Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-365-557/2014
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00301-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.1.; 45.4.5.; 52.5.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo A. E. (A. E.) nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 200 Lt dydžio bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukta, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
n u s t a t ė:
A. E. 2014-02-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 25 d. 08.13 val. Šilalės g. Tauragėje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus atstumo tarp priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenubraižęs eismo įvykio schemos bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134, 232 punktų reikalavimus. A. E. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu A. E. pripažino kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skyrė jam 200 Lt dydžio baudą. Tuo tarpu bylą A. E. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė motyvuodamas tuo, jog jo veiksmuose nėra šio pažeidimo įvykio ir sudėties sudėties. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog A. E. teigė, kad iš įvykio vietos nepasišalino tyčia, jis, sutarus su eismo įvykio dalyviu - vairuotoju J. A., nuvyko atsivežti deklaracijos, nes abu jos neturėjo, aplinkiniai taip pat neturėjo, o kai sugrįžo į įvykio vietą su deklaracija, kito vairuotojo nebuvo. J. A. pirminiame rašytiniame paaiškinime taip pat patvirtino, kad, neradus deklaracijos, A. E. pasakė, jog važiuoja ieškoti. Liudytojas M. A. tvirtino, kad galvojo, jog A. E. pabėgo iš įvykio vietos, jo tuo metu, kai tarėsi su J. A., nebuvo, pirko kavą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. E., po įvykio su J. A. neradę deklaracijos, nuvažiuodamas atsivežti deklaraciją nesuvokė, jog jo pasišalinimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn A. E. pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. bei paskirti administracinę nuobaudą sankcijų ribose. Nurodo, jog Kelių eismo taisyklių 232 p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tai reiškia, kad, jei nėra kviečiama policija, eismo įvykis privalo būti įforminamas dviem būdais - užpildoma eismo įvykio deklaracija arba eismo įvykio aplinkybės aprašomos ant balto popieriaus lapo. Be to, akivaizdu, kad dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo susitarta, kadangi nukentėjęs asmuo M. A. iškvietė policijos pareigūnus. A. E. padarė eismo įvykį, neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos su nukentėjusiu asmeniu pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarė pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. bei 127 str. 2 d.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. E. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 200 Lt dydžio bauda, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Ginčo dėl A. E. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nėra, apeliantas nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. A. E. atžvilgiu nutraukta.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ATPK 130 str. 1 d. numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją įgnoruodamas pasišalino (LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-1-2013). Tuo atveju, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-11-2012).
Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 34-37) matyti, jog A. E. pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas J. A. vairuotas automobilis, taip pat matyti, jog jie su J. A. buvo nutarę užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Iš liudytojo J. A. teismo posėdyje duotų parodymų (b. l. 37-39) taip pat matyti, jog jis su A. E. sutarė, kad policijos į įvykio vietą nekvies, tačiau užpildys eismo įvykio deklaraciją. Tokie A. E. ir J. A. veiksmai įrodo, kad jie dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė, ginčo, kuris vairuotojas kaltas, tarp jų nebuvo. Tai, kad automobilio savininkas M. A. iškvietė policijos pareigūnus, neduoda pagrindo teigti priešingai, nes, kaip matyti tiek iš liudytojo M. A. parodymų (b. l. 39-40), tiek iš liudytojo J. A. parodymų (b. l. 37-39), M. A., A. E. su J. A. aptariant eismo įvykio aplinkybes, pokalbyje nedalyvavo, jis tuo metu buvo nuėjęs į degalinę nusipirkti kavos, todėl jam vairuotojų pokalbio turinys nebuvo žinomas.
Kelių eismo taisyklių 232 p. nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.
Taigi, nusprendę nekviesti policijos pareigūnų, remiantis aukščiau paminėtomis Kelių eismo taisyklių nuostatomis, A. E. ir J. A. privalėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jos neturint, eismo įvykio aplinkybes aprašyti ir eismo įvykio schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo. Iš teismo posėdžio metu (b. l. 34-37) A. E. duotų parodymų matyti, jog tai jie ir ketino padaryti, kadangi nei vienas neturėjo deklaracijos, ieškojo pas kitus vairuotojus, o neradę ir neturėdami švaraus popieriaus lapo, sutarė su J. A., kad važiuoja ją atvežti. Liudytojas J. A. teismo posėdyje (b. l. 37-39) patvirtino, kad nei jis, nei A. E. eismo įvykio deklaracijos ar švaraus popieriaus lapo neturėjo, abu su A. E. ieškojo eismo įvykio deklaracijos, stabdė pravažiuojančias mašinas, bet niekas neturėjo. Ir nors šis liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad A. E. išvažiavo nesakęs, kad važiuoja atvežti eismo įvykio deklaracijos, tokie jo parodymai prieštarauja jo pirminiame paaiškinime (b. l. 4) nurodytoms aplinkybėms, kad deklaracijų neradus vairuotojas pasakė, jog važiuoja ieškoti. Kadangi pirminis liudytojo J. A. paaiškinimas sutampa su A. E. parodymais, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šiais J. A. pirminiais paaiškinimais, o jo teismo posėdyje duotus parodymus šioje dalyje atmeta.
Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog A. E., iš eismo įvykio vietos išvažiuodamas neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar eismo įvykio aplinkybių neaprašęs ant švaraus popieriaus lapo, formaliai pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus ir jo veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau taip pat pripažįstama, kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesuprasdamas, jog elgiasi neteisėtai. Iš pažeidėjo A. E. bei liudytojo J. A. parodymų (b. l. 34-39) neseka, kad A. E. būtų vengęs atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, jis iš karto po eismo įvykio sustojo, su kito automobilio vairuotoju J. A. apžiūrėjo automobilių apgadinimus, ieškojo eismo įvykio deklaracijos, o jos neradus ir neturint švaraus poperiaus lapo, išvažiavo jos atvežti. Iš A. E. parodymų taip pat matyti, jog jis maždaug po pusvalandžio į įvykio vietą sugrįžo, tačiau automobilio, kurį jis apgadino, ir jo vairuotojo įvykio vietoje nebebuvo. Ši jo versija nepaneigta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. E., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nesiekė už savo veiksmus išvengti atsakomybės, jis nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. A. E. veiksmuose nenustačius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, teisėtai ir pagrįstai dėl šio pažeidimo byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d.1 p.,
n u t a r i a:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas