Administracinė byla Nr. N-756-558/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. lapkričio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P. A. 2007 m. lapkričio 26 d., 08.01 val., Jonavos rajone, kelyje Kaunas – Zarasai – Daugpilis, vairuodamas automobilį važiavo 101 km/h greičiu, kai leistinas iki 70 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, 1302 straipsnio pastaboje.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. gruodžio 10 d. nutarimu P. A. už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį nubaudė 225 Lt bauda, pagal ATPK 1302 straipsnio pastabą pažeidimą įvertinant 4 balais.
II.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, paskiriant jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad pareigūnai automobilio greitį galėjo užfiksuoti dar neįvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną. Įvažiuojant į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilio važiavimo greitį sumažino iki 80 km/h greičio. Nagrinėjamu atveju pareigūnas greitį matavo stacionariame režime, būdamas apie 280-300 metrų nuo greičio ribojimo pradžios, t.y. greitį ribojančio ženklo galiojimo zonoje. Patrulis naudojo greičio matavimo prietaisą ,,Berkut“ R, kurio veikimo atstumas ne mažesnis kaip 400 m. Atkreiptinas dėmesys, kad nei protokole, nei nutarime atstumas nuo pareigūno iki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nėra nustatytas.
Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą prašė atmesti.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartimi Institucijos nutarimą pakeitė, neskiriant pažeidimo įvertinimo pagal ATPK 1302 straipsnio pastabą, paskirtos piniginės baudos nekeitė.
Teismas nurodė, kad administracinės bylos duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, liudytojų M. A. ir R. P. parodymai neginčytinai patvirtino administracinio teisės pažeidimo faktą, t.y. tai, kad P. A. 2007 m. lapkričio 26 d., 08.01 val., kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis, Jonavos rajone, vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 101 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. P. A. neigia važiavęs 101 km/h greičiu, tačiau jo nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtino jokie įtikinami ir pakankami įrodymai. P. A. nurodyta įvykio aplinkybė, kad pareigūnai automobilio greitį galėjo užfiksuoti dar neįvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, zoną, tėra prielaida, nepagrįsta jokiais neabejotinais įrodymais. VĮ „Kauno regiono keliai“ pateikta informacija nėra neginčytina ir išsami, kadangi joje nurodyti atstumai nuo menamos pareigūno, matavusio automobilių važiavimo greitį, vietos iki kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, vietos - netikslūs, nebuvo nustatyta konkreti pareigūno stovėjimo vieta, atstumas nurodytas nuo apsisukimui skirtos vietos išmatuotas tik nuo vienos kraštinės, taip pat neišmatuotas apsisukimui skirtos vietos ilgis. VĮ „Kauno regiono keliai“ pateikta informacija nelaikytina pakankamu įrodymu, paneigiančiu P. A. kaltę dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kitų neabejotinų įrodymų, paneigiančių teisės pažeidimo padarymo faktą, nenustatyta. Byloje nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis, ar tai, kad greičio matavimo prietaisu fiksuotas P. A. automobilio greitis buvo nustatytas iki įvažiavimo į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, zoną. Liudytojai M. A. ir R. P. nuosekliai ir neginčytinai patvirtino, kad P. A. vairuojamo automobilio greitis buvo matuojamas kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, zonoje, bei tai, kad P. A. viršijo leistiną greitį. Abejoti liudytojo R. P. parodymais dėl to, kad jis prieš jį apklausiant nebuvo pašalintas iš posėdžių salės, nėra pagrindo – P. A. pateiktoje VĮ „Kauno regiono keliai“ informacijoje visų faktinių duomenų apie eismo įvykio aplinkybes nebuvo, antra, liudytojas nebuvo supažindintas su pateikta rašytine informacija, trečia, informacijoje nurodyti atstumai neįtakojo liudytojo parodymų, nes liudytojo parodymai visiškai atitiko nurodytas jo įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime.
Teismas konstatavo, kad P. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, nuobauda paskirta teisėtai, numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose, tinkamai įvertinus P. A. atsakomybei reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ATPK 1302 straipsnio redakcijai (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) panaikintas pažeidimų įvertinimas balais pagal ATPK 1302 straipsnio dalį „Pastaba“. Aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią (ATPK 8 str. 2 d.).
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto teigimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai stovėjo apie 336 metrus nuo greičio ribojimo zonos pradžios. Teismas, konstatuodamas, kad ši aplinkybė neįrodyta, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio, ATPK 252, 257 straipsnių nuostatas.
2. Nutarime nėra jokių duomenų apie atstumą, kuriuo buvo matuojamas greitis, nors ,,Berkut“ R techninė charakteristika leidžia fiksuoti atstumą. Minimo prietaiso veikimo atstumas yra ne mažesnis kaip 400 metrų.
3. Teismas liudytojo R. P. parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis, sprendžiant papildomų įrodymų prijungimo klausimą, aiškinantis atstumus, nurodytus VĮ ,,Kauno regiono keliai“ pažymoje, nebuvo pašalintas iš posėdžių salės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
P. A. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą 30 kilometrų per valandą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam inkriminuojamą pažeidimą neigia, teigdamas, kad pareigūnai jo vairuojamo automobilio greitį galėjo užfiksuoti dar neįvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį iki 70 km/h, galiojimo zoną. Jo teigimu, policijos pareigūnai stovėjo 336 metrų atstumu nuo minimo kelio ženklo, o prietaiso ,,Berkut“ R veikimo atstumas yra ne mažesnis nei 400 metrų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (86 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės rėmėsi tik pareigūnų užfiksuotu apelianto vairuotos transporto priemonės greičiu bei jų teiginiais, kad greitis išmatuotas automobiliui jau įvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną. Dėl P. A. argumento, kad prietaiso ,,Berkut“ R veikimo atstumas yra ne mažesnis nei 400 metrų teismas išvis nepasisakė, šį argumentą galinčių paneigti ar patvirtinti įrodymų nerinko, netyrė ir nevertino. Byloje esančio Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso ,,Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4 dalies ,,Techninės charakteristikos“ 4.1.5 punkte nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m, o šį atstumą galima diskretiškai sumažinti. Akivaizdu, kad tokia minimos nuostatos gramatinė konstrukcija nelogiška – iš jos nėra aišku, koks greičio matuoklio veikimo atstumas. Teismas nesiėmė veiksmų šiai abejonei pašalinti, taip pat nesiaiškino, ar, atsižvelgiant į nurodytą prietaiso veikimo galimybę, nebuvo nustatytas konkretus prietaiso veikimo atstumas.
Teismas atmetė P. A. pateiktą VĮ „Kauno regiono keliai“ informaciją apie atstumus ginčo vietoje, nurodydamas, kad ji nėra neginčytina ir išsami, joje nurodyti atstumai nuo menamos pareigūno, matavusio automobilių važiavimo greitį, vietos iki kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, vietos - netikslūs, nebuvo nustatyta konkreti pareigūno stovėjimo vieta, atstumas nurodytas nuo apsisukimui skirtos vietos išmatuotas tik nuo vienos kraštinės, taip pat neišmatuotas apsisukimui skirtos vietos ilgis. Kolegijos vertinimu, tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, 81 straipsnyje įtvirtinta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atsižvelgiant į greičio matuoklio techninėje charakteristikoje esančią informaciją, kad prietaisas veikia tik tam tikru atstumu, privalėjo imtis veiksmų nustatytų netikslumų pašalinimui, rinkti papildomus įrodymus.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Jis naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
P. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Stasys Gudynas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė