Baudžiamoji byla Nr. 1-1415-1131/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06896-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,

sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,

kaltinamajam I. I. (I. I.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

nukentėjusiosioms M. B., S. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas: Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibraudamas į savo sesers M. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė namo lauko terasos duris, taip sugadino svetimą M. B. priklausantį 250,00 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais I. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Be to, I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti M. B. ir S. I., padegant jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais I. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. I. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog viskas įvyko šiais metais, gal prieš du mėnesius, prieš jį suimant. Galėjo būti kovo mėnuo. Buvo tamsu, gal 21-22 valanda. Dėl alkoholio poveikio tokios mintys atėjo į galvą. Norėjo tik pagąsdinti, nieko panašaus nesiruošė daryti. Buvo neblaivus, lengvai apgirtęs. Automatiškai kažkaip šovė jam į galvą taip padaryti. Pasakė motinai, jog padegs namą, nors ir prieš tai buvo daug laiko tą padaryti, bet nedarė, nes jam to nereikia. Tai buvo tik pagąsdinimai. Jis buvo supykęs, bet ne ant artimųjų, o ant savęs. Norėjo pats sau pakenkti. Agresyvus buvo tik pats sau, ne prieš artimuosius. Su sese ir mama kalbėjo normaliai, žmoniškai, jos sutiko su jo teiginiais ir iškvietė policija, parašė pareiškimą ir jį išsivežė. Teigia, kad mama ir sesuo galėjo išsigąsti dėl jo pareiškimų. Jos žino, kad jis turi problemų su alkoholiu, išgėręs būna neadekvatus. Įvykio metu nebuvo neadekvatus. Teigia, kad jis pats išsigąstų, jeigu kažkas jam prigrasintų taip, kaip jis prigrasino. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdamas blaivus. Neturėjo jokio pagrindo vykdyti tai, ką kalbėjo. Savo rašytiniu prisipažinimu norėjo pakenkti pats sau, kad artimieji parašytų dėl jo pareiškimą, o jį uždarytų į kalėjimą. Iš pradžių manė, kad kalėjime jam bus geriau, tačiau klydo. Dabar nebenori į kalėjimą, nori išeiti į laisvę, gyventi tvarkingai, atlyginti žalą artimiesiems. Daug ką suprato per tuos mėnesius būdamas kalėjime. Nelabai turi noro grįžti ten. Jei jį paleistų, pasistengs gyventi tvarkingai, padengti įsiskolinimus, rasti darbą ir atlyginti žalą šeimai. 2019 m. vasario 21 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Po išėjimo yra dirbęs, išdirbdavo iki pusmečio ir jį atleisdavo dėl alkoholio vartojimo arba išeidavo savo noru. Sausio mėn. buvo nuvykęs į reabilitacijos centrus, tačiau jam ten praktikuojami metodai nepatiko, todėl nesigydė. Kai nevartodavo alkoholio, santykiai su artimaisiais buvo geri, kai ateidavo girtas, artimieji į tai žiūrėjo neigiamai. Fizinio smurto prieš artimuosius nenaudojo, būdavo kviečiama policija, tačiau vykdavo tik žodiniai konfliktai. Būdavo momentų, kai nusivildavo gyvenimu, kartais kyla minčių dėl savižudybės, tris kartus bandė baigti gyvenimą savižudybe, tačiau nesėkmingai, todėl mano, kad reikėtų gyventi toliau. Ruošiasi susirasti sau būstą, gal ne iš karto, bet su laiku, nori netrukdyti šeimai ir gyventi atskirai. Gailisi ir nori tiek sesės, tiek mamos atsiprašyti. Į namą įsibrovė, reikėjo pernakvoti ir tiek. Išspyrė verandos duris, durys nesulūžo, kažkur gal ir buvo koks įtrūkimas. Jokių įrankių durų atidarymui nenaudojo. Nežino, ar tos durys sulūžo, ar ne. Nebandė tartis dėl durų sutaisymo. Sutinka, kad durų vertė yra 250 Eur. Namuose nieko neieškojo, vogti nesiruošė. Neturėjo raktų, jam buvo laikinai suteikta galimybė gyventi ten, bet jis buvo pametęs raktus, jam reikėjo kažkaip įeiti. Negali atsakyti, kas jam davė raktus nuo namo, taip pat negali atsakyti kiek laiko praėjo nuo raktų pametimo iki durų sulaužymo. Žalą už duris tikrai padengs, per mėnesį ar pusantro.

Nukentėjusioji M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Tą dieną jis grįžo iš reabilitacijos, jis neturėjo telefono, nes buvo sudaužęs. Jos atvažiavusios pasakė, kad jis turi išeiti, gyventi jam neleido pas save, jis būtų priimtas tik po reabilitacijos. Jis nenorėjo, prasidėjo grasinimai ir manipuliacijos, sakė, kad grįžus joms reikia slėptis ar nebūti namie. Jos su mama nujautė, kad jis atvažiuos į tuos namus. Joms atvažiavus, norėjo su juo normaliai pasikalbėti, bet suprato, kad jis pragėrė daiktus, mama supyko dėl sulaužytų durų ir parduotų medalių, tai nebuvo didelės vertės daiktai, bet mamai jie buvo brangūs. Dėl to kilo konfliktas, ji išbėgo į lauką, o mama liko namie, iškvietė policiją. Jos jam padėjo kaip tik galėjo, bet jo elgesys nesikeitė. Iškvietė policiją, mama gyventi namie negali, šiuo metu gyvena pas ją. Gyvenant su broliu kartu, jis darosi agresyvus, net būdamas blaivus. Jis dirba iki pirmos algos, reabilitacija jam esą yra vergovė, nes ten reikia dirbti, net psichologė sakė, kad pirmą kartą tokį žmogų matė. Jos tikrai jo bijo, mama nori parduoti namą, kad jis neturėtų kur grįžti, mama gyvena pas ją, o ji gyvena su vyru ir trimis vaikais. Namas yra jos nuosavybė. Pardavus namą, mama gyventų pas ją. Jie tą namą renovavo, kai brolis išėjo iš kalėjimo, jis apgadino namus, išnešė kai kuriuos daiktus. Jie nenori, kad brolis gyventų šiame name. Jie jį įleido į tuos namus dvejiems metams, jis nieko gero nepadarė, tik apgadino namus ir išnešė kai kuriuos daiktus, nenori, kad jis ten gyventų. Netiki jo atsiprašymu. Jis yra egoistas. Mama nėra surašiusi testamento, yra surašiusi tik dovanojimo aktą. Jos atvažiavo savaitgalį, mama norėjo pabūti namuose su vaikais, o atvykus rado jos brolį tuose namuose. Jis grasino, kad padegs namus, esą net policija jo nesulaikys, o joms geriau slėptis. Vėliau ji pokalbio negirdėjo, nes išėjo į lauką su vaikais. Jis pats sakė, kad reabilitacija jam nepadės ir geriau jam keliauti į kalėjimą. Ji išsigando tikrai, jis kol blaivus, būna normalus, o kai išgeria, pradeda neadekvačiai elgtis, girtas gali paskambinti ir sakyti, kad arba perveskite pinigų, arba paims peilį ir padurs žmogų. Buvo sugadintas durų apatinis užraktas ir fiksavimo mechanizmas. Tos durys nėra pataisytos po sugadinimo. 250 Eur – tiek kainuoja durys, jos yra nepataisomos, jas reikia keisti. Grasinimai jiems tikrai kelia baimę, jis dėl šios priežasties jau sėdėjo. Jie norėjo padėti, siuntė jį į reabilitaciją. Grasinimai tikrai nebuvo tušti, tai tik laiko klausimas, kada viskas būtų įvykę. Ji tikrai išsigando dėl tų grasinimų, jis sakė, kad geriau padegs namus nei gyvens po tiltu. Fizinis smurtas buvo naudojamas nuo pat mažens, buvo laikotarpis, kai jis vartojo narkotikus, visą jų turtą išnešė. Ji bėgdavo pas kaimynus, jis bėgdavo iš paskos, gerai, kad niekada jam nepapuolė. Kol jis sėdėjo, jie pailsėjo (13 metų), o jam grįžus vėl reikia juo rūpintis. Sumušta ir sužalota jo nebuvo. Jis pats net neprisipažįsta, kad yra alkoholikas, jam atrodo, kad išėjus į laisvę viskas susitvarkys, bet taip tikrai nebus. Jis sakė, kad kalėjime jam bus geriau, nes jis priverstinai negers. Brolis kažkuriuo laikotarpiu buvo normalus, tačiau jam pradėjus gerti jo santykiai su jų šeima tapo prasti. Kol jis dar buvo blaivus, bendraudavo su jos vaikais, santykiai buvo geri.

Nukentėjusioji S. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus kalėjo 13 metų, kai grįžo, galvojo, kad jis padarė išvadas. Jis labai daug žadėjo, sakė, kad dirbs ir negers. Bet viskas buvo atvirkščiai. Jie visaip bandė jam padėti, bet jis pagalbos atsisakė. Jis gėrė, bet porą mėnesių dar dirbo. Pradėjo gerti vis daugiau ir daugiau, vėliau išvyko į užsienį. Jam ten buvo dar blogiau, nei ji galvojo. Kai jis grįžo atgal 2020 m., pas juos greitoji ir policija vykdavo kasdien, jis labai daug gerdavo. Ji jam užleido savo namus, jis apgadino viską, viską pragėrė, kaskart žadėdavo nebegerti, jį iš savo pensijos kodavo, jis žadėjo tuos pinigus atiduoti, bet taip ir neatidavė. Buvo taip baisu, kad bijojo užeiti į namus, jo akys būdavo stiklinės. Ji kviesdavo greitąją, bet dėl karantino jo neimdavo į psichiatrinę ligoninę. Jos su dukra jį priprašė, kad važiuotų gydytis, jis išvažiavo, dvi savaites pabuvo reabilitacijoje, jam skambindavo iš ten ir jis skųsdavosi, galiausiai su greitąja jį išvežė ir paguldė į psichiatrijos skyrių. Po to jį išvežė į kitą reabilitacijos centrą, ji jam sakė, kad reikia susitvarkyti gyvenimą, galiausiai jis grįžo. Buvo grasinimai, jo priimti namo nenorėjo, turi tris anūkus, su dukra ir žentu normaliai gyvena. Sūnus nuolat jos prašydavo pinigų. Jis vieną kartą jai pasakė, kad ji kviestų gaisrinę, buvo girtas. Atvažiavo ji kartą su dukra, pamatė, kad namuose dingo daiktai, durys buvo sulaužytos, jie iškvietė policiją, nes jis prisigėręs būna nevaldomas. Tada prieš tą įvykį jie jam neišsiuntė pinigų, kaimynė jai pranešė, kad jis grįžo. Jos su dukra atvažiavo, jis pasakė, kad jį sodintų, kad nori padegti namą. Tokie grasinimai jau nebe pirmą kartą buvo, negalėjo žinoti, kaip viskas pasibaigs. Kai jis pasakė, kad padegs namus, jos išsigando. Iš kur ji gali žinoti, kaip jis elgsis, kai bus girtas. Be to, tą vakarą jis buvo neblaivus. Raktų jis neturėjo, jis sulaužė duris. Durų mechanizmą reikia keisti, balansuoti tas duris. Jei jos nedaro taip, kaip nori sūnus, jis grasina. Jis buvo persipjovęs sau venas, prisigėręs vaistų, ji jam iškvietė greitąją. Jis jai paskambino ir grasino, sakė, kad jai pasirodys, ji kvietė policiją ir stovėjo lauke, bijojo užeiti į namus. Kovo 5 d. jos tikrai išsigando, nes jos nežino, kada jis rimtai kalba, o kada juokais. Grasinama buvo ir iki įvykio ir įvykio dieną. Ją tikrai išgąsdino jo grasinimai, ji nuolat gyvena baimėje. Sūnus niekada prieš ją nesmurtavo, ji vengė su juo bendrauti, kai jis girtas. Sūnus būna labai agresyvus, kai būna girtas, jis paimdavo peilį ir sakydavo, kad papjaus pirmą sutiktą žmogų. Būdamas blaivus jis elgiasi normaliai. Namas priklauso dukrai, bet jos pasigailėjo ir jį įleido ten gyventi. Namą dukrai perdavė, kol sūnus dar kalėjo. Negali atsakyti, ar sūnus dėl namo jautėsi nuskriaustas. Jo elgesį tiesiogiai veikia alkoholis, jei jis negertų, viskas kitaip būtų. Sūnus nenori gydytis nuo alkoholizmo. Ji bijo, kad jei sūnų vėl priims į savo namus, tai gali būti dar blogiau. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 5 d. 19.40 val. gautas pranešimas, kad pranešėjos M. B. brolis I. I. įsilaužė į namą, sakė, kad padegs namą, grasina susidorojimu jai ir mamai S. I. (b. l. 11-15).

Iš 2021 m. kovo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pasiūlius pareiškėjai M. B. papasakoti visa, kas gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. su savo mama S. I. ir dukromis bei sūnumi atvažiavo į namus (duomenys neskelbtini), užėję pamatė, kad viduje yra jos brolis I. I., kuris į namo vidų pateko sugadindamas terasos duris. Jis buvo neblaivus, agresyvus, su jais kalbėjo nemandagiai ir žodžiais konfliktavo. Ji su mama prašė jo išeiti iš namų, kadangi jis šiuose namuose negyvena. Po to I. I. ėmė sakyti, jog su jomis susidoros, sutrikdys jų sveikatą bei padegs namus. Tokius I. I. žodžius jos suprato kaip realią grėsmę savo turtui, sveikatai ir gyvybei, kadangi jis yra teistas už žmogžudystę. I. I. nuolatos su ja ir mama konfliktuoja, vartoja alkoholinius gėrimus, būna agresyvus, buvo prieš ją naudojęs fizinį smurtą. Dėl sugadintų durų žala gali siekti 400 Eur. Pridėtos nuotraukos (b. l. 20-34).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. rašytinio M. B. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad dėl to, jog jos brolis I. I. įsilaužė į jai priklausantį namą (duomenys neskelbtini), sulaužė duris, ji patyrė turtinę žalą dėl sulaužytų durų, kurią vertina 250 Eur (b. l. 44).

Iš 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai iš ,,body“ kameros, filmuotų 2021 m. kovo 5 d. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_0305_195136_005“, kurio trukmė yra 05.01 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma moteris, stovinti prie namo ir pasakoja pareigūnams: „supratau, kad iš ten pabėgo ar išėjo, grįžo namo, bet mes nežinojom, telefono jis neturi ir žodžiu, atvažiavom mes šiandien močiutę atvežti ir brolis čia, mes pradėjome konfliktuoti, buvo agresyvus, bet jis toks keistas žmogus, 5 minutes agresyvus, o dabar turėtų būti geras. Parašė pats pareiškimą ant savęs“. Policijos pareigūnei paklausus, kodėl jis buvo reabilitacijoje, moteris atsako, kad dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo. Iš namo išeina vyras, kuris pasisveikina ir sako: ,,Ačiū Dievui, atvažiavot“. Policijos pareigūnei paklausus moters, kodėl jie pradėjo konfliktuoti, moteris atsako, kad dėl to, kad jis įsibrovė į namus, moteris teigia, kad čia jos nuosavybė, o jis čia niekas, sulaužė balkono duris. Paklausus, kur gyvena brolis, moteris atsako, kad jis buvo 13 metų kalėjime, po to du metus leido gyventi čia, išnešė viską, ką tik galima, davė paskutinį šansą, nes jau prieš tai buvo įsilaužęs į namus, buvo parašę pareiškimą, bet davė paskutinį šansą, kad išvažiuotų į reabilitaciją. Paklausus vyro, kodėl jis šiuo metu nėra reabilitacijoje, vyras atsakė, kad jį iš ten išvijo, nes vartojo alkoholį. Moteris pasakoja, kad grįžo kartu su mama, norėjo dukrą palikti pabūti pas mamą, tačiau bijo, nežino ko iš jo laukti, nes jis kiekvieną kartą vis kitoks, nes ir grasinimai buvo. Vyras pertraukia moterį, sakydamas, kad jis yra parašęs prisipažinimą, ką ruošiasi padaryti, jei jo nesuims. Vyras teigia, kad nori atgal į kalėjimą, nes jam ten geriau. Pareigūnei paklausus vyro, ką jis prisipažįsta parašytame prisipažinime, vyras atsako, kad ruošiasi sunaikinti pastatą visuotinai pavojingu būdu, tai yra padegimas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_195636_006“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad vyras bendrauja su policijos pareigūnais. Paklausus vyro, ar jis ruošiasi padegti motinos namus, vyras atsako, kad taip, nori pažiūrėti, kaip dega. Paklausus vyro, ar jis nėra matęs, kaip dega namas, vyras atsako, kad yra matęs, yra padegęs anksčiau namą kaimynystėje, kad anksčiau teistas už namo padegimą bei žmogžudystę. Policijos darbuotojai nusprendžia asmeniui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet vyras toliau teigia, kad jis į ligoninę nenori, jis nori grįžti atgal į kalėjimą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_200135_007“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kaip vyras bendrauja su policijos pareigūnais ir jis pasakoja, kad jis iš tikrųjų nesiruošia deginti namų, jis tik taip sako, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla už grasinimus padegti. Fone girdisi moterų balsai, viena moteris sako: o velnias tave žino, kaip...“, o kita moteris sako: „kaip šiandien tai geras, o kai taip...“. Vyras išeina apsirengti striukę, o bendrauti lieka dvi moterys. Paklausus, ar vyras turėjo raktus, viena moteris atsako, kad ne, kad jis įsilaužė, kad kiek kartų jau yra rašyti pareiškimai. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_200634_008“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą, matomas vyriškis, kuris bendrauja su policijos pareigūnais, taip pat fone girdisi moterų balsai. Moteris sako: šizofrenikas, vieną dieną viskas normaliai, kitą dieną grasinimai ir skambinimai“. Vyras pritaria, sakydamas, kad bangom užeina. Kita moteris sako: „šiandien iš ryto dar grasino man, o vakare jau lyg tai nieko nebuvo“. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_201133_009“, kurio trukmė yra 05:00 min. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_201632_010“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba ir medikams policijos pareigūnai paaiškina, kad yra asmuo, kuris nori žudytis, nori kitus žudyti bei padegti namą. Vyras dar pats papasakoja, kad dieną prieš bandė pats žudytis, tačiau nepasisekė. Medikams policijos pareigūnai paaiškina situaciją ir jie nusprendžia vyrą vežti į ligoninę. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_202131_011“, kurio trukmė yra 02:13 min. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepateikta. Apžiūrėti ir kiti vaizdo įrašai, kuriuose yra fiksuojamos protokolo-pareiškimo surašymas bei liudytojų apklausos (b. l. 59-61). 

Iš Policijos registruojamų įvykių registre paieškos suvestinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje matyti, kad: 1. 2021 m. kovo 5 d. 19.40 val. pranešėja pranešė, kad brolis I. I. įsilaužė į namą, sakė, kad padegs namą, grasina susidorojimu; 2. 2020 m. gegužės 23 d. 19.33 val. pranešėja pranešė, kad 2020 m. gegužės 23 d. jos brolis I. I. pavogė iš namų televizorių, pinigus, močiutės medalius, išlaužė mamos kambario duris, vartojo narkotines medžiagas, skambindavo ir garsindavo, pastovus psichologinis smurtas; 3. 2020 m. gegužės 22 d. 18.56 val. pranešėja pranešė, kad brolis neblaivus, agresyviai elgiasi, grasina namiškiams, giriasi, kad turi narkotinių medžiagų; 4. 2020 m. kovo 30 d. 21.28 val. pranešėja pranešė, kad brolis I. I. neblaivus, agresyvus, mušasi, reikalauja pinigų; 5. 2020 m. kovo 29 d. 22.25 val. pranešėja pranešė, kad jos sūnui I. I. psichikos sutrikimas, vaidenasi, labai agresyvus, puola muštis; 6. 2020 m. kovo 12 d. 21.59 val. pranešėja pranešė, kad skambino ir grasino susidorojimu jos sūnus, nes pranešėja buvo jam iškvietusi policiją (b. l. 63-68).

Iš rašytinio I. I. prisipažinimo nustatyta, kad jis ruošiasi įvykdyti nusikaltimą, t. y. namo sunaikinimą visuomenei pavojingu būdu – padegimu (b. l. 82).

Iš alkoholio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. kovo 5 d. 22.30 val. I. I. nustatytas 0,33 prom. girtumo laipsnis (b. l. 111).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibraudamas į savo sesers M. B. namą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė namo lauko terasos duris, taip sugadino svetimą M. B. priklausantį 250,00 eurų vertės turtą.

I. I. dėl šios veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad buvo pametęs raktus, jam reikėjo kažkaip įeiti, todėl ir išspyrė verandos duris ir įsibrovė į sesers namus, durys nesulūžo, bet buvo įtrūkimas. Šiuos jo parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiųjų M. B. ir S. I. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės, 2021 m. kovo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2021 m. balandžio 1 d. rašytinio M. B. pareiškimo, 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. I. I. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad I. I. sugadino M. B. turto už 250,00 Eur, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis buvo įspėtas, jog jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; jo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies, kartu su BK 190 straipsnio nuostatomis, požymius. Todėl kaltinamojo anksčiau aprašyta nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018).

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti M. B. ir S. I., padegant jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad paties grasinimo fakto iš esmės neneigia pats kaltinamasis. Apklausiamas teisme I. I. nurodė, kad taip padarė dėl alkoholio poveikio, norėjo tik pagąsdinti, nieko panašaus nesiruošė daryti, automatiškai kažkaip šovė jam į galvą taip padaryti. Pasakė motinai, jog padegs namą, nors ir prieš tai buvo daug laiko tą padaryti, bet nedarė, nes jam to nereikia. Norėjo pats sau pakenkti. Agresyvus buvo tik pats sau, ne prieš artimuosius. Be kita ko, kaltinamasis I. I. aiškiai nurodė, kad tiek mama, tiek sesuo galėjo išsigąsti dėl jo pareiškimų, kadangi jis buvo apgirtęs, o jos žino, kad kaltinamasis turi problemų su alkoholiu, nes išgėręs būna neadekvatus. Nors I. I. nurodo, kad įvykio metu buvo adekvatus, tačiau nurodė ir tai, kad jis pats išsigąstų, jeigu kažkas jam prigrasintų taip, kaip jis prigrasino. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis tokiais grasinimais seseriai ir mamai norėjo pakenkti tik pats sau, nieko neketino daryti, tačiau teismas tokius jo parodymus laiko siekimu sušvelninti savo padėtį ir jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės padarinius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad tokius grasinimus ketino įvykdyti. Tai, kad jo grasinimas buvo realus, parodo ir jo rašytinis prisipažinimas, iš kurio turinio matyti, kad ruošėsi įvykdyti nusikaltimą, t. y. namo sunaikinimą visuomenei pavojingu būdu – padegimu (b. l. 82). Taip pat iš 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai iš ,,body“ kameros, filmuoti 2021 m. kovo 5 d.; nustatyta, kad be kitų, apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_195636_006“, kurio trukmė yra 05.00 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad vyras bendrauja su policijos pareigūnais. Paklausus vyro, ar jis ruošiasi padegti motinos namus, vyras atsako, kad taip, nori pažiūrėti, kaip dega. Paklausus vyro, ar jis nėra matęs, kaip dega namas, vyras atsako, kad yra matęs, yra padegęs anksčiau namą kaimynystėje, kad anksčiau teistas už namo padegimą bei žmogžudystę (b. l. 59-61). Iš esmės grasinimų faktą bei aplinkybes išsamiai ir detaliai nurodė teisme apklaustos nukentėjusiosios, kurios patvirtino, kad I. I. žodžiais ėmė sakyti, jog su jomis susidoros, sutrikdys jų sveikatą bei padegs namus. Nukentėjusiosios M. B. ir S. I. tokius kaltinamojo I. I. žodžius suprato kaip realią grėsmę savo turtui, sveikatai ir gyvybei, kadangi jis yra teistas už žmogžudystę. Nurodė, kad jos tikrai jo išsigando, kadangi jis, kai išgeria, pradeda neadekvačiai elgtis, girtas gali paskambinti ir sakyti, kad arba jam perveskite pinigų, arba paims peilį ir padurs žmogų. Teismas neturi pagrindo netikėti detaliais ir nuosekliais nukentėjusiųjų paaiškinimais, kurie sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiosios turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, pagal bylos duomenis nukentėjusiosios stengėsi padėti kaltinamajam gydytis nuo alkoholizmo, jam buvo leista gyventi sesers M. B. namuose, tuo tarpu bylos duomenimis kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu yra agresyvus ir pavojingas.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog grasinimas buvo realus ir jog nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo agresyvus, tai nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusiosios. Byloje esančiais įrodymais (kaltinamojo bei nukentėjusiųjų paaiškinimais, alkotesterio kvito duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo lengvai apgirtęs, taip pat jis pripažino, jog aptariamas įvykis nutiko dėl jo problemų su alkoholiu, kas jo manymu ir buvo konflikto priežastis su artimaisiais. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai, neadekvačiai, nekontroliuoja savo elgesio. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, būna pavojingas, patvirtina ir Policijos registruojamų įvykių registro paieškos suvestinės duomenys, iš kurios, nustatyta, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis grasina nukentėjusiosioms, niokoja turtą, psichologiškai prieš jas smurtauja ir pan. Taigi, ankstesni santykiai tarp I. I. bei M. B. ir S. I. parodo, kad kaltinamasis yra pavojingas ir jo ankstesnis elgesys suteikia pagrindo manyti, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiosioms išsakyti grasinimai gali būti realus. Faktą, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo, patvirtina ir tai, jog kaltinamasis jau anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą (nužudymą), taip pat ir už svetimo turto sunaikinimą padegant namą, dokumentų pagrobimą, vagystes, nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme – 13 m. Nors, kaip minėta, kaltinamasis tai neigia, nurodo, kad labiau norėjo pakenkti sau, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino realizuoti grasinimą, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, faktą, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo, patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo neadekvataus ir agresyvaus elgesio, kurį nukentėjusiosios ir anksčiau yra mačiusios, kadangi jis ir anksčiau, būdamas neblaivus, neadekvačiai elgdavosi, grasindavo, siekdavo įbauginti.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog nukentėjusiosios nagrinėjamo įvykio metu teisingai suprato kaltinamojo elgesį ir nagrinėjamo įvykio metu joms buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, kuriais jis siekė įbauginti jas.

Kaltinamojo veiksmų pobūdis, intensyvumas bei nagrinėjamo įvykio aplinkybės patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be kita ko, pastebėtina, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo padarė nusikalstamą veiką, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nurodyta I. I. tyčinė veika, dėl grasinimo nužudyti M. B. ir S. I., padegant jų namus, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas galėjo būti įvykdytas, ir jis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas I. I. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. I. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką (padarytas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas šeimos narių atžvilgiu, dėl ko jiems buvo sukeltas išgąstis, be to, kaltinamajam esant neblaiviam) (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 187 straipsnio 3 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu I. I. visiškai pripažino savo kaltę dėl turto sugadinimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, jis nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl kitos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau veikos padarymo aplinkybes pasakoja, siekdamas švelninti savo padėtį ir neigdamas grasinimų realumą, norėjimą įbauginti nukentėjusiąsias, nurodoma, kad labiausiai kaltinamasis norėjo pakenkti sau. Atsižvelgiant į tai, toks kaltinamojo deklaratyvus prisipažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Be to, teismo vertinimu kaltinamojo elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo, duomenų, kad jis kaip nors stengtųsi sušvelninti savo šios nusikalstamos veikos padarinius, nėra. Jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (b. l. 116), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 115), daug kartų baustas administracine tvarka už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, pasirodymus viešoje vietoje neblaiviam, tyčinį turto sugadinimą, važiavimą autobusu be bilieto, viešosios rimties trikdymą, smulkią vagystę, pareigūno teisėto nurodymo nevykdymą, pareigūno įžeidimą, informacijos apie daugumos baudų sumokėjimą nėra (b. l. 117-121). Kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą (nužudymą), taip pat ir už svetimo turto sunaikinimą padegant namą, dokumentų pagrobimą, vagystes, nesunkų sveikatos sutrikdymą, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (b. l. 122-123). Byloje nėra duomenų apie I. I. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 125) ar gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse (b. l. 126). 2021 m. kovo 30 d. VTPT specialisto išvadoje Nr. 89TPK-83/2021 nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 134).

Be jau minėto, vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė praėjus vieneriems metams, kai buvo paleistas atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo kaltinamojo pavojingumą, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus, ir nesugebėjimą laikytis visuotinai priimtų teisės normų, laisvėje nesiekia keistis, spręsti savo problemų dėl alkoholio ir pan. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro gerbti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles. Kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir atlikęs ilgą laisvės atėmimo bausmę, nekeičia, reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Visa tai rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Paminėtos aplinkybės rodo ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nori keisti savo elgesį, t. y. įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, tačiau šie argumentai teismo neįtikina. Tokiems elgesio pokyčiams kaltinamasis turėjo laiko ir galimybių, būdamas laisvėje, tačiau savo gyvenimo būdo nekeitė, priešingai, elgėsi nusikalstamai.

Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. I. už padarytas veikas paskyrus sankcijose nustatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą, kurios trukmė atitinkamai 1 metai už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, 28 parų arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu,  paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (pridedama bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir I. I. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. 

Ikiteisminio tyrimo metu  I. I. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. kovo 5 d. 22.30 val. (b. l. 73-74). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 7 d. nutartimi I. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 7 d. (b. l. 93-96). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į I. I. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

I. I. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia I. I. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusioji M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Nukentėjusioji M. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį.

Pagal BPK kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad I. I. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai M. B.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala grindžiama tuo, kad dėl įsibrovimo į namą, buvo sugadintos durys, nukentėjusiajai buvo padaryta 250 Eur dydžio turtinė žala. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiosios nurodytu turtinės žalos dydžiu, kuri atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis jam pareikštą ieškinį pripažino, nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Be to, nukentėjusioji M. B. nurodė, kad negali teismui pateikti įrodymų dėl durų vertės, kad šiuo metu durys nėra pataisytos, o 250 Eur – tiek kainuoja durys, jos yra nepataisomos, jas reikia keisti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nurodyta turtinė žala, kurią sudaro durų kaina, atitinka rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytas nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius I. I. ginti parinko advokatus Kazimirą Poplovuchiną ir G. S. (ikiteisminiame tyrime), kurie teikė teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 346,50 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas, dėl ko jo galimybės susirasti gynėją, įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjai šioje byloje kaltinamajam buvo paskirti nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

I. I. (I. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies), ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

I. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir I. I. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d.

I. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš I. I. nukentėjusiajai M. B. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja                                                                                                      Asta Benetytė