Administracinė byla Nr. I-3075-437/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02039-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1, 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. S. su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3256(11); 3) priteisti iš atsakovės VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 4 089,62 eurus už 2010-01-01 – 2013-12-31 laikotarpį.
Paaiškina, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 1 203,10 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Taip pat mokamas 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Nurodo, kad paskirta valstybinė pensija 2010–2013 m. buvo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių principus. Pažymi, kad asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis sietini su nuosavybės teisių apsauga. Pareiškėjas nesutinka su pensijos mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Apie galimą teisių pažeidimą sužinojo tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu.
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 22) paaiškina, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitinkant Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.
LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta už 2010 m. sausio mėnesį - 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-04-02 (spaudas ant voko, b. l. 11). Vertintina, kad pareiškėjas praleido trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinės pensijos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, o skundo padavimas 2015-04-02, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų (prašymą grindė, kad apie pažeistas teises sužinojo tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu). Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 nutraukiama. Kita skundo dalis atmetama.
Pareiškėjui valstybinė pensija - 1046,17 Lt skirta VRM viceministro 1998-02-27 išvada Nr. 14347 (b. l. 20).
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-03-23 pažymos (b. l. 18-19) matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Pareiškėjas kreipėsi į VRM su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau VRM 2015-03-26 sprendimu Nr. 1D-3256(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką (b. l. 16–17, 21).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų, valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3256(11). VRM minėtame sprendime nurodė, kad išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.
Atmetant pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3256(11).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
Netenkinti K. S. prašymo dėl atnaujinimo termino skundui paduoti dėl priteisimo valstybinės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 priteisimo, šią bylos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjo K. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Egidija Puzinskaitė
Liudmila Zaborovska