Civilinė byla Nr. 2A-843-603/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40552-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 2.5.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto)   UAB ,,Įrengimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SVS Technika“ ieškinį atsakovui                  UAB „Įrengimas“ dėl skolos priteisimo,

nustatė:

Ieškovas UAB „SVS Technika“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Įrengimas“ 6 812,56 Eur skolos, 781,23 Eur palūkanų, 11,58 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8,75 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas 2014 m. vasario ir kovo mėn. atliko vidaus montavimo darbus pagal žodinį susitarimą su atsakovu dviejuose objektuose: prekybos paskirties pastate (Rimi), esančiame Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje, bei administraciniame prekybos paslaugų centre (Grand Office), esančiame Viršuliškių skg. 80 (34), Vilniuje. Žodiniu susitarimu buvo aptarti montavimo darbai, kuriuos atsakovas turėjo atlikti. Taip pat buvo susitarta, kad ieškovui bus atlyginta už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, kurių suma bus skaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojų ir dirbtų dienų skaičių. Atlikus sutartus montavimo darbus, ieškovas pateikė atsakovui 2014 m. vasario 28 d. pažymą apie atliktų darbų (paslaugų) išlaidų vertę          10 408,07 Eur sumai už vasario mėn. darbus. Dokumentų gavimo faktą patvirtina darbų vadovo S. L. ir S. V. bei J. L. parašai. Už kovo mėn. atiliktus darbus ieškovas 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus 6 812,56 Eur sumai siuntė atsakovui el. paštu. Tačiau ieškovas, nesulaukęs atsakymo, 2014 m. balandžio 22 d. dokumentus pateikė atsakovo buveinės adresu. Dokumentų gavimo faktą patvirtina finansų direktorės N. T. parašas. Ieškovui kreipusis į teismą, 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 2 027,34 Eur, o 2015 m. sausio 12 d. atliko 8 380,73 Eur įmoką. Iki šiol atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs 6 812,56 Eur.

Atsakovas UAB „Įrengimas“ su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad atsakovas užsakė, priėmė ir pripažino ieškovo atliktus darbus pagal 2014 m. vasario 28 d. pažymą apie atliktų darbų (paslaugų) išlaidų vertę 10 408,07 Eur sumai. Pažymėtina, jog už šiuos darbus atsakovas sumokėjo 2014 m. gruodžio 3 d. - 2 027,34 Eur sumą, o 2015 m. sausio 12 d. - 8 380,73 Eur sumą.  Likusios dalies ieškovo nurodomų darbų, kurių vertė yra 6 812,56 Eur, atsakovas niekada neužsakė, nepriėmė ir nepripažino bei neįsipareigojo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo finansų direktorės parašas ant 2014 m. balandžio 24 d. lydraščio nepatvirtina to, kad atsakovas priėmė darbus pagal ieškovo pateiktus 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus. Minėtas parašas tik įrodo, kad atsakovas dokumentus gavo. Tuo tarpu, ieškovo pateikti elektroniniai laiškai taip pat neįrodo, kad atsakovas kada nors būtų patvirtinęs ieškovo siųstus aktus dėl 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų. Ieškovas darbų pagal 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktą iš tikrųjų neatliko bei neperdavė atsakovui, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti 6 812,56 Eur sumos už neužsakytus, neatliktus ir neperduotus darbus. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos, negali būti patenkintas reikalavimas ir dėl palūkanų. Be to, 11,58 Eur suma negali būti pripažįstama ieškovo protingomis ir būtinomis išlaidomis, siekiant išieškoti ieškovo reikalaujamo dydžio skolą iš atsakovo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Įrengimas“ 6 812,56 Eur skolos, 781,23 Eur palūkanų, 11,58 Eur  išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 8,40 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 7 605,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „SVS Technika“ naudai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Įrengimas“ turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „SVS Technika“ 2014 m. vasario ir kovo mėn. atliko vidaus montavimo darbus pagal žodinį susitarimą su atsakovu UAB „Įrengimas“ dviejuose objektuose: prekybos paskirties pastate (Rimi), esančiame Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje, bei administraciniame prekybos paslaugų centre (Grand Office), esančiame Viršuliškių skg. 80 (34), Vilniuje. Šias aplinkybes patvirtino nuoseklūs ieškovo direktoriaus, liudytojų S. D., S. L., S. U. ir Ž. K. parodymai, bylos rašytiniai įrodymai. Ieškovo 2014 m. vasario mėn. atliktus darbus atsakovas priėmė 2014 m. vasario 28 d. pasirašydamas pažymas apie atliktų darbų (paslaugų) išlaidų vertę bei atliktų darbų aktus 10 408,07 Eur sumai. Atliktų darbų priėmimo faktą šalys patvirtino parašais ir įmonių antspaudais. Ieškovas atsakovui apmokėjimui pateikė 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą 10 408,07 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2014 m. kovo 30 d. Už kovo mėn. atliktus darbus ieškovas 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui siuntė elektroniniu paštu. Ieškovas, nesulaukęs atsakymo, 2014 m. kovo 24 d. pateikė atsakovui atsakovo buveinės adresu 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus bei 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą. 2014 m. kovo 24 d. lydraštis patvirtina, kad ieškovas perdavė, o atsakovo atstovas priėmė UAB „SVS Technika“ užsakovui UAB „Įrengimas“ įvykdytų darbų už 2014 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus, pažymas ir sąskaitą-faktūrą objektuose: prekybos paskirties pastato (Rimi) vidaus sistemų montavimo darbai Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje ir administracinio, prekybos paslaugų centro (Grand Office) vidaus sistemų montavimo darbai Viršuliškių skg. 80 (34), Vilniuje. Dokumentų gavimo faktą patvirtina finansų direktorės N. T. parašas. 2014 m. kovo 28 d. sąskaitos-faktūros Nr. SVS 0280 apmokėjimo terminas 30 dienų, nurodyta apmokėti iki 2014 m. balandžio 28 d. Antstolės B. P. 2014 m. rugsėjo 9 d. pranešimu, atsakovas buvo informuotas apie įsiskolinimą pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras, pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2014 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. atsakymu į pranešimą apie neapmokėtą įsiskolinimą nurodė, kad su 59 459,40 Lt suma nesutinka. Tuo tarpu 35 937,00 Lt skolą įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2014 m. gruodžio 3 d. sumokėjo ieškovui 7 000 Lt, o 2015 m. sausio 12 d. sumokėjo ieškovui 8 380,73 Eur. Taigi, atsakovas po bylos iškėlimo teisme už atliktus darbus ieškovui iš viso sumokėjo 10 408,07 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. SVS 0269 ir liko skolingas ieškovui 6 812,56 Eur pagal 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SVS 0280 23 522,40 Lt (kas sudaro 6 812,56 Eur) sumai.

Teismas konstatavo, jog 2014 m. balandžio 24 d. lydraštis patvirtina, kad ieškovas perdavė, o atsakovo atstovas priėmė UAB „SVS Technika“ užsakovui UAB „Įrengimas“ įvykdytų darbų už 2014 m. kovo mėn. atliktų darbų aktus. Taigi, atsakovas, gavęs visus dokumentus apie atliktus darbus, privalėjo informuoti ieškovą apie tai, kad buvo netiksliai nurodytas išdirbtas laikotarpis bei dirbusių žmonių skaičius, tačiau atsakovas, 2014 m. kovo 24 d. gavęs visus dokumentus apie 2014 m. kovo mėn. atliktus darbus, neginčijo nei pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei išdirbto darbo dienų skaičiaus, nepateikė jokių pretenzijų, nenurodė jokių atsisakymo priimti darbus priežasčių. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškovo vienašališkai pasirašytais 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktais, turėjo teisę juos ginčyti, todėl jam tenka pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad darbų nepriėmė, nes ieškovas jokių darbų neatliko ir neturėjo atlikti, nes atsakovas jų neužsakė. Šias aplinkybes paneigė nuoseklūs ieškovo direktoriaus paaiškinimai bei liudytojų S. D., S. L., S. U. ir Ž. K. parodymai, kurie patvirtino, kad ieškovas atsakovo užsakymu 2014 m. vasario ir kovo mėn. dirbo dviejuose objektuose: Rimi objekte ir Grand Office objekte. Ieškovo darbuotojai Rimi objekte montavo pravalas nuotekų ir kanalizacijos, dažė metalo vamzdžius, kuriuos izoliavo kevalais (apšiltinimo). Tuo tarpu, Grand Office objekte ieškovo darbuotojai atliko izoliavimo darbus parkinge. Abiejuose objektuose darbai buvo faktiškai atlikti, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui neturėjo ir nepareiškė. Buvęs UAB „Įrengimas“ darbų vadovas S. L. patvirtino, kad ieškovo darbuotojai dirbo susitarę su UAB „Įrengimas“ direktoriumi, J. L. ir R. G., dirbo pagal žodinę sutartį. Liudytojas S. U. parodė, kad UAB „Įrengimas“ atstovai duodavo nurodymus kur atlikti, ką atlikti, Įrengimo darbų vadovas kiekvieną rytą nurodydavo darbus Grand Office objekte. UAB ,,Įrengimas“ pateikdavo medžiagas reikalingas darbams atlikti tiek Rimi, tiek Grand Office objektuose. Taigi, ieškovo  direktoriaus paaiškinimai bei liudytojų parodymai paneigia atsakovo atsiliepime nurodomas aplinkybes, kad ieškovas jokių darbų neatliko ir neturėjo atlikti, nes atsakovas jų neužsakė, tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymus nepateikė ir savo teiginių, kad darbų neužsakė, ieškovas darbų neatliko niekuo nepagrindė (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad ieškovas 2014 metų vasario – kovo mėn. ginčo objektuose tinkamai atliko visus šalių sutartus darbus, kurie yra naudojami šiuo metu veikiančiuose objektuose patvirtina 2015 m. kovo 9 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedas kompaktinės plokštelės laikmena.  Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 24 d. atsakovas, gavęs visus dokumentus apie 2014 m. kovo mėn. atliktus darbus, neginčijo nei pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei išdirbto darbo dienų skaičiaus. Taip pat atsakovas nepateikė jokių pretenzijų bei nenurodė jokių atsisakymo priimti darbus priežasčių.Pažymėtina, kad atsakymuose į antstolės pranešimus dėl neapmokėtos skolos atsakovas neneigė, jog 2014 m. kovo mėn. ginčo objektuose užsakė pas ieškovą darbus ir ieškovas šiuos darbus atliko, o tuo metu atsisakymą sumokėti ieškovui už 2014 metų kovo mėnesį atliktus darbus motyvavo tik tuo, kad nėra pasirašęs akto, darbai buvo atlikti nekokybiškai. Įrodymų apie tai, kad užsakyti ir ieškovo atlikti darbai būtų nekokybiški, byloje nėra. Teismas atsakovo argumentą, kad jis darbų neužsakė, nepriėmė ir neįsipareigojo apmokėti pagal sąskaitą Nr. SVS 0280 atmetė kaip neįrodytą ir vertino kaip siekį išvengti skolos mokėjimo. Teismas atsakovo baigiamųjų kalbų metu pareikštą argumentą, kad liudytojai nepatvirtino kokiomis sąlygomis buvo sudarytas šalių žodinis susitarimas, vertina kritiškai. Procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose atsakovas rėmėsi pozicija, kad apskritai darbų neužsakė, nepriėmė, neįsipareigojo apmokėti sąskaitos Nr. SVS 0280, tai yra atsakovas nekėlė ginčo dėl 2014 m. kovo  mėn. darbų apimties ir kainos, nes tiesiog apskritai neigė, kad kovo mėn. darbai buvo užsakyti ir atlikti. Taip pat atsakovas 2014 m. balandžio 24 d. gavęs visus dokumentus apie 2014 m. kovo mėn. atliktus darbus, neginčijo nei pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei išdirbto darbo dienų skaičiaus.

Teismas sprendė, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai rangos santykiai, kadangi ieškovas 2014 m. kovo mėn. atliko atsakovo užsakymu vidaus montavimo darbus dviejuose ginčo objektuose ir juos perdavė atsakovui  pagal atsakovui įteiktus 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus Nr. 2014/03/28-1 ir Nr. 2014/03/28-2, pateikė atsakovui 2014 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SVS 0280. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje nesikreipė į teismą dėl 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktų Nr. 2014/03/28-1 ir Nr. 2014/03/28-2 nuginčijimo, jie nėra pripažinti teismo negaliojančiais, o bylos duomenų visetas patvirtino, kad atsakovas užsakė, o ieškovas tinkamai atliko visus šalių sutartus darbus ginčo objektuose pagal atsakovui įteiktus 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktus. Atsakovas nenuginčijo faktiškai aktuose nurodytų ir realiai atliktų darbų apimties ir vertės, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už šiuose aktuose nurodytus ir realiai atliktus montavimo darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.205 str., 6.256 str.). Pažymėtina, jog ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 526,46 Eur dydžio palūkanas nuo sąskaitos Nr. SVS 0269 apmokėjimo termino suėjimo pirmos dienos (2014 m. kovo 31 d.) iki 2014 m. spalio 27 d. apskaičiuotas remiantis dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – įstatymas). Minėto įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai. Jų sudarytas rangos sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms palūkanoms taikytinas įstatymas.  Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 str. 5 d.nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šio įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. PVM sąskaitos faktūros Nr. SVS 0269 apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. kovo 30 d., palūkanų norma 2014 m. sausio 1 d. buvo 0,75 proc., kurią padidinus 8 procentiniais punktais, prašomų priteisti palūkanų dydis 8,75 proc. PVM sąskaitos faktūros Nr. SVS 0269 apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. kovo 30 d., atsakovas šią sąskaitą apmokėjo tik po bylos iškėlimo teisme dalimis 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. sausio 12 d. Atsakovo atsiliepimo teiginiai, kad jis dar iki pradinio ieškinio pateikimo siūlė ieškovui susitarti taikiai nepanaikina atsakovo prievolės mokėti įstatymo nustatytas palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo  526,46 Eur palūkanas paskaičiuotas iki 2014 m. spalio 27 d. yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.,  3 str. 2 d., CK 6.261 str.). Tuo tarpu, PVM sąskaitos-faktūros Nr. SVS 0280 apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 24 d., atsižvelgiant į tai, kad sąskaita atsakovui įteikta 2014 m. balandžio 24 d. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo  254,77 Eur palūkanas pagal 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SVS 0280 paskaičiuotas iki 2014 m. spalio 27 d. yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.,  3 str. 2 d., CK 6.261 str.).

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinė byla teisme iškelta 2014 m. lapkričio 26 d., taigi prievolė mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos atsirado 2014 m. antrą pusmetį, todėl taikytina 2014 metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma, kuri buvo 0,40 padidinta 8 procentiniais punktais, tai yra procesinių palūkanų dydis 8,40 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 8,40 proc. metinių palūkanų nuo priteistos           7 605,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.,  3 str. 2 d., CK 6.37 str. 2 d.).

Atsakovas (apeliantas) UAB ,,Įrengimas” apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą  ir atmesti ieškovo ieškinį. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo pirmosios instancijos teismo proceso metu apelianto patirtas visas bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinėje instancijoje patirtas 228 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovas jam yra skolingas 6 812,56 Eur sumą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar ieškovo pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieškovo reikalavimus. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, ar ieškovo ieškinys turi faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam yra skolingas 6 812,56 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai yra apelianto nepasirašyti, todėl ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo reikalavimų pagrįstumo, tai yra kad ieškovas atliko atsakovui pastarojo užsakytus darbus už 6 812,56 Eur, o atsakovas už juos neatsiskaitė. Aplinkybė, jog atsakovas atliktų darbų niekada neginčijo, nepatvirtina to, kad šie dokumentai išrašyti pagrįstai. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovas su ieškovu nuo 2014 m. kovo mėn. sutartinių santykių dėl naujų darbų neturėjo. Pažymėtina, jog atliktų darbų aktai pagal rangos sutartis reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ginčijami tik tuomet, jei šalis sieja rangos santykiai konkrečių aktų atžvilgiu, ko šiuo atveju, apelianto nuomone, nebuvo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalėjo nuginčyti atliktų darbų aktus, nes tik tuomet jie būtų pripažinti negaliojančiais. Apelianto nuomone, teismas neturėjo vertinti liudytojų parodymų aukščiau už rašytinius įrodymus, kadangi liudytojų parodymai yra abejotini, prieštaringi ir nepatikimi. Be to, antstolio A. N. 2015 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad ieškovas atliko kokius nors darbus atsakovo naudai 2014 m. kovo mėn. ginčo objektuose. Pažymėtina, jog elektroniniai laiškai taip pat neįrodo, jog apeliantas kada nors būtų patvirtinęs ieškovo siųstus atliktus darbų aktus ir juose nurodytus darbus, priešingai, apeliantas niekada nepatvirtino elektroninių laiškų ir neįsipareigojo priimti atliktų darbų aktų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo įrodyti faktą, jog jis nėra skolingas. Apelianto nuomone, jis įrodinėjo šį faktą, pateikdamas paaiškinimus ir argumentus dėl ieškovo pateiktų dokumentų, kuriuose matyti, kad apeliantas nebuvo įsipareigojęs ir skolingas ieškovui. Be to, apeliantas pažymi, jog dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui buvo žinoma, jog atsakovas nepripažįsta 6 812,56 Eur skolos. Apeliantas pateikė atsakymus į ieškovo pranešimus dėl skolos, kuriuose nurodė, jog nepripažįsta minėtos skolos. Tuo tarpu, likusią skolą apeliantas sumokėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teimas neteisingai konstatavo faktą, jog atsakovas pripažino ieškovo atliktus darbus, tačiau tik ginčijo jų kokybę. 2014 m. vasario 28 d. statybos užbaigimo aktas patvirtina, jog valstybinė komisija priėmė atliktus darbus dar 2014 m. vasario 28 d., todėl akivaizdu, jog jokie kiti darbai 2014 m. kovo mėn. negalėjo būti atliekami jau užbaigtame objekte. Pažymėtina, jog apeliantas sąžiningai pripažino ir sumokėjo jam priklausančią mokėti pagrindinio reikalavimu sumą. Taip pat dar prieš pirminio ieškovo ieškinio gavimą, apeliantas siūlė taikiu susitarimu sumokėti ieškovui neginčijamą ir pagrįstą 35 937 Lt sumą, tačiau ieškovas nesprendė klausimo dėl skolos grąžinimo taikiu būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas elgėsi nesąžiningai, taip siekdamas palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis padidinti apelianto mokėtinas sumas, todėl ieškovui nepriklauso teisė į išvestinių piniginių sumų (palūkanų) priteisimą iš apelianto. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistomis 11,58 Eur išlaidomis iš atsakovo už išlaidas patirtas ne teismo tvarka, tai yra už kreipimąsi į antstolę. Apelianto nuomone, dokumentą, kurį sudaro prašymas atlyginti ginčijamą skolą bei įspėjimas dėl kreipimosi į teismą, galėjo surašyti ir ieškovo buhalteris, administratorius, vadybininkas ar kitas asmuo.

Ieškovas UAB ,,SVS Technika” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas 2014 m. vasario - kovo mėn. atliko darbus pagal žodinį susitarimą su atsakovu dviejuose objektuose: prekybos paskirties pastate (Rimi), esančiame Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje, bei administraciniame prekybos paslaugų centre (Grand Office), esančiame Viršuliškių skg. 80 (34), Vilniuje. Ieškovas, atlikęs sutartus darbus, atsakovui pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir sąskaitas. Atsakovas, prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir už atliktus darbus nesumokėjo, kadangi teigė, jog ieškovas kovo mėn. jokių darbų objektuose neatliko. Akivaidu, jog atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje pastoviai kinta. Be to, atsakovo argumentai prieštarauja pateiktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, gavęs visus dokumentus dėl kovo mėn. atliktų darbų, privalėjo kreiptis į ieškovas, kad nesutinka su pateiktas dokumentais. Be to, jis turėjo teisę ginčyti minėtus dokumentus, tačiau minėta teise nepasinaudojo. Pažymėtina, jog iš antstolės B. P. padėjėjos N. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. elektroninio laiško matyti, jog atsakovas su skola, susidariusia dėl kovo mėn. atliktų darbų, nesutiko dėl to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius tai, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų. Ieškovo nuomone, šie rašytiniai įrodymai patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplikybes, jog atsakovas yra nesąžiningas ir piktybiškai neatsiskaito su ieškovu.

Antstolio A. N. 2015 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais patvirtina, kad ieškovas 2014 m. vasario – kovo mėn. ginčo obejktuose tinkamai atliko visus šalių sutartus darbus, kurie yra priimti ir naudojami šiuo metu jau veikiančiuose objektuose. Liudytojai aiškiai ir nuosekliai bei nedviprasmiškai patvirtino, kad atsakovas užsakė darbus pas ieškovą objektuose 2014 m. vasario ir kovo mėn. Atkreiptinas dėmesys, jog šias aplinkybes patvirtino ir paties atsakovo buvęs darbų vadovas. Ieškovas darbu atliko tinkamai ir atsakovas dėl to iki šio ginčo pradžios niekada ieškovui ar jo darbuotojams jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo atveju, apelianto kritika dėl liudytojų parodymų yra nepagrįsta ir atmestina. Ieškovo nuomone, atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 526,46 Eur palūkanas pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir 254,77 Eur palūkanas pagal 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-fakturą, paskaičiuotas iki 2014 m. spalio 27 d., taip pat reikalavimas priteisti 8,40 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 7 605,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini. Tuo tarpu, išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, yra realios ir pagrįstos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, susidariusias išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. statybos užbaigimo aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi jis yra susijęs tik su vienu ginčo objektu. Be to, jei ir būtų priimtas statybos užbaigimo aktas einamieji ir kiti darbai objekte gali būti atliekami. Ieškovo nuomone, šis aktas nepaneigia civilinės bylos metu konstatuotų aplinkybių, jog atsakovas užsakė, o ieškovas tinkamai ir kokybiškai atliko darbus abiejuose ginčo objektuose 2014 m. vasario – kovo mėn.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 str. 1 d. apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 str.), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 str.). Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas UAB „SVS Technika“ ir apeliantas UAB ,,Įrengimas“ žodiniu susitarimu susitarė, kad ieškovas 2014 m. kovo – vasario mėn. atliks vidaus montavimo darbus prekybos pastate RIMI ir prekybos paslaugų centre Grand Office. Taip pat buvo susitarta, kad ieškovui bus atlyginta už atliktus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurių suma bus skaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojų ir dirbtų dienų skaičių. Taigi, ieškovas įsipareigojo atlikti tam tikrus vidaus montavimo darbus minėtuose objektuose, o apeliantas – sumokėti ieškovui už atliktus darbus, pagal pastarojo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Įvertinusi šias susitarimo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas, jog šalių nesiejo rangos santykiai, atmestinas, kadangi nagrinėjamu atveju šalys sudarė rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo tam tikro darbo rezultatas – vidaus montavimo darbai. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, dėl to bylai išnagrinėti taikė tinkamas teisės normas – reglamentuojančias rangos santykius.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų aktų matyti, jog ieškovas tiek RIMI, tiek Grand Office pastate atliko tam tikrus montavimo darbus (1 t. b. l. 13-20). Ieškovo 2014 m. vasario mėn. atliktus darbus apeliantas priėmė pasirašydamas 2014 m. vasario 28 d. pažymas apie atliktų darbų (paslaugų) išlaidų vertę bei atliktų darbų aktus 10 408,07 Eur sumai, kurią apeliantas turėjo sumokėti iki 2014 m. kovo 30 d., tačiau apeliantas šios sumos, bylos duomenimis, iki nurodyto termino nesumokėjo. Taip pat atsakovas nesumokėjo ir už 2014 m. kovo mėn. atliktus darbus pagal 2014 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į antstolę B. P., kuri išsiuntė apeliantui pranešimą apie įsiskolinimą, informuodama apeliantą, jog jis yra neatsiskaitęs su ieškovu už 2014 m. vasario – kovo mėn. atliktus darbus, kurių bendra suma, įskaitant palūkanas, yra 65 362,98 Lt (1 t. b. l. 23). Tuo tarpu, apeliantas 2014 m. lapkričio 3 d. raštu informavo antstolę, jog jis sutinka sumokėti 35 937 Lt sumą, tuo tarpu su kita skolos dalimi nesutinka (1 t. b. l. 25). Be to, pakartotiniame rašte apeliantas informavo, jog nurodytos 23 522,40 Lt sumos apmokėti nesutinka, kadangi nėra pasirašyto darbų atlikimo akto. Pažymėtina, jog atliktų darbų perdavimas-priėmimas yra dvišalis sandoris, kuriuo patvirtinamas prievolės atlikti darbus tinkamas įvykdymas, todėl įstatymas numato, jog darbų priėmimas perdavimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 str.). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005;2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, nesutikdamas su ieškovo vienašališkai pasirašytais 2014 m. kovo 28 d. atliktų darbų aktais ((Nr. 2014/03/28-1 objektas - administracinio, prekybos paslaugų centro (Grand Office) vidaus sistemų montavimo darbai Viršuliškių skg. 80 (34), Vilnius; Nr. 2014/03/28-2 objektas - administracinio, prekybos paslaugų centro (Grand Office) vidaus sistemų montavimo darbai Viršuliškių skg. 80 (34), Vilnius)), turėjo pareigą juos ginčyti, todėl jam teko pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apelianto argumentas, jog jis teikė paaiškinimus ir argumentus dėl ieškovo pateiktų dokumentų, iš kurių, apelianto nuomone, yra matyti, kad apeliantas nebuvo įsipareigojęs ir skolingas ieškovui, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantas savo atsakymuose iš esmės nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nesutinka su susidariusia skola (1 t. b. l. 25, 27). Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, atsakydamas į antstolės pakartotiną raštą, nurodė tik tai, kad už visus ieškovo padarytus defektus apeliantas turėjo apmokėti savo sąskaitą (1 t. b. l. 27), kas reiškia, kad apeliantas pripažino tai, jog 2014 m. kovo mėn. ieškovas atliko darbus, tačiau apeliantas jų nepriėmė dėl tam tikrų defektų, kurie rašte nebuvo įvardinti. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kokie konkrečiai defektai buvo atliktuose darbuose. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl neatliktų darbų bei darbų kokybės, rėmėsi liudytojų S. D., S. L., S. U. ir Ž. K. parodymais, kurie vieningai patvirtino, kad ieškovas apelianto užsakymu 2014 m. vasario ir kovo mėn. dirbo Rimi ir Grand Office objekte. Vienas iš liudytojų - S. U. nurodė, kad UAB „Įrengimas“ atstovai duodavo nurodymus, kokius konkrečius darbus ir kurioje vietoje atlikti, kas reiškia, tam tikri sprendimai atlikti montavimo darbus, nebuvo priimami be apelianto valios. Tuo tarpu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog liudytojų parodymai yra abejotini, prieštaringi ir nepatikimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti parodymai nėra prieštaringi, priešingai, netgi galima būtų labiau teigti, kad vieningi, visiškai atitinkantys bei papildantys vienas kitą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šių teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų objektyvumu ir padarytomis išvadomis dėl apelianto veiksmų, kontroliuojant tam tikrų darbų atlikimą minėtuose objektuose, o apeliacinio skundo argumentai dėl jų neobjektyvumo ir nepakankamumo tokios išvados nepašalina, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas tiesiogiai savo veiksmais užsakė ir įsipareigojo sumokėti už 2014 m. vasario ir kovo mėn. atliktus darbus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Šiuo atveju, tam tikri faktiniai duomenys nustatomi ne tik rašytiniais ar daiktiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais (CPK 177 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti liudytojų parodymų aukščiau už rašytinius įrodymus, nes liudytojų parodymai yra abejotini, prieštaringi ir nepatikimi, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus vertino kaip visetą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus būtų iškėlęs aukščiau už rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog liudytojų parodymai, kaip buvo minėta anksčiau, paneigė atsakovo poziciją, jog ieškovas jokių darbų neatliko ir neturėjo atlikti, nes atsakovas jų neužsakė, kadangi atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad darbų neužsakė arba kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 str. išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo, pateikė papildomą įrodymą - 2014 m. vasario 28 d. Statybų užbaigimo aktą (1 t. b. l. 61).  Susipažinus su papildomai pateiktu dokumentu matyti, kad pastarasis realiai egzistavo jau 2014 m. vasario 28 d., tačiau apeliantas, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nurodė, jog minėtą dokumentą gavo tik po civilinės bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas iš esmės nepateikė konkrečių argumentų, kodėl minėto papildomo dokumento padavimo būtinybė iškilo vėliau ir, kodėl pastarojo dokumento negalėjo pateikti civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priimti apelianto pateiktą papildomą dokumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.38 str. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Apelianto argumentas, jog ieškovas nesprendė klausimo dėl skolos grąžinimo taikiu būdu, taip siekdamas palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis padidinti apelianto mokėtinas sumas, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, kaip buvo minėta anksčiau, kreipėsi į antstolę, kuri apeliantą informavo apie susidariusį įsiskolinimą, kurį apeliantas buvo įpareigotas sumokėti per penkias darbo dienas, tačiau pastarasis savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas buvo įpareigotas kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo elgesį kaip nesąžiningą, kadangi ieškovas tarp šalių kilusį ginčą visų pirmą siekė išspręsti ne teismine tvarka. Be to, atmestinas ir apelianto argumentas, jog ieškovui nepagrįstai priteistos 11,58 Eur išlaidos už kreipimąsi į antstolę, kadangi ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, jog pastarasis pradėtų ikiteisminį skolos išieškojimą iš skolininko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.