Civilinė byla Nr. 2YT-1478-786/2019

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00144-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 12 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., J. T., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo V. T. mirties 1996 m. kovo 29 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų pareiškėjos tėvas V. T. mirė 1996 m. kovo 29 d. Iki tėvo mirties pareiškėja gyveno kartu su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas pareiškėjai ir jos tėvui jų darbovietės AB „(duomenys neskelbtini)“. 1995 m. pabaigoje ši bendrovė butą pardavė pareiškėjai. Pareiškėja bute ir toliau gyveno kartu su tėvu, nors dokumentus sutvarkė pareiškėjos vardu. Po tėvo mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute. Kadangi tėvas turėjo teisę į butą, skyrė lėšų buto pirkimui, po tėvo mirties pareiškėja priėmė tėvo palikimo dalį faktiškai pradėdama ją valdyti. Be to, pareiškėja priėmė tėvo asmeninio naudojimo daiktus, baldus, knygas, 3,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. Dėl žemės sklypo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, dar būdamas gyvas, kreipėsi pareiškėjos tėvas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas 2018 m. birželio 29 d. Šios žemės sklypo daiktinės teisės neįregistruotos. Niekas iš įpėdinių į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes po tėvo mirties likusiu turtu naudojasi ir rūpinasi juo kaip savu, turtą prižiūri ir tvarko.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. T. ir J. T. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1996 m. kovo 29 d. mirė pareiškėjos tėvas V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Iki tėvo mirties pareiškėja gyveno kartu su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas pareiškėjai ir jos tėvui jų darbovietės AB „(duomenys neskelbtini)“. 1995 m. pabaigoje ši bendrovė butą pardavė pareiškėjai. Pareiškėja bute ir toliau gyveno kartu su tėvu, nors buto pirkimo dokumentai buvo sutvarkyti pareiškėjos vardu. Po tėvo mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute. Kadangi tėvas turėjo teisę į butą, skyrė lėšų buto pirkimui, po tėvo mirties pareiškėja priėmė tėvo palikimo dalį faktiškai pradėdama ją valdyti. Be to, pareiškėja priėmė tėvo asmeninio naudojimo daiktus, baldus, knygas, 3,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. Dėl žemės sklypo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, dar būdamas gyvas, kreipėsi pareiškėjos tėvas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas 2018 m. birželio 29 d. Mano, jog tokiu būdu pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties.

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

            Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                Vitalija Ragauskienė