Civilinė byla Nr. 2-777/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 94.3; 94.5. (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)  ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria byla Nr. 2-1185-227/2010 dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyriui perduota Vilniaus apygardos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

         Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyriui, prašydamas jam iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 238 500 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2008-12-09 draudimo sutartį, sudarytą tarp jo ir AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams mažmeninės prekybos skyriaus, jis buvo apdraudęs ne nuolat gyvenamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 2009-12-08 apie 19 val. visiškai sudegė jam priklausantis apdraustas gyvenamasis namas, tačiau atsakovas iki šiol nepagrįstai neišmokėjo jam priklausančios draudimo išmokos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

         Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi (rašymo apsirikimai ištaisyti 2010-12-16 nutartimi) bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, jog, nustatęs, kad ieškinyje atsakovu nurodytas AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams mažmeninės prekybos skyrius nėra AB „Lietuvos draudimas“ filialas, kad nėra kitų aplinkybių, leidžiančių ieškovui pasirinkti teismingumą, padaro išvadą, jog ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, esančią Vilniuje, J. Basanavičiaus g. (CPK 29 str.). Teismo teigimu, ieškinys, kurio suma yra 238 500 Lt, buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu byla perduodama Vilniaus apygardos teismui; bylos perdavimas neužvilkins bylos, nes ieškovas veda bylą per advokatą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą Panevėžio apygardos teismui. Nurodo, kad:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi jis, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, 30 straipsnio 3 dalimi, ieškinį pareiškė pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ filialo - Šiaurės regiono Privatiems klientams mažmeninės prekybos skyriaus buveinės vietą, esančią Panevėžyje, nes žala jo turtui buvo padaryta šio skyriaus.

2. Jis turi teisę reikšti ieškinį Panevėžio apygardos teismui pagal savo gyvenamąją ir žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 6 d.).

3. Teismas pažeidė CPK 27 straipsnio 1 punktą, kadangi 2010-12-10 nutartimi perdavė bylą apylinkės teismui, o ne apygardos teismui.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nutartį nepakeistą, atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad Šiaurės regiono Privatiems klientams mažmeninės prekybos skyrius nėra ir negali būti laikomas jo filialu, nes filialas Panevėžyje buvo išregistruotas 2006 m., o CPK 30 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma bet kokiam bendrovės padaliniui. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog byla teisminga Panevėžio apygardos teismui pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį, kadangi jis nepadarė žalos ieškovui, reikalavimas yra reiškiamas dėl draudimo sutarties įvykdymo, o ne atlyginti deliktu padarytą žalą. Teismas 2010-12-16 nutartimi ištaisė skundžiamoje nutartyje padarytą rašymo apsirikimą; bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskiruoju skundu ginčijamas Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria byla pagal teismingumą perduota Vilniaus apygardos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 320, 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai taikydamas CPK 29 straipsnį, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, perdavė civilinę bylą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla, kilusi iš draudimo teisinių santykių, dėl 238 500 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo iškelta Panevėžio apygardos teisme, nes ieškovas atsakovais buvo nurodęs AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyrių, kurio adresas yra Panevėžyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyrius nėra atsakovo filialas, o atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ buveinė yra Vilniuje, nepažeidė įstatymo, skundžiama nutartimi perduodamas bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, ar pažeidė teismingumo taisykles, nes, ieškovo teigimu, pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį jis turi teisę reikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją ir žalos padarymo vietą.

CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys juridiniam asmeniui reiškiamas pagal jo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų; juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus (CK 2.54 str.).

Kaip matyti iš viešo Juridinio asmens registro duomenų, šiame registre nėra įregistruotas Šiaurės regiono Privatiems klientams mažmeninės prekybos skyrius, kaip AB „Lietuvos draudimas“ filialas ar atstovybė, o iš atsakovo pateiktų Juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ Panevėžio filialas buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro pagal 2006-07-05 prašymą. Nors 2008-12-09 Būsto draudimo liudijime draudiku yra nurodytas AB „Lietuvos draudimas“ Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyrius, tačiau tai nepatvirtinta, kad ši sutartis su ieškovu buvo sudaryta su Šiaurės regiono Privatiems klientams Mažmeninės prekybos skyriumi, kaip atsakovo  AB „Lietuvos draudimas“ filialu, o ne su juridiniu asmeniu - AB „Lietuvos draudimas“. Juolab kad draudimo sutartis yra patvirtinta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ antspaudu, draudimo polise nėra nurodyta, kad sutartis sudaryta su atsakovo filialu ar atstovybe. Dėl to nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad CPK 30 straipsnio 3 dalies pagrindu byla teisminga Panevėžio apygardos teismui.

Be to, CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui (pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą; CPK 30 str. 6 d.). Pagal ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį, šioje civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto; ir ieškovas nenurodė draudimo sutarties pagrindų, pagal kuriuos ieškinys dėl šios sutarties vykdymo būtų teismingas Panevėžio apygardos teismui (CPK 178 str., 314 str., 302 str.). Todėl apygardos teismas pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymui.

Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo  pagrindo taikyti CPK 29 straipsnyje numatytą bendrojo teismingumo taisyklę ir perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija atmeta ir atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 27 straipsnio 1 punktą, perduodamas bylą pagal teismingumą apylinkės teismui. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2010-12-16 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamoje nutartyje, kurioje buvo nurodyta, jog byla yra perduodama apylinkės teismui, ir nurodė, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Teismo nutartis, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai, yra sudėtinė skundžiamos teismo nutarties dalis (CPK 276 str.).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra faktinio ir teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 338 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Artūras Driukas

 

                                                                                                                        Audronė Jarackaitė

 

                                                                                                                        Vigintas Višinskis