Civilinė byla Nr. e2A-792-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.22                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos įmonės OU „Victoria Shipping“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės OU „Victoria Shipping“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garant Diving“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos įmonė OU „Victoria Shipping“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garant Diving“ 345 424,75 Eur skolą už atliktus darbus ir paslaugas, 342 125,20 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove (rangove) 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2017-12-29 dėl Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbų atlikimo. Sutartis buvo sudaryta vykdant europinį projektą, pagal kurį užsakovas yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir KVJUD), o generalinis rangovas Environmental Dredging Company (toliau – ir EDC), pagrindinis vykdytojas buvo suomių kompanija Sito Rakennuttajat Oy (toliau – ir Sito), su kuria atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl projekto vykdymo.

3.       Subrangos sutartyje ieškovė ir atsakovė preliminariai numatė ir susitarė, kad prie Klaipėdos uosto 136–141 krantinių reikės iškasti 100 000 kubinių metrų (m3) užteršto dugno grunto. Subrangos darbų kaina nustatyta 10 Eur už vieną m3, bendra preliminari subrangos sutarties kaina 100 000 m3 x 10 Eur = 1 000 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

4.       Ieškovė nurodė, kad pagal subrangos sutartį numatytus darbus turėjo atlikti savo jėgomis naudojant žemkasę ir vieną arba dvi savaeiges baržas; dugno gilinimo darbai apima iškasto užteršto grunto iškėlimą ir transportavimą prie Klaipėdos uosto 144 kantinės, kur jis iškraunamas rangovės jėgomis ir sąnaudomis. Sutartyje taip pat numatyta, kad subrangovė užtikrina, jog dugno gilinimo darbai vyksta visą parą 7 dienas per savaitę. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, per parą turi būti iškasama apie 1 000 m3 grunto. Atsakovė informavo ieškovę, kad užteršto dugno gilinimo darbai bus vykdomi zonose, kurias nurodys ir konkrečias koordinates pateiks generalinio rangovo EDC techninio skyriaus atstovas P. U., kuris taip pat ir kontroliuos atliekamų darbų kokybę; kiekvieną savaitę Sito organizuos su visais vykdytojais darbinius pasitarimus, kurie bus protokoluojami ir pasitarimo dalyvių pasirašomi.

5.       Ieškovė sutartinių darbų vykdymui išsinuomojo žemkasę „Bastion“ ir dvi savaeiges baržas SM-PRC-101 ir SB-1 bei pradėjo vykdyti užteršto grunto kasimo darbus pagal generalinio rangovo nurodytas koordinates. Kadangi gruntas buvo užterštas, pirmiausia buvo tiriamas jo užterštumo lygis ir tik po to nustatomos dugno gilinimo zonos ir kiekiai. Po įvadinio 2018 m. sausio 2 d. pasitarimo dugno gilinimo darbų paspartinimui šalys žodžiu susitarė, kad atsakovės plaukiojančiu kranu PLK6 iškastas gruntas bus kraunamas į ieškovės baržą SB-1 ir transportuojamas į iškrovimo vietą prie 144 krantinės; už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieškovei 5 Eur + PVM už vieną m3 grunto.

6.       Vykusių darbinių pasitarimų metu buvo fiksuojamos techninės problemos dėl projekto vykdymo, tačiau tai nebuvo susiję su ieškovės vykdomais darbais. Taip pat buvo fiksuojami ir užprotokoluojami žemkasės „Bastion“ ir plaukiojančio krano PLK6 iškasti grunto kiekiai (2018 m. sausio 24 d. „Bastion“ – 19 400 m3, PLK6 – 6 840 m3; 2018 m. sausio 30 d. „Bastion“ – 19 894 m3, PLK6 – 9 880 m3); fiksuojami grunto iškėlimo iš baržų trukdžiai. Ieškovės laivai stovėdavo be darbo, nes baržos nebuvo iškrautos, o žemkasė negalėjo dirbti, nes nebuvo kur krauti iškelto užteršto grunto. Pagal sutartį grunto iškrovimas iš baržų buvo atsakovės pareiga; atsakovė kaip rangovė neužtikrino, kad ieškovė galėtų darbus vykdyti visą parą 7 dienas per savaitę. Dėl užsitęsusių prastovų, siekdama sumažinti savo finansinius praradimus, ieškovė priėmė sprendimą nutraukti savaeigės baržos SM-PRC-101 nuomą.

7.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku pranešė apie patirtus nuostolius dėl grunto iš baržų neiškrovimo ir negalėjimo vykdyti dugno gilinimo darbų; pasiūlė papildyti subrangos sutartį dėl priemokos už priverstines prastovas. Atsakovė laišką persiuntė generaliniam rangovui. Negavusi atsakymo ieškovė dar kartą 2018 m. vasario 15 d. siuntė elektroninį laišką, kuriuo pranešė apie patirtus nuostolius dėl nevykdomo grunto iškrovimo iš baržos ir darbų sustabdymo, pridėjo patirtų nuostolių pagrindimą. Generalinis rangovas 2018 m. vasario 16 d. laišku pripažino, kad grunto iškrovimas iš baržų stringa, pažadėjo situaciją ištaisyti. Tačiau ieškovei informacija nepateikta.

8.       2018 m. vasario 20 d. posėdžio metu informuota, kad yra techninių problemų dėl projekto vykdymo; fiksuota, kad „Bastion“ iškasė 44 379 m3 grunto. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. pranešė, jog dėl blogų gamtinių sąlygų darbai yra stabdomi. 2018 m. vasario 28 d. posėdžio metu konstatuota, kad dugno gilinimo darbai vis dar sustabdyti dėl blogų gamtinių sąlygų; „Bastion“ iškasė 46 898 m3 grunto. 2018 m. kovo 6 d. darbinis pasitarimas neįvyko. 2018 m. kovo 12 d. ieškovė dar kartą siuntė elektroninį laišką, nurodydama, kad atsakymo į ankstesnius laiškus dėl patiriamų finansinių nuostolių nėra gavusi bei informavo, jog laivuose kuro liko tik vienai parai, todėl privalės nutraukti darbus. 2018 m. kovo 13 d. įvyko paskutinis darbinis posėdis dėl projekto vykdymo, kuriame ieškovės atstovai negalėjo dalyvauti; užfiksuota, kad „Bastion“ iškasė 48 038 m3 grunto.

9.       Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė vilkino finansinių klausimų sprendimą, ieškovė 2018 m. kovo 14 d. paskambino generalinio rangovo direktoriui A. P. Po šio skambučio generalinis rangovas pripažino atsakomybę dėl prastovų ir nurodė atsakovei išmokėti 60 000 Eur kompensaciją už prastovas, tačiau ši kompensacija nebuvo išmokėta; ši suma išmokėta kaip atlygis už atliktus darbus, bet ne kaip kompensacija už prastovas.

10.       Darbai dėl ieškovei nežinomų priežasčių buvo sustabdyti nuo 2018 m. kovo 15 d., nebuvo atnaujinti, o laivai su pilnais ekipažais buvo prastovose, 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė dar kartą išsiuntė elektroninį laišką atsakovei, kuriuo pareikalavo apmokėti už jau atliktus darbus. Kadangi buvo atliekami nuolatiniai periodiniai dugno gylio batimetriniai matavimai bei buvo perduodamos elektroninės kasdienės ataskaitos „Daily report“, iškasto grunto kiekis atsakovei buvo žinomas. Be to, darbiniuose posėdžiuose taip pat buvo užfiksuotas „Bastion“ iškastas grunto kiekis. Tačiau atsakymo atsakovė nepateikė.

11.       Neturėdama informacijos, kada bus atnaujinti dugno gilinimo darbai, ir gavusi žemkasės „Bastion“ savininkės prašymą trumpam laikotarpiui grąžinti žemkasę, ieškovė priėmė sprendimą išvykti iš Klaipėdos uosto, siekiant nors kiek sumažinti patiriamus nuostolius. 2018 m. balandžio 27 d. žemkasė „Bastion“ buvo išbuksyruota iš uosto. Barža SB-1 su pilnu ekipažu liko stovėti ir laukti darbų atnaujinimo prie 144 krantinės, nes atnaujinus darbus žemkasė būtų grąžinta į Klaipėdos uostą. Stovėjimas prie 144 krantinės buvo nemokamas. 2018 m. birželio 15 d. atsakovė informavo, jog Klaipėdos Uosto direkcija pareikalavo palikti 144 krantinę. Savaeigė barža SB-1 perplaukė prie 22 krantinės, kurioje stovėjimas buvo mokamas iš ieškovės lėšų. Ieškovė nuolatos bendravo su atsakove telefonu, rašė elektroninius laiškus, tačiau situacija nepaaiškėjo, todėl ieškovė dar kartą 2018 m. liepos 30 d. nusiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriuo dar kartą pareikalavo paskaičiuoti iškasto grunto kiekį. Pagal kasdienes iškasto grunto ataskaitas, ieškovė iškasė 49 902 m3 užteršto grunto. Atsakovė atsakė, kad jai pavyko suderinti su generaliniu rangovu 180 000 Eur sumą.

12.       Neturėdama informacijos nei iš generalinio rangovo, nei iš atsakovės, siekdama mažinti savo finansinius nuostolius (mokestis už krantinę, laivo nuomos mokestis, ekipažo išlaikymas, kuro sąnaudos ir kt.), ieškovė nusprendė, suderinusi su laivo agentu, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. savaeigė barža SB-1 išplauktų iš Klaipėdos uosto. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė atsakovei sąskaitą daliniam apmokėjimui 181 500 Eur sumai už 15 000 m3 grunto. Atsakovė, gavusi minėtą dalinę sąskaitą, atsisakė mokėti, nors darbų vykdymo metu nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės ar (ir) dėl sutartinių pareigų (ne)vykdymo.

13.       Atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi už atliktus Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbus, kadangi atsakovė neapskaičiavo iškasto grunto kiekio. Ieškovė skolos sumą nustatė remiantis operatyviniais iškasto grunto duomenimis, kuriuos teikė atsakovei kasdien elektroniniu būdu, bei pagal projekto vykdytojo pasitarimų pasirašytais protokolais patvirtintus iškasto grunto kiekius. Vykdydama sutartį ieškovė iškasė 38 493 m3 grunto, šis kiekis nustatytas ir patvirtintas 2018 m. kovo 13 d. pasitarimo protokolu, todėl pagal šį kiekį apskaičiuojama bendra atliktų darbų kaina sudaro 465 765,30 Eur (38 493 m3 x 10 Eur = 384930 Eur +PVM). Kadangi atsakovė yra apmokėjusi už 15 000 m3 grunto 181 500 Eur, ieškinio padavimo dieną skola už atliktus dugno gilinimo darbus yra 284 265,30 Eur (465 765,30 – 181 500). Pagal žodinį susitarimą dėl atsakovės iškasto grunto pervežimo ieškovė pervežė 10 109 m3 grunto, skola už pervežimo paslaugą yra 61 159,45 Eur (10 109 m3 x 5 Eur + PVM).

14.       Ieškovės patirtus 342 125,20 Eur nuostolius sudaro: 105 350 Eur nuostolis dėl baržos „Bastion“ prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (43 paras); 148 000 Eur dėl baržos SB-1 prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (148 paras); 16 237,13 Eur nuostolis dėl krantinės ir laivo agentų mokesčio; 5 141,97 Eur dyzeliniam laivų kurui; 4 500 Eur paslaugoms už kasmėnesinių deklaracijų teikimą; 2 896,10 Eur metinės palūkanos pagal paskolos sutartį; 60 000 Eur generalinio rangovo pažadėta kompensacija dėl prastovų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

15.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; nusprendė grąžinti atsakovei UAB „Garant Diving“ civilinėje byloje sumokėtą 800 Eur dydžio užstatą.

16.       Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. 2017-12-29, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir savo sąskaita atlikti dugno valymo darbus Klaipėdos uoste 136-141 krantinių teritorijoje, iškasti apytiksliai 100 000 m3 grunto iki 2018 m. birželio 1 d. Ieškovei buvo perduotos valstybės įmonės (toliau – VĮ) KVJUD keturios techninės užduotys: T1 Akvatorija (12 817 m3) (toliau – TU Akvatorija); T4 krantinės 140-141 (10 545 m3) (toliau – TU krantinės 140-141); T6 krantinė 58A (37 335 m3) (toliau – TU krantinė 58A); T7 krantinė 65a/66 (305 m3) (toliau – TU krantinės 65/66a). Sutarties šalys susitarė, kad atsakovė sumokės 10 Eur už vieną m3 dugno gilinimą. Sutarties III dalyje detalizuota darbų priėmimo procedūra numato, kad atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą apie gilinimo darbų pabaigą pagal technines užduotis, atlieka batimetrinius matavimus, po jų atsakovė per 3 kalendorines dienas suskaičiuoja iškasto grunto kiekį. Atsakovė sumoka ieškovei atliktų darbų kainą pagal atliktų darbų aktus.

17.       Teismas nurodė, kad objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti apie darbų atlikimą, yra atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų kainą, o apie kokybiškai atliktus darbus – batimetriniai matavimai. Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. KVJUD rašo Nr. UD-10.1.16.2381 teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai ir buvo siūloma parengti suderintą darbų priėmimo–perdavimo aktą. Iš posėdžio eigos protokolų, susirašinėjimų, KVJUD raštų teismas nustatė, kad ieškovė iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos 2018 m. kovo 26 d. neatliko darbų kokybiškai, be to, atlikti darbus trukdė nepalankios oro sąlygos. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje buvo aptarusios, jog į vieneto kainą (10 Eur) įeina ir prastovos dėl nepalankių oro sąlygų. Iš 2018 m. kovo 26 d. muitinės deklaracijos teismas nustatė, kad žemkasė „Bastion“ ir barža SB-1 išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

18.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 13 d. vykusiame posėdyje dėl darbų eigos konstatuota, kad likutis TU Akvatorijos darbų zonoje yra 1 300 m3 ir 800 m3 (po 400 m3 šiaurinėje ir pietinėje dalyse), taip pat, kad galutinai darbų dalis pagal TU Akvatorija buvo atlikta ir užbaigta paties generalinio rangovo Sito, jau išvykus ieškovei; perduota po 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. KVJUD atliktų batimetrinių matavimų, kurie parodė 11 848 m3 iškasto ir apmokamo grunto kiekį pagal šią užduotį.

19.       Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, jog būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas. Šalių rangos sutarties sąlygos patvirtina suderintą šalių valią atsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu: šalys susitarė, kad darbai laikomi užbaigtais, kai įvykdyti visi darbai ir perduodami pagal atliktų darbų aktą. Teismas nurodė, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau ieškovė atliko tam tikrus darbus, nors ir nevisiškai atitinkančius technines užduotis, o atsakovė sumokėjo atitinkamą atliktiems darbams pinigų sumą. Taip pat teismas nurodė, kad perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis. 

20.       Teismas nurodė, jog nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti nebuvus ieškovės atliktų rangos darbų perdavimo ir priėmimo, be to, darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovei ir atsakovei nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieškovės atliktų darbų apimties. Nesant priėmimo–perdavimo aktų ieškovė teikia skirtingus skaičius dėl darbų atlikimo: viena vertus, nurodo, kad iškasė 48 038 m3 grunto, kita vertus, nurodo, kad atsakovė apmokėjo už 15 000 m3 grunto iškasimą 181 500 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad iškasė 48 038 m3 grunto, tačiau to nepagrindė įrodymais.

21.       Teismas nusprendė, kad nenustačius faktinio ieškovės atliktų darbų perėmimo, kokybišką darbų atlikimą pagrindžiančių batimetrinių matavimų, nesant nustatyto tinkamo rangos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigą sumokėti ieškovei 345 424,75 Eur už neperduotus darbus. Teismas pažymėjo, kad ne darbiniai protokolai, kuriuose dalyvaujantys pasitarime asmenys kalba apie iškastą gruntą, yra pagrindas sumokėti pinigus už darbus, o darbų priėmimo–perdavimo aktas.

22.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti 342 125,20 Eur nuostolių teismas nurodė, kad sutartyje šalys buvo susitarusios, jog į vieneto kainą (10 Eur) įeina ir prastovos dėl nepalankių oro sąlygų. Esant tokiam susitarimui, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už prastovas yra nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad sutartyje šalys nesitarė, kad atsakovė ieškovei kompensuos krantinės ir laivo agentų mokestį, dyzelinio kuro mokestį, metines palūkanas, padengs generalinio rangovo pažadėtas lėšas.

23.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė ieškinio, todėl pagal byloje šalių pateiktus įrodymus ieškinio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

24.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė nurodo, jog prašomi priteisti nuostoliai atsirado iki 2018 m. balandžio pabaigos. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 345 424,75 Eur skolą už atliktus darbus ir paslaugas, tačiau 2018 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą 60 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi kitas sąskaitas faktūras apmokėti pagal šalių sutartį. Nustatęs, kad 2018 m. kovo 26 d. ieškovės technika: žemkasė „Bastion“ ir barža SB-1 išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, teismas padarė išvadą, jog ieškovė 2018 m. kovo 26 d. nutraukė darbus, tačiau atsakovė ieškovei už jos nurodytą darbą nesumokėjo. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. kovo 26 d., todėl taikė ieškinio senatį.

25.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Garant Diving“ iš ieškovės OU „Victoria Shipping“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepraleidus nustatyto termino, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos yra susijusios su ginčo dalyku, buvo būtinos ir yra protingo dydžio, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas atsakovės prašymą tenkino.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26.       Ieškovė OU „Victoria Shipping“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą; išskirti sprendimo dalį dėl neišspręsto ieškovės reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitų reikalavimų atžvilgiu priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Atsakovė sąmoningai ir tikslingai parengė apgaulingą sutartį. Žinodama prie kurių Klaipėdos jūrų uosto krantinių vyks užteršto grunto iškėlimo darbai, atsakovė sutartyje tai nuslėpė ir sutarties projekte nurodė, kad darbai vyks tik prie 136-141 krantinių. Faktiškai projektas buvo vykdomas prie 58, 65a, 66, 135, 136, 137, 140, 141 krantinių. Atsakovė į sutartį įrašė sąlygas iš anksto žinodama, kad jų nevykdys, t. y. įsipareigojo atlikti batimetrinius matavimus, apskaičiuoti iškasto grunto kiekius, nors prieš pasirašant subrangos sutartį jau žinojo, kad batimetrinius matavimus nuolat atliks generalinio rangovo Sito atstovas, o KVJUD pati atliks ir vadovausis tik savo atliktais batimetriniais matavimais. Atsakovė, pažeisdama sutartį, batimetrinių matavimų neatliko ir iškasto grunto kiekių neapskaičiavo, nors apeliantė nuolat elektroniniais laiškais prašė apskaičiuoti iškasto užteršto grunto kiekį ir apmokėti už visus atliktus darbus. Atsakovė tik teismui, o ne apeliantei pateikė skirtingas iškasto grunto apskaičiavimo metodikas pagal atskiras technines užduotis, neatitinkančias subrangos sutarties reikalavimų. Atsakovė, neteikdama informacijos dėl darbų eigos (atnaujinimo, stabdymo, nutraukimo ir pan.), privertė apeliantę stovėti prastovose. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantė patyrė papildomų išlaidų ir nuostolių, kurių dydžių atsakovė neginčijo.

26.2.                      Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo išreikalauti rangos sutartį tarp atsakovės ir EDC (generalinis rangovas), pagrindinis vykdytojas – Suomių kompanija Sito. Iš šios sutarties turinio būtų nustatytos tikslios atsakovės funkcijos ir pareigos bei veikimo apimtys, nes galimai atsakovė turėjo didesnius įgalinimus negu juos pati apibrėžė bylos nagrinėjimo metu. Be šios rangos sutarties turinio nėra įmanoma teisingai aiškinti ginčo subrangos sutarties sąlygas, nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei teisingai įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus ir jos veiksmus sutartiniuose santykiuose su apeliante.

26.3.                      Konstatavęs, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai teismas juos išreikalauti iš atsakovės atsisakė. Batimetriniai matavimai yra tie dokumentai, kurių duomenimis pagal subrangos sutarties nuostatas atsakovė turėjo pareigą apskaičiuoti iškelto užteršto grunto kiekį, tačiau atsakovė savo sutartinės pareigos neįvykdė ir, turėdama batimetrinius matavimus, neapskaičiavo iškasto grunto kiekio, nepateikė jo apeliantei.

26.4.                      Teismas nenurodė, kokių rašytinių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad apeliantė neatliko darbų kokybiškai. Darbų vykdymo metu atsakovė nepareiškė apeliantei rašytinių pretenzijų dėl darbų kokybės ar (ir) dėl sutartinių pareigų (ne)vykdymo.

26.5.                      Teismas, remdamasis atsakovės pateikta muitinės deklaracija, klaidingai konstatavo, kad apeliantė iš Lietuvos Respublikos išvyko 2018 m. kovo 26 d. Atsakovės pateiktose muitinės deklaracijose nurodomas ne laivų išvykimas iš Klaipėdos jūrų uosto, o nurodoma, kad muitinės procedūra „laikinas įvežimas“ pabaigta pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 2017-12-01, t. y. visai kitą sutartį. Šios bylos ginčo sutartis yra subrangos sutartis Nr. 2017-12-29. Žemkasė „Bastion“ liko Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje darbams pagal subrangos sutartį Nr. 2017-12-29. Be to, su ieškiniu pateiktas 2018 m. kovo 30 d. dyzelinio kuro pristatymo ir pripildymo į žemkasę „Bastion“ krovinio važtaraštis įrodo, kad žemkasė „Bastion“ liko Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje; taip pat pateiktas žemkasės „Bastion“ agento elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad vilkikas „Taurus“ 2018 m. balandžio 27 d. ištemps žemkasę iš Klaipėdos jūrų uosto. Taigi, rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad iki 2018 m. balandžio 27 d. žemkasė „Bastion“ buvo Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir laukė darbų atnaujinimo.

26.6.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieškovės atliktų darbų apimties. Subrangos sutartyje numatyta, kad iškasto grunto kiekis nustatomas ne pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o atlikus batimetrinius matavimus. Atsakovė pati pateikė rašytinius įrodymus, kad batimetriniai matavimai buvo atliekami nuolatos, jų kiekis gausus (21 vnt.), todėl atsakovė turėjo visas realias galimybes, laikantis subrangos sutarties nuostatų, apskaičiuoti iškasto grunto kiekį ir savo paskaičiavimus pateikti apeliantei, kaip numato subrangos sutartis, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to pagal sutartį atsakovė privalėjo organizuoti atliktų darbų priėmimą ir juos priimti. Nors teismas neišreikalavo batimetrinių matavimų, tačiau apeliantė savo reikalavimus dėl iškasto grunto kiekio grindė rašytiniais įrodymais, ir iškasto užteršto grunto kiekį 48 038 m3 įrodė dokumentais, kuriuos pasirašė atsakovės atstovai, t. y. 2018 m. kovo 13 d. gamybinis protokolas, kuris pasirašytas taip pat ir generalinio rangovo (Sito) atstovų.

26.7.                      Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė darbų priėmimo–perdavimo aktams, jų nebuvimui. Ginčo projektui vykdyti buvo skelbiamas tarptautinis viešasis pirkimas. Tokių projektų vykdymas yra preciziškai kontroliuojamas, vedamos ataskaitos, patikrinimai, protokoluojami susirinkimų posėdžiai ir pan. Teismas neatsižvelgė ir nevertino subrangos darbų specifikos, kuri, o ne sutarties sąlygos, nulėmė šalių veiksmus vykdant projektą. Apeliantė negalėjo savavališkai vykdyti kasimo darbų, nes užteršto grunto iškėlimo darbus ir eigą reguliavo Sito, o jo tiesioginis atstovas buvo atsakovė, t. y. tik pagal atsakovės nurodymą apeliantė galėjo vykdyti darbus. Kadangi atsakovė nedavė nurodymų atnaujinti ir pratęsti darbų, ne dėl apeliantės kaltės darbai buvo neužbaigti, tačiau ji turi teisę gauti visą apmokėjimą už atliktus darbus.

26.8.                      Aplinkybę, kad apeliantės savaeigė barža SB-1 paliko Klaipėdos jūrų uosto teritoriją tik 2018 m. rugpjūčio 9 d., pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros už baržos nuomą, agentavimo kompanijai už stovėjimą prie uosto krantinės, už agentavimo mokestį ir kitas paslaugas agentavimo kompanijai). Teismas klaidingai nurodė, kad baržos prastova – 45 dienos. Nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad pagal subrangos sutartį prastovos dėl nepalankių oro sąlygų įeina į darbų kainą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad apeliantės darbai nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo sustabdyti dėl blogų oro sąlygų. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad darbai būdavo stabdomi dėl visai kitų priežasčių, kurios apeliantei nebuvo žinomos.

26.9.                      Teismas nepagrįstai, formaliai remdamasis tik pažodiniu aiškinimu ir netaikęs sutarčių aiškinimo taisyklių, neatsižvelgęs į šalių ketinimus ir kt., nurodė, kad sutartyje šalys nesitarė, jog atsakovė ieškovei kompensuos krantinės ir laivo agentų mokestį, dyzelinio kuro mokestį, metines palūkanas, padengs generalinio rangovo Sito pažadėtas lėšas.

26.10.                      Apeliantė patyrė nuostolius dėl prastovų, nes atsakovė neužtikrino iškelto grunto iškrovimo iš baržų, t. y. kad apeliantė galėtų darbus vykdyti visą parą 7 dienas per savaitę. Generalinis rangovas pripažino savo kaltę ir atsakomybę dėl prastovų, nurodė, kad padengs šias išlaidas, bet sąskaitas reikia siųsti per atsakovę, apie tai informavo atsakovę ir įpareigojo ją išmokėti kompensaciją. Apeliantės ir Sito atstovo elektroniniai laiškai patvirtina, kad Sito pervedė atsakovei 60 000 Eur sumą nuostoliams padengti, t. y. įvykdė susitarimą dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau atsakovė skirtos kompensacijos nepervedė apeliantei, taigi atsakovė nepagrįstai praturtėjo apeliantės sąskaita.

26.11.                      Apeliantė reikalavimus dėl patirtų nuostolių kildina iš atsakovės kaltų veiksmų, nes ji netinkamai vykdė sutartines pareigas (neatliko batimetrinių matavimų, nepaskaičiavo iškasto grunto kiekio ir kt.) bei pažeidė pagrindinius sutartinių santykių principus (bendradarbiavimo, informavimo ir kt.). Teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovės veiksmų, nenustatė jos kaltų veiksmų, priežastinio ryšio su patirtais nuostoliais, nors būtent atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių pareigų. Atsakovės vadovas V. V. į bylą kaip įrodymą pateikė jo paties pasirašytą 2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų aktą ir atsakovės apskaitininkės pasirašytą sąskaitą faktūrą Nr. GDV18140. Šiuose dokumentuose yra nurodoma, kad „Bastion“ iškastas kiekis yra 22 317 m3, o PLK-6 iškasė 7 372 m3. Šie iškasto užteršto grunto kiekiai yra fiksuoti 2018 m. kovo 13 d. darbinio pasitarimo protokolo 2.3 punkte, kaip kiekis nustatytas 2018 m. kovo 6 d. Protokolą pasirašė du atsakovės atstovai. Taigi patvirtinta, kad apeliantė iškasė užteršto grunto daugiau nei 15 000 m3, už kurį atsakovė apmokėjo pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2018-04-LT. Viename dokumente (2018 m. birželio 18 d. atliktų darbų akte) atsakovės atstovas pasirašo, kad apeliantė iškasė 22 317 m3, o kitame dokumente (protokoluose) užfiksuota, kad apeliantė iškasė 38 493 m3. Taigi, įrodyta, kad apeliantė iškasė užteršto grunto 38 493 m3, ir jai nėra pilnai sumokėta už visą iškasto užteršto grunto kiekį. Atsakovės skola ieškinio padavimo dieną už atliktus ir nesumokėtus grunto iškėlimo darbus yra 284 265,30 Eur.

26.12.                      Teismas nepagrįstai senaties termino pradžia laikė 2018 m. kovo 26 d. Šią datą buvo užbaigta muitinės procedūra, laikinasis įvežimas, pagal kitą (ne ginčo) sutartį. Byloje įrodyta, kad žemkasė „Bastion“ paliko Klaipėdos jūrų uostą tik su atsakovės sutikimu ir suderinimu. Subrangos sutarties nė viena iš šalių nenutraukė, su atsakove buvo suderinta, kad žemkasė „Bastion“ tik laikinai palieka Klaipėdos uostą, ir kai bus atnaujinti darbai, iš karto grįš dirbti, taip mažinant augančius nuostolius. Todėl, nė vienai šaliai nenutraukus subrangos sutarties, senaties terminas dėl patirtų nuostolių turi būti nustatinėjamas pagal subjektyvųjį požymį. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė atsakovei sąskaitą daliniam apmokėjimui 181 500 Eur už 15 000 m3 grunto, taigi tikėjo, kad darbai bus atnaujinti ir subrangos sutartis nenutraukta. Tik bylos nagrinėjimo metu apeliantė iš atsakovės sužinojo, kad projektas buvo nutrauktas jo neužbaigus 2019 m. birželio 27 d.

26.13.                      Teismas nenustatinėjo, ar yra svarbių aplinkybių, dėl kurių apeliantė galimai praleido senaties terminą ir todėl jis galėtų būti atnaujinamas. Svarbios aplinkybės: pasaulinė COVID–19 pandemija ir Lietuvos Respublikoje paskelbti du ilgalaikiai karantinai, kurių metu buvo uždarytos sienos, neleidžiama keliauti, uždraustos veiklos, neleidžiama judėti Lietuvos teritorijoje. Šias objektyviai susiklosčiusias, visuotinai žinomas aplinkybes, teismas turėjo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti senaties terminą, kad apeliantė turėtų teisę ginti savo turtinius interesus. Be to, teismas neteisingai nustatė žemkasės „Bastion“ ir baržos SB-1 išgabenimo iš Lietuvos teritorijos datas.

26.14.                      Teismo sprendimo trūkumai ir klaidos kelia abejonių teismo objektyvumu, nešališkumu ir (ar) sąmoningu nepagrįsto sprendimo priėmimu. Teismas ribojo apeliantės procesines teises, galimybes išreikalauti iš atsakovės įrodymus, kuriuos galėjo pateikti į bylą tik atsakovė. Tokios aplinkybės ir teismo veiksmai visos bylos eigoje bei nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro pagrindą įtarti apie teisėjos suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai atsakovei, procesas organizuotas taip, kad jame dalyvaujantis asmuo susidarė įspūdį, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai, o teisėja yra suinteresuota bylos baigtimi.

26.15.                      Nors ieškovė nurodė apie šalių žodinį susitarimą, kad už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieškovei 5 Eur + PVM už vieną m3 grunto, taip pat, kad apeliantė ieškinyje prašė priteisti skolą už suteiktą transportavimo paslaugą, tačiau dėl šio apeliantės reikalavimo teismas nepasisakė ir jo neišsprendė, todėl civilinė byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui.

27.       Atsakovė UAB „Garant Diving“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą bei 2022 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pažeidinėjo sutarties nuostatas. Byloje nustatyti faktai rodo priešingai, t. y. apeliantė, neužbaigusi bei neįvykdžiusi sutarties ir neperdavusi nei vieno etapo darbų, pasišalino iš projekto į pelningesnius projektus, o atsakovė, būdama sąžininga, nors pagal sutartį turėjo teisę nemokėti apeliantei, tačiau sumokėjo su apeliante sutartą – 181 500 Eur sumą už faktiškai vykdytus, bet neperduotus darbus.

27.2.                      Nepaisant to, kad sutartyje numatyta, jog dugno gilinimo darbai bus atliekami prie 136-141 Klaipėdos uosto krantinių, tačiau sutarties I dalies 4 punktas numatė, kad faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamų ir nustatoma pagal rezultatus, pagrįstus matavimais. Taip pat prie sutarties II dalies 4 punkto buvo pridėtos techninės užduotys su darbų vykdymo koordinatėmis, todėl apeliantė žinojo ar turėjo žinoti prie kokių krantinių bus vykdomi rangos darbai ir prieštaravimų darbų vykdymo metu dėl to nėra pateikusi. Be to, pasirašydama sutartį, apeliantė patvirtino, kad ji susipažino su viso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vykdomo projekto techniniu projektu ir techninėmis užduotimis.

27.3.                      Nors iškastus grunto kiekius turėjo nustatyti atsakovė, tačiau tam apeliantė ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turėjo pranešti rangovei apie planuojamą darbų pabaigą pagal technines užduotis. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. apeliantė pateikė atsakovei vienintelį pranešimą apie techninės užduoties T7 krantinė 65a-66 (305 m3) (TU krantinės 65/66a) užbaigimą ir prašymą šiuos darbus priimti atliekant batimetrinius matavimus, kurį gavusi atsakovė ėmė organizuoti šios darbų dalies priėmimą, buvo kreiptasi į KVJUD dėl šios darbų dalies pridavimo. Šiems subrangovo vykdytiems darbams buvo nustatyti trūkumai, kurie buvo pristatyti 2018 m. kovo 13 d. posėdyje dėl darbų eigos, aptariant TU krantinės 65/66a vykdymą buvo konstatuota: 2018 m. vasario 13 d. KVJUD atsisakė priimti, nes tebėra seklumų; 2018 m. vasario 27 d. KVJUD atsisakė priimti reikalaudama pakartotinio dugno valymo, tvirtindama, kad narų išvada neigiama. Nustatytus apeliantės darbų defektus taip pat patvirtina byloje pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. techninę projekto priežiūrą vykdžiusios UAB „Kelvista“ raštas.

27.4.                      Darbų dalis pagal TU krantinė 65/66a buvo priduota KVJUD tik 2018 m. spalio 26 d. atlikus batimetrinius matavimus, kai apeliantė ilgą laiką nebevykdė darbų pagal sutartį. Nepaisant to, kad atsakovės narai rankomis užbaigė dumblo šalinimą prie šios krantinės, atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove už šią darbų dalį ir apmokėjo visą galutiniame darbų akte fiksuotą iškastą gruntą, t. y. 304 m3. Atsakovei nekilo pareiga atlikti batimetrinių matavimų, kadangi be minėtos TU krantinė 65/66a, apeliantė neužbaigė nei vienos kitos techninės užduoties. Jeigu apeliantė žinojo, kad ji negrįš į projektą ir neužbaigs vykdyti sutarties – ji turėjo informuoti atsakovę apie sutarties nutraukimą, tačiau to nepadarė.

27.5.                      Apeliantė pati galėjo teikti prašymus KVJUD ir paprašyti duomenų bei atlikti skaičiavimus. Tuo atveju, jeigu KVJUD atsisakytų pateikti batimetrinius matavimus, kreiptis į teismą su prašymu dėl šių įrodymų išreikalavimo. Tačiau būtent atsakovė kreipėsi į teismą dėl šių įrodymų išreikalavimo, teismas šį prašymą atmetė.

27.6.                      Tam, kad atsakovei atsirastų pareiga priimti darbus ir nustatyti defektus – jie turėjo būti perduoti arba bent jau užbaigti. Dėl TU krantinės 65/66a buvo nustatyti defektai, kurie fiksuoti tiek žodžiu, tiek progreso susirinkimų protokoluose, apie kuriuos apeliantė buvo informuota, todėl jai buvo žinomi visi nustatyti darbų defektai. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo nekokybiškai atliktus darbus. Nekokybišką darbų vykdymą patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. B. ir kiti byloje esantys įrodymai – 2018 m. vasario 6 d. gen. rangovo atstovo laiškas, kuriame nurodoma, kad dėl apeliantės privežto šlamšto, akmenų, šiukšlių – sugedo jų pumpavimo įranga; apeliantės įrangai per arti priartėjus prie 58 krantinės ir pradėjus vežti iš jos akmenis – prasidėjo krantinės griūtis. Tą patvirtino liudytojas, taip pat 2018 m. vasario 22 d. KVJUD raštas Nr. UD-10.1.16-557, darbai buvo sustabdyti tik prasidėję.

27.7.                      Importo deklaracijos apeliantės technikai buvo uždarytos pačios apeliantės iniciatyva 2018 m. kovo 26 d. Nuo tos dienos jai nebuvo galima vykdyti darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje.

27.8.                      Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovei ir atsakovei nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieškovės atliktų darbų apimties. Apeliantė, vykdydama jau ne pirmą projektą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, būdama šios srities profesionale, puikiai žinojo ir išmanė šių rangos darbų specifiką ir batimetrinių matavimų svarbą darbų rezultatams patvirtinti. Tačiau paliko darbus neužbaigtus, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytas faktiškas vykdytų darbų kiekis (nors galėjo ir turėjo tam visas galimybes). Teismas teisingai konstatavo, kad ne darbiniai protokolai yra pagrindas konstatuoti atliktus darbus ir mokėtinas sumas, o pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai, kurių šalys nepasirašė būtent dėl apeliantės kaltės ir jai pasišalinus iš projekto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad susirinkimai buvo skirti sekti vykdomų darbų progresą, plukdomų baržų skaičių, o apeliantė siekia šiuos plukdytų baržų skaičius ir jais išgabentą dumblą prilyginti jos atliktiems darbams, kas neatitinka nei šalių sudarytos sutarties nuostatų, nei teisingumo, protingumo kriterijų.

