Civilinė byla Nr. e2A-1867-436/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10981-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.1.9.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1285-775/2018 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio chirurgija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. V., A. M., E. Č., išvadą teikianti institucija – Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl asmens duomenų valdytojo atsakomybės už ypatingų asmens duomenų neišsaugojimą.
2. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ 1 000 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl intymios vietos plastinės operacijos ir 2016 m. rugpjūčio mėn. minėta operacija jai buvo atlikta. 2017 m. balandžio 26 d. ieškovė iš pažįstamų ir savo darbuotojų sužinojo, jog internete yra paviešintas ieškovės vardas, pavardė, asmens kodas, telefonas, sveikatos nusiskundimai, atliktos operacijos aprašymas ir intymios vietos fotonuotraukos prieš ir po operacijos. Ieškovė dirba paslaugų sferoje, todėl informaciją apie jos atliktas plastines operacijas, jos intymios vietos fotonuotraukas galėjo pamatyti ieškovės klientai, draugai, pažįstami bei artimieji, kurie apie operaciją nežinojo. Dėl tokio incidento ieškovė patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą ir nepatogumus. Iki šiol jaučiasi nepatogiai bendraudama su pažįstamais, klientais, artimaisiais, nes nėra tikra, kiek jos pažįstamų žmonių matė šią informaciją, negali elgtis įprastai ir jaučia nuolatinį nerimą dėl savo ateities. Dėl patirto šoko ir emocinio išgyvenimo ieškovei sutriko ramybė, miegas, padidėjo jautrumas, dirglumas, jai teko kreiptis į psichologą. Atsakovės naudojamos organizacinės ir techninės priemonės nebuvo pakankamos asmens duomenų apsaugai užtikrinti, todėl atsakovė yra atsakinga už savo klientų duomenų praradimą ir ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovės privati informacija ir asmens duomenys iš viešosios erdvės buvo pašalinti jai 2017 m. balandžio 26–27 d. per bitcoin sistemą sumokėjus 1 000 Eur.
3. Atsakovė UAB „Grožio chirurgija“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę su nusiskundimais ir pageidavimais atlikti intymios vietos plastinę operaciją. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė paciento informuoto sutikimo operuotis „Lytinių lūpų plastinė operacija“ formą ir sutiko, kad pažangos ar mokymo tikslu operacijos metu būtų filmuojama ar fotografuojama, o fotografijos, kuriose nematomas veidas, be išankstinio prašymo galėtų būti publikuojamos medicinos straipsniuose, konferencijose ar interneto svetainėje. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių fotonuotraukų, kuriose matytųsi ieškovės veidas. Saugomus klinikos pacientų duomenis sudarė tokia informacija, kaip anketiniai asmens duomenys, ligos anamnezė, atliktos procedūros, fotonuotraukos prieš ir po procedūrų, rekomendacijos gydymo eigai po procedūrų. Ieškovės medicininę paslaptį sudarantys asmens duomenys buvo saugomi kompiuterinėje duomenų bazėje. Atsakovė niekaip nesusijusi nei su informacijos apie ieškovės privatų gyvenimą, pažeidžiant įstatymus, rinkimu, nei privataus asmens gyvenimo duomenų apie ieškovę paskelbimu internete, nes tai padarė su atsakove nesusiję asmenys. Atsakovė, sužinojusi, jog buvo neteisėtai prisijungta prie klinikos kompiuterinės duomenų bazės bei galimai užvaldyti pacientų asmens duomenys, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, kadangi asmenims, kurie patiria rimtus sužalojimus, praranda darbingumą, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra apie 5 000 Eur. Tuo tarpu ieškovė 1 000 Eur sumą asmenims, įvykdžiusiems nusikalstamą veiką, sumokėjo savo iniciatyva, todėl reikalavimas priteisti minėtą sumą yra nepagrįstas.
4. Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad ieškinyje nurodytas internetinis tinklapis buvo sukurtas dėl duomenų paviešinimo ir šiuo metu neveikia. Atsakovė neturėjo jokios duomenų apsaugos. Internetiniame puslapyje buvo atsakovės klientų asmeniniai duomenys ir juos buvo galima matyti, tačiau klientų intymių duomenų iki 2017 m. gegužės 31 d. nebuvo galima matyti, todėl ieškovės duomenų, jai susimokėjus pinigus, niekas nematė, nes duomenys buvo pašalinti.
5. Trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo jam suteikta teise ir jokių parodymų nedavė, todėl bet koks paaiškinimų ar įrodymų teikimas civilinėje byloje reikštų jo teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos suvaržymą.
6. Trečiasis asmuo E. Č. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė, tvarkydama asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis apie sveikatą automatiniu būdu į inspekciją nei dėl įregistravimo Asmens duomenų valdytoju valstybės registre, nei dėl išankstinės patikros nesikreipė ir pranešimų nepateikė. Inspekcija sprendimo dėl bendrovės įregistravimo minėtame registre nėra priėmusi bei nėra išdavusi leidimo bendrovei tvarkyti ypatingus asmens duomenis apie sveikatą automatiniu būdu. Taip pat nurodė, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, kurios užtikrintų tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, būtų išdėstytos rašytinės formos dokumente. Šiuo atveju atsakovė tinkamai nereglamentavo kokie asmens duomenys tvarkomi kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu ir asmens duomenų saugojimo išorinėse laikmenose, nenustatė reikalavimo šifruoti el. paštu teikiamus ypatingus asmens duomenis, konkretaus asmens duomenų saugojimo termino, slaptažodžių ilgiai, sudėtingumas bei keitimo periodiškumas neatitiko reikalavimų, nebuvo fiksuojami asmens duomenų peržiūros veiksmai, neužtikrintas prisijungimų kontroliavimas ir apsauga nuo pilno duomenų bazės kopijavimo. Nurodė, kad išoriniai tiesioginiai prisijungimai prie senosios TVS ir naujosios TVS nebuvo saugūs, bendrovėje nenustatytos techninės ir organizacinės priemonės asmens duomenų saugumui darbuotojams, kaupiantiems pacientų nuotraukas išorinėse laikmenose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė automatiniu būdu tvarkydama ypatingus asmens duomenis nepranešusi apie tai inspekcijai ir negavusi jos leidimo bei neįgyvendinusi tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei I. G. priteisė iš atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ 1 000 Eur turtinę, 7 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra ginčo, kad informacija buvo paskleista viešojoje erdvėje internete, ši informacija paskelbta apie ieškovę be jos sutikimo ir yra apie jos privatų gyvenimą, todėl konstatuotina, jog ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, paskleidžiant asmeninio pobūdžio informaciją be jos sutikimo, buvo pažeista.
1.2. Įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4397-331/2017 nustatyta, jog UAB „Grožio chirurgija“ šešis metus automatiniu būdu tvarkė bendrovės pacientų duomenis nepranešusi apie tai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir be jos leidimo, t. y. neteisėtai ir pažeisdama teisės aktų nustatytus imperatyvius reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė išvadą, kurioje konstatuota, jog atsakovė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių. Teismas, įvertinęs šiuos prejudicinius faktus sprendžia, jog atsakovė, nesilaikydama imperatyvių įstatymo reikalavimų ir naudodama nepakankamas organizacines ir technines priemones asmens duomenų apsaugai užtikrinti, sudarė sąlygas tretiesiems asmenims pavogti ir paviešinti klientų duomenis. Atsakovė dėl tokio neteisėto neveikimo yra atsakinga už savo klientų duomenų praradimą ir ieškovės teisių pažeidimą.
1.3. Byloje nustatyta kaltė ir netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir ieškovei kilusios žalos, nes būtent dėl atsakovės aplaidumo ir įstatyme nustatytų privalomų pareigų nevykdymo, tvarkant asmens duomenis, buvo sudarytos sąlygos atsirasti žalingiems padariniams ieškovės atžvilgiu, kurie nebūtų atsiradę, jei atsakovė būtų tinkamai tvarkiusi asmens duomenis.
1.4. Spręsdamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad buvo paviešinta informacija, susijusi su itin intymiomis ieškovės privataus gyvenimo aplinkybėmis. Ieškovė dėl itin intymios informacijos paviešinimo patyrė didelius emocinio ir psichologinio pobūdžio pergyvenimus, išgyveno kontraversišką aplinkinių vertinimą ir tai turėjo didelę įtaką jos asmeniniam gyvenimui. Atsakovės kaltė pasireiškia itin dideliu ilgalaikiu aplaidumu. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris pajėgus atlyginti ieškovei atsiradusią neturtinę žalą.
1.5. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl psichologinės pagalbos kreipėsi į medikus. Taip pat neįrodė tos aplinkybės, kad be asmeninių jos duomenų ir operacijos aprašymo iš medicininės kortelės, buvo paviešintos ir nuotraukos iki ir po operacijos. Taip pat atsižvelgė į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose, ir pripažino, jog teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.6. Teismas, nustatęs visas atsakovės atsakomybės sąlygas, taip pat įvertinęs byloje pateiktus mokėjimus patvirtinančius įrodymus, kurie atlikti būtent 2017 m. balandžio 26 d. ir kuriuose nurodyta, jog mokėjimai atlikti už I. G., taip pat pačios ieškovės tvirtinimą, kad ji yra grąžinusi už ją mokėtus pinigus, konstatavo, jog ieškovė dėl atsakovės aplaidumo ir neveikimo patyrė 1 000 Eur turtinę žalą, kuri taip pat priteistina iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grožio chirurgija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Aplinkybė, kad buvo paviešintos ieškovės fotonuotraukos, byloje nebuvo įrodyta, tą konstatavo ir teismas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 7 000 Eur neturtinę žalą ieškovei vis tiek priteisė.
1.2. Nors teismas ieškovei padarytą žalą kildino iš tam tikros informacijos paviešinimo, sprendimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsniu (teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą), tačiau sprendime visiškai netyrė, nenustatė ir nepasisakė, kas atsakingas būtent už tos informacijos paskleidimą, nes akivaizdu, kad atsakovė tokių veiksmų neatliko.
1.3. Teismas kelis kartus atmetė atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji duomenų vagystės byla, sprendimą priėmė nenustatęs faktinės aplinkybės, ar ieškovės fotonuotraukos buvo prieinamos visiems asmenims, taip pat kiek laiko informacija apie ieškovę buvo prieinama visuomenės informavimo priemonėje, kokia tai visuomenės informavimo priemonė.
1.4. Negalima sutikti su teismo išvada, kad byloje buvo nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, kadangi tokiu būdu atsakovei kyla padariniai iš trečiųjų asmenų veiksmų, o ne dėl pačios atsakovės veiksmų.
1.5. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė, ar vien Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimas buvo prielaida nusikaltėlių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, ieškovės medicininės paslapties sužinojimui bei jos intymių nuotraukų pamatymui.
1.6. Nepriklausomai nuo to, išankstinė asmens duomenų tvarkytojo patikra yra atlikta ar ne, atsakovė privalo turėti (tvarkyti, pildyti) nustatytos formos ir rūšių pacientų medicinos dokumentus (ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus), o šių dokumentų saugojimo terminas yra numatytas teisės aktais. Atsakovė privalėjo (taigi ir turėjo teisę) asmens duomenis tvarkyti (įskaitant ir automatiniu būdu) pagal kitų teisės aktų nuostatas (CK 6.733 straipsnis).
1.7. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą, bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, kad neteisėtai surinkta ar gauta, kad ir atsitiktinai informacija apie paciento sveikatą, be jo raštiško sutikimo negali būti paskleista.
1.8. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojas I. Z. ir M. M., nepaisant to, kad jų susirašinėjimu rėmėsi teismo sprendime.
1.9. Teismas, priteisdamas turtinę žalą rėmėsi ne įrodymais, o tikėtinumo taisykle.
1.10. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą neįvertino aplinkybės, kad informacija buvo paskelbta labai trumpą laiką, nėra duomenų, kad buvo paviešintos fotonuotraukos, todėl priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. G. prašo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
2.1. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieškovės ypatingi duomenys buvo paviešinti ir pasisakė dėl paviešintos informacijos turinio apimties, t. y. konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog be asmeninių ieškovės ypatingų duomenų ir operacijos aprašymo iš medicininės kortelės, buvo paviešintos ir nuotraukos iki ir po operacijos. Pastaroji aplinkybė buvo vertinama neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kas sąlygojo mažesnės neturtinės žalos sumos priteisimą.
2.2. Ieškovė atsakovei pareiškė ieškinį ne už jos asmens duomenų paviešinimą, o už netinkamą tokių duomenų tvarkymą ir apsaugą, t. y. už tai, kad atsakovė, tvarkydama ieškovės ypatingus (sveikatos) duomenis, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, tokiu būdu sudarydama sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai pasisavinti ieškovės privačią informaciją ir ją paviešinti. Taigi, teismas tyrė, vertino ir sprendime pasisakė ieškinio ribose.
2.3. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje tik aprašė bylos medžiagą, įskaitant ir pateiktą ieškovės draugių susirašinėjimą, tačiau pastaraisiais įrodymais savo išvadų negrindė ir jais savo sprendimo net nemotyvavo. Priešingai, teismas šių asmenų susirašinėjimą vertino net nepakankamu įrodymu vertinant ieškovės intymių fotonuotraukų paviešinimo faktą.
2.4. Ieškovės duomenų paviešinimo faktas yra neginčijamai konstatuotas, ko neneigia ir pati atsakovė. Atsakovės prašomos apklausti liudytojos tik dar kartą patvirtins tą pačią aplinkybę, kuri jau ir taip yra nustatyta ir papildomai patvirtins tą faktinę aplinkybę, kad matė ieškovės intymias fotonuotraukas. Todėl liudytojų nurodytos aplinkybės neturės jokios reikšmės nei aplinkybei, kad ieškovės asmens duomenys buvo paviešinti, nei neturtinės žalos dydžiui.
2.5. Byloje yra pateikti įrodymai, kad iš ieškovės prašoma 1 000 Eur išpirka buvo sumokėta, kas reiškia, jog buvo padaryta 1 000 Eur turtinė žala. Civilinei atsakomybei kilti ir jos vienam iš elementų, t. y. žalos, dydžiui įrodyti, ieškovės pateikti dokumentai yra pakankamas įrodymas. Kaip ir kokiu būdu ieškovė atsiskaitė su asmenimis, kurie sumokėjo už ją prašomą išpirką, ar ji atsiskaitė su jais apskritai, yra teisiškai nereikšminga vertinant žalos priteisimo klausimą.
2.6. Ieškovė neturtinę žalą dėl jos asmens duomens duomenų ir intymių fotonuotraukų paviešinimo įvertino 30 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad ieškovės asmens ypatingi duomenys buvo paviešinti, tačiau dėl ieškovės intymių fotonuotraukų paviešinimo – ieškovė neįrodė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir konstatavęs, kad ieškovė neįrodė intymių fotonuotraukų paviešinimo, sumažino neturtinės žalos dydį ir jį įvertino tik už ieškovės ypatingų asmens duomenų paviešinimą.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, konfidencialia laikytina visa informacija apie asmens buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. ir informacija apie buvimą sveikatos priežiūros įstaigos pacientu. Šios informacijos neteisėtas tvarkymas, įskaitant viešinimą, laikytinas pažeidimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad su visa informacija turėjo galimybę susipažinti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Po įvykusios duomenų vagystės Inspekcija atliko atsakovo vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą ir nustatė keliolika pažeidimų, dėl kurių atsakovui buvo surašytas nurodymas. Pareiga užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi pagal nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, tenka duomenų valdytojui – šiuo atveju atsakovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. G. kreipėsi į atsakovę UAB „Grožio chirurgija“ dėl lytinių lūpų plastinės operacijos ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė sutikimą dėl plastinės operacijos atlikimo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 170-176). Internetiniame tinklapyje buvo paviešinta ieškovės asmeninė informacija, kartu nurodant informaciją apie neapsaugotus duomenis bei jų išsipirkimą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 12-16). Ieškovė 2017 m. balandžio 26 d. virtualia valiuta išsipirko savo intymius duomenis ir juos pašalino (elektroninės bylos 1 t., b. l. 24-35). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriuje 2017 m. balandžio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie atsakovės informacinės sistemos ir neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo to prisijungimo metu (elektroninės bylos 1 t., b. l. 69-70).
14. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ priteisti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ieškinį grįsdama aplinkybe, kad atsakovė, turėdama tokią pareigą, neapsaugojo jos asmens duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės turtinę žalą, o ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkindamas iš dalies. Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė apeliacinį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo taikė atsakomybę atsakovei, nors akivaizdu, kad atsakovei žala padaryta dėl trečiųjų asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, veiksmų. Kartu atsakovė nurodė ir argumentus, kuriais grindžia priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nepagrįstumą.
15. Prieš pasisakant dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija išsprendžia apeliantės pateiktus prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, liudytojų apklausos, civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo ir naujai pateikto rašytinio įrodymo – kaltinamojo akto priėmimo į bylą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
16. CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžia tik papildomų liudytojų, kuriuos atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas, apklausa.
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl galimų faktinių aplinkybių nustatymo remiantis liudytojų parodymais (duomenų paviešinimo faktą, pobūdį ir laiką), taip pat ieškinio teisinį pagrindą (atsakovės atsakomybės už jos surinktų ir tvarkomų asmens privataus gyvenimo duomenų apsaugą), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojas – ieškovės drauges I. Ž. ir M. M., kadangi jos negalės nurodyti aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamam ginčui (CPK 189, 180 straipsniai). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju nėra ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Todėl teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
20. Atsakovė pateikė ikiteisminio tyrimo aktą iš baudžiamosios bylos Nr. I-385-319/2018 ir prašo jį priimti į bylą. Prašydama priimti naujai pateiktą įrodymą apeliantė nurodo, kad jis pagrindžia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl informaciją paviešinusių asmenų tapatybių ir veiksmų.
21. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktu įrodymu, sprendžia, kad prašomas pridėti prie bylos naujas dokumentas nėra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl šį įrodymą atsisako priimti (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo
23. Atsakovė prašo sustabdyti bylą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16415-17 pabaigos, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (nusikaltimo padarymo mechanizmas, visuomenės informavimo priemonės valdytojas, asmenys, paskleidę informaciją apie ieškovę, laikotarpis, paskleistos informacijos trukmė ir kt.) yra reikšmingos šios bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui (teisėjas R. Š., bylos Nr. I-385-319/2018, teismo posėdis paskirtas 2018 m. gruodžio 21 d.).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų teisinius padarinius, t. y. ar ikiteisminio tyrimo procese numatomos gauti išvados ir konstatuoti faktai būtų reikšmingas įrodymų šaltinis, ar kitoje neišnagrinėtoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatytų kaltų asmenų bei duomenų paviešinimo apimties, dėl kurių atsakovė prašo sustabdyti bylą, nėra reikšmingos aplinkybės ir kliūtys nagrinėti civilinę bylą bei sudarančios pagrindą bylos sustabdymui. Tiek nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymas, tiek atsakomybės už duomenų paviešinimą apimties nustatymas, tiek ir paties fakto dėl neteisėtų veiksmų nustatymas nepatenka į įrodinėjimo dalyką šioje byloje (dėl atsakovės veiksmų/neveikimo saugant ieškovės asmens duomenis). Teisėjų kolegija laiko, kad byloje esančių duomenų atsakovės atsakomybei nustatyti pakanka. Ta aplinkybė, kad baudžiamoji byla šiuo metu jau yra nagrinėjama teisme, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad joje nustatinėjami faktai būtų reikšmingas įrodymų šaltinis ir turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl asmens duomenų valdytojo atsakomybės
26. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, kaip asmens duomenų valdytojas, neapsaugojo ieškovės asmens duomenų, todėl šiuos pagrobus ir paviešinus, ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tą sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliantės teiginiai, kad žala ieškovei atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmens veiksmų, o ne dėl atsakovės kaltės, yra niekuo nepagrįsti.
27. Pažymėtina, kad asmens duomenų valdytojo atsakomybė už jam patikėtų ir surinktų asmens duomenų neapsaugojimą, dėl ko šie duomenys buvo pagrobti ir paviešinti, yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnis).
28. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs asmens duomenų valdytojui ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais tvarkant asmens duomenis padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
29. Apeliantė skundu ginčija visas atsakomybės sąlygas, įvardytas CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose. Nurodytina, kad neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, jog duomenų valdytojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tokių neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala.
30. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo, tinkamai taikė teisės nuostatas ir tinkamai įvardijo, kad atsakovė neįgyvendino 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) nuostatų, bei tuo metu galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ, redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 16 d.) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pareigos užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą, taigi ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklą, reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, vienas kurių yra pareiga įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones (ADTAĮ 30 straipsnis). Šios pareigos nesilaikymas, t, y. asmens duomenų saugumo neužtikrinimas, būtent ir sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti, viešinti ar kitaip panaudoti asmens duomenis ir tokiu būdu padaryti žalą duomenų subjektui. Tokiu būdu buvo pažeistas CK 2.23 straipsnis, t. y. ieškovės teisė į privatų gyvenimą. Šias aplinkybes patvirtino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliktas atsakovės vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta keliolika ADTAĮ pažeidimų, dėl kurių atsakovei buvo surašytas nurodymas. Be to, įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4397-331/2017 konstatuota, kad UAB „Grožio chirurgija“ duomenis automatiniu būdu tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Byloje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė išvadą, kurioje konstatuota, jog atsakovė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių. Aptariamas aplinkybes papildomai patvirtina ir S. V. teiginiai, jog atsakovė neturėjo jokios duomenų apsaugos, asmens duomenis saugojo turėdama prieigą tiesiogiai internete be jokių autentifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu byloje ginčo dėl to, kad ieškovės asmens duomenys buvo paviešinti, nėra. O ta aplinkybė, ar buvo paviešintos atsakovės fotonuotraukos prieš ir po operacijos, kiek laiko informacija buvo skelbiama ir kokiam asmenų ratui ji buvo prieinama, įtakos atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui neturi.
32. Pažymėtina, kad nurodomų aplinkybių atsakovė nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ji saugojo asmens duomenis, kokių priemonių ėmėsi, jog asmens duomenys nebūtų lengvai prieinami tretiesiems asmenimis. Todėl akivaizdu, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai netinkamai saugojant turimus duomenis sukėlė ieškovei žalą. Atitinkamai atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad už žalą yra atsakingi tretieji asmenys, taip pat, jog byloje esminis klausimas yra dėl informacijos paviešinimo. Nurodytina, kad jautrios informacijos apie ieškovę paviešinimas yra tik atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, kurią akcentavo pirmosios instancijos teismas, tačiau žalos atsiradimas vien su šiuo faktu nebuvo siejamas.
33. Todėl konstatavus, kad atsakovė neįgyvendino 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, bei tuo metu galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 30 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti tinkamas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones, akivaizdu, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme.
34. Atsakovė byloje ginčija ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos nurodydama, kad dėl ieškovės patirtos žalos išimtinai kalti nusikalstamą veiką padarę asmenys, t. y. pagrobę ir paviešinę ieškovės duomenis. Todėl, apeliantės vertinimu, teismas, nurodydamas, jog byloje nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, sukūrė neleistiną teisinę situaciją, kai atsakovė turi atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytą žalą. Nesutiktina su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – ieškovės asmens duomenys taip paprastai nebūtų buvę užvaldyti ir paviešinti, jei atsakovė būtų vykdžiusi asmens duomenų apsaugą, t. y. būtų įgyvendinusi bent minimalias įstatyme numatytas organizacines asmens duomenų apsaugos priemones. Kaip jau aptarta, atsakovė pažeidė ADTAĮ nuostatas, taigi neveikė taip, kad kitiems asmenims dėl neteisėto duomenų gavimo ir paviešinimo nebūtų padaryta žalos, tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šių saugumo priemonių nepaisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko asmens duomenys buvo paviešinti, ir dėl ko ieškovei kilo pasekmės. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos buvimą kartu pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog buvo nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys, nustatytų aplinkybių nepaneigia.
37. Dar viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, daroma išvada, jog atsakovė dėl kilusios žalos yra kalta. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Teisėjų kolegijos nuomone, savo kaltės valdant, tvarkant ir saugojant asmens duomenis itin atidžiai ir rūpestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas šių duomenų saugumas, atsakovė nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis, atsakovei atsirado pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.
Dėl žalos dydžio
38. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
39. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 1 000 Eur turtinę žalą ir 7 000 Eur patirtą neturtinę žalą. Apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė pati apmokėjo 1 000 Eur už bitcoin įsigijimą, t. y., kad ji grąžino 1 000 Eur sumą šiuos pinigus sumokėjusioms I. Ž. ir B. B.. Taip pat nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus kilusioms pasekmėms, nes nėra įrodymų, jog viešojoje erdvėje buvo matomos fotonuotraukos, o informacija apie ieškovę buvo matoma labai trumpą laiką.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atsakovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų (ar jie nepakankami), patvirtinančių ieškovės patirtą turtinės žalos dydį. Byloje pateikti šie įrodymai, patvirtinantys turtinę žalą: 2017 m. balandžio 26 d. atlikti mokėjimai paskirtyje nurodant, kad jie atliekami už ieškovę I. G. (elektroninės bylos 1 t. b. l. 24-34). Tokie įrodymai atitinka leistinumo ir sąsajumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, jog ieškovės patirta turtinė žala yra visiškai įrodyta (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).
41. Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. kaip: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, ją galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą vardą, sveikatą ir pan.
42. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir yra nepagrįstai didelė. Kaip nustatyta, žala dėl ieškovės asmens duomenų paviešinimo padaryta dėl atsakovės kaltės, jos neveikimo. Patirtą neturtinę žalą pagrindžia pati faktinė situacija, kurios atsakovė neginčijo, t. y., kad ieškovė pas atsakovę atliko lytinių lūpų plastinę operaciją, pas atsakovę buvo ieškovės medicininiai dokumentai, fotonuotraukos prieš ir po operacijos, ieškovė tikėjosi tokios informacijos konfidencialumo ir saugumo, tačiau po atliktos operacijos jai atostogaujant užsienyje sužinojo, kad ieškovės asmeniniai duomenys nebuvo tinkamai apsaugoti, o buvo pagrobti, paviešinti. Todėl informacija apie tai, kad ji darėsi tam tikras kūno korekcijas tapo prieinama ir žinoma tiek jos kolegoms, tiek artimiesiems, kas akivaizdžiai lėmė ieškovės patirtą stresą, nepatogumus ir emocinius išgyvenimus.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio byloje teismas neturėjo pagrindo jo lyginti su įprastai sveikatos sužalojimo bylose priteistinos neturtinės žalos dydžiais, kadangi šių bylų kategorijos skiriasi. Asmens duomenų neapsaugojimu nėra pakenkiama sveikata, tačiau visuotinai žinoma ir suprantama, kad ypatingų asmens duomenų atskleidimas, šiuo atveju – apie ieškovei atliktą plastinę operaciją, kaip neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, sukelia didesnius emocinius išgyvenimus, pažeminimą kitų akyse, nepasitikėjimą, vertinant situaciją pagal visuotinai priimtas moralės ir etikos normas, nei sveikatos sutrikdymas, kuris sukelia daugiau fizinį skausmą ir nepatogumus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
45. Kartu pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į individualias ieškovės savybes, gyvenimo būdą: ieškovė yra juvelyrė, dirbanti Lietuvoje ir Anglijoje, turi didelį klientų ratą, yra pakankamai žinomas asmuo, turi paauglį sūnų. Taip pat ši suma teismo nustatyta atsižvelgiant ir į atsakovės finansinę būklę, bei nelaikoma jai per didele. Beje, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė net neįrodinėjo ir nepaneigė, jog jos turtinė padėtis tokia bloga, kad ieškovei priteistos žalos ji neišgalės sumokėti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu priteista 7 000 Eur neturtinės žalos suma nelaikytina per didele ir neprotinga.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 000 Eur), kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, įmonės kodas 302309482, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Nerijus Meilutis
Arūnas Rudzinskas