Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-396/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00107-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1;
1.2.17.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,
gynėjui advokatui Andžejui Seliavai,
išteisintajam Z. S. (Z. S.),
vertėjai Boženai Seniut,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Z. S. (Z. S.) dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
1. Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 24 d. apie 23 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, vilkiku „Renault“, valstybinis Nr. XXXX, su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. XXX, paslėpęs minėtoje puspriekabėje legaliai gabenamame krovinyje, t. y. maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis, ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 445 479 Eur.
2. Taip pat Z. S. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija dešimt pakelių cigarečių, 2015 m. spalio 24 d. apie 23 val., pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Pamūrinės kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, vilkiku „Renault“, valstybinis Nr. XXXX, su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. XXX, neteisėtai, kontrabandos būdu įvežtas bei puspriekabėje legaliai gabenamame krovinyje, t. y. maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis paslėptas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 182 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 6 000 pakelių cigarečių „Fest7“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 445 479 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo sulaikytas.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
3.1. Z. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, paskiriant 450 MGL dydžio baudą; pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 500 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Z. S. paskirti subendrintą bausmę – 500 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d., ir Z. S. paskirti galutinę bausmę – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą. Iš Z. S. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Renault“ bei puspriekabės „Krone“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 34 020 Eur. Iš Z. S. priteisti sulaikytų cigarečių saugojimo ir sunaikinimo bei transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidas.
3.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik išteisintojo Z. S. parodymais, t. y. kad nežinojo apie legaliai gabenamame krovinyje paslėptas cigaretes bei prielaidomis, t. y. jog išteisintasis negalėjo vienas pakrauti cigarečių, nedalyvaujant krovinio užsakovui.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų M. B. (M. B.), A. L. (A. L.), J. E. parodymų, kurie nurodė, jog saulėgrąžų lukštų utilizavimo metu pakrauti dėžes su cigaretėmis į pakuojamą produkciją yra neįmanoma dėl technologijos, nes vakuuminis vamzdis yra su sraigtais ir smulkinama produkcija sustumiama į pakuotes (maišus). Be to, jei dėžės su cigaretėmis būtų pakrautos prieš pakuojant produkciją, cigaretes sugadintų presas. Liudytojai patvirtino ir tą aplinkybę, kad transporto priemonių vairuotojas Z. S. dalyvavo sveriant maišus bei pats davė nurodymus kur reikia krauti prekes. Taip pat, vairuotojas mato kas yra maišuose, nes pats asmeniškai užriša kiekvieną maišą ir uždengia puspriekabę tentu, todėl į krovinį padėti pašalinius daiktus be vairuotojo žinios yra neįmanoma.
3.5. Prokuroro vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad puspriekabės gale sukrauti maišai buvo be cigarečių. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama, jog patikrinimo metu atidarius puspriekabės duris, nebūtų iš karto rastos dėžės su cigaretėmis. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. spalio 27 d. apžiūros protokolas bei liudytojo D. L. (D. L.) parodymai.
3.6. Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog rastos cigaretės buvo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o ne su Rusijos Federacijos akcizo ženklais. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad šios cigaretės buvo pakrautos ir paslėptos ne Rusijos Federacijoje, o būtent Baltarusijos Respublikoje.
3.7. Prokuroro nuomone, gabenamame krovinyje cigaretes paslėpti galėjo pats Z. S. arba jam dalyvaujant. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir paties išteisintojo parodymai, kurių metu teigė, kad vykdamas per Baltarusijos Respubliką niekur nestojo ir transporto priemonės niekam nebuvo perdavęs.
3.8. Skunde prokuroras kritikuoja skundžiama nuosprendį ir pažymi, kad nebūtina kelti maišo, siekiant iš jo išpilti dalį granulių ir paslėpti cigaretes. Be to, neatmetama galimybė, kad Z. S. galėjo naudotis ir specialia pakrovimo priemone, galimai padedant kitiems asmenims, kuriems nebuvo pareikšti įtarimai šioje nagrinėjamoje byloje.
3.9. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal liudytojų parodymus matyti, jog kraunant krovinį, maišus užrišo pats išteisintasis. Tačiau sulaikant krovinį matyti, kad maišai nebuvo užrišti. Prokuroro vertinimu, maišai nebuvo užrišti dėl to, kad pakrovus dėžes su cigaretėmis, tai buvo padaryti sudėtinga arba dėl to, jog būtų sudarytas klaidingas įspūdis, t. y. kad neužrištuose maišuose niekas neslepiama.
3.10. Prokuroro vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, neginčijamai patvirtina Z. S. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išteisintasis praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
4. Apeliacinio proceso metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis Z. S. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5.1. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas bei teisingai pritaikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymo vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Duomenys, kurių patikimumas kelia abejonių, ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti, atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami.
5.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas Z. S. dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, netinkamai, šališkai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
5.3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų vertinimu ir įstatymo taikymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Akivaizdu, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
5.3.1. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie Z. S. kaltumą ir / ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.
5.4. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.
5.4.1. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, ir nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Be to, visų įrodymų, t. y. pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.
5.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus ir pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms, t. y. teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras kaltinimą Z. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, grindžia rastomis cigaretėmis ir teoriniais samprotavimais. Teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bei įvertinusi surinktų įrodymų visumą, nesutinka su prokuroro skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.
6. Vilniaus apygardos teismas Z. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį išteisino, kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka Z. S. kaltei pagrįsti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o jų visuma bei jų tarpusavio loginis ryšys.
6.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad išteisintasis Z. S. viso proceso metu nuosekliai neigė, jog žinojo apie maišuose su saulėgrąžų lukštais paslėptas dėžes su cigaretėmis. Nustatyta ir tai, kad šio krovinio (saulėgrąžų lukštų granulių) užsakovas buvo Lenkijos pilietis, t. y. liudytojas D. T., kuris krovinio vežėją – įmonę „M. T.“, surado internetinėje biržoje, o krovinio vežimo sutartį sudarė naudodamasis internetu. Liudytojas D. T. su išteisintuoju Z. S. tiesiogiai nebendravo ir susitikęs nebuvo (1 t., b. l. 173, 178).
6.1.1. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 21 d. Z. S. vilkiku „Renault“, valstybinis Nr. XXXX, su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. XXX, atvažiavo į V. C., Rusijoje, kur turėjo būti pakrautos saulėgrąžų lukštų granulės. Kitą dieną, darbininkai specialiu krautuvu į jo vairuojamą vilkiką, pakrovė 22 vnt. maišus (vieno maišo svoris sudarė apie vieną toną), o jis (išteisintasis) tik kontroliavo pakrovimo darbus, t. y. nurodinėjo, kur ir kaip juos statyti, kad neapvirstų, bei sutvirtino diržais. Z. S. nurodė, kad nematė, kaip saulėgrąžų lukštų granulės buvo pilamos į maišus, nes tai buvo atliekama kitoje (ne pakrovimo) vietoje. Be to, pakrovimo metu maišai nebuvo užrišti, todėl puspriekabėje iš viršaus matė, kad maišai buvo pripildyti saulėgrąžų granulėmis. Taip pat matė, kad maišai buvo sveriami, o jų svoris buvo įrašytas važtaraštyje, visi maišai vizualiai atrodė vienodi. Baltarusijos pasienyje muitinės pareigūnai krovinį patikrino, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Po to Lietuvos Respublikos pasienyje muitinės pareigūnai automobilį nukreipė į rentgeną, kurio metu maišuose tarp saulėgrąžų lukštų granulių surado paslėptas dėžes su cigaretėmis, kurios buvo su Baltarusiškomis banderolėmis. Apeliacinio proceso metu išteisintasis Z. S. papildomai paaiškino, kad nuo maišų su saulėgrąžų lukštų granulėmis pakrovimo į jo vairuojamą vilkiką Rusijoje, iki sulaikymo Lietuvos Respublikos pasienyje ir cigarečių suradimo, niekam kitam automobilio nebuvo perdavęs, tačiau negali paaiškinti, kokiu būdu ir kada, šios cigaretės atsirado minėtuose maišuose. Išteisintojo nuomone, cigaretės galėjo būti paslėptos maišų užpildymo metu, t. y. V. C., Rusijoje (t. 3, b. l. 128–130).
6.1.2. Iš liudytojų M. B. (M. B.), A. L. (A. L.), J. E. (E. E.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo gauti vykdant teisinės pagalbos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, matyti, kad saulėgrąžų lukštų utilizavimo metu, pakrauti dėžes su cigaretėmis į pakuojamą produkciją neįmanoma, nes vakuuminis vamzdis yra su sraigtais ir smulkinama produkcija sustumiama į pakuotes (maišus). Todėl, jei dėžės su cigaretėmis būtų pakrautos prieš pakuojant produkciją, presas sugadintų cigaretes. Be to, vairuotojas Z. S. (išteisintasis) dalyvavo sveriant maišus bei pats davė nurodymus, kur juos reikia padėti puspriekabėje. Be to, Z. S. matė, kas yra maišuose, nes pats asmeniškai užrišo kiekvieną maišą ir uždengė puspriekabę tentu, todėl į krovinį padėti pašalinius daiktus be jo (išteisintojo) žinios, būtų neįmanoma (t. 1, b. l. 130–139; t. 3, b. l. 76–79, 84–87). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina išteisintojo Z. S. parodymus apie tai, jog jis (išteisintasis) maišų užpildymo saulėgrąžų lukštų granulėmis procese nedalyvavo, tik reguliavo jau pripiltų maišų pakrovimą į puspriekabę, t. y. vertino puspriekabės ašių apkrovimą, jų sutvirtinimą, dalyvavo sveriant maišus. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kokia technologija iš tikrųjų buvo naudojama užpildant maišus saulėgrąžų lukštų granulėmis. Liudytojų M. B., A. L. ir J. E. parodymai apie tai, kad vakuuminis vamzdis yra su sraigtais ir smulkinama produkcija sustumiama į pakuotes (maišus), todėl proceso metu cigaretės būtų sugadintos, niekuo nepagrįsti ir laikomi nepatikimais. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad saulėgrąžų lukštų granulės maišų viršuje nėra pažeistos ar sutrupėjusios (susmulkintos) (t. 1, b. l. 27–36, 45–54). Be to, iš liudytojų D. L., O. G. ir D. S. parodymų matyti, kad vizualiai apžiūrint maišus su saulėgrąžų lukštų granulėmis, nustatyti ar įtarti, jog juose gali būti paslėptos dėžės su cigaretėmis, neįmanoma.
6.1.3. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog rastos cigaretės buvo su Baltarusijos Respublikos, o ne su Rusijos Federacijos banderolėmis. Apelianto vertinimu, tai įrodo, kad cigaretės buvo pakrautos ir paslėptos ne Rusijos Federacijoje, o Baltarusijos Respublikoje. Be to, cigaretes galėjo paslėpti pats Z. S. arba jam dalyvaujant, nes nebūtina kelti maišo, siekiant iš jo išpilti dalį granulių ir paslėpti cigaretes. Nurodo, kad Z. S. galėjo naudotis ir specialia pakrovimo priemone, galimai padedant tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
6.1.3.1. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra tik prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Iš liudytojo O. G. parodymų ir apžiūros protokolo turinio matyti, kad pareigūnai dėžes su cigaretėmis, kurios buvo paslėptos maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis, išiminėjo maišuose išpjovus skylę. Liudytojas O. G. apeliacinio proceso metu patvirtino, kad saulėgrąžų granulės maišų šonuose ir apačioje buvo nepažeistos (nebuvo susmulkintos), tačiau tik paėmus į rankas ir patrynus arba joms byrant iš maišų, granulės sutrupėdavo (1 t., b. l. 45–52). Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad maišai su saulėgrąžų lukštų granulėmis svėrė 21 820 kg, t. y. vienas maišas svėrė apie toną (1 t., b. l. 37–39). Iš ikiteisminio tyrimo metu surašyto sulaikymo protokolo matyti, kad saulėgrąžų lukštų granulių svoris (be cigarečių) yra 11 810 kg (1 t., b. l. 54). Tačiau bylos nagrinėjimo metu, nėra galimybių patikrinti, koks buvo tikrasis (realus) saulėgrąžų lukštų granulių svoris iš karto po jų pakrovimo gamykloje, esančioje V. C., Rusijoje, nes Lietuvoje rastos paslėptos dėžės su cigaretėmis atskirai nebuvo sveriamos. Kaip matyti iš Z. S. parodymų, jis pats maišų ant svarstyklių nekėlė ir nematė, koks buvo maišų su saulėgrąžų lukštais tikrasis svoris. Tuo tarpu, liudytojų M. B., A. L. ir J. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui vykdant teisinės pagalbos sutartį, dėl krovinio svorio nėra patikimi ir įtikinami, nes važtaraštyje svoris galėjo būti tyčia nurodytas neteisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Z. S. veiksmai dėl neįsitikinto pakrauto krovinio svorio, gali būti vertinami kaip aplaidumas, tačiau nelaikomi nusikalstamais. Kita vertus, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad išteisintasis (pvz.: išpilant iš maišų saulėgrąžų lukštų granules, prapjaunant maišus ar pan.) privalėjo įsitikinti, jog maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis nėra paslėptos dėžės su kontrabandinėmis cigaretėmis. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad išteisintasis tokius pačius krovinius per Lietuvos valstybės sieną vežė ir anksčiau, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
6.1.3.2. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Z. S. vairuojamo ir Lietuvos Respublikos pasienyje sulaikyto vilkiko „Renault“ puspriekabėje esančios plombos buvo pažeistos. Todėl, padarius išvadą, kad cigarečių dėžes paslėpė Z. S. kitoje vietoje, t. y. jau išvykęs iš gamyklos V. C., Rusijoje, būtų tik prielaida, kuri prieštarautų liudytojo O. G. parodymams ir apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims apie tai, jog maišuose saulėgrąžų lukštų granulės buvo nepažeistos (nesutrupėjusios). Akivaizdu, kad slepiant dėžes su cigaretėmis kitoje vietoje (ne gamykloje), reikėtų perkrauti kiek mažiau nei pusę saulėgrąžų lukštų granulių svorio, kurio metu jos (granulės) būtų pakeitusios formą, t. y. sutrupėjusios (susmulkintos). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėžės su cigaretėmis buvo paslėptos saulėgrąžų lukštų maišuose pakrovimo vietoje, t. y. gamykloje V. C., Rusijoje, išteisintajam Z. S. apie tai nieko nežinant. Vien tik tai, kad cigaretės buvo su Baltarusijos Respublikos, o ne su Rusijos Federacijos banderolėmis, neįrodo, jog jos buvo pakrautos (paslėptos) Baltarusijos Respublikoje ar kitoje vietoje.
6.1.3.3. Iš ikiteisminio tyrimo metu Z. S. pareikšto įtarimo ir kaltinimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad išteisintajam nėra inkriminuota aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad Z. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis arba cigaretes maišuose paslėpė naudodamas specialią techniką. Iš liudytojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie cigarečių kontrabandą jam nėra žinoma (1 t., b. l. 172–177, 180–184). Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įtarimai dėl bendrininkavimo šio nusikaltimo padaryme nebuvo pareikšti. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl galimai kitų asmenų dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme arba naudojant specialią techniką, laikomi kaip prielaidos, kurios nepagrįstos objektyviais bylos duomenimis.
6.2. Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, t. y. įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti. Tuo tarpu, pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013; Nr. 2K-398-511/2015). Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis), apibrėžtas kaip tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
6.3. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi liudytojų D. L., O. G. ir D. S. parodymais, transporto priemonės sulaikymo ir daiktų apžiūros protokolais, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog būtent Z. S. cigaretes paslėpė legaliai vežamame krovinyje arba bent bendrais bruožais suprato ar galėjo suprasti, jog maišuose su saulėgrąžų lukštų granulėmis yra paslėptos cigaretės su Baltarusiškomis banderolėmis. Be to, bylos medžiagoje nesant kitų įtikinamų įrodymų apie Z. S. nusikalstamus veiksmus, nėra galimybės spręsti, ar puspriekabės gale rasti maišai su saulėgrąžų lukštų granulėmis be dėžių su cigaretėmis buvo pakrauti, siekiant tyčia nukreipti pasieniečių dėmesį dėl tikrinimo procedūros išvengimo, ar tai buvo tik atsitiktinumas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, jog Z. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, disponavo kontrabandinėmis cigaretėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu motyvuoti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad Z. S. šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurio naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
6.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013; Nr. 2K-455/2014; Nr. 2K-368-942/2016).
6.5. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo iš Z. S. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Renault“ bei puspriekabės „Krone“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 020 Eur bei priteisti sulaikytų cigarečių saugojimo, sunaikinimo bei transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, šis prokuroro prašymas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Kęstutis Jucys
Regina Pocienė