Civilinė byla Nr. 2-963/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00645-2010-5

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.2.; 126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios individualios įmonės „Airton consults“ savininko D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą – butą, bankroto byloje Nr. B2-99-253/2014.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-13 nutartimi (t. 1, b. l. 87-88) iškėlė IĮ „Airton consults“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-21 nutartimi (t. 1, b. l. 159) įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo P. P. 2014-02-06 pateikė teismui prašymą (t. 2, b. l. 57-58) leisti nukreipti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko D. K. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu Įgulos g. 20-40, Klaipėda, bei panaikinti buto areštus. Prašyme nurodė, kad bankrutavusios įmonės kreditoriai 2014-01-28 susirinkime įvertinę tai, kad įmonė neturi jokio turto, nutarė kreditorinius reikalavimus tenkinti realizuojant bankrutavusios individualios įmonės savininko (dalyvio) asmeninį turtą. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu be pačios įmonės tampa ir individualios įmonės savininkas. Bankroto atveju išieškoma ne tik iš pačios įmonės, bet ir iš jos savininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi (t. 2, b. l. 61) bankroto administratoriaus prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą ir arešto panaikinimo tenkino. Teismas konstatavo, kad remiantis ĮBĮ 14 straipsnio, 31 straipsnio 2 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, bankroto administratorius parduoda bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą, o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, - jo savininko turimą turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo D. K. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 76) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pažeidžiant CPK 633 straipsnio 4 dalies nuostatas bei vaikų interesus. D. K. augina tris nepilnamečius vaikus, kurių faktinė gyvenamoji vieta yra bute adresu Įgulos g. 20-40, Klaipėda.

2. Teismas turi iš naujo įvertinti visas faktines šeimos ir vaikų gyvenimo aplinkybes ir suteikti galimybę teikti prašymą atitinkantį CPK 663 straipsnio 4 dalies turinį ir spręsti, ar galima nenukreipti išieškojimą į paskutinį būstą.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo P. P. atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 86-87) prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

              1. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos, kai iš paskutinio būsto išieškoma už nesumokėtas skolas už komunalines paslaugas. Šios bylos atveju buto pardavimas buvo vykdomas ĮBĮ nuostatomis.

              2. Buto nuosavybės teisės 2014-02-25 yra perleistos UAB „Ekspress disel service“, o gautos lėšos paskirstytos, todėl nesavalaikis kreipimąsis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o restitucija negalima. D. K. nė karto nėra susisiekęs su administratoriumi (išskyrus rašytinį pasiūlymą dėl taikos sutarties, kada priimta nutartis dėl likvidavimo), kai bankroto procedūra vykdoma nuo 2010-08-13, nėra perdavęs įmonės dokumentų.

              3. Vaiko interesai negali būti suabsoliutinami. D. K., piktnaudžiaudamas savo kaip įstatyminio atstovo teisėmis, rūpinimosi savo vaikų interesais pareigą bando permesti ieškovui, kas yra neteisėta ir nepagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors nagrinėjamojoje byloje nutarties teisėtumas bei pagrįstumas kvestionuojamas  vieninteliu -  nepilnamečių vaikų intereso gynimo aspektu, pirmosios instancijos teismui leidus nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko vienintelį turtą – butą, kuriame gyvena apelianto trys nepilnamečiai vaikai, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ne tik skundo faktinius bei teisinius argumentus, bet ir absoliučių teismo procesinio sprendimo  negaliojimo pagrindų buvimą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl individualios įmonės bankroto specifiškumo bei išieškojimo nukreipimo į savininko turtą

Pagal galiojančius įstatymus individualia įmone laikomas neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės savininkas gali būti tik vienas ir tik fizinis asmuo. Individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko turto ir priklauso įmonei nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai individualiai įmonei perduodamas įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui (sutuoktinei) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Individualios įmonės savininko teisės ir pareigos nustatytos individualios įmonės nuostatuose, Individualių įmonių įstatyme bei kituose įstatymuose (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 4 d.). Vienas iš byloje nagrinėjamu klausimu aktualių įstatymų, kuriame nustatytos individualios įmonės savininko pareigos, yra CK, kurio 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokia yra individuali įmonė, prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 str.). Taigi įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso taip pat skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-400/2011 ir kt.).

Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad 2011-04-21 teismo nutartimi pripažinus IĮ „Airton consultants“ bankrutavusia ir likviduojama (t. 1, b. l. 159), 2012-08-13 kreditorių susirinkime nutarta realizuoti individualios įmonės savininko turtą, jį parduodant iš varžytinių (t. 2, b. l. 44-45). Nepavykus realizuoti neriboto atsakomybės įmonės savininko turto (buto) varžytinėse, 2014-01-28 BIĮ “Airtron consultants” kreditorių susirinkime (t. 2, b. l. 59-60), vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalimi, nutarta perduoti bankrutavusios įmonės savininkui priklausantį butą kreditoriui UAB “Express Disel Service”. 2014-02-25 surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės į butą perėjo kreditoriui UAB “Express Disel Service” (t. 2, b. l. 89). Duomenų, paneigiančių kreditorių susirinkimuose konstatuotą faktinę aplinkybę, kad bankrutavusi individuali įmonė jokio kito turto neturi, išskyrus įmonės savininkui priklausantį butą (t. 2, b. l. 61, 84) apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą nepateikė bei tokiu būdu nepaneigė būtinybės nukreipti išieškojimą į savininko kaip subsidiaraus skolininko turtą - butą.

Dėl nepilnamečių vaikų intereso gynimo bei CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo individualios įmonės bankroto procese

Ginčas kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 663 straipsnio 4 dalies procesinių nuostatų, leisdamas nukreipti išieškojimą į paskutinį apelianto būstą, kuriame gyvena bankrutavusios individualios įmonės savininko trys nepilnamečiai vaikai.

Sprendžiant apelianto nurodytos procesinės normos taikymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojamoje Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje, priėmus 2014-03-03 nutartį c.b. Nr. 3K-3-71/2014, buvo išaiškinta, kada yra taikomi apribojimai, išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto, t.y.: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios teisės normos taikymą, konstatavo, jog joje įtvirtintos sąvokos (už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas) negali būti aiškinamos plečiamai. Todėl bet kokia kita skola, kilusi ne iš sutartinių įsipareigojimų apmokėti už suvartotus energijos išteklius, komunalines ar kitas panašias paslaugas, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties ir minėta norma remtis negalima.

Atsižvelgus į CK įtvirtintos minėtos normos prigimtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei tai, kad apelianto, kaip fizinio asmens, turtinė prievolė (civilinė atsakomybė) kyla už individualios įmonės prisiimtus įsipareigojimus įmonės veiklos metu, įmonei bankrutavus ir neturint turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą bankroto procese, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pareigos vertinti apelianto faktines šeimos gyvenimo sąlygas ir suteikti galimybę apeliantui (individualios įmonės savininkui) pateikti prašymą, remiantis CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl skolos išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamą būstą. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad išieškojimo nukreipimas į įmonės savininko turtą – butą vykdomas remiantis ĮBĮ nuostatomis, kurios yra specialiosios nuostatos, sprendžiant bankroto procese iškilusius klausimus. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (CPK 1 str. 1 d.; ĮBĮ 1 str.). Apelianto kvestionuojamos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos vykdymo procese, kai išieškojimus iš skolininko kreditoriaus naudai vykdo antstolis ir būtent jam numatyta pareiga išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausio teismo 2009-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.). Šiuo atveju bankrutavusios individualios įmonės savininko turto pardavimo (perdavimo) procesą organizuoja bankroto administratorius, kuriam nenumatyta pareiga suteikti galimybę bankrutavusios individualios įmonės savininkui teikti prašymą leisti nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą (ĮBĮ 28 str. 2 d., 33 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pozicija, kad vaiko teisių interesų gynimas negali būti suabsoliutinamas, o vaiko teisę į būstą bei būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma turi užtikrinti vaiko tėvai. Šiuo atveju pastebėtina, kad bankroto byloje nėra duomenų, jog pats apeliantas, būdamas bankrutavusios individualios įmonės savininkas, subsidiariai atsakingas už įmonės skolas, būtų aktyviai veikęs bankroto procese, ėmęsis veiksmų, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į vienintelį būstą. Tai, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, pateikė trijų vaikų gimimo liudijimus (t. 2, b. l. 77-79) bei 2014-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad vaikai grįžo iš mokyklos į nurodytą butą, jame yra vaikų daiktų, dar nesuponuoja pagrįstos išvados, jog apelianto nepilnamečiai vaikai tikrai nuolat gyvena su tėvu bute, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (apelianto teigimu, su vaikų motina jis kartu negyvena, t. 2, b. l. 76) ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų deklaruota minėtame bute.

Dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.)

              Kaip buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių procesino teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismo procesino sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-180/2008; 2009-10-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-391/2009.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą (nutartį) CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindum jeigu nustato, kad konkrečiai teismo sprendimu (nutartimi) buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas (nutartis) sukėlė šiam asmeniui.

Kaip jau ankščiau minėta, individualios įmonės savininkas subsidiariai savo asmeniniu turtu ar jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi atsako už įmonės turtines prievoles, kurioms padengti nepakanka įmonės turto (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl bankroto procese kreditoriai turi reikalavimo teisę tiek į įmonę (skolininką), tiek ir į jos savininką, jeigu įmonės turto nepakanka kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Remiantis individualios įmonės bankroto specifiškumu ir kylančia įmonės savininko subsidiaria atsakomybe už įmonės skolas, nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-7-308/2004, 2006-10-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-428/2006, 2012-12-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-400/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-01 nutartis c.b. Nr. 2-590/2010, 2010-09-23 nutartis c.b. Nr. 2-1346/2010).

              Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, bankroto bylose veikdamas aktyviai, ex officio privalo įtraukti bankrutuojančios įmonės savininką į bankroto bylą bendraatsakoviu, net ir nesant atskiro savininko prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-01 nutartis c.b. Nr. 2-590/2010). Remiantis bankroto bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad D. K. prašymo įtraukti jį į bankroto bylą bendraatsakoviu neteikė, o pirmosios instancijos teismas jo įtraukimo dalyvauti šioje byloje klausimo savo iniciatyva nesvarstė. Procesiniai dokumentai D. K., kaip individualios įmonės vadovui (t. 1, b. l. 21-22), t. y. asmeniui, įpareigotam pateikti teismui duomenis, būtinus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo  juridiniam asmeniui klausimą, buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 58, 72-73, 111).  Tačiau įmonės vadovo ir bedraatsakovo, kaip fizinio asmnebnsm, statusas nėra tapatūs.   Būtinybė įtraukti neribotos atsakomybės įmonės savininką į bankroto bylą šiuo atveju aktuali yra tuo, kad išieškojimas galimas tik iš atsakovo procesinėje padėtyje esančio asmens turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-10 nutartis Nr. 2-20/2008). Kol įmonės savininkas ar jos nariai neįtraukiami bendraatsakoviais bankroto byloje, susidaro procesinės kliūtys vykdyti atsiskaitymo su kreditoriais procedūras, nukreipti išieškojimą į savininko turtą ir apskritai tinkamai išnagrinėti bankroto bylą. Vienas svarbiausių bylos šalių požymių yra tas, kad šalys (ieškovas ir atsakovas) turi ne tik procesinį teisinį, bet ir materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi jos yra materialinio teisinio santykio subjektai, o teismo sprendimas (nutartis) turi tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Todėl šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leidus nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turtą, buvo būtinas apelianto asmeninis dalyvavimas byloje bendraatsakovu. Tokiosprocesino  klausimo neišsprendus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių bei pareigų (leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininko asmeninį turtą). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad susidariusi būtinybė įtraukti įmonės savininką bendraatsakoviu pati savaime nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės bankroto bylos procesas pradėtinas iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-10 nutartis c.b.  Nr. 2-20/2008).     

              Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo nukreipimą į individualios įmonės savininko asmeninį turtą ir priėmė nutartį dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, tuo pažeisdamas esmines civilinio proceso taisykles, apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda administratoriaus prašymą leisti nukreipti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko D. K. nuosavybės teise priklausantį butą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

            n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turtą – butą, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

            Teisėja                                                                                                                    Dalia Kačinskienė