žemės sklype tvoros, pirties ir terasos nestatė. Kai pirko šį sklypą, trinkelės taip pat jau buvo suklotos, taip pat buvo pastatyti apšvietimo stulpai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė D. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti L. V. skundą ir nurodė, kad L. V. 2017-09-06 paaiškinimas buvo surašytas klaidingai. Šioje byloje pareiga įrodinėti tenka Institucijai, o šiuo atveju pats L. V. teikė teismui įrodymus teismui. Taip pat pabrėžė, kad Institucija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių L. V. kaltę. Taip pat paaiškino, kad ginčo statinius, kuriuos nurodo Institucija, pastatė buvusi sklypo savininkė J. S..

Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Institucija 2017-07-18 atliko planinį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-93. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Vidanta“ priklausantis žemės sklypas, kartu su 4860 kv. m valstybinės žemės, aptvertas metaline tvora su betoniniais stulpais. Visa teritorija nušienauta. Kelias valstybinėje žemėje link žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išklotas trinkelėmis. Valstybinėje žemėje pastatyti stulpai teritorijos apšvietimui. Margio ežero pakrantėje (tarp UAB „Vidanta“ žemės sklypo ir ežero, valstybinėje žemėje pastatytas statinys (pirtis) su terasa. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo peržiūrėta visa žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinė byla ir bylos nagrinėjimo metu gauti prašymai (atsakymai) bei, vadovaujantis LR ANK 593 str. pagrindu, iškviesti apklausai UAB „NJ-Trade“ (nuosavybės teisėmis valdo žemės sklype esančius 2 įregistruotus statinius ir UAB „Vidanta“ (žemės sklypo savininkas) direktoriai. Atvyko UAB „NJ-Trade“ įgaliotas P. V. ir UAB „Vidanta“ direktorius L. V.. Abu pateikė rašytinius parodymus dėl valstybinėje žemėje esančių statinių ir inžinierinių įrenginių. UAB „NJ-Trade“ įgaliotas P. V. nurodė, jog nėra kompetentingas atsakyti (taip pat kaip ir patikrinimo metu), kieno šie statiniai. UAB „Vidanta“ direktorius L. V. paaiškinime nurodė, jog „visi statiniai nurodyti 2017-09-07 rašte priklauso UAB „Vidanta“ (2017-09-07 raštas Nr. 46SD-3418-(14.46.104.), „Dėl galimai nustatyto administracinio nusižengimo“). Nurodo, jog žemės sklypo savininkas UAB „Vidanta“ L. V. jau seniai tvarko žemės sklypą (kadastro Nr. 7984/0004:53) bei greta esančią aptvertą valstybinę žemę. Tai patvirtina ir faktas, jog tiek „Vidanta“ sklypas, tiek valstybinė žemė aptverta ta pačia tvora. Į šią, uždarą teritoriją, negali patekti niekas, išskyrus žemės sklypo ir statinių savininką. Archyvinėje byloje esantys dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, jog tiek sklypas, tiek statiniai priklauso tai pačiai šeimai, taip pat nurodo, kad jog sklypas nuo seno priklausė L. V. močiutei. Būtent dėl klaidingo įsitikinimo, jog visa aptverta teritorija priklausė J. S. ir priklauso UAB „Vidanta“, L. V. savavališkai (LR ANK 518 str.), neturėdamas žemės savininko (valstybinės žemės patikėtinio) leidimo pastatė statinį (pirtį) su terasa valstybinėje žemėje. Tuo pačiu, konstatuotinas savavaldžiavimas.Nurodo, kad Institucija atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-93 (registruotas 2017- 07-20). Šiuo aktu konstatuojama, jog šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas - UAB „Vidanta“ direktorius L. V. valstybinėje žemėje savavališkai pastatė statinį (pirtį) su terasa, išklojo trinkelėmis privažiavimą link sklypo, įrengė stulpus apšvietimui bei aptvėrė sklypą bei 4860 kv. m (4720 kv. m ir 140 kv. m) valstybinės žemės ir neteisėtai ja naudojasi.Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės - tvoros įrengimas, trinkelių suklojimas, statinio (pirties) pastatymas valstybinėje žemėje atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, 21 str. 1 d. 7 p. reikalavimus, o už tai yra numatyta administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 str. 1 d. (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) bei 518 str. 1 d. (Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams). Administracinio nusižengimo tyrimo byloje sukauptų dokumentų pagrindu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 1 d. 45 p., nuostatomis buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas L. V.. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2017-11-21 nutarimas Nr. NZTANN-130372630-17 priimtas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiais teisės aktais, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas T. S. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė netenkinti skundo ir nutarimą palikti galioti. Papildomai paaiškino, kad L. V. parodymai yra nenuoseklūs, o priimtas administracinis aktas yra nepanaikintas ir yra galiojantis. Nurodė, kad Institucija nustatė, kad UAB „Vidanta“ valstybinėje žemėje  pastatė pirtį su terasa, žemės sklypą aptvėrė metaline tvora ir išklojo trinkeles, taip pat sudėjo apšvietimo stulpus. Nutarimas priimtas vadovaujantis L. V. 2017-09-26 parodymais ir fotonuotraukomis. Kada tiksliai buvo pastatyta pirtis su terasa, nenustatinėjo, tai patvirtino nuotraukos, taip pat netyrė, kada atsirado kiti statiniai. Laikosi pozicijos, kad L. V. nubaustas pagrįstai, įvertinus įrodymų visumą.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad skundžiamu 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. NZTANN-130372630-17 Institucija L. V. nubaudė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 500 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas: Trakų r. sav., Markininkų k., 2017 m. liepos mėn. 18 d. 10 val. 30 min. Pažeidimo esmė: Šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7984/0005:53 (priklauso UAB „Vidanta“) valstybinėje žemėje pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Valstybinė žemė aptverta metaline tvora su betoniniais stulpais bei išklotos trinkelės. UAB „Vidanta“ direktorius paaiškinime nurodė, jog visi rašte minimi priklausiniai, esantys šiame žemės sklype priklauso UAB „Vidanta“ (2017-09-07 raštas reg. Nr. 46SD-3418-(14.46.104.)). Atsižvelgiant į tai, konstatuojamas nusižengimas, numatytas LR ANK 110 str. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti). Skiriant L. V. nuobaudą, buvo atsižvelgta į lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į esančias sunkinančias aplinkybes, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių, ir administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančiųVĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, 0,39 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (Toliau tekste - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso UAB „Vidanta“ nuo 2015-03-06 pagal 2015-03-04 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0174/14/20912, 0174/1421075. Žemės sklypas nuo 1996-03-20 iki 2015-03-06 priklausė J. S. pagal 1996-03-20 Apskrities valdytojo sprendimą Nr. 79-2321 (B.l. 64). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jis yra UAB „Vidanta“ direktorius, ir J. S. yra jo močiutė. J. S. susidūrus su finansiniais sunkumais, jo atstovaujama UAB „Vidanta“ 2015-03-06 įsigijo Žemės sklypą iš varžytinių.

Institucija 2017-07-18 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-93, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šalia UAB „Vidanta“ priklausančio Žemės sklypo, kitame, t.y. žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, įrengti: statinys - pirtis su terasa ir inžinieriniai įrenginiai - tvora su betoniniais stulpais, trinkelės ir apšvietimo stulpai (b.l. 43-45).

Iš 2017-09-26 L. V. rašytinių parodymų reg. Nr. NZTX-120003355-17 matyti, kad L. V. parodė, kad 0,39 ha sklypą, esantį Markininkų k., pirko su šiame žemės sklype esančiais priklausiniais (b.l. 38)

L. V. nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra ANK 110 str. 1 d. nusižengimo sudėties, nes jis jokių statinių valstybinėje žemėje nestatė, žemės sklypą pirko per antstolį, tokį koks jis yra, jau su esančiais statiniais. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą nurodo, kad nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes, nes L. V. yra atsakingas už valstybinėje žemėje pastatytus statinius. Institucija taip pat nurodo, kad L. V. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad Žemės sklype visi statiniai priklauso L. V..

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT; šių Nuostatų 4, 5 punktuose buvo detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nebuvo reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai galėjo ar turėjo būti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžė, į kokius konkrečius faktus turėjo reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalėjo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetenciją). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslą (užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą), daroma išvada, kad vykdyti kontrolę NŽT turėjo kiekvienu atveju, kai iš bet kokio šaltinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų pranešimų, pačios NŽT nustatytų faktų ir kt.) buvo gaunama pakankamai patikima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis byloje Nr. 2AT-7-2012). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017-01-01 galiojančių Nuostatų 10.4 punktas numato, jog neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinas sudėties požymis yra tyčia. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas UAB „Vidanta“ nuosavybės teise priklauso nuo 2015-03-06 pagal 2015-03-04 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0174/14/20912, 0174/1421075. Žemės sklypas nuo 1996-03-20 iki 2015-03-06 priklausė J. S. pagal 1996-03-20 Apskrities valdytojo sprendimą Nr. 79-2321 (b.l. 64).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kada UAB „Vidanta“ tapo žemės sklypo, esančio greta valstybinės žemės savininku. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo statiniai: pirtis su terasa ir inžinieriniai įrenginiai - tvora su betoniniais stulpais, trinkelės ir apšvietimo stulpai buvo pastatyti jau po to, kai UAB „Vidata“ tapo Žemės sklypo savininku. Iš to seka, kad Institucija nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo statinius pastatė UAB „Vidanta ar jos vadovas L. V.. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo statiniai atitvertai valstybinės žemės daliai darytų kokią nors žalą, nes iš byloje esančių ortofoto nuotraukų negalima tiksliai nustatyti, ar pastatas pirtis su terasa patenka į valstybinę žemę, kadangi byloje nėra atlikti žemės sklypų (tiek UAB „Vidanta“ priklausančio žemės sklypo, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo objektai yra valstybinėje žemėje. Todėl konstatuotina, kad priimtas nutarimas priimtas nepagrįstai ir yra naikintinas.

Kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, todėl pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių L. V. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. NZTANN-130372630-17 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena L. V. atžvilgiu nutraukiama, nes nepadaryta veika, turi administracinio nusižengimo požymių.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

n u t a r i a :

L. V. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. NZTANN-130372630-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja                                                         Vita Lučkauskaitė