(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. M., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“ ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. e2-3518-580/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prosperitas Baltica“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždarajai akcinei bendrovei „Restorano projektas“.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 129 575,29 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimą grindė 2015 m. liepos 1 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 52N/15 su priedais, taip pat 2017 m. vasario 21 d. trišalio susitarimo Nr. 52N/15-15N/17-36N/17tinkamu nevykdymu.

2.       Teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ši civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. rugpjūčio 30 d. 13.00 val.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis ar prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nebuvo pateikta, todėl taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde ieškovė BUAB „Riezmano investicijos“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, jog jos atstovas bankroto administratorius R. M. 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, tai yra pakilusio kraujo spaudimo ir sutrikusio širdies ritmo. Tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 30 d. medicininė pažyma.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Prosperitas Baltica“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepateikia objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo atstovo bankroto administratoriaus sveikatos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo atvykti į 2019 m. rugpjūčio 30 d. 13.00 val. vykusį teismo posėdį. Taip pat ieškovė nenurodė, kodėl prašymas atidėti teismo posėdį ar prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant ar bet kokia forma pranešimas apie negalėjimą atvykti, nebuvo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

13.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

15.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

16.                      Apeliantės atstovas kartu su atskiruoju skundu pateikė – Šeškinės poliklinikos gydytojo G. M. pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 30 d. medicininę pažymą Nr. ŠP - 024492. Pateiktu dokumentu apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, t. y. kad apeliantės atstovas bankroto administratorius R. M. dėl ligos negalėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. atvykti į teismo posėdį.

17.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateiktas dokumentas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, iš esmės gali būti reikšmingas nustatant tam tikras aplinkybes, siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, abi šalys turėjo galimybė susipažinti ir pareikšti nuomonę dėl pateiktos medicininės pažymos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikta medicininė pažyma priimtina.

Dėl teismo nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą pagrįstumo

18.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtas pirmasis teismo posėdis šioje byloje įvyko 2019 m. rugpjūčio 30 d., jame dalyvavo tik atsakovės atstovai. Byloje nėra ginčo, kad šalims buvo tinkamai pranešta bei žinoma apie   2019 m. rugpjūčio 30 d. 13.00 val. įvyksiantį teismo posėdį, tačiau apeliantės atstovas bankroto administratorius R. M. nurodo, jog į teismo posėdį neatvyko dėl ligos: pakilusio kraujo spaudimo ir sutrikusio širdies ritmo.

19.                      Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismo bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas (atsakovas ar jo atstovas) kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dvejoms sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas (atsakovas ar jo atstovas) prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

20.                      Taigi, pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti, bet ir pateikti įrodymus apie neatvykimo į teismo posėdį priežastį.

21.                      Bylos duomenimis apeliantės atstovas iki teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugpjūčio 30 d. 13.00 val., pradžios nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimo dėl ligos ar prašymo nagrinėti bylą apeliantės atstovui nedalyvaujant. Taip pat nėra jokių duomenų, jog ieškovė / atstovas bent formaliai (bet kokia forma) būtų pranešę teismui apie jos / atstovo negalėjimą atvykti į teismo posėdį, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

22.                      Asmuo, negalintis dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, iki teismo posėdžio privalo teismui pateikti specialią medicininę pažymą (statistinė apskaitos forma Nr. 094-1/a), tai teismui leistų spręsti apie asmens negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos priežasties svarbumą. Nagrinėjamu atveju nustatytos formos pažyma iki teismo posėdžio dienos / pradžios pateikta nebuvo, o pateikus ją kartu su atskiruoju skundu, apeliantės atstovas neįrodinėjo, jog dėl pakilusio kraujo spaudimo ir sutrikusio širdies ritmo, jis negalėjo atvykti į teismo posėdį ar bent informuoti teismą dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį.

23.                      Pažymėtina, jog apeliantė, inicijavusi civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje byloje apeliantės atstovo veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų. Apeliacinio teismo vertinimu, įstatymai nedraudžia bankroto administratoriui, veikiančiam bankrutuojančios įmonės vardu bei interesais, sudaryti sutartį su advokatu ir tokiu būdu užtikrinti ne tik tinkamą atstovavimą, bet ir įmonės, jos kreditorių tinkamą teisių įgyvendinimą. Be to, bankroto administratorius už atliekamas įmonės bankroto procedūras gauna atlyginimą, todėl jis ne tik turi, bet ir privalo užtikrinti tinkamą tokio proceso eigą, įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, be kita ko, užtikrinti tam reikalingus ne tik turtinius, bet ir žmogiškuosius išteklius.

24.                      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

25.                      Apeliantei išaiškintina, jog palikus ieškinį nenagrinėtą, jai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      Atsakovė UAB „Prosperitas Baltica“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 744,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų dydį, įvertinęs bylos apimtį, teikto procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) apimtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), nustatant, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015-11-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Riezmano investicijos“ (juridinio asmens kodas 303125880) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prosperitas Baltica“ (juridinio asmens kodas 121675895) 400 Eur (keturis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyti, kad priteista suma mokėtina iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“ (juridinio asmens kodas 303125880) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė