Administracinė byla Nr. eI3-212-505/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01618-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41; 55.1.1; 51.5; 57.4

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjui D. V.,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. el. paštu jam atsiųstą atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero V. M. atsakymą į 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899;

2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2019 m. birželio 17 d. prašymą iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku jam atsiuntė nepasirašytą skundžiamą atsakymą be numerio ir pasirašymo datos. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamo akto turinys neatitinka teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto įpareigojimo ir šio sprendimo išaiškinimų, kadangi jame nėra jokių atsakymų į pateiktus klausimus, o tik įrodinėjama, kad atsakymo į 2019 m. birželio 17 d. prašymą teikti atsakovas nenori (ar neprivalo). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato ginčo aktui keliamus reikalavimus, tačiau atsakovas šių reikalavimų nesilaikė, kadangi pateikė atsakymą, nepagrįstą objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, taip pat jame neartikuliuotai dėstomas atsisakymas teikti informaciją bei dokumentų kopijas, – o tokio atsisakymo pagrindai taip pat nenurodomi, t. y. atsisakymo pagrindai yra nemotyvuoti. Iš atsakymo neaišku, kodėl atsakovas nutarė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti jo slepiamos ar turimos informacijos, nenurodoma, kad atsakovas jos neturi, kad kalbėjo netiesą apie ketinimus pirkti valią, finansuoti, pradėti ir / ar „paimti be apklausų“. Mano, jog, esant nepaneigtiems duomenims, atsakovas privalėjo suprantamai paaiškinti, kas ir kodėl daroma / planuojama daryti, atsakymo motyvų nepakankamumas yra pagrindinė jo nepagrįstumo bei panaikinimo prielaida. Teigė, kad ginčijamo akto tekstas ir „motyvai“ yra nukopijuoti nuo atsakovo atsiliepimo ankstesnėje administracinėje byloje teksto ir „motyvų“, nors teismas nesutiko su to atsiliepimo argumentacija, dėl to skundą visiškai patenkino, nurodydamas, kad atsakovas privalo pateikti pareiškėjui atsakymą ir tinkamai bei pakankamai jį motyvuoti (kad atsakymas taptų suprantamas). Pareiškėjo nuomone, ginčo akte konkrečios teisės normos nesusijusios su objektyviais duomenimis (faktais) bei jų kvalifikacija yra neaiški ir tai yra esminis trūkumas, nes toks procesinis pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol jam nėra pateiktas joks aiškus ir suprantamas atsakymas, todėl atsakovas akivaizdžiai pažeidė galiojančias teisės normas, teisės principus ir juos aiškinančią teismų praktiką, iš esmės nepateikdamas jokių prašomų dokumentų ir atsakymų į 2019 m. birželio 17 d. prašyme užduotus penkis klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad negauta teisėtai dominanti informacija ir, priešingai nei nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veikla iki šiol nėra „... aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma“, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimą, nurodytą 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą bei pateikė turimą informaciją į pareiškėjo rašte išdėstytus klausimus. Pažymėjo, kad nuo pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymo pateikimo praėję beveik metai, todėl ir faktinė situacija yra pasikeitusi. Atkreipė dėmesį, kad, Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. pabaigoje pakeitus valstybinį reguliavimą, kai kurie klausimai, susiję su atsakymais į pareiškėjo pateiktus klausimus, tapo nebeaktualūs ir negalintys sukelti jokių teisinių pasekmių. Paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojantį valstybinį teisinį reguliavimą, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą siūlyti Vyriausybei keisti savivaldybės teritorijos ribas, sprendimus dėl šios iniciatyvos priims išimtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 651 ir 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 1019 reglamentuota tvarka ir terminai, per kuriuos Vidaus reikalų ministerija organizuoja teritorinės reformos socialinio ir ekonominio poveikio bei reformuojamų savivaldybių atitikties Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems kriterijams įvertinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl teritorinės reformos procedūrų (vietos gyventojų apklausos Aprašo nustatyta tvarka organizavimo, prireikus – ir dokumentų, nustatytų Taisyklių 14.1, 14.2, 14.5, 14.6, 14.7, 17.1 ir 17.2 papunkčiuose, parengimo) organizavimo. Akcentavo ir tai, kad pagal valstybinį reguliavimą gyventojų apklausą organizuoja ir koordinuoja ne savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerija po atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo. Mano, jog pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta išsamiai, pateikiant turimą informaciją bei informuojant apie pasikeitusį reglamentavimą, susijusį su savivaldybių teritorijų keitimo procesu. Atsakovo nuomone, tai, jog pareiškėjas atsakyme pateiktą informaciją vertina kaip neišsamią ir nemotyvuotą, nesudaro pagrindo vertinti jos kaip atsakovo neveikimo ar netikslios informacijos pateikimo, tai, jog pareiškėjo netenkina atsakovo pateiktas atsakymas, dar nereiškia, kad atsakymas yra neteisingas ar netinkamas, be to, atsakovas nėra teisės aktais įpareigotas atsakyti pareiškėjui jo menamais atsakymais, prielaidomis ar nepagrįstomis hipotezėmis. Mano, jog pateiktas atsakymas yra išsamus, argumentuotas ir apibendrintas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo), susijusio su asmens teise gauti informaciją iš savivaldybės institucijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. el. paštu (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg. Nr. R13-899) Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, prašydamas remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu informuoti pareiškėją, kada minėtas pokalbis (masinės informacijos priemonėse 2019 m. birželio 6 d. buvo paviešintas neredaguotas Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniūnais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimą sujungimą) vyko, ir suteikti pareiškėjui tokią informaciją bei, jei esama, Kauno miesto savivaldybės mero V. M. atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas, atsakyti į klausimus:

1. Ar Kauno miesto savivaldybė planuoja atlikti kokius nors veiksmus, kad sujungtų Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes? Jei taip, kokiais dokumentais yra įforminti tokie jos planai? Kaip ir kada Kauno miesto savivaldybėje buvo pristatyti tokie planai? Jei yra sudarytos atitinkamos darbo grupės, kada tai įvyko, kokia yra jų sudėtis, ar jose dalyvauja visuomenės atstovai?

2. Iš kokių lėšų ketinate finansuoti Jūsų minimą gyventojų valios nusipirkimą? Jei tai bus Kauno miesto savivaldybės disponuojamos ar asignuotos lėšos, ar planuojate gauti papildomų savivaldybės biudžeto lėšų, ar bus naudojamos savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos? Kokią pinigų sumą yra planuojama išleisti Jūsų įvardytam gyventojų valios nusipirkimui?

3. Kaip realiai vyktų anksčiau minimame Jūsų pokalbyje su kitais valstybės tarnautojais Jūsų pristatytas gyventojų valios nusipirkimo procesas? Ar iš tiesų galimybė nusipirkti gyventojų valią realiai egzistuoja, ar Jūs sakėte netiesą? Ar kaip meras jau esate kada nors anksčiau naudojęsis tokia valios nusipirkimo galimybe? Jei taip, prašau atsakyti, kada, kokią valią ir už kiek pirkote bei kokie buvo rezultatai?

4. Pokalbyje minėjote, kad „... mes tikrai surasime būdą, ir jau suradę, kaip paimti be apklausų“. Kokias konkrečias priemones (ar konkrečius būdus) esate suradęs, kad „paimti be apklausų“ Jūsų minimą 2 savivaldybių sujungimo procesą, t. y. vykdyti jų sujungimą neorganizuojant apklausų? Ar realiai toks būdas egzistuoja, ar Jūs pašnekovams apie „paėmimo be apklausų“ būdo suradimą sakėte netiesą? Jei neegzistuoja, ar šio paviešinto Jūsų pokalbio metu kalbėjote apie kokią nors kitą būdą, t. y. kaip reikėtų suprasti Jūsų kalboje pavartotą žodį „būdą“ – moteriška ar vyriška gimine?

5. Paviešinto pokalbio įrašo pabaigoje minėjote, kad „nuo sekančios savaitės“ pradėsite reklaminę 2 savivaldybių sujungimo kampaniją ir perspėjote, kad Jūsų pašnekovai dėl to nenustebtų. Prašau atsakyti, kodėl iki šiol tokia Jūsų žadėta reklaminė kampanija neprasidėjo ir ar ji iš viso kada nors prasidės, kokios būtų išlaidos jos vykdymui? (taip nurodyta tekste).

Atsakymą pareiškėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paštu (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės meras (savivaldybės mero patarėjas T. G.) 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. el. paštu pareiškėjui D. V. atsiųstu atsakymu suteikė prašomą informaciją, atsisakė pateikti dokumentus iš esmės nurodydamas, jog atsakydamas į pareiškėjo laišką pabrėžia, kad minėtame slapta įrašytame privačiame pokalbyje pareiškėjo minimi teiginiai negali būti laikomi informacija apie institucijos veiklą, todėl kviestų rezervuotai vertinti tokio pokalbio turinį ir nepriimti jo rimtai (taip nurodyta elektroniniame laiške).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. el. paštu Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. pareiškėjui D. V. atsiųsto atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės merui V. M. per 7 dienas raštu atsakyti į D. V. 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, reg. R13-899, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą patenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųstą raštą (atsakymą) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. V. 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899, nes teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Kauno miesto mero patarėjo T. G. 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo) turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkto reikalavimų.

Vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimą ir atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. el. paštu atsiųstą (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg. Nr. R13-899) prašymą, Kauno miesto savivaldybės meras V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paštu) pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėją D. V. informavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“ nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas. Kauno miesto savivaldybėje nėra sudaryta darbo grupių šiuo klausimu, o sprendimo teisė dėl tokios Kauno miesto savivaldybės tarybos iniciatyvos priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui. Taip pat pažymėjo, kad savivaldybių teritorijų keitimo procesą reglamentuoja šie valstybės teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 11 ir 13 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 1V-265 „Dėl apskrities teritoriją sudarysiančių savivaldybių sąrašo, savivaldybę sudarysiančių gyvenamųjų vietovių sąrašo ir savivaldybės teritorijos ribų schemos M 1:50000 rengimo reikalavimų, taip pat šių sąrašų formų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 1V-66 „Dėl vietos gyventojų apklausos dalyvių sąrašo lapo, vietos gyventojų apklausos balsų skaičiavimo protokolo formų, jų pildymo pavyzdžių ir vietos gyventojų apklausos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, jog jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas, joje vykdantis veiklą ir mokantis mokesčius, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 5 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti informaciją, kaip naudojami viešieji finansai. Taip pat pripažino, jog atsakovas iš dalies atsakė į pareiškėjo prašymo 1-ąjį klausimą, tačiau šiame atsakymo tekste nėra jokių Kauno miesto savivaldybės pateikiamų duomenų apie tai, kokiais dokumentais yra įforminti tokie jos planai; į prašymo 2–4 klausimus atsakyme atsakovas galimai ketino atsakyti, kad pareiškėjo prašoma informacija neprivalo būti pareiškėjui suteikta, nes (1) atsakovas ir jo vadovaujama savivaldybė tokia informacija nedisponuoja, bei kad (2) žiniasklaidoje cituojamo pokalbio metu atsakovas (miesto meras) išreiškė savo, o ne miesto savivaldybės mero nuomonę, ir kad (3) apskritai pareiškėjas neturi teisės gauti prašomos informacijos, nes nenurodė, kur ir kokiu tikslu ją panaudos, ir kad (4) pareiškėjas net ir nesiekia gauti jokios informacijos; į 5 klausimą iš dalies atsakė pati savivaldybė, paskelbusi 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-394, tačiau vis dėlto liko neaišku, – jei ketinama pradėti reklaminę kampaniją, negali būti nenumatytas ir jos biudžetas, pradžios momentas, taigi pareiškėjas teigia, kad atsakymas yra aiškiai nepagrįstas, nes nesiremia jokiu teisės aktu ar faktais, be to, pažeidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytą savivaldybės veiklos skaidrumo principą.

Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-11-23 iki 2020-09-01). Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. Institucijos interneto svetainė ir mobilioji programa turi atitikti Vyriausybės nustatytus prieinamumo reikalavimus, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, kai nėra automatizuotų arba efektyvių ir lengvai įgyvendinamų būdų užtikrinti prieinamumą prie tam tikros informacijos arba kai institucija faktiškai nekontroliuoja interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinio ar prieinamumo reikalavimų laikymasis sudarys institucijai neproporcingą naštą.

Pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja (Įstatymo 6 straipsnis).

Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 22 straipsnį, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės meras yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis, 2 straipsnio 4 dalis).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

Pareiškėjas, 2019 m. birželio 17 d. kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės merą, prašė pateikti informaciją bei atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą (meras skelbia vietos gyventojų apklausą), o taip pat 20 straipsnio 4 ir 5 dalis, Teisės gauti informaciją įstatymą, todėl VAĮ 2 straipsnio prasme toks kreipimasis priskirtinas prašymų kategorijai. Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23).

Pagal Taisyklių 25 punktą, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Vadovaujantis Taisyklių 35.2 punktu, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Pagal Taisyklių 14 punktą, prašyme ar skunde raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta. Atsakymą pareiškėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paštu varnokontora@gmail.com, todėl minėti Taisyklių reikalavimai yra įvykdyti.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatyme apibrėžta savivaldybės sąvoka, t. y. savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo) turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principą, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytą savivaldybės veiklos skaidrumo principą bei Taisyklių 35 punkto reikalavimus. 

Kadangi pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Įstatymo nuostatų nepažeidė (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012, taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

Iš ginčo atsakymo turinio matyti, kad atsakovas, atsakydamas pareiškėjui, atsakė ir į jam rūpimus klausimus dėl Kauno miesto savivaldybės siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, kuriuo buvo siūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas, paaiškino, dėl kokių priežasčių (atsakyme nurodyto teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo teisinio reglamentavimo) nėra priimami sprendimai ir atliekami kokie nors veiksmai; paaiškino, kad prašyme išdėstyta dalis klausimų nesusiję nei su Kauno miesto savivaldybės vykdomomis funkcijomis, nei su teikiamomis viešosiomis paslaugomis, todėl pateikti atsakymus į visus pareiškėjo nurodytus klausimus nėra jokių objektyvių galimybių (Taisyklių 35.4 papunktis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, ginčo atsakymo turinį, atsižvelgdama į tai, kad pagal Įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą pateikti tik disponuojamą informaciją, konstatuoja, jog atsakovas pareiškėjui pateikė jo prašymo turinį atitinkančią informaciją, į klausimus atsakė pagal disponuojamą informaciją, nes byloje nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, todėl konstatuotina, jog atsakovas pateikė turimo, o ne pareiškėjo norimo gauti turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) ir Įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija taip pat vertina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl skaidrumo reikalavimų nesilaikymo, t. y. kas ir kodėl daroma dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribų pakeitimo, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas, procese. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintas vietos savivaldos veiklos skaidrumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Teisėjų kolegija sutinka su atsakyme nurodyta informacija ir ją vertina kaip pakankamą paaiškinant, kas ir kodėl daroma siekiant pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritoriją pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 11 ir 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1V-265 „Dėl apskrities teritoriją sudarysiančių savivaldybių sąrašo, savivaldybę sudarysiančių gyvenamųjų vietovių sąrašo ir savivaldybės teritorijos ribų schemos M 1:50000 rengimo reikalavimų, taip pat šių sąrašų formų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 1V-66 „Dėl vietos gyventojų apklausos dalyvių sąrašo lapo, vietos gyventojų apklausos balsų skaičiavimo protokolo formų, jų pildymo pavyzdžių ir vietos gyventojų apklausos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Tai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“, priimtas pagal minėtą teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųstas raštas (atsakymas) dėl asmens teisės gauti informaciją iš savivaldybės institucijos yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.) (ABTĮ 56 straipsnis). Kadangi teismas atmeta pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamą atsakymą, netenkinamas ir pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. V. 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                        Daina Kukalienė

                                                                                Ramūnas Šarka

                                                                                Janina Vitunskienė