S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 240 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 240 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 5-9).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos rajono PK) areštinėje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, kamerose buvo prastas apšvietimas, bloga oro cirkuliacija, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų drėgmė, nuo sienų krito tinkas, grindų dažai atsilupę, o sanitarinis mazgas neatitiko elementarių higienos normų reikalavimų, kadangi neužtikrino privatumo. Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerų Nr. 4, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo lentynėlės, spintelės, skirtos higienos priemonėms laikyti.
Pažymi, jog nuo vaikystės serga nepagydoma liga (psoriaze, pasireiškianti odos bėrimu), kuri paūmėja patiriant stresą. Tvirtina, jog tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, buvo pakenkta jo sveikatai. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (toliau – ir Konvencija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.
Pareiškėjas J. P. apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 16). Pareiškėjas nepareiškė noro dalyvauti 2016 m. rugpjūčio 29 d. 14.00 val. paskirtame teismo posėdyje (b. l. 9).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 18-22) su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies ir prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, o ir pats nenurodė, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK administracijai dėl jo teisių pažeidimų laikotarpiu, kai buvo laikomas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kamerose.
Nurodo, jog pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. (10 parų), tačiau nepažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui.
Pažymi, jog Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės eksploatacija pradėta nuo 2000 m. vasario 25 d., o nuo 2015 m. gruodžio 15 d. areštinė neveikia ir yra likviduota. Kretingos rajono PK areštinė pareiškėjo laikymo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus, tame tarpe ir higienos normų reikalavimus. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms, o veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės patalpose įrengtas centrinis šildymas, kamerose užtikrintas natūralus (atidarant langus) ir mechaninis vėdinimas, apšvietimas natūralus ir dirbtinis, kamerose drėgmės nėra, langai skaidraus stiklo.
Nurodo, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais. Paaiškina, jog tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus ūgį (180 cm) ir galimybę visiškai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan.) yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Nurodo, kad kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą) galintį padidinti privatumo lygį, taip išlaikant subalansuotą atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimą areštinėje ir teisės vykdyti areštinėje esančio asmens elgesio kontrolę, pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 straipsnio 3 dalį ir kt. Teigia, kad teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areštinėje, priežiūra ir kontrolė, todėl sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiško privatumo. Pabrėžia, jog uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą.
Nurodo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 4 nebuvo veidrodžio, kamerose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 nebuvo tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), nusitrynę kamerų grindų dažai, o dalyje sienų – atsilupę. Nustatyta patikrintų kamerų dirbtinės apšvietos neatitiktis, tačiau natūrali apšvieta atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Areštinės kamerose Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 mažesnė (nežymiai), nei reglamentuota santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis. Patikrinimo metu nustatytos oro drėgmės bei oro judėjimo greičio neatitiktys, kurioms pašalinti reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, neatitiktys nevertinamos kaip pažeidimai. Pažymi, kad areštinėje laikomi asmenys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Atsakovės atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, tačiau neturi galimybių operatyviai (pvz., tą pačią dieną) įsigyti ir pakeisti inventoriaus, todėl pasitaiko momentų, kad nesant suniokoto inventoriaus pakeitimo galimybės, jo galėjo nebūti iki buvo įsigytas naujas. Teigia, jog nustatytos neatitiktys, išskyrus dirbtinės apšvietos neatitikį kameroje Nr. 7, nedelsiant pašalinamos.
Akcentuoja, jog tai, kad areštinės kamerose yra nuolat atliekami remonto darbai, konstatavo ir Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri siekdama įvertinti areštinės patalpų įrengimo bei kitų reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2013 m. rugpjūčio 29 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad Kretingos rajono PK areštinės patalpose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose švaru ir tvarkinga, kamerose eiliškumo tvarka atliekamas remontas.
Teigia, jog nesutvarkytos kameros rodo, kad kamerose laikomi suimtieji, tarp jų ir pareiškėjas, neatliko pareigos tvarkyti kameras, kadangi areštinėje laikomi asmenys nuolat privalo rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose.
Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, išimčių, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Be to, tai nėra susiję su pareigūnų dirbančių areštinėje veiksmais, o nustatytos Higienos normos HN 37:2009 neatitiktys yra tik formalios. Mano, jog įvertinus pažeidimų trukmę (pareiškėjas areštinėje 1 parą buvo kameroje Nr. 4 nesant veidrodžio, 10 parų kameroje nesant tualeto reikmenų lentynėlių, esant pažeistai dažų dangai bei esant pakankamai dirbtinei apšvietai) ir mastą, jie yra nedideli ir mažareikšmiai, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
Nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų skirtingų teritorinių policijos komisariato areštinių patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad buvimas areštinėje žaloja ten laikomų asmenų sveikatą. Tačiau kartu pažymi, kad pareiškėjui dėl buvimo kameroje vienam (kamera Nr. 6) pasireiškė ūmi reakcija į stresą ir 2014 m. vasario 7 d. buvo kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Akcentuoja, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti. 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. balandžio 5 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pareiškėjas persipjovė dešinės rankos dilbį ir dėl to buvo pristatytas į Kretingos rajono savivaldybės VšĮ „Kretingos ligoninė“.
Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, todėl mano, kad negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Paaiškina, jog atsakovės atstovas nesiekė sukelti nepatogumų pareiškėjui, be to, nėra žalos pasekmių, pareiškėjui ne pirmą kartą apribota laisvė (nesukelia prisitaikymo prie areštinės sąlygų sunkumo), laiko veiksnys (pareiškėjui delsiant pasinaudoti teismine gynyba patirti nepatogumai menksta ir blėsta, todėl jo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją reikėtų atlyginti pinigais), neigiama pareiškėjo reputacija, atsakovės turtinė padėtis, piliečių bendras materialinis lygis, sąžiningumo principai bei bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo priteisti asmeniui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Atsakovės atstovas taip pat akcentavo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, jis yra priverstas skolintis, kad finansuoti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų, subalansuoti pinigų srautus, todėl priteisus neturtinės žalos atlyginimą pinigais būtų pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai, t. y. diskriminuojami asmenys, nedarantys nusikalstamų veikų, kurie yra sąžiningi mokesčių mokėtojai savo indėliu prisidedantys prie gerovės valstybėje kūrimo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 13). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmąja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).
ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (minėta, toliau – ir Kretingos rajono PK) areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 23 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime „Dėl J. P. skundo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. kamerose Nr. 4, 6 ir 7 (b. l. 23). Nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 6, kurios plotas be sanitarinio mazgo 10,77 kv. m., todėl šiuo laikotarpiu jam teko 10,77 kv. bendro kameros ploto (atėmus sanitarinio mazgo plotą). Kameroje Nr. 4, kurios plotas be sanitarinio mazgo 10,59 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 4 pareiškėjui vienam teko 5,30 kv. m. (atėmus sanitarinio mazgo plotą). Kameroje Nr. 7, kurios plotas be sanitarinio mazgo 11,41 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl jam vienam laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. teko 11,41 kv. m. kameros bendrojo ploto (išskaičius sanitarinio mazgo plotą).
Pagal minėtus duomenis, pareiškėjas visada buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo didesnis nei 5 kv. m.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose buvo prastas apšvietimas, bloga oro cirkuliacija, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų drėgmė, nuo sienų krito tinkas, atsilupę medinių grindų dažai, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas).
Higienos normos HN 37:2009 21 punktas numato, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas); Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.13 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad areštinės kamerų natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra pakankamas, yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas, kamerų apšildymas centrinis, be to, kameroje esančius langus areštinėje laikomi asmenys gali atsidaryti patys. Areštinės kamerose esantis sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-150 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė.
Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 2000 m. vasario 21 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Kretingos rajono PK areštinę (b. l. 24-25). Minėtame leidime nurodyta, kad apšildymas centrinis, patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis darytina išvada, jog į Kretingos rajono PK areštinės kameras patenka natūrali šviesa, kadangi jose yra langai. Be to, suimtieji gali patys atsidaryti kameros langą ir ją išsivėdinti. Todėl pareiškėjo argumentas, kad į kameras nepatenka natūrali šviesa laikytinas nepagrįstu.
Minėta, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, 6 ir 7 (b. l. 23). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriui buvo teikęs skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje (b. l. 10-11).
Nustatyta, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrius 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (13.5.4) KV4-249 (b. l. 10-11) pareiškėją informavo, kad pareiškėjo skundo pagrindu buvo atliktas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 patikrinimas. 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad 4 kameros sanitariniame mazge nėra veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6 bei 7 sanitariniuose mazguose nėra tualetų reikmenų spintelės (lentynėlės) (neatitiktis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimui). Be to, minėtų kamerų grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę dažai, dėl to sienos ir grindys nėra lengvai valomos ir (ar) dezinfekuojamos (neatitiktis Higienos normos HN 37:2009 27 punkto reikalavimui). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, tačiau Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų neatitiko santykinė oro drėgmė, oro judėjimas bei dirbtinė apšvieta. Remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo pažeidimai nebuvo vertinami kaip Higienos normos HN 37:2009 pažeidimai, kadangi jų pašalinimui reikalinga atlikti rekonstrukcijos darbus ir įrengti inžinerinius tinklus. Kitus pažeidimus Klaipėdos AVPK įpareigotas pašalinti.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugpjūčio 22 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kamerų 4, 5, 6, 7 kamerų patikrinimą, siekdamas įvertinti, ar pašalinti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto (areštinės 4 kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6, 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), 21 punkto (kamerose Nr. 4, 5, 6, 7 dirbtinė apšvieta mažesnės nei Higienos normos HN 37:2009 reglamentuojama vertė), 27 punkto (kamerų Nr. 4, 5, 6, 7 grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę dažai, todėl dėl šių defektų sienos ir grindys nėra lengvai valomos ir (ar) dezinfekuojamos) pažeidimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtose kamerose atliktas remontas, kurio metu perdažytos lubos, sienos, grindys ir kietasis inventorius. Kamerose įrengtos lentynėlės, tualeto reikmenims laikyti. Kameros Nr. 4 sanitariniame mazge yra veidrodis. Šio patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktu Nr. KK3-90 konstatuojant, kad pašalinti Higienos normos HN 37:2009 20 ir 27 punktų pažeidimai, tačiau nepašalintas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos kameroje Nr. 7 (b. l. 32-33).
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 16 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kameros Nr. 7 patikrinimą, siekiant įvertinti ar pašalintas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos. Šio patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2014 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. KK3-134 konstatuojant, jog pažeidimas pašalintas, kadangi kameroje Nr. 7 dirbtinė apšvieta atitinka Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimus (b. l. 34-35)
Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje buvo nustatyti tokie pažeidimai: kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nėra veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nėra tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), minėtų kamerų grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę. Minėtose kamerose nustatyti pažeidimai ir dėl blogos dirbtinės apšvietos, drėgmės, oro cirkuliacijos, kamerų, tačiau pažeidimai dėl drėgmės ir blogos oro cirkuliacijos nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jiems pašalinti buvo reikalinga atlikti pastato rekonstrukciją.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, pasireiškiančias tuo, kad kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Be to, areštinės kamerose buvo prastas dirbtinis apšvietimas (šis pažeidimas vertinamas, nes atsakovė vėliau jį pašalino, t. y. šio pažeidimo pašalinimui nereikėjo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus), kamerų lubos ir sienos netvarkingos dėl atsilupusių dažų sluoksnio.
Dėl pareiškėjo teisės į privatumą pasinaudojant tualetu neužtikrinimo
Pareiškėjas akcentuoja, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo netinkamai aptvertas, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumą.
2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-150 cm aukščio pertvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
Remdamasis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas atsakovės atstovo argumentus, kad jis neprivalėjo užtikrinti pareiškėjo teisės privačiai pasinaudoti tualetu, nes tai nenumato teisės aktai ar kad turi pareigą užtikrinti saugų asmens buvimą areštinėje ir dėl to pareiškėjas privačiai negali pasinaudoti tualetu, laiko nepagrįstais. Minėta pareiškėjo teisė į privatumą pasinaudojant sanitariniu mazgu yra išaiškinta tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo bendro pobūdžio teiginį, jog sanitarinio mazgo kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., buvo širma, užuolaida). Nors atsakovės atstovas atsiliepime ir nurodo, kad pareiškėjas galėjo panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą), tačiau nepateikė jokių duomenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar širmos, kurios galėjo būti panaudotas užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 7.13 punktą.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas), be to, pareiškėjas 11 parų buvo laikomas kamerose, kuriose buvo blogas dirbtinis apšvietimas, kamerų lubos ir sienos netvarkingos dėl atsilupusių dažų sluoksnio bei nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. juose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tuo būdu pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 240 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patyrė pažeminimą, nepatogumus, buvo pakenkta jo sveikatai, kadangi serga nepagydoma liga (psoriaze, pasireiškianti odos bėrimu), kuri paūmėja patiriant stresą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, todėl aktualus yra Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas taikant jos nuostatas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktą bei Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus buvo laikomas 11 parų (pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu, kamerose buvo blogas dirbtinis apšvietimas, netvarkingos kamerų sienos ir lubos dėl atsilupusio dažų sluoksnio bei nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai (nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės)).
Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).
Atsakovės atstovas nagrinėjamoje byloje nurodė sunkią materialinę padėtį bei prašė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.
Pažymėtina, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. (11 parų) pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktą bei Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus, į tai, kad buvo nustatytas ne vienas kalinimo sąlygų pažeidimas į tai, kad pareiškėjas buvo patyręs stresą dėl kalinimo sąlygų (atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui pasireiškė ūmi reakcija į stresą, todėl buvo kviesti medikai) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 99 Eur ((maksimali 9 Eur suma už vieną parą) x (11 parų)) suma. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 240 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 99 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė