Civilinė byla Nr. 2S-1300-485/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04983-2012-9
Procesinio dokumento kategorijos 106.8.1; 121.14; 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjų Aurelijaus beržinio ir V. B. pareiškimas ,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 3), prašydami „skirti suinteresuotam asmeniui S. V. 1 000 litų baudą mano naudai už kiekvieną Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. 2S-6-230/2006 įpareigojimų nevykdymo dieną nuo 08 12 2003 iki 11 04 2012, kas sudarytų 3 045 000 litų, apie tęstinės nusikalstamos suinteresuoto asmens antstolės S. V. veiklos požymius nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų pranešti prokurorui, nustatyti terminą įvykdyti minėtus Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus nurodytose civilinėse bylose, leisti skubiai įvykdyti priimtą teismo procesinį sprendimą ir užtikrinti mano dalyvavimą procesinio sprendimo vykdyme“. Pareiškėjai nurodė, jog antstolė piktybiškai nevykdo pareiškėjų nurodytų teismų sprendimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 17-19) pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti. Teismas dėl reikalavimų užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą sprendimo vykdyme ir nustatyti terminą sprendimus įvykdyti nurodė, jog nesutikdami su antstolės veiksmais arba atsisakymu juos atlikti, pareiškėjai skundą dėl to visų pirma turi paduoti antstolei. Dėl reikalavimo paskirti antstolei baudą teismas nurodė, jog šis prašymas yra nenagrinėtinas teisme, kadangi antstolė yra ne skolininkė, o vykdymo veiksmus atliekantis asmuo ir jeigu pareiškėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl reikalavimo priimtą teismo sprendimą leisti skubiai vykdyti teismas nurodė, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, kadangi visos įsiteisėjusios teismo nutartys turi būti vykdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl reikalavimo konstatuoti asmens veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymius ir apie tai informuoti prokurorą teismas nurodė, jog pareiškimas šioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu pareiškėjų nuomone antstolė padarė kokią nors veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse, jie turi kreiptis į atitinkamą teritorinę prokuratūrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Aurelijus beržinis atskiruoju skundu (b. l. 22) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškimu pareiškėjai, vadovaudamiesi CPK 271, 283 straipsniais, prašė nustatyti terminą įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kadangi Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-6-230/2006 nenustatė tokio termino. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra būtina neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi minėtose civilinėse bylose sprendimus priėmė teismai, todėl tik jie gali nustatyti jų vykdymo terminus;
- teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus, kadangi nutartyje nenurodė į kurią instituciją pareiškėjams kreiptis, jeigu jų prašymai yra nenagrinėtini teisme. Teismas, nurodydamas, kad jeigu pareiškėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, pripažino, kad pareiškimas ir ginčas dėl baudos skyrimo yra nagrinėtinas teisme. Be to, teismams nustačius, kad antstolė nevykdo savo įsipareigojimų, teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju antstolė negali atsakyti už savo neveikimą;
- pareiškimu buvo prašoma leisti skubiai vykdyti ne įsiteisėjusius teismų sprendimus, bet neįsiteisėjusį teismo sprendimą išnagrinėjus iš prašymą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjai prašė nustatyti terminą įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. 2S-6-230/2006, kadangi Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-6-230/2006 nenustatė tokio termino. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra būtina neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi minėtose civilinėse bylose sprendimus priėmė teismai, todėl tik jie gali nustatyti jų vykdymo terminus. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, visos nutartys pareiškėjų nurodytose civilinėse bylose yra įsiteisėjusios, o tai, reiškia, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, šios nutartys yra privalomos nedelsiant vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir joms įvykdyti terminai negali būti nustatyti, kadangi jau pačios nutartys yra vykdytini dokumentai. Kaip matyti iš pareiškėjų pareiškimo turtinio, pareiškėjai teigia, jog antstolė piktybiškai vengia vykdyti minėtas teismų nutartis. Taigi tarp pareiškėjų ir antstolės galimai yra kilęs ginčas dėl šių nutarčių vykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 510 straipsnio 2 dalis numato konkrečią privalomą išankstinio ginčo tarp antstolio ir vykdymo procese dalyvaujančio asmens sprendimo ne teisme tvarką. Skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą visų pirma turi būti pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi tokia nustatyta ginčų tarp pareiškėjų ir antstolės sprendimo tvarka yra privaloma pareiškėjams, imperatyviai įtvirtinta įstatyme ir kol šia tvarka yra nepasinaudota, pareiškėjai negali kreiptis į teismą dėl šio ginčo išsprendimo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus, kadangi nutartyje nenurodė į kurią instituciją pareiškėjams kreiptis, jeigu jų prašymai yra nenagrinėtini teisme. Su tokiu pareiškėjo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjams, jog dėl kilusio ginčo dėl teismo nutarčių vykdymo pareiškėjai pirmiausia turi kreiptis į antstolę. Taip pat teismas išaiškino, jog jeigu pareiškėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, jie turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo bei turi kreiptis į atitinkamą teritorinę prokuratūrą, jeigu mano, kad antstolė padarė kokią nors veiką numatytą Baudžiamajame kodekse.
Taip pat nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, jog teismas netiesiogiai pripažino, kad pareiškėjų pareiškimas yra nagrinėtinas teisme, kadangi teismas nurodė pareiškėjams kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu pareiškėjai mano, kad antstolė savo neveikimu padarė pareiškėjams žalą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę kreiptis į teismą tik dėl skolininko, kuris nevykdo sprendimo nubaudimo, o ne dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus. Šiuo gi atveju, pareiškėjai būtent prašė nubausti bauda ne skolininką, o priverstinius išieškojimo veiksmus atliekantį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1 000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jeigu pareiškėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokią nors konkrečią žalą, jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo nutartį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Algirdas Remeika