Civilinė byla Nr. e2-276-459/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00265-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.6.; 3.2.8.4.; 3.2.8.12.; 3.2.7.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“ patikslintą ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų atliekant supaprastintą viešąjį pirkimą, panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tima“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrum“ atstovai 2025 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako byloje pareikšto patikslinto ieškinio atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tima“, todėl teismo prašo nutraukti bylą.
2. Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-757-538/2024, atmetė trečiojo asmens ieškinį. Sprendimas 2025 m. sausio 4 d. įsiteisėjo, todėl ieškovės nebeturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos rezultatu, nes nepriklausomai nuo šios bylos rezultato, ieškovės liks Pirkimą laimėjusiais asmenimis. Dėl šių aplinkybių ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio atsisako.
3. Ieškovės, vadovaudamosi CPK 111 str. 3 d. nuostata, taip pat patvirtino, kad joms yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 293 str. 4 p. ir 294 str. 2 d. nuostatose, t. y. kad priėmus pareiškimą teismas nutrauks bylą, o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
4. Nurodė, kad patikslinto ieškinio atsisakymas yra išreikštas laisva valia. Ieškovių įsitikinimu, patikslinto ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešai tvarkai (viešajam interesui), nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra CPK 42 str. 2 d. numatytų pagrindų nepriimti ieškovių pateikto jų ieškinio atsisakymo.
5. Ieškovės pareiškime taip pat nurodė, kad ieškovė UAB „Hidrum“ už ieškovių patikslintą ieškinį yra sumokėjusi 2 202 Eur žyminį mokestį valstybei. CPK 87 str. 2 d. pagrindu, prašo grąžinti ieškovei UAB „Hidrum“ 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį, t. y. 1 652 Eur.
Ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. /.../ Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
7. Iš to, kas aptarta anksčiau darytina išvada, kad ieškovės nebeturi tolesnio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atitinkamai prarado procesinį teisinį suinteresuotumą Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, todėl darytina išvada, kad atsisakyti ieškinio procesinių kliūčių nėra. Sprendžiant dėl ieškovių pareikšto prašymo tenkinimo taip pat turėtina omenyje, kad ieškovės raštu patvirtino, jog joms yra žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškinio atsiėmimas priimtinas, o civilinė byla nutrauktina. (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. spalio 7 d. ieškovė UAB „Hidrum“ už ieškinį sumokėjo 2 202 Eur žyminio mokesčio (2024 m. spalio 7 d. Swedbank AB banko mokėjimo nurodymas Nr. 72). Kadangi ieškovės iki bylos pradėjimo nagrinėti iš esmės atsisakė ieškinio, todėl žyminį mokestį sumokėjusiai ieškovei UAB „Hidrum“ grąžintini 75 proc., t. y. 1 652 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
10. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Trečiasis asmuo UAB „Tima“ 2025 m. sausio 15 d. pateikė prašymą priteisti 2 323,20 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą (Nr. DOK-567).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-454-969/2017 41 punktas).
15. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
16. Turėdamas omenyje anksčiau aptartą ir spręsdamas dėl trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pastarojo atstovavimą teisme tenkinimo, teismas pažymi, kad atsiliepimą į ieškinį trečiasis asmuo pateikė dar 2024 m. spalio 22 d. (Nr. DOK-12547), tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą su atsiliepimu nepateikė, o jį pateikė tik 2025 m. sausio 15 d., t. y. ieškovių prašymo atsiimti ieškinį nagrinėjimo dieną jau žinodamas galutinę ieškovių poziciją dėl bylos baigties. Be nurodyto atsižvelgtina ir į tai, kad trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas yra realiai tik vieno puslapio, jo turinys ir apimtis leidžia spręsti, kad atsiliepimo paruošimas nepareikalavo plačios teisinės bei faktinių aplinkybių analizės, o tai vertinama kaip mažos apimties dokumentas nereikalavęs didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Be to, pažymėtina, kad trečiajam asmeniui civilinio proceso įstatyme nėra numatyta pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį.
17. Atsižvelgiant į visa kas anksčiau išdėstyta, į aptartas aplinkybes bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, turint omenyje bylos sudėtingumą, proceso stadiją, kurioje ieškovės atsiima ieškinį (iš karto po atsiliepimų pateikimo ir bylos sustabdymo), protingumo ir sąžiningumo kriterijus, darytina išvada, kad nors prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija nustatytų Rekomendacijose, tačiau vertintina kaip per didelė teisminio proceso neigiamų padarinių našta (bylinėjimosi išlaidos) ieškovėms, atsižvelgiant į ruošto dokumento apimtį laiko sąnaudų prasme, proceso stadiją, šalies apdairumą, todėl spręstina, kad esant nustatytam teisiniam pagrindui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ji mažintina ir iš ieškovių trečiajam asmeniui UAB „Tima“ priteistina 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti iš kiekvienos ieškovių priteisiant po 750 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti ir priimti patikslino ieškinio atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų atliekant supaprastintą viešąjį pirkimą, panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tima“, atsisakymą.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“ 75 procentus, o būtent 1 652 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
Nutarčiai įsiteisėjus įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibai“, juridinio asmens kodas 177087499, 1 652 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 7 d. Swedbank AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 72.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tima“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“, juridinio asmens kodas 177087499, ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrum“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), o iš kiekvienos po 750 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Civilinę bylą Nr. e2-276-459/2025 nutraukti.
Nutarties kopijas išsiųsti bylos šalims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Raimonda Andrulienė