27.9.                      Sutarties IV dalies 3 punkte numatyta, kad prastovos dėl nepalankių oro sąlygų, prastovos dėl iškrovimo iš baržų ir prastovos dėl praplaukiančių laivų įeina į vieneto kainą. Byloje esantys įrodymai: 2018 m. kovo 13 d. protokolas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus pažyma Nr. (5.58-6)B8-1470, tai, kad generalinis rangovas kreipėsi į užsakovą dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, motyvuojant tuo, jog nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. balandžio 30 d. prastovos dėl nepalankių oro sąlygų tęsėsi 65 kalendorines dienas, patvirtina, jog darbai buvo sustabdyti dėl nepalankių jiems vykdyti meteorologinių sąlygų.

27.10.                      Teismas teisingai konstatavo, kad šalys sutartyje nesitarė dėl apeliantės reikalaujamų krantinės, laivo agentų mokesčio, metinių palūkanų, neva tai generalinio rangovo Sito pažadėtų lėšų padengimo, todėl visos šios išlaidos tenka pačiai apeliantei.

27.11.                      Dėl apeliantės reikalaujamų 60 000 Eur, kuriuos neva pažadėjo atlyginti generalinis rangovas, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje yra nustatyti apeliantės parodymų neatitinkantys faktai, kadangi buvo tartasi ir kalbėta apie vykdytų darbų apmokėjimą, o ne nuostolių atlyginimą.

27.12.                      2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų aktas išrašytas neužbaigus nė vienos iš techninės užduoties – jis surašytas remiantis paskaičiuotais galimais didžiausiais iškasto grunto kiekiais, kuriuos būtų galima pasiekti įgyvendinus technines užduotis (išskyrus techninę užduotį TU krantinė 58A, kuri buvo sustabdyta dėl krantinės griūties). Aktas neatitiko faktiškai vykdytų darbų kiekio, kadangi darbai buvo užbaigti atsakovės po ilgų bandymų, taisymų ir tik tada priduoti generaliniam rangovui bei užsakovui. Aktas generalinio rangovo nebuvo priimtas ir patvirtintas, todėl jame nurodyti kiekiai nėra iškastų kiekių patvirtinimas ir pripažinimas, šis aktas yra aktualus tik atsakovės ir generalinio rangovo santykiams. Pagal jį buvo atlikti apmokėjimai generalinio rangovo, taigi jis patvirtina, kad bendra suma už visą apeliantės vykdytą projekto dalį sudaro 395 160,58 Eur, ir beveik pusę šios sumos – 181 500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėta apeliantei, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė pati savo jėgomis turėjo užbaigti visas technines užduotis bei taisyti defektus.

27.13.                      Apeliantė pateiktame skunde nurodo naujas aplinkybes, susijusias su senaties terminu, tačiau nepagrindžia, kaip būtent COVID situacija ir jos suvaržymai galėjo turėti įtakos praleistam 3 metų senaties terminui, juolab kad apeliantė galėjo visus klausimus tvarkyti nuotoliniu būdu, pasitelkusi advokatą (ką ir padarė vėliau). Net laikant, kad teisė į ieškinį atsirado, kaip nurodo apeliantė 2018 m. rugpjūčio 9 d., vis tiek turėtų būti taikomas 3 metų senaties terminas, kadangi ieškinys pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. Be to, apeliantė ieškinyje nurodo reikalaujamų nuostolių atsiradimo datas 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais, tačiau nepagrindžia, kaip šių nuostolių atsiradimas yra susijęs su tuo ar sutarties vykdymas tęsiamas ar ne.

27.14.                      Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo. Apeliantė nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai bylos nagrinėjimo metu. Teismas bylos nagrinėjimo metu leido apeliantei ir jos atstovei išsamiai pasisakyti, atsikirsti ir įgyvendinti visas savo procesines teises. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti sutartį tarp atsakovės ir generalinio rangovo. Generalinės rangos sutartis ir joje numatyti atsakovės įsipareigojimai neturi teisinės įtakos apeliantės pareigoms, darbų apimčiai. Apeliantė į bylą teikė susirašinėjimą su generaliniu rangovu, pati nurodė, kad komunikuoja su generaliniu rangovu bei palaiko santykius, todėl ir sutarties projektą galėjo gauti savo iniciatyva. Tai, kad teismas, anot apeliantės, neatliko tam tikrų veiksmų ir nepriėmė apeliantei palankių sprendimų dėl įrodymų išreikalavimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.

27.15.                      Atsakovė neginčijo, kad tarp šalių buvo susitarimas už jos iškasto ir užsakovo priimto grunto gabenimą apeliantei sumokėti 5 Eur + PVM mokestį, tačiau šis susitartas mokestis yra įtrauktas į apeliantei sumokėtą 181 500 Eur sumą. Teismas, nors ir detaliai atskirai nepasisakė dėl kiekvienos reikalavimo dalies, tačiau tinkamai įvertino ir ištyrė visus į bylą pateiktus argumentus bei priėmė pagrįstą ir argumentuotą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos už atliktus darbus bei nuostolių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnis).

29.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje 1-6, 8 punktuose nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pasisakys atskirai.

Dėl teismo (ne)šališkumo

30.       Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad teismo sprendimo trūkumai ir klaidos kelia abejonių teismo objektyvumu, nešališkumu ir (ar) sąmoningu nepagrįsto teismo sprendimo priėmimu. Apeliantės vertinimu, teismas ribojo apeliantės procesines teises, galimybes išreikalauti iš atsakovės įrodymus. Tokios aplinkybės ir teismo veiksmai visos bylos eigoje bei nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro pagrindą įtarti apie teisėjos suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai atsakovei.

31.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

32.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

34.       Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai. Antra, bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog teisėja civilinę bylą vedė neobjektyviai, buvo tendencinga ar šališka kurios nors šalies atžvilgiu, nes vienasmeniškai nagrinėdama civilinę bylą priėmė atitinkamus procesinius sprendimus savo kompetencijos ribose. Bylos nagrinėjimo metu vyko ne vienas teismo posėdis, juose apeliantės atstovai turėjo galimybę išsamiai pasisakyti, atsikirsti ir įgyvendinti visas savo procesines teises. Trečia, vien tai, kad teisėja nepalankiai ieškovei išsprendė dalį jos procesinių prašymų savaime negali būti vertinama kaip teisėjos šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi. Bylos duomenys rodo, kad nors teismas atmetė apeliantės prašymą pateikti sutartį su Sito, tačiau, tenkinęs ieškovės prašymą, įpareigojo atsakovę pateikti užteršto grunto priėmimo–perdavimo aktą krantinių 65A/66, 140/141, 58A darbų akvatorijoje; batimetrinius matavimus, kurių pagrindu atsakovė skaičiavo iškasto ir iškelto grunto kiekį (jei atsakovė nepateiks batimetrinių matavimų, pateikti kokius nors duomenis pagal kuriuos atsakovė apskaičiavo iškasto grunto kiekį); pateikti Europinio projekto pabaigos priėmimo–perdavimo aktą.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog bylą nagrinėjantis teisėjas kitaip, nei apeliantė, vertina ginčo aplinkybes, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, netenkina tam tikrų šalies pareikštų prašymų ar, priešingai, patenkinta priešingos šalies prašymus, su kuriais kita šalis nesutinka, per se (savaime) nelemia teisėjo šališkumo ar netinkamo proceso. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, kad nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41 punktas).

37.       Taigi, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes teismo posėdžių metu ribojo apeliantės teises, netenkino apeliantės prašymų, priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo apeliantės atžvilgiu. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė pasinaudojo galimybe dėl jo pateikti apeliacinį skundą. 

Dėl ginčo esmės 

38.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apeliantė (ieškovė, subrangovė) ir atsakovė (rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. 2017-12-29, kuria rangovė pavedė atlikti dugno gilinimo darbus Klaipėdos uoste, 136–141 krantinių teritorijoje, maždaug 100 000 m3 grunto apimties. Sutartyje nurodyta, kad faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamos ir nustatoma pagal darbo rezultatus, pagrįstus matavimais, kuriuos atlieka rangovė dalyvaujant subrangovės atstovui prieš darbų pradžią ir baigus darbus. Šalys sutarė, kad rangovė sumoka subrangovei atliktų darbų kainą pagal atliktų darbų aktus. Už vieno m3 grunto gavybą ir pristatymą iškrovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Darbų pradžia nustatyta 2018 m. sausio 3 d., darbų atlikimo terminas 2018 m. birželio 1 d., esant palankioms oro sąlygoms ir 100 000 m3 apimčiai.

39.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo atsiskaitymo pagal sudarytą sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės užmokestį už atliktus darbus bei patirtus nuostolius. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs faktinio ieškovės atliktų rangos darbų perdavimo ir priėmimo, todėl sprendė, kad nekyla atsakovės pareiga sumokėti už neperduotus darbus, taip pat, jog nekyla pareiga priteisti prašomus nuostolius.  

40.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (ieškovė, subrangovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodinėjimo taisykles netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, neišsprendė vieno iš reikalavimų.

41.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).

42.       Kaip minėta, sudaryta subrangos sutartimi atsakovė pavedė apeliantei atlikti dugno gilinimo darbus Klaipėdos uoste, 136–141 krantinių teritorijoje, maždaug 100 000 m3 grunto apimties. Taip pat sutarties I dalies 3 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo metu šalys yra susipažinusios su techniniu projektu ir techninėmis užduotimis, o 4 punkte – jog faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamų. Sutarties II dalies 4 punkte išvardyti prie sutarties pridedami dokumentai, tarp kurių ir techninės užduotys su koordinatėmis XYZ sistemoje (priedas Nr. 1) (T1 Akvatorija 12 817 m3 (TU Akvatorija); T4 krantinės 140-141 10 545 m3 (TU krantinės 140-141); T6 krantinė 58A 37 335 m3 (TU krantinė 58A); T7 krantinė 65a/66 305 m3 (TU krantinės 65/66a)). Sutarties XI dalies 4 punkte nurodyta, kad sutartis ir visi jos vykdymui reikalingi dokumentai perduoti faksu arba elektroniniu paštu su nuskaitytais parašais, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir originalai, kol bus gauti originalai. 

43.       Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, todėl darbų techninės užduotys, kurios ieškovei pateiktos kartu su sutartimi, yra šalių sutarties dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagal sutarties turinį ir priedus galėjo aiškiai suprasti, kokius darbus ir kokiomis koordinatėmis (prie kokių krantinių) turės atlikti. Esant nurodytoms sutarties nuostatoms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovė parengė apgaulingą sutartį. Be to, apeliantė neįrodinėja, kad buvo priversta pasirašyti sutartį ar neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis bei jos priedais. Darytina išvada, kad, pasirašydama sutartį, apeliantė žinojo ar bent jau turėjo žinoti prie kokių krantinių bus vykdomi rangos darbai ir prieštaravimų dėl to neteikė.

44.       Atmesdama apeliantės argumentus, kad teismui neišreikalavus rangos sutarties tarp atsakovės ir Environmental Dredging Company, nežinant jos turinio, nėra įmanoma teisingai aiškinti ginčo subrangos sutarties sąlygas, teisingai nustatyti šiai bylai reikšmingas kitas faktines aplinkybes, kt., teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.650 straipsnyje nustatyta, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilęs dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymo, todėl šis ginčas spręstinas vertinant šios sutarties nuostatas, o atsakovės sudarytos sutartys tam įtakos neturi. 

45.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

46.       Apeliantės teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieškovės atliktų darbų apimties. Sutartyje numatyta, kad iškasto grunto kiekis nustatomas ne pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o tik atlikus batimetrinius matavimus. Atsakovė pati pateikė rašytinius įrodymus, kad batimetriniai matavimai buvo atliekami nuolatos, jų kiekis gausus (21 vnt.), todėl atsakovė turėjo visas realias galimybes, laikantis subrangos sutarties nuostatų, apskaičiuoti iškasto grunto kiekį ir savo paskaičiavimus pateikti apeliantei, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas neišreikalavo batimetrinių matavimų. Be to, pagal sutartį atsakovė kaip užsakovė privalėjo organizuoti atliktų darbų priėmimą ir juos priimti. Apeliantė reikalavimus dėl iškasto 48 038 m3 grunto kiekio grindė 2018 m. kovo 13 d. gamybiniu protokolu.

47.       Sutarties III dalyje, detalizuojančioje darbų priėmimą, nurodyta, kad subrangovė ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas raštu praneša rangovei apie planuojamą darbų pabaigą pagal technines užduotis (1 punktas). Rangovė, gavusi subrangovės rašytinį pranešimą apie gilinimo darbų pabaigą pagal technines užduotis, atlieka batimetrinius matavimus (2 punktas). Jei po batimetrinių matavimų nustatoma, kad gilinimo darbai baigti (tinkamai atlikti), rangovė per 3 kalendorines dienas apskaičiuoja iškasto grunto kiekį pagal technines užduotis ir raštu praneša subrangovei apie darbų rezultatus. Tokiu atveju rangovė priima tinkamai atliktus gilinimo darbus, pasirašydama atliktų darbų priėmimo aktą, kurį subrangovė pateikia per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo iš rangovės apie tinkamai atliktus darbus gavimo dienos (3 punktas). Pažymą apie atliktų darbų kainą ir atliktų darbų aktą pasirašo subrangovė ir rangovė. Šiuos dokumentus rengia rangovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais (4 punktas). Gilinimo darbai pagal technines užduotis laikomi baigtais (tinkamai atlikti), kai rangovės atlikti batimetriniai matavimai po gilinimo darbų atitinka projektinį gylį, nurodytą 2008 m. gylio matavimo žemėlapyje, numatytą techniniame projekte ir techninėje užduotyje. Šiuo atveju iškastas ir apmokamas grunto tūris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp 2008 ir 2017 m. gylio matavimo žemėlapių (7 punktas).

48.       Sutarties IV dalyje aptarta kaina ir atsiskaitymo tvarka. 1 punkte nurodyta, kad rangovė sumoka subrangovei atliktų darbų kainą pagal atliktų darbų aktus. Apskaičiuojama suma už atliktą darbą pagal technines užduotis. Už vieno m3 grunto gavybą ir pristatymą iškrovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Rangovė įsipareigoja sumokėti subrangovei už atliktus ir baigtus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų nuo darbų atlikimo aktų pasirašymo ir sąskaitos iš subrangovės gavimo pagal sutarties nuostatas (sutarties VI dalies 1 punktas).

49.       Aptartos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad visų pirma apeliantė turėjo informavimo pareigą, t. y. raštu pranešti atsakovei apie planuojamą darbų pabaigą pagal technines užduotis, gavusi subrangovės rašytinį pranešimą atsakovė atlieka batimetrinius matavimus. Bylos duomenimis apeliantė elektroniniu laišku pateikė atsakovei vienintelį pranešimą, kad vasario 1 d. 14:35 val. baigti valymo darbai pagal sutartį Nr. 2017-12-29 bei techninę užduotį Klaipėdos uosto prieplaukoje Nr. 65, prašant atlikti batimetrinius matavimus ir apskaičiuoti išimto grunto kiekį. Todėl įgyvendindama sutarties nuostatas atsakovė tik šiuo atveju privalėjo atlikti batimetrinius matavimus. Dėl visų kitų techninių užduočių pagal sutartį atsakovei nekilo pareiga atlikti batimetrinių matavimų, kadangi nebuvo pateikti rašytiniai pranešimai pagal šalių sudarytos Sutarties III dalies 1 punktą, darbai nebuvo užbaigti. Taigi apeliantės argumentai, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę pareigą yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

50.       Apeliantė neteisi, kad batimetrinius matavimus atsakovė atlikdavo nuolat tik jų neteikė į bylą. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. KVJUD rašo Nr. UD-10.1.16.2381 teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai ir buvo siūloma parengti suderintą darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto akto turinį, sprendžia, kad teismas suklydo, nes šiame rašte duomenų apie batimetrinių matavimų skaičių nėra pateikta, nurodyta, kad po 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo apie atliktus akvatorijos dugno valymo darbus zonoje 140-141, 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta povandeninė dugno apžiūra ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. batimetriniai matavimai. Rašte data nurodyta sutrumpintu būdu – 2018-08-21, skaičius 21 persikėlęs į kitą eilutę, todėl tai galėjo lemti nurodytą klaidą.

51.       Bylos duomenimis teismas ne kartą įpareigojo atsakovę pateikti į bylą batimetrinius matavimus, tačiau atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tokių duomenų neturi ir, kaip jau nustatyta, neturėjo pareigos juos nuolat atlikti, o tik gavusi subrangovės pranešimą apie baigtus darbus.

52.       Atsakovės teigimu, gavusi pranešimą apie darbų Klaipėdos uosto prieplaukoje Nr. 65 pabaigą, ji ėmė organizuoti šios darbų dalies priėmimą, nes generalinis rangovas Sito elektroniniais laiškais 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į KVJUD dėl šios darbų dalies pridavimo. Šiems apeliantės vykdytiems darbams buvo nustatyti trūkumai, kurie buvo pristatyti 2018 m. kovo 13 d. posėdyje dėl darbų eigos, kuriame aptariant TU krantinės 65/66a vykdymą buvo konstatuota: „KVJUD atsakė 2018 m. vasario 13 d., tebėra seklumų/minkštos medžiagos“; informacija 2018 m. vasario 27 d. KVJUD atsisakė priimti, reikalaudama pakartotinio dugno valymo, tvirtindama, kad narų išvada neigiama. Darbų defektus taip pat patvirtina byloje pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. techninę projekto priežiūrą vykdžiusios UAB „Kelvista“ raštas Nr. SR-(3.11.52) Dėl užteršto grunto valymo darbų zonoje 65A/66 ir 140/141, kuriame įvertinus KVJUD 2018 m. balandžio 19 d. raštu pateiktus duomenis (narų ataskaitas ir batimetrinių matavimų duomenis) informuojama, kad vadovaujantis sutarties Nr. 34-2017-200 12.10.1 punktu valymo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-2/18 zonoje 65a-66 nėra baigti, nes yra likusi dalis grunto virš projektinių altitudžių (nurodytų techninėje užduotyje, įskaitant šlaitus), kuris pagal narų apžiūros ataskaitą yra dumblas. Todėl prašoma kaip įmanoma skubiau pašalinti defektus ir apie tai informuoti užsakovą, techninės priežiūros vadovą ir projekto vykdymo priežiūros vadovą. UAB „Kelvista“ 2018 m. birželio 7 d. rašte Nr. SR-(3.11.72) Dėl KVJUD nurodymų pagal raštą, įvertinus KVJUD 2018 m. balandžio 19 d. raštu pateiktus duomenis (narų ataskaitas ir batimetrinių matavimų duomenis) ir teiktą 2018 m. gegužės 17 raštą pakartotinai informuojama, kad vadovaujantis sutarties Nr. 34-2017-200 12.10.1 p. valymo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-2/18 zonoje 65a-66 nėra baigti, nes yra likusi dalis grunto virš projektinių altitudžių (nurodytų techninėje užduotyje, įskaitant šlaitus), kuris pagal narų apžiūros ataskaitą yra dumblas. Todėl prašoma kaip įmanoma skubiau pašalinti defektus ir apie tai informuoti užsakovą, techninės priežiūros vadovą ir projekto vykdymo priežiūros vadovą. Darbų dalis TU krantinė 65/66a buvo priduota KVJUD tik 2018 m. spalio 26 d., atlikus batimetrinius matavimus, fiksuotas iškastas gruntas, t. y. 304 m3.

53.       Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei tinkamai įvykdžius informavimo pareigą atsakovė ėmėsi priešpriešinės pareigos vykdymo, tačiau nustatyta, jog darbai nebuvo atlikti kokybiškai, tačiau nepaisant to, atsakovės teigimu, už juos su apeliante atsiskaityta.

54.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nenustačius faktinio ieškovės atliktų ginčo darbų perėmimo, kokybiškų darbų atlikimą pagrindžiančių batimetrinių matavimų, kitaip tariant, nesant nustatyto tinkamo rangos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už neperduotus darbus.

55.       CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

56.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

57.       Kaip minėta, pagal sutarties nuostatas atsakovei kyla pareiga sumokėti apeliantei už atliktus ir baigtus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų nuo darbų atlikimo aktų pasirašymo ir sąskaitos iš subrangovės gavimo pagal sutarties nuostatas (sutarties VI dalies 1 punktas). Byloje nustačius, kad atliktų darbų aktai tarp šalių nebuvo pasirašyti, apeliantė iškastus grunto kiekius, t. y. faktiškai atliktus darbus, už kuriuos reikalavo apmokėjimo, grindė 2018 m. kovo 13 d. darbinio progreso protokolo 2.8 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai progreso protokolo duomenų nevertino kaip pagrindžiančių iškasto grunto kiekius. Visų pirma, pastebėtina, kad kaip pati apeliantė nurodė ieškinyje, tai atsispindi ir pateiktuose protokoluose, kad juose buvo fiksuotas skirtingas grunto kiekis skirtingomis dienomis, kurio bendra suma nesudaro 2.8 punkte nurodyto kiekio, nes fiksuota 2018 m. sausio 24 d. „Bastion“ – 19 400 m3; 2018 m. sausio 30 d. – 19 894 m3; 2018 m. vasario 20 d. – 44 379 m3; 2018 m. vasario 28 d. – 46 898 m3; o 2018 m. kovo 13 d. – 48 038 m3 grunto. Pritartina atsakovei, kad progreso susirinkimai buvo skirti sekti vykdomų darbų progresą, plukdomų baržų skaičius, apeliantės siekis šiuos plukdytų baržų skaičius ir jais išgabentą dumblą prilyginti jos atliktiems darbams neatitinka nei šalių sudarytos sutarties nuostatų, nei teisingumo, protingumo kriterijų ir nesusijęs su techninių užduočių įvykdymu, tai yra gylio pasiekimu. Bylos duomenų visumos kontekste pritartina atsakovei, kad 2018 m. kovo 13 d. progreso susirinkimo protokole pateiktoje lentelėje apskaičiuotas 48 038 m3 kiekis susijęs su plukdytų baržų skaičiais ir remiantis vidutine baržos talpa.  

58.       Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad jau buvo kilę atitinkamų ginčų tarp šalių. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-669-370/2021 <...> išaiškino, kad dėl minėtų sutarties ir Taisyklių nuostatų vertintini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog iškasto grunto kiekis pagal sutartį gali būti apskaičiuojamas vertinant kasdienines ataskaitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė pareiga atsakovei teikti atlikto kiekvieną dieną darbo ataskaitą (sutarties V dalies 3 punktas), sietina su sutarties VI dalies 4 punktu, numatančiu atsakovės pareigą prižiūrėti darbų eigą ir kontroliuoti jų atlikimą.

59.       Pasisakant dėl byloje pateikto 2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų akto ir jame fiksuoto iškasto kiekio pažymėtina, kad, pateikdama šį aktą, atsakovė nurodė, jog aktas buvo teiktas generaliniam rangovui, tačiau tik tuo tikslu, kad būtų gauti nors tarpiniai mokėjimai; aktas išrašytas neužbaigus nė vienos iš techninės užduoties – jis surašytas remiantis paskaičiuotais galimais didžiausiais iškasto grunto kiekiais, kuriuos būtų galima pasiekti įgyvendinus technines užduotis (išskyrus techninę užduotį TU krantinė 58A, kuri buvo sustabdyta dėl krantinės griūties). Aktas neatitiko faktiškai vykdytų darbų kiekio, kadangi bylos duomenimis, darbų užbaigimai pagal atskiras technines užduotis vyko šiomis datomis: T1 Akvatorija (TU akvatorija) (12 817 m3) 2018 m. lapkričio 2 d.; T4 krantinės 140/141 (TU krantinė 140/141) (10 545 m3) – 2018 m. rugpjūčio 21 d.; T7 krantinė 65a/66 (TU krantinė 65/66a) (305 m3) – 2018 m. spalio 26 d. ir T6 krantinė 58A (TU krantinė 58A) (37 335 m3) – nepriduota dėl sustabdytų darbų. Atsakovės teigimu, 181 500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo apmokėta apeliantei, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė pati savo jėgomis turėjo užbaigti visas technines užduotis bei taisyti defektus.

60.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktais šalių susirašinėjimo duomenimis, atsiųsdama apmokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą, ieškovė laiške nurodė, kad sąskaita siunčiama pagal „vakarykštį susitarimą“, taigi tai leidžia spręsti apie vykusias šalių derybas ir pasiektą susitarimą dėl 181 500 Eur apmokėjimo už ieškovės atliktus darbus. Kaip nurodė atsakovė, po šios sąskaitos apmokėjimo ieškovė nesikreipė į atsakovę 3,5 metų, neteikė pretenzijų dėl neapmokėtų darbų, nepateikė kitų PVM sąskaitų faktūrų. Kaip pripažino pati apeliantė, darbus pagal sutartį ji vykdė iki 2018 m. kovo 15 d., o atsiskaitymas pagal pateiktą sąskaitą įvyko praėjus daugiau kaip 5 (penkiems) mėnesiams po darbų pabaigos.

61.       Esant nurodytų aplinkybių visetui spręstina, jog nesant atliktų darbų priėmimo-perdavimo pagal sutartį aktų, ieškovė kitais įrodymais neįrodė atlikusi darbų pagal sutartį, už kuriuos atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas pagrįstai.

62.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

63.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktą).

64.       Nors apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės (nustatytas jos nurodomas iškasto grunto kiekis, pripažinti nuostoliai), nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas.

65.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

Dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo

66.       Apeliantė prašė priteisti patirtus 342 125,20 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 105 350 Eur nuostolis dėl baržos „Bastion“ prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (43 paras); 148 000 Eur dėl baržos SB-1 prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (148 paras); 16 237,13 Eur nuostolis dėl krantinės ir laivo agentų mokesčio; 5 141,97 Eur dyzeliniam laivų kurui; 4 500 Eur paslaugoms už kasmėnesinių deklaracijų teikimą; 2 896,10 Eur metinės palūkanos pagal paskolos sutartį; 60 000 Eur generalinio rangovo pažadėta kompensacija dėl prastovų.

67.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas paminėtus reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos tenka atlyginti sutarties tinkamai neįvykdžiusiai atsakovei. 

68.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

69.       Apeliantei, siekiančiai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, teko procesinė našta įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). 

70.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

71.       Apeliantė prašė priteisti, jos teigimu, patirtus nuostolius, susidariusius dėl prastovų, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal subrangos sutartį prastovos dėl nepalankių oro sąlygų įeina į darbų kainą, teigia, kad byloje nėra įrodymų apie darbų sustabdymą dėl blogų oro sąlygų.

72.       Sutarties IV dalies, reglamentuojančios kainą ir atsiskaitymo tvarką, 3 punkte nustatyta, kad už vieno m3 grunto gavybą ir pristatymą iškrovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Į vieneto normą įeina prastovos dėl nepalankių oro sąlygų, iškrovimo ir dėl praplaukiančių laivų. Teisėjų kolegija pastebi, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos jūrų uoste dugno gilinimo darbus vykdė nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Bylos duomenys rodo, kad darbai buvo sustabdyti dėl nepalankių jiems vykdyti meteorologinių sąlygų. 2018 m. kovo 13 d. posėdžio protokole įvairiomis datomis fiksuotos nepalankios oro sąlygos; 2018 m. kovo 13 d. nurodyta, kad nors oro sąlygos geros, tačiau nuvandeninimo zona vis dar užšalusi, penktadienį vėl tikimasi oro atšalimo iki -10 °C maždaug savaitei. Į bylą pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus pažymoje Nr. (5.58-6)B8-1470 nurodoma, kad dirvožemiai nuo įšalo 2018 m. atitirpo tik 2018 m. kovo 31 d. Generalinis rangovas Sito 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į užsakovą KVJUD dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, motyvuodamas tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. balandžio 30 d. prastovos dėl nepalankių oro sąlygų tęsėsi 65 kalendorines dienas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie buvusias prastovas dėl netinkamų meteorologinių oro sąlygų, tačiau šias rizikas apeliantė įsivertino arba turėjo įsivertinti prieš pasirašydama ginčo sutartį.

73.       Pasisakant dėl apeliantės nurodomų prastovų trukmės ir žemkasės „Bastion“ bei baržos SB-1 nenaudojimo darbams pagal sutartį teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarties 1 dalies 2 punktą subrangovė sutartus darbus įsipareigojo atlikti savo jėgomis (žemsiurbe, sudaryta iš vienos dalies siurbimo įrangos ir 1–2 savaeigių grunto gabenimo plaukiojančių baržų) ir savo lėšomis. Apeliantės į bylą pateikta terminuota čarterio (jūros laivo nuomos) sutartis dėl „Bastion“ sudaryta dar 2017 m. spalio 16 d., t. y. iki ginčo sutarties sudarymo, nuomos sutarties terminas iki 6 mėnesių su galimybe pratęsti; „Bastion“ priėmimo perdavimo nuomai aktas tarp nuomotojo ir apeliantės sudarytas 2017 m. spalio 25 d. (iki ginčo sutarties sudarymo), kitas aktas – 2018 m. balandžio 27 d., kas suponuoja išvadą, kad laikotarpiu iki šios datos „Bastion“ turėjo būti grąžintas nuomotojui, o vėliau vėl perduotas apeliantei, tačiau tokiu metu, kai apeliantė faktiškai nebevykdė darbų pagal ginčo sutartį. Analogiškai ir dėl baržos SB-1 – nuomos sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 6 d. (iki ginčo sutarties sudarymo), nuomos sutarties terminas 12 mėnesių. Taip pat iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad šalis siejo ne viena rangos sutartis dėl uosto gilinimo darbų, be ginčo sutarties dar buvo sudaryta ir sutartis Nr. 2017-12-01. Bylos duomenimis 2018 m. kovo 26 d. buvo uždarytos importo deklaracijos apeliantės technikai „Bastion“ ir „SB-1“ ir nors deklaracijose nurodytas kitos sutarties numeris – Nr. 2017-12-01, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktas technikos nuomos sutartis spręstina, kad apeliantė pagal abi sutartis naudojo tą pačią techniką. Darytina išvada, jog apeliantės pagrindinei technikai nuo tos dienos nebuvo galima vykdyti darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šios prastovos nekompensuojamos. 

74.       Sutarties turinys rodo, kad subrangovė darbus atlikti įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis (sutarties I dalies 2 punktas); taip pat sutartyje numatyta, kad subrangovė savo nuožiūra ir lėšomis paskiria uostuose agentūras, kurios su migracijos institucijomis be laivybos problemų spręs laikinojo įvežimo problemas (sutarties VII dalies 8 punktas). Tokios nuostatos leidžia teigti, kad kuro, krantinės ir agentų mokesčiai tenka pačiai apeliantei. Apeliantė įrodymais nepagrindė pateiktos kredito sutarties ir reikalaujamų priteisti iš atsakovės kaip nuostolių palūkanų ryšio su nagrinėjamu ginču, todėl toks reikalavimas pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

75.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai dėl 60 000 Eur sumos iš atsakovės priteisimo, kaip generalinio rangovo Sito pažadėto nuostolių kompensavimo. Į bylą pateiktas susirašinėjimas rodo, kad apeliantė tiek atsakovei, tiek generaliniam rangovui Sito nurodė, jog dėl Sito technikos gedimo, lėto baržų iškrovimo ir kt. patyrė finansinius nuostolius, susijusius su prastova, viename iš laiškų siūlė papildyti sutartį, tačiau toks prašymas nebuvo išspręstas. 2018 m. kovo 15 d. laiške A. P. nurodė, atsakovės vadovas V. V. pasiūlė atlikti keletą mokėjimų apeliantei kuro išlaidoms padengti. Nurodė, kad yra tinkama atsiųsti 60 000 Eur sąskaitą išankstiniam mokėjimui, apeliantė turi atsiųsti sąskaitą atsakovei, o atsakovė gali atsiųsti sąskaitą Sito. Atsakydamas atsakovės vadovas nurodė laukiantis apeliantės išankstinio mokėjimo sąskaitos. 2018 m. kovo 16 d. apeliantė nusiuntė atsakovei sąskaitą faktūrą už gilinimo darbus. Apeliantės 2018 m. kovo 15 d. sąskaitos turinys rodo, kad ji išrašyta mokėjimui už gilinimo darbus. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantės argumentai apie generalinio rangovo pažadėtą papildomą 60 000 Eur sumą apeliantės nuostoliams atlyginti iš atsakovės teisingai įvertinti kaip nepagrįsti.

76.       Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmesti pagrįstai ir teisingai – apeliantė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Dėl ieškinio senaties

77.       Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio ir jo patikslinimo pateikimo metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis (dabar galiojančios redakcijos 9 dalis) numatė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

78.       Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CK nuostatas dėl ieškinio senaties taikymo, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, neteisingai nustatęs žemkasės „Bastion“ ir baržos SB-1 išgabenimo iš Lietuvos teritorijos datas, nepagrįstai nurodė, kad nuostoliai susidarė 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais, neįvertino COVID–19 pandemijos įtakos ieškinio senaties termino eigai. Senaties terminas dėl patirtų nuostolių turi būti nustatinėjamas pagal subjektyvųjį požymį. Aplinkybė, kad apeliantė 2018 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė atsakovei sąskaitą daliniam apmokėjimui 181 500 Eur sumai už 15 000 m3 grunto, pagrindžia, jog apeliantė tikėjosi, kad darbai bus atnaujinti ir subrangos sutartis nenutraukta.

79.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

80.       Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, kad toks ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). 

81.       Aptariamu atveju: i) ieškovės ieškinys pareikštas 2021 m. rugpjūčio 30 d.; ii) reikalavimui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas; iii) bylos medžiaga leidžia teigti, kad ieškovė apie savo teisių galimą pažeidimą turėjo sužinoti tikrai ne vėliau nei 2018 m. balandžio mėn. paskutinėmis dienomis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju buvo praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių priteisimo, laikytina teisinga. Net ir vertinant ieškinio senaties terminą pagal apeliaciniame skunde nurodytą datą – 2018 m. rugpjūčio 9 d., ji laikytina praleista. Pažymėta, kad ieškinio senaties taikymas sietinas tik su reikalavimu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, todėl apeliantės dėstomos aplinkybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus neturi reikšmės termino skaičiavimui.

82.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, neįrodinėjo jo praleidimo priežasčių svarbos, o tik apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl COVID 19 pandemijos, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo (ne)išsprendimo

83.       Apeliantės vertinimu, teismas, nurodęs tarp šalių buvus žodinį susitarimą, kad už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieškovei 5 Eur + PVM už vieną kubinį metrą grunto ir esant apeliantės reikalavimui priteisti skolą už šią paslaugą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl šio reikalavimo ir jo neišsprendė.

84.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė neginčijo, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl iškasto ir užsakovo priimto grunto gabenimo ieškovei sumokėti 5 Eur + PVM, tačiau teigiama, kad šis susitartas mokestis už iškasto grunto išgabenimą yra įtrauktas į ieškovei sumokėtą 181 500 Eur sumą.

85.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame CPK skirsnyje nustatyta tvarka.

86.       Ieškovė įrodinėjo, kad šalys žodžiu susitarė, jog iškastas gruntas bus kraunamas į ieškovės baržą ir transportuojamas į iškrovimo vietą, o už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieškovei 5 Eur + PVM už vieną m3. Ieškovė teigė, kad pervežė 10 109 m3 grunto, o viso skola už pervežimo paslaugą yra 61 159,45 Eur.

87.       Ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo susidėjo iš dviejų dalių: i) dėl skolos už iškastą gruntą 284 265,30 Eur ir; ii) 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugą. Skundžiamo teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už grunto pervežimo paslaugą.

88.       Skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes byla gali būti išskirta CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, taip pat siekiant nepaneigti apeliantės teisės į apeliaciją dėl šioje dalyje aptariamo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas neišnagrinėtą ieškovės (apeliantės) reikalavimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-691-585/2020, 33 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

90.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo išspręsti iš esmės ir atmesti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo išspręstų reikalavimų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas išspręstų reikalavimų dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91.       Neišnagrinėtas ieškovės reikalavimas, kuris siejamas su 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugą pagal žodinį susitarimą, gražintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

92.       Teikdama apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Šį reikalavimą ieškovė pareiškė kaip išvestinį reikalavimą, apeliaciniame skunde, nenurodė savarankiškų argumentų dėl priimto papildomo teismo sprendimo neteisėtumo.

93.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl vieno iš reikalavimų nebuvo pasisakyta skundžiamame sprendime, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus atitinkamą bylos dalį iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 327 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ieškovės Estijos įmonės OU „Victoria Shipping“ ieškinio reikalavimą dėl 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugą priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                        Gintaras Pečiulis

                                                        Irmantas Šulcas

                                        Aldona Tilindienė