VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 20 d.

                                                             Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei E. P. ir atsakovo UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas  atstovei J. M., 

viešame teismo posėdyje (2024 m. lapkričio 12 d. ir 2024 m. gruodžio 4 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas dėl paveldėtų piniginių lėšų pervedimo, tretieji asmenys J. U. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.      

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 20 d. 13:30 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2024 d. m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-9618 ir jo patikslinimais: DOK-97052, DOK-175593, pateikė šį reikalavimą (ieškinio dalykas):

1) įpareigoti UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą, ir pervesti į VMI depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, valstybės paveldėtas po R. U. mirties pinigines lėšas, esančias Allianz Lietuva gyvybės draudimas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526 (t. y. 1/2 dalį UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų (pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526), nurodytų 2023 m. gruodžio 21 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo 2 punkte). Nurodė ieškinio sumą – 1108,88 Eur. 

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais (ieškinio pagrindas):

1.1.  Valstybė, atstovaujama ieškovo, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsniu, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8644-393/2023, Lazdijų rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą ir, šalia kito turto, paveldėjo ½ pensijų fondų vienetų, esančių R. U. sutuoktinio J. U. vardu atsakovo atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526. Palikimo perėjimo valstybei liudijime išdėstyta, kad šalia kito paveldimo turto, kuriam išduotas šis liudijimas, paveldima 1/2 dalis pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų pas atsakovą, pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526, sukauptas turto dydis (duomenys neskelbtini) buvo 2217,76 Eur. Atsakovas iki šiol nepervedė valstybės paveldėtų lėšų dalies, t. y. 1108,88 Eur.

1.2. Atsakovas nepagrįstai atsisako tenkinti ieškovo prašymą pensijų fondo vienetus, esančius J. U. pensijų fondo sąskaitoje Nr. CU00621526, konvertuoti į pinigus ir išmokėti pagal ieškovo pateiktus dokumentus, nes ieškovo veiksmai yra pagrįsti teismo sprendimu ir notaro liudijimu. Teisėtos jos piniginių lėšų paveldėtojos – valstybės, atstovaujamos ieškovo, teisės būtų pažeistos, jeigu paveldėjimo teisių įgyvendinimas taptų priklausomas vien nuo aplinkybių, susijusių su kito pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526 dalyvio – J. U. valios išraiška ar kitų, būtent su juo susijusių, juridinių faktų įvykimu.

1.3. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad po pensijų dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso ir bylos nagrinėjimo metu:

2.1. Atsakovas atsiliepimu (DOK-98923) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti dėl šių argumentų:

1) R. U. mirties faktas ir turto dalių nustatymas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nepadaro R. U. pensijų kaupimo sutarties dalyve jos vyro J. U. pensijų kaupimo sutartyje. Vien tas faktas, kad turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, abiejų sutuoktinių automatiškai nepadaro pensijų kaupimo sutarties dalyviais;

2) R. U. dar esant gyvai, ji nebuvo registruota Dalyvių ir sutarčių registre bendrasavininke/bendradalyve jos vyro J. U. pensijų kaupimo sutartyje Nr. CU00621526. Pensijų kaupimo sutarties dalyviu yra laikomas tik tas asmuo, kurio vardu yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kuris yra įregistruotas Dalyvių ir sutarčių registre. Atitinkamai analogiškai tos pačios nuostatos yra taikomos ir nustačius sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje:

3) ieškovas, kaip R. U. palikimo perėmėjas, įgyja teisę Alytaus apylinkės teismo 2023-11-27 sprendime nurodytoje dalyje į J. U. pensijų kaupimo sąskaitoje esančius pensijų fondų vienetus, tačiau jie gali būti konvertuojami į pinigines lėšas ir išmokami tik Pensijų kaupimo įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka;

4) J. U. sudarytos antros pakopos pensijų kaupimo sutarties pagrindu pensijų fondo dalyviu yra laikomas J. U.. Jo sudaryta pensijų kaupimo sutartis šiai dienai yra galiojanti ir Pensijų kaupimo įstatyme numatyto pagrindo jai pasibaigti nėra;

5) atsakovas nekvestionuoja teismo sprendimo, kuriuo yra nustatytos sutuoktinių turto dalys bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau negali ir neturi jokio teisinio pagrindo pensijų fondo vienetus, esančius J. U. pensijų fondo sąskaitoje Nr. CU00621526 (dabartinis Nr. CU00706814), konvertuoti į pinigus ir išmokėti pagal VMI pateiktus dokumentus, nes J. U. nėra realizavęs savo teisės į pensijų išmoką, o dalinis fondo vienetų konvertavimas ir piniginių lėšų išmokėjimas iš pensijų fondo sąskaitos nėra nustatytas pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir būtų neteisėtas;

2.2. Ieškovas dubliku  (DOK-107393) palaikė ieškinį, pažymėjo, kad:

1) akivaizdu, kad Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta ir patvirtinta, kad R. U. be kito turto, santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 1612,80 pensijų fondų vienetų, pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526. Toks teismo sprendimas buvo priimtas jau po R. U. mirties. Šis faktas (tai, kad R. U. yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto bendrasavininkė kartu su J. U. ir kad jai priklauso ½ turto dalis) nebuvo teismo nustatytas ir pripažintas jai esant gyvai, todėl R. U., būdama gyva ir nebuvo registruota Dalyvių ir sutarčių registre bendrasavininke/bendradalyve jos vyro J. U. pensijų kaupimo sutartyje Nr. CU00621526. Tačiau aukščiau nurodytas Alytaus apylinkės teismo sprendimas įrodo, kad R. U. buvo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų 1612,80 pensijų fondų vienetų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 bendrasavininke (nors, kaip minėta, šis faktas teismo pripažintas po jos mirties);

2) mirus R. U., mirusiajai priklausančio turto paveldėjimo procedūros turėtų būti įgyvendinamos panašia tvarka į tą, kuria būtų paveldima mirus asmeniui, kurio vardu registruota pensijų kaupimo sutartis;

3) susidariusi situacija negali būti analizuojama vien besąlygiškai pažodžiui nagrinėjant PKĮ nuostatas, o turi būti nagrinėjama bendrame susiklosčiusių aplinkybių kontekste įvertinant paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus;

4) nagrinėjamu atveju, ½ pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 sukauptų pensijų fondo vienetų nėra pensijų fondo dalyviui J. U. priklausantis turtas (nes jis yra mirusiai bendrasavininkei R. U. priklausantis turtas), todėl visiškai neaišku, kodėl mirusiajai R. U. priklausiusio turto paveldėjimo aplinkybės turėtų priklausyti nuo asmens, kuris nėra to turto savininkas, valios ar su juo (J. U.) susijusių juridinių faktų įvykimo;

5) jeigu mirus pensijų kaupimo sutarties dalyviui, kurio vardu yra įregistruota pensijų kaupimo sąskaita, būtų paveldima tik jam priklausanti pensijų turto dalis, tai kyla klausimas, kokiu tuomet teisiniu pagrindu remiantis būtų išspręstas jau anksčiau mirusiam sutuoktiniui (atsakovo traktavimu – ne pensijų kaupimo sistemos dalyviui) priklausančios turto dalies pensijų sąskaitoje paveldėjimo klausimas;

6) ieškovas neprašo užbaigti J. U. pensijos kaupimą, jis tik prašo remiantis 2023-12-21 Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, pervesti į VMI sąskaitą valstybės paveldėtas po R. U. mirties pinigines lėšas, esančias Allianz Lietuva gyvybės draudimas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526 (t. y. 1/2 dalį UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų, pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526).

2.3. Atsakovas tripliku (DOK-112222) su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad:

1) pensijų kaupimo sąskaitoje nėra laikomos piniginės lėšos, kurias būtų galima padalinti ir išmokėti, kaip iš banke turimos piniginių lėšų sąskaitos. Pensijų kaupimo dalyviui priklausanti pensijų turo dalis yra išreikšta pensijų fondų vienetais, kurių vertė nuolat kinta, kadangi turtas yra investuojamas. Pensijų turtas, išreikštas pensijų fondo vienetais, gali būti konvertuojamas į pinigines lėšas tik pagal PKĮ 11 str. 5 d. – po dalyvio mirties, bei pagal PKĮ 29 str. 1 d. (Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių) – gavus dalyvio prašymą sudaryti pensijų išmokos sutartį. Šiuo atveju atsakovas yra įpareigotas laikytis teisės aktų nuostatų ir jų pažeisti negali, nes dalinis fondo vienetų konvertavimas ir piniginių lėšų išmokėjimas iš pensijų fondo sąskaitos nėra nustatytas pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir tokios teisės atsakovas neturi. Konvertuoti 1/2 pensijų fondo vienetų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 į pinigus ir juos išmokėti ieškovui bus galima tik suėjus vienam iš nurodytų, teisės aktuose numatytų pagrindų;

2) atsakovo argumentus papildomai pagrindžia ir PKĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kad į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles;

3) tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, tiek teismų praktika patvirtina, kad priverstinio vykdymo veiksmai išieškant iš pensijų fondo lėšų negali būti taikomi;

4) teisės aktuose nėra reglamentuota prašymo išmokėti paveldėtas pinigines lėšas, esant galiojančiai pensijų kaupimo sutarčiai, įgyvendinimo tvarka ir procesas, nėra aišku kaip toks fondo vienetų konvertavimas į pinigines lėšas apskritai turėtų vykti, kokios dienos data pensijų fondo vienetų konvertavimas į pinigines lėšas turėtų būti vykdomas, kokie subjektai turėtų būti informuojami, kadangi Dalyvių ir sutarčių registrą valdo ir tvarko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kokias teises šiame procese įgytų pensijų fondo dalyvis bei pati valstybė, kadangi pensijų kaupimas vykdomas ne tik pensijų dalyvio lėšomis bet ir valstybės lėšomis, ir kt.;

2.4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (DOK-171164 ir DOK-175608) pažymėjo, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškino, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1037, II skyriaus nuostatomis, Fondo valdyba yra Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro (toliau - Registras), kuriame registruojami duomenys apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokų sutartis valdytoja ir tvarkytoja, bei vykdo pensijų kaupimo įmokų, mokamų pensijų kaupimo dalyvio lėšomis, kurias apskaičiuoja pensijų kaupimo dalyvio draudėjas (Įstatymo 8 ir 12 str.), ir skatinamųjų pensijų kaupimo įmokų mokamų iš valstybės biudžeto lėšų (Įstatymo 8 str. ir 12 str.) pervedimą į pensijų kaupimo fondus (iki 2018-12-31 ir valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų dalį – Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 str. 5 d. ir 4 str.);

2) remiantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, 8 straipsniu, 11 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 12 straipsniu, Fondo valdyba, remdamasi Dalyvių registro duomenimis tik perveda dalyvių draudėjų (darbdavių) priskaičiuotas pensijų kaupimo įmokas į pensijų fondų sąskaitas, o pensijų kaupimo dalyviams sąskaitas atidaro ir jas tvarko pensijų kaupimo bendrovės. