VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 23d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Nijolei Jašinskytei,
dalyvaujant ieškovui V. K.,
ieškovo atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,
atsakovo atstovams A. A., advokatei Eglei Paulauskytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Literatūriniam A. P. muziejui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti darbdavio Literatūrinio A. P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymą Nr. T- 1.3-18 „Dėl V. K. atleidimo iš sargo pareigų“, grąžinti ieškovą į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 1-2). Nurodė, kad 2006-08-09 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo Literatūriniame A. P. muziejuje (toliau- muziejus) sargu iki 2015-08-19, kai buvo atleistas iš darbo DK 136 str. 2d. 3p. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Ieškovas nurodė, kad jo budėjimo metu naktį iš 2015-07-22 į 2015-07-23 iš Literatūrinio A. P. muziejaus pastato verandos buvo pavogti du gėlių vazonai. Ieškovo teigimu, vadovaujantis pareiginėmis nuostatomis, sargas atsakingas už saugumą muziejaus viduje, bet ne išorėje, todėl darbdavys nepagrįstai pripažino, jog ieškovas, nepastebėjęs vagystės, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir prarado darbdavio pasitikėjimą, dėl ko buvo atleistas iš darbo. Be to, pavogti vazonai nebuvo įtraukti į Literatūrinio A. P. muziejaus balansą, kadangi buvo padovanoti muziejui labdaros tikslais, todėl darbdavys nepagrįstai teigia apie padarytą muziejui 40 Eur žalą ( b.l. 1-2).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovas aplaidžiai ir nerūpestingai atliko darbo funkcijas, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko prarado darbdavio pasitikėjimą, be to, buvo padaryta materialinė žala. Sargo pareigybės aprašyme nėra nuostatos, numatančios, kad sargas atsakingas už saugumą tik muziejaus viduje. Ant muziejaus pastato sienų yra įrengtos apsaugos kameros, kurios veikia ištisą parą, o muziejaus sargo kabinete yra įrengtas monitorius, per kurį sargas budėjimo metu turi stebėti muziejaus išorę. Sargo pareigybės aprašyme numatyta, kad atsiradus pavojaus situacijai sargas privalo nedelsiant informuoti apie muziejaus saugos pažeidimus muziejaus direktorę, muziejų aptarnaujančias įmones ir policiją, surašyti pažeidimų aktus. Dingus vazonams, ieškovas minėtų pareigų nevykdė, pačios vagystės net nepastebėjo, nes tuo metu galimai miegojo ir ryte neapžiūrėjęs muziejaus išorės ramiai išvyko į namus. Iškviestas į darbą pasiaiškinti, ieškovas raštu pripažino vagystės faktą, tačiau jokių aplinkybių negalėjo paaiškinti. Ieškovas neatsiprašė dėl aplaidumo darbe, nekompensavo dėl jo kaltės muziejui padarytos žalos. Darbdavio paskaičiuota žala sudaro 40 Eur, į šią suma įeina 29 Eur už gėles, o taip pat drenažas, loveliai, žemės, trąšos (b.l. 71-73).
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-09 sudarytos darbo sutarties Nr. 5 pagrindu ieškovas 2006-08-17 pradėjo dirbti Literatūriniame A. P. muziejuje sargu ir juo dirbo iki 2015-08-19, kai muziejaus direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, A. A. 2015-08-19 įsakymu Nr. T-1.3 18 buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. (b.l. 10). Įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo „aplaidžiai ir nerūpestingai atlikus darbo funkcijas, šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, ko pasekoje darbdavys prarado pasitikėjimą bei atsiradus materialiai žalai sumoje 40 Eur“ (b.l. 10).
Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015-08-19 pagal DK 136 str. 3d. 2p., t.y. darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (1 t. b.l. 17). Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015, nurodė, jog „pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo...“.
Literatūrinio A. P. muziejaus direktorės 2004-12-21 įsakymu Nr. 36K patvirtintame sargo pareigybės aprašyme (b.l. 44) nurodyta, kad sargo pareigybė reikalinga muziejaus saugumui užtikrinti ne darbo metu (3p.), aprašyme nustatytos sargo funkcijos- nustatytu grafiku saugoti muziejų (4 p.). Pagal aprašymo nuostatas, sargas privalo darbo pradžioje įjungti saugos signalizaciją, užrakinti muziejaus duris ir langus. Darbui pasibaigus, signalizaciją išjungti, atrakinti muziejaus langines ir perduoti muziejų jį pakeitusiam darbuotojui. Atsiradus pavojaus situacijai, nedelsiant informuoti apie muziejaus saugos pažeidimus muziejaus direktorę, muziejų aptarnaujančias įmones ir policiją. Surašyti pažeidimų aktus (4 p.). Su minėtu pareigybės aprašymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2006-08-17. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aprašymas yra patvirtintas prieš 11 metų ir akivaizdžiai neatitinka esamos situacijos, kadangi jame nereglamentuotos sargo pareigos, susijusios su muziejaus teritorijos ir pastato išorės stebėjimu apsaugos kamerų pagalba, nors, kaip nurodo atsakovas, šiuo metu ant muziejaus pastato sienų yra įrengtos apsaugos kameros, kurios veikia ištisą parą, o muziejaus sargo kabinete yra įrengtas monitorius. Pats ieškovas šių aplinkybių neginčijo, pripažino įrengtų kamerų buvimą. Tačiau įrodymų, jog darbdavys pasirašytinai būtų supažindinęs ieškovą su jo darbo funkcijų pasikeitimu, būtų instruktavęs ieškovą darbui su sargo kambaryje įrengtu monitoriumi, nepateikta.
Bylos duomenimis, 2015-07-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrajame policijos komisariate buvo užregistruotas Literatūrinio A. P. muziejaus direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, A. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2015-07-22 17.00 val. iki 2015-07-23 07.00 val. iš Literatūrinio A. P. muziejaus terasos buvo pavogti du gėlių loveliai, kurių vertė 40 Eurų. Policijai buvo pateiktas nekokybiškas vaizdo įrašas, iš kurio nustatyti bei identifikuoti asmenį, vykdžiusį vagystę, nebuvo galimybių. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyti asmenis, galėjusius pasisavinti gėlių vazonus, įvykio liudytojus ar asmenis, ką nors žinančius apie įvykį ar mačiusius jį, nustatyti nepavyko, taigi 2015-07-31 nutarimu administracinės bylos teisena buvo nutraukta (b.l. 53). 2015-08-03 muziejaus direktoriaus pavaduotojo tarnybiniame pranešime direktorei nurodyta, kad gėlių loveliai pavogti 2015 liepos 22d. apie 22 val. (b.l. 47).
Bylos duomenimis, pastebėjus vazonų trūkumą, darbdavys raštu reikalavo iš darbuotojo pateikti pasiaiškinimą (b.l. 94), šią aplinkybę, kurią pradžioje neigė, teisminio nagrinėjimo metu ieškovas pripažino.
Ieškovas neginčijo vazonų dingimo fakto jo budėjimo metu. 2015-07-23 ieškovo paaiškinimas patvirtina, kad ieškovas budėjo nuo liepos 22 d. iki liepos 23 d. 7 val. ryto, jo budėjimo metu dingo du gėlių vazonai, tačiau ieškovas nieko „įtartino“ nepastebėjo (b.l. 46). Duomenų, jog buvo suveikusi saugos signalizaciją, o ieškovas į tai nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, byloje nėra. Ieškovas gėlių vazonų dingimo nuo terasos turėklų nepastebėjo, apie jį nepranešė, tai traktuotina kaip nepakankamas atidumas vykdant darbo funkcijas. Tačiau pastebėtina, kad ieškovas budėjo iki 7.00 val. ryto, vazonų dingimas pastebėtas tik 9.10 val. ryte darbuotojams atvykus į muziejų (b.l. 7), tačiau po 7.00 val. ryto iki muziejaus atsidarymo 9.00 val. ir jo darbo visą dieną metu už muziejaus saugumą, tikėtina, turėjo būti atsakingi kiti asmenys, kas matyti iš ieškovo atsakovui teikto tarnybinio pranešimo (b.l. 15). Asmuo, perimdamas objektą, taip pat nepastebėjo vazonų dingimo ir apie jį nedelsdamas vadovų ar policijos neinformavo. Duomenų, jog dėl minėto įvykio būtų reikalaujama pasiaiškinti ne tik ieškovo, bet ir kitų galimų asmenų, byloje nėra.
Visos šios aplinkybės suponuoja pakankamai tvirtą prielaidą manyti, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai budrus ir rūpestingas tiek muziejaus turto apsaugos atžvilgiu, tiek ir sargų darbo organizavime bei jiems priskirtų darbo funkcijų reglamentavime.
Be to, atsakovas nurodo, jog muziejui buvo padaryta 40 Eur žala. Iš minėto 2015-07-31 nutarimo dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo matyti, kad atsakovo pareiškime policijai nurodyta 40 Eurų suma- tai pavogtų dviejų gėlių lovelių vertė, tačiau 2015-09-10 muziejaus direktorės pažymoje nurodyta, kad pavogti loveliai nebuvo įtraukti į muziejaus turto sąrašus (b.l. 20), taigi, akivaizdu, jog jų vertė nebuvo nustatyta ir pakankamai aišku, kad turtas nebuvo apskaitytas įstaigos balanse. Netikėti šia pažyma teismas pagrindo neturi, nes ji išrašyta tuometinės direktorės, sutikti su atsakovo nurodyta pozicija, kad ja negalima remtis, nes direktorė Michniova šiam momentui iš darbo atleista, taip pat negalima. Atsiliepime nurodyta, kad į 40 Eur sumą įeina 29 Eur už gėles, o taip pat drenažas, loveliai, žemės, trąšos. Šis žalos dydis atsakovo neįrodytas. Iš atsakovo teismui pateiktų apklausos pažymos apie viešuosius pirkimus, 2015-06-08 sąskaitos faktūros, 2015-06-04 kasos pajamų orderio kvito matyti, kad muziejus nusipirko gėlių viso už 29 Eur, tačiau atsakovas neįrodė, kad visos nupirktos gėlės buvo pasodintos būtent į pavogtus vazonus ir vazonų pagrobimo metu jos visos buvo vazonuose (b.l. 76-78), likusi atsakovo nurodytos žalos dalis-11 Eur iš viso nepagrindžiama jokiais įrodymais. Taigi, net ir esant muziejui padarytai žalai, jos dydis nėra visiškai aiškus. Akivaizdžiai matyti, kad žalos dydis nėra didelis ir, darbdaviui pareikalavus, galėjo būti geranoriškai darbuotojo atlygintas, kadangi darbuotojas vazonų dingimo faktą jo budėjimo metu pripažino. Tačiau direktorės pavaduotojas pasirinko kitą taktiką: jis parašė direktorei tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad minėtą įvykį traktuoja ieškovo padarytu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir siūlo direktorei taikyti drausminę nuobaudą- atleisti ieškovą iš darbo be įspėjimo (b.l. 47). Direktorei nepaskyrus ieškovui drausminės nuobaudos ir neatleidus ieškovo iš darbo, ieškovas buvo atleistas iš darbo direktorės kasmetinių atostogų metu, kai direktorės pavaduotojas vykdė direktorės pareigas (b.l. 62). Šios bei 2015-08-24 ieškovo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės suponuoja mintį apie direktoriaus pavaduotojo A. A. tam tikrą tendencingą siekį atleisti ieškovą iš sargo pareigų.
Nors, kaip minėta, bylos duomenimis, ieškovo darbe buvo aptikta neatidumo sargo pareigų vykdyme, tačiau, įvertinus aplinkybes, jog ieškovas išdirbo įstaigoje 9 metus ir, teismo duomenimis, neturėjo prieš tai drausminių nuobaudų, jog pažeidimas konstatuotas pirmą kartą, jog žalos dydis pilnai nenustatytas ir, akivaizdžiai, yra nedidelis, teismo manymu, atsakovas nepagrįstai konstatavo ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nepagrįstai paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – panaikintina (DK 242 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo DK 136 str. 3d. 2p. pagrindu- neteisėta, turi būti panaikintinas individualių normų teisės aktas, buvęs pagrindu forminti atleidimą iš darbo, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl atsakovo Literatūrinio A. P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymo Nr. T- 1.3-18 „Dėl V. K. atleidimo iš sargo pareigų“ panaikinimo.
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3-4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus. Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad kokį iš minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Nurodyti įstatyme neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvūs teisiniai padariniai (vienu atveju – pagal DK 300 straipsnio 3 dalį darbuotojo grąžinimas į darbą, kitu atveju – pagal to paties straipsnio 4 dalį darbo sutarties pasibaigimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir išeitinės išmokos bei darbo užmokesčio darbuotojui) skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumo tikslais, kai juos taikydamas teismas, konstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumą, užbaigia ginčą. Šiuos alternatyvius teisinius padarinius taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus.
Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas prašo teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 dalyje įvardytą darbuotojo teisių gynimo būdą- grąžinti į darbą. Bylos duomenimis, šiuo metu muziejuje pasikeitė direktorius (dabar šias pareigas atlieka laikinai jas eiti paskirtas asmuo) (b.l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išdirbo muziejuje 9 metus, teismas turi pagrindo manyti, kad buvusią muziejaus direktorę tenkino ieškovo darbas. Pastebėtina, kad atleistas iš darbo jis buvo direktorės pavaduotojo, tuo metu pavaduojančio direktorę jos kasmetinių atostogų metu (b.l. 10, 62). Tai, kad sekančią dieną po ieškovo atleidimo iš darbo (t.y. 2015-08-20) tas pats direktorę pavaduojantis asmuo priėmė į ieškovo darbo vietą kitą darbuotoją (b.l. 14), suponuoja mintį, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta siekiant atlaisvinti jo darbo vietą ir priimti kitą, direktoriaus pavaduotojo iš anksto numatytą, asmenį. Duomenų, kad ieškovas neturėjo pakankamos kompetencijos dirbti savo darbą, nėra, o direktoriaus pavaduotojo A. A., ieškovo atleidimo iš darbo metu atliekančio direktoriaus pareigas, teiginiai apie tai, jog ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigų, dėl ko prarado darbdavio pasitikėjimą, iš esmės niekuo nepagrįsti. Aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų grįžti į muziejų toliau dirbti sargu, darbdavio atstovas aiškiai nenurodė, duomenų, jog minėta pareigybė būtų panaikinta, taip pat nėra. Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas dirbti, o priimant domėn aplinkybes, kad pasikeitė įstaigos vadovas, manyti, jog ieškovui gali būti sudarytos itin nepalankios sąlygos dirbti, teismas taip pat neturi pagrindo (DK 300 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas grąžinti jį į darbą tenkintinas (DK 300 str. 3d.).
Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 6p.).
Dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką.
Pagal DK 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. „...Šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (...), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-/2011).
Teismui nusprendus grąžinti ieškovą į darbą, atsiranda virš minėti DK 300 str. 3 d. numatyti teisiniai padariniai: vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumo už šį laikotarpį, jeigu darbuotoja buvo įsidarbinusi kitoje darbovietėje, priteisimas. Darbdavio pateiktais duomenimis, kurie sutampa su VSDFV duomenimis apie ieškovo darbo užmokestį, ieškovo darbo užmokestis už 2015 m. gegužė mėn. buvo 401,52 Eur (neatskaičius mokesčių), birželio mėn.- 382,80 Eur (neatskaičius mokesčių), liepos mėn.- 400,44 Eur (neatskaičius mokesčių), jis dirbo 63 d. d., taigi jo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 18,81 Eur (neatskaičius mokesčių)( (b.l. 37, 118). Netikėti šiais duomenimis teismas neturi pagrindo, todėl, skaičiuodamas kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, jais vadovaujasi. Ieškovas atleistas iš darbo 2015-08-19 (b.l. 10). VSDFV duomenimis, nuo atleidimo iš darbo dienos ieškovas nebuvo įsidarbinęs (b.l. 118). Vadovaujantis DK 300 str. 3 d. nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteisina 1692,90 Eur (18,81 Eur/d.d. x 90 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (t.y. 2015-08-19) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 18,81 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.
Pastebėtina, kad atsakovas galutinai su ieškovu atsiskaitė 2015-09-03 (b.l. 97, 112), t.y. vėliau nei turėjo, nes turėjo atsiskaityti atleidimo dieną (DK 141 str.), įstatymas jokių išimčių atsakovui, kaip biudžetinei įstaigai, dėl to nenumato, todėl šiuo aspektu išsakyti atsakovo teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Tačiau teismas netenkina teisminio nagrinėjimo metu išreikšto ieškovo prašymo išieškoti iš atsakovo vieną VDU už uždelsimą atsiskaityti laiką (b.l. 111), nes mano, jog tokie ieškovo turtiniai praradimai pilnai kompensuojami šiuo sprendimu priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl bylinėjimosi išlaidos, apskaičiuotos proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų sumai – 51 Eur žyminio mokesčio, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra mažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), pašto išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 str.).
Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 82- 86). Patenkinus ieškinį, šios pagrįstos rašytiniais įrodymais patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 79 str.1d., 88 str. 1d. 6p., 93 str.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 260 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Literatūriniame A. P. muziejuje, j.a.k. 300110421, DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu.
Panaikinti atsakovo Literatūrinio A. P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymą Nr. T- 1.3-18 „Dėl V. K. atleidimo iš sargo pareigų“.
Grąžinti ieškovą V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į Literatūrinio A. P. muziejaus sargo pareigas.
Priteisti ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Literatūrinio A. P. muziejaus, j.a.k. 300110421, 1692,90 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-08-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 18,81 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 150 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Literatūrinio A. P. muziejaus, j.a.k. 300110421, 51 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimo dalis dėl ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinimo į darbą Literatūriniame A. P. muziejuje, j.a.k. 300110421, nukreipiama vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė