Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-606/2017
Teisėja Skaistė Valinskytė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06240-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,
teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,
nukentėjusiajai V. Š.,
nukentėjusiųjų V. Š. ir R. Š. atstovui advokatui Donatui Lengvinui,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. P.,
gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduota J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla I. P. nutraukta (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Iš I. P. priteista V. Š. 1500 Eur ir R. Š. 1500 Eur neturtinėms žaloms atlyginti.
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista V. Š. 147,93 Eur turtinei žalai atlyginti.
V. Š. pripažinta teisė į negautų pajamų, susijusių su eismo įvykiu, atlyginimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, o klausimas dėl reikalavimo dydžio, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Iš I. P. priteista 100 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 19.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 40,985 kilometre, (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama blaivi, esant slydžiai kelio dangai, išvažiuodama iš kelio vingio dėl neatsargumo nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio kelio eismo juostą ir susidūrė su priešinga eismo kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. Š.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojui G. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams R. Š., V. Š. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. B. ir T. Š. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „Peugeot 406“ keleiviui A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 punkto (jeigu važiuojamoji kelio dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis, (3 priede kelių ženklinimas 1.1 punktas (siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta)); 119 punkto (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalis krašto); 127 punkto (vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus.
Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti, atmesti civilinių ieškovų V. Š. ir R. Š. reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš jos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas neteisingai nusprendė priteisti ne po 1300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, bet po 1500 Eur neturtinėms žaloms atlyginti, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Apeliantės nuomone, apylinkės teismas savo sprendimu dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio civiliniams ieškovams V. Š. ir R. Š. pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neužtikrino nukentėjusiųjų ir patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens interesų pusiausvyros, nenustatė teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neatkūrė socialinio teisingumo. Nurodo, kad 2016-09-13 medicininių dokumentų išraše konstatuota, jog V. Š. lūžis sugijęs, implantų ir lūžgalių padėtis gera. Taigi, byloje nenustatyta V. Š. sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, nėra duomenų, kad jos patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, kad sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas), taip pat nenustatytas nedarbingumas. Apeliantė pažymi, kad neturtinė žala ir jos dydis, kaip ir kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, turi būti įrodyta (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį V. Š., turėjo būti įvertintas ir jos nerūpestingumas, t. y. kad ji važiavo automobilyje neprisisegusi saugos diržo. Nors ekspertas R. P. P. teigė, kad V. Š. patirta trauma yra būdinga asmeniui, kai jis, būdamas prisisegęs saugos diržą, patiria priešpriešinį smūgį, tačiau medicininiuose dokumentuose neužfiksuota pailga kraujosruva nuo saugos diržo, todėl apeliantė su eksperto išvadomis nesutinka. Teigia, kad pagal bylos duomenis, G. Š., vairavusiam automobilį „Audi A6 Avant“, susidūrus automobiliams, nutrūko saugos diržas. Vadovaujantis specialisto išvada, kuria R. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį apžiūrint 2016-02-07, nustatyta pilvo apatiniame aukštyje pailga kraujosruva nuo saugos diržo. V. Š. medicininiuose dokumentuose kraujosruvų nuo diržo neužfiksuota, bet nustatytos plačios poodinės kraujosruvos krūtinėje, ir tai, apeliantės įsitikinimu, leidžia teigti, kad neužsisegus saugos diržo, šios kraujosruvos krūtinėje atsirado atsitrenkus į vairuotojo sėdynę.
Apeliantė nurodo, kad pateiktas išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, kad 2016-05-12 V. Š. buvo pervesta 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis V. Š. paaiškinimu, jog šia suma iš dalies buvo atlyginta žala ir kitiems asmenims, kurie patyrė sužalojimus eismo įvykio metu, tiek V. Š., tiek R. Š. reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino po 200 Eur, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir jos (I. P.) parodymus. V. Š. reikalavo atlyginti žalą, todėl apeliantė kartu su savo vyru vyko pas ją tartis. Nei G. Š., nei jo sugyventinė V. B., nei R. Š. dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė, reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškė. Kadangi nukentėjusioji V. Š. nuolat asmeniškai skambino ir ragino pervesti pinigus, I. P. jai pervedė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl V. Š. atlygintinos žalos dydis atitinkamai turėjo būti sumažintas ne 200 Eur, o 1000 Eur.
Dėl nukentėjusiojo R. Š. patirtų sužalojimų apeliantė tvirtina, kad ekspertas R. P. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, jog piršto amputacija yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau nepaneigė, kad piršto amputacijai turėjo įtakos R. Š. diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. Taip pat liko neišaiškintos ir kitos priežastys, turėjusios tam įtakos, t. y. gydymo įstaigos klaidos aplaidžiai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, o būtent dėl to, kad R. Š. 2016-02-11 išleistas į namus su aukšta temperatūra ir esant ūmiai virusinei respiratorinei infekcijai, be to, nenustatyta, ar tam neturėjo įtakos paties R. Š. veiksmai – ar jis laikėsi gydytojų rekomendacijų. R. Š. buvo gydomas ir dėl kitų ligų, jis išrašytas iš ligoninės 2016-03-02. R. Š. eismo įvykio metu buvo sužalotas nesunkiai, jam nedarbingumas nenustatytas, žala padaryta dėl neatsargumo, padariniai nėra sunkūs, pavojus gyvybei nebuvo kilęs.
Apeliantė pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius V. Š. ir R. Š., atsižvelgė į veikos padarinius. Tačiau nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti teisingą, atitinkantį situaciją, neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas V. Š. ir R. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas neatsižvelgė į jos interesus, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nekilnojamojo turto neturi, su sutuoktiniu augina dvi nepilnametes dukras, sutuoktinis neturi pastovaus darbo, ilgą laiką buvo registruotas Darbo biržoje. Dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgali, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Apeliantė nuo 2012-08-08 yra įregistravusi ūkininko ūkį, užsiima pienininkyste. Per 2015 metus iš ūkio gautos pajamos sudarė 7378,46, vidutiniškai 614 Eur per mėnesį. Didesnioji pajamų dalis skiriama privalomiems sumokėti mokesčiams (valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokesčiai už nuomojamą žemę), veterinarinėms paslaugoms apmokėti, kurui, pašarams įsigyti. Be to, 2016-03-22 apeliantė iš KU „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 5000 Eur kreditą ūkinio pastato statybai, nes laikini pastatai sugriuvo, o iki žiemos pradžios neturėjo kur laikyti gyvulius. Kredito grąžinimo terminas sueina 2021-03-22. Todėl apeliantė dar kartą akcentuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis ne tik įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinto teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą sužalojus asmenį ar jam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-437/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Teismas neatsižvelgė į visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas šios bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo visus paminėtus kriterijus, neįvertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės sprendžiant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. Š. ir R. Š. prašo peliantės I. P. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo patenkinto civilinio ieškinio užtikrinimui BPK 116 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai apriboti I. P. nuosavybės teises į turtą 3000 Eur sumai. Mano, kad apeliantės skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Teismas priteisdamas iš apeliantės nukentėjusiesiems neturtinę žalą išsamiai analizavo ir pasisakė dėl baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tinkamai vertino nusikaltimu nukentėjusiųjų sveikatai padarytus padarinius, jų liekamuosius reiškinius, priteisė šiuo metu teismų praktikoje atlygintinų dydžių neviršijančias sumas, todėl apeliacinis skundas ir jame išdėstyti skundo motyvai nepagrįsti.
Apeliaciniame teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P., jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji V. Š., nukentėjusiųjų V. Š. ir R. Š. atstovas advokatas D. Lengvinas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. prašė atmesti nukentėjusiųjų V. Š. ir R. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tvirtindama, kad ji nukentėjusiajai V. Š. jau pervedė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl V. Š. atlygintinos žalos dydis atitinkamai turėjo būti sumažintas ne 200 Eur, bet 1000 Eur, nes G. Š., V. B. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė. Nurodo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, V. Š. sveikatos būklė gali pablogėti, kad dėl patirtų sužalojimų pasekmės yra negrąžinamos, taip pat jai nenustatytas nedarbingumas. I. P. nesutinka ir su eksperto R. P. P. išvadomis, kad V. Š. trauma yra būdinga asmeniui, kai jis, būdamas prisisegęs saugos diržą, patiria priešpriešinį smūgį, nes medicininiuose dokumentuose kraujosruva, atsiradusi nuo saugos diržo, neužfiksuota, todėl nustatant neturtinės žalos dydį turėjo būti atsižvelgta ir į jos nerūpestingumą. I. P. teigimu, ekspertas R. P. P. nepaneigė, kad R. Š. piršto amputaciją įtakojo jam diagnozuotas cukrinis diabetas, taip pat dėl kilusių pasekmių liko neišsiaiškintos ir kitos priežastys, susijusios su jo gydymu. R. Š. eismo įvykio metu buvo sužalotas nesunkiai, jam nedarbingumas nenustatytas. I. P. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius, neatsižvelgė į jos interesus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš jos 1500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam neturtinėms žaloms atlyginti, o ne po 1300 Eur.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 1 dalis) – sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiųjų R. Š. ir V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusioji V. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur, iš šios sumos išskaičiavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintą 1045,02 Eur ir kaltinamosios I. P. – 200 Eur sumą, todėl prašė priteisti jai 3754,98 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino 7000 Eur, iš šios sumos išskaičiavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintą 2000 Eur ir kaltinamosios I. P. –200 Eur sumą, todėl prašė priteisti jam 4800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Specialisto išvadoje Nr. G667/2016(03) konstatuota, kad R. Š. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su kairiųjų III-VII šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio lūžimu, lydimas potrauminės pneumonijos, pailgos formos poodinė kraujosruva pilvo sienos apatiniame aukšte, muštinė-plėštinė žaizda kairės plaštakos V piršto tarpfalanginio sąnario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, lydimu piršto minkštųjų audinių ir kaulų pūlingo uždegimo, dėl to buvo reikalinga šio piršto amputacija (t. 1, b. l. 110–111). Pažymėtina, kad tiek R. Š. medicininiuose dokumentuose užfiksuota, tiek ir teismo medicinos ekspertas R. P. P. nustatė, kad R. Š. buvo diagnozuota būtent potrauminė pneumonija, muštinė-plėštinė žaizda kairės plaštakos V piršto tarpfalanginio sąnario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyšimu buvo padaryta būtent eismo įvykio metu, jam buvo taikytas gydymas, tačiau kairės rankos V pirštas sutino, atsivėrė pūlinga fistulė, piršto edema ir pūliavimas progresavo, dėl to 2016 m. vasario 23 d. R. Š. buvo operuotas, jam atlikta V piršto amputacija pagrindo lygyje (t. 1, b. l. 110–111). Nors iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. Š. sirgo cukriniu diabetu, ir tai, apeliantės nuomone, galėjo būti komplikacijų ir kairės plaštakos V piršo amputacijos priežastis, tačiau aptartuose medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys aiškiai patvirtina, kad R. Š. pirštas buvo sužalotas eismo įvykio metu, todėl aplinkybė, ar R. Š. sirgo cukriniu diabetu, ar ne, visiškai nesusijusi su jam padarytu piršto sužalojimu. Akivaizdu, kad jei ne eismo įvykis, jis tokio sužalojimo nebūtų patyręs, todėl nebūtų buvę ir nepataisomų pasekmių, t. y. nebūtų amputuotas pirštas. Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. aiškiai patvirtino, kad piršo amputacija yra priežastiniame ryšyje su sužalojimu (t. 3, b. l. 21). Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.
Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. Š. buvo gydomas ambulatoriškai, 2016 m. vasario 15 d. stacionarizuotas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, 2016 m. vasario 19 d. jam atlikta kairės rankos V-o piršto incizija, atvertas sąnarys, paimtas pasėlis, gautas gausiai augantis auksinis stafilokokas, 2016 m. vasario 23 d. jis operuotas, atlikta paminėto piršto amputacija pagrindo lygyje. Nukentėjusysis keturis mėnesius buvo nedarbingas. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad po eismo įvykio jis jautė skausmus ir patyrė nepatogumus dėl sužaloto piršto, vėliau jį reikėjo amputuoti, be to, neabejotinai dėl šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimo jam buvo sunku ir kvėpuoti, jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, todėl akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepaprastus nepatogumus buityje, juos patiria ir iki šiol. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. Š. dirba suvirintoju, dėl patirtos plaštakos traumos jam yra sudėtinga dirbti, negali paimti mažesnių detalių, be to, amputacijos vieta yra labai jautri, turi pasidaręs įtvarą, kurį nuolat naudoja darbo metu. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl piršto amputacijos nukentėjusysis patiria ne tik nemalonias emocijas dėl aplinkinių reakcijos, bet piršo trūkumas pasireiškia kasdien atliekant sunkesnius veiksmus. Aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia tvirtinti, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, R. Š. sveikatai liko liekamieji reiškiniai.
Specialisto išvadoje Nr. G501/2016(03) konstatuota, kad V. Š. buvo nustatytas kairio peties sumušimas su odos nubrozdinimais, paviršinėmis muštinėmis žaizdelėmis, poodinėmis kraujosruvomis, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžimu. V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 108–109). Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. paaiškino, kad būtent asmeniui, būnant prisisegus saugos diržą, yra būdingas toks lūžis, nes visą smūgį kaip tik ir patiria kaulas – asmuo neprisisegęs diržo pasiduotų į priekį. V. Š. apžiūrėjęs gydytojas galėjo žymių, atsiradusių nuo saugos diržo, medicininiuose dokumentuose ir neužfiksuoti, be to, tokios žymės atsiranda ne kiekvienam asmeniui, taip pat žymės galėjo neatsirasti ir dėl apsirengimo pobūdžio (buvo žiema) (t. 3, b. l. 20).
Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medikų diagnozuoto kairio žastikaulio kaklo skeveldrinio lūžio su dislokacija, V. Š. kairė ranka fiksuota įtvaru, po 2 savaičių atslūgus tinimui, keturias dienas gydyta ligoninėje, 2016 m. vasario 24 d. atlikta atvira lūžgalių repozicija ir osteosintezė anatomiškai adaptuota rakinama plokšte ir sraigtais (t. 2, b. l. 166). Iš sveikatos kortelės išrašo nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. ji buvo konsultuota gydytojo, nurodyta tęsti rankos fiksaciją keturioms savaitėms (t. 2, b. l. 130), nukentėjusiosios teigimu, ranka įtvare buvo iki 2016 m. birželio mėnesio. 2016 m. rugpjūčio 2 d. jai išrašytas siuntimas neurologo konsultacijai – diagnozuota potrauminė neuropatija, 2016 m. rugsėjo 13 d. ji neurologo buvo siunčiama reabilitologo konsultacijai (t. 3, b. l. 23). Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. patvirtino, kad dėl patirtų sužalojimų V. Š. sveikatai neabejotinai liko liekamieji reiškiniai (t. 3, b. l. 20). Esant nustatytiems sužalojimams, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios parodymais, kad ji negalėjo savęs apsitarnauti, savarankiškai net nueiti ir į tualetą, nes įtvaras kėlė ypatingai daug nepatogumų. Iki šiol yra sutrukdytas jos gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo galimybės, ji jaučiasi nesaugiai, bijo važiuoti automobiliu. Esminius nepatogumus nukentėjusioji patiria dėl to, kad ranka nieko negali daryti.
Aptarti medicininiai duomenys ir išvados patvirtina, kad V. Š. gydymas truko ilgą laiko tarpą, jai buvo atlikta atvira lūžgalių repozicija ir osteosintezė anatomiškai adaptuota rakinama plokšte ir sraigtais, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Jai iki šiol įprastas gyvenimas yra apsunkintas, nes viską atlikti turi viena ranka, jos gyvenimo kokybė yra pasikeitusi, turės lankyti reabilitacinius užsiėmimus, pergyvena ir jaučia nerimą dėl to, ar galės ranką valdyti ateityje, be to, jai turės būti atliekama operacija tam, kad būtų išimta plokštė ir sraigtai, nukentėjusioji ir vėl turės išgyventi fizinį skausmą ir nepatogumus. Kad nukentėjusiosios V. Š. gyvenimo kokybė iš esmės pasikeitė, parodo ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. V. Š. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, t. y. kilo žasto lūžio padariniai (diagnozės kodas pagal TLK-10-AM T.92.1) (t. 3, b. l. 68).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką pagrįstai pažymėjo, kad pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems R. Š. ir V. Š. neturtinės žalos dydžius, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgė į kaltinamosios interesus, teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamojo kaltės rūšiai (neatsargumas), panašaus pavojingumo veikai (nusikaltimas susijęs su transporto eismo saugumu (BK 281 straipsnio 1 dalis)), pasekmėms (eismo įvykio metu nukentėjusiųjų R. Š. ir V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau truko ilgas gydymas, liko liekamieji reiškiniai), bei teisingai nustatė neturtinės žalos dydžius, kurie yra dvigubai mažesni negu prašė priteisti nukentėjusieji, t. y. V. Š. nustatytas 2500 Eur ir R. Š. 3500 Eur neturtinės žalos dydžiai, iš V. Š. nustatyto neturtinės žalos dydžio išskaičiuota AB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta 1000 Eur ir I. P. – 200 Eur neturtinė žala, iš R. Š. nustatyto neturtinės žalos dydžio išskaičiuota AB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta 2000 Eur ir I. P. – 200 Eur atlyginta neturtinė žala. Mažinti dar labiau ar iš viso nepriteisti iš I. P. nukentėjusiesiems neturtinės žalos, nėra jokio pagrindo, be to, būtų nukrypta nuo teismų praktikos.
Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad ji V. Š. atlygino 1000 Eur neturtinės žalos, todėl priteistinos žalos dydis atitinkamai turėjo būti sumažintas ne 200 Eur, bet 1000 Eur, nes G. Š., V. B. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. Š. parodė, kad ne tik ji, bet ir jos šeimos nariai – G. Š., V. B. ir R. Š. – eismo įvykio metu patyrė sveikatos sutrikdymus, todėl jos sūnus G. Š. tarėsi su I. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo visiems nukentėjusiesiems, tik ji davė vieną – savo sąskaitą banke, tačiau I. P. pervestus 1000 Eur visi pasidalino po lygiai, t. y. po 200 Eur, kuriuos ji ir R. Š. išskaičiavo iš priteistinos neturtinės žalos dydžio. I. P. su G. Š. daugiausia bendravo žinutėmis (t. 3, b. l. 21).
Specialisto išvada Nr. G 496/2016(03) patvirtina, kad V. B. nustatytas dešinio peties sumušimas su odos nubrozdinimu raktikaulio projekcijoje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 104–105).
Specialisto išvada Nr. G 499/2016(03) patvirtina, kad T. Š. nustatytas galvos sumušimas su kąstine liežuvio žaizda, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 106–107).
Specialisto išvada Nr. G 500/2016(03) patvirtina, kad G. Š. konstatuotas kairio dilbio sumušimas su odos nubrozdinimais, alkūnkaulio lūžimu, dėl jo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 112–113).
Iš aptartų specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiesiems V. B., T. Š. ir G. Š. taip pat buvo konstatuoti atitinkami sveikatos sutrikdymo mastai. Kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji V. B., T. Š. ir G. Š. taip pat turėjo teisę reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Akcentuotina, kad teisiajame posėdyje kaltinamoji I. P. ir pati neneigė, jog dėl neturtinės žalos ji tarėsi būtent su G. Š., patvirtino, kad bendravo su V. Š. sūnumi G. Š. žinutėmis, taip pat susiskambindavo. Vėliau susitikus su V. Š., V. Š. jai sakė, kad jie visi sužaloti, visiems skauda, prašė 3000 Eur žalai atlyginti, tačiau ji kitą dieną pervedė 1000 Eur. I. P. taip pat patvirtino, kad ji norėjo atsiprašyti kiekvieno nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 23). Iš to, kad G. Š. jai pasakė, jog „matysim kaip čia draudimas atlygins“, akivaizdu, kad G. Š. taip pat tikėjosi neturtinės žalos atlyginimo, tik nebuvo apsisprendęs dėl neturtinės žalos dydžio, o I. P. negalėjo nesuprasti tokių nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių.
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovė dėl 2016 m. vasario 7 d. eismo įvykio išmokėjo T. Š. 500 Eur, V. B. 300 Eur, G. Š. 1200 Eur neturtinėms žaloms atlyginti. Kadangi kiekvienam iš nukentėjusiųjų buvo atlyginta po 200 Eur neturtinės žalos ir iš I. P. pervestų pinigų į V. Š. sąskaitą banke, todėl minėti nukentėjusieji I. P. civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliantės skundo argumentas dėl to, kad iš nukentėjusiajai V. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio turi būti išskaičiuota 1000 Eur suma, yra visiškai nepagrįstas. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė visiškai pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir teisingai paskaičiavo galutinių neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems R. Š. ir V. Š., t. y. po 1300 Eur kiekvienam, tačiau neteisingai priteisė ne po 1300 Eur, bet po 1500 Eur., todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija
n u t a r i a :
Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. priteistų nukentėjusiesiems V. Š. ir R. Š. neturtinių žalų dydžius sumažinti iki 1300 Eur kiekvienam.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Edita Lapinskienė
Teisėjai Dalia Kursevičienė
Linas Pauliukėnas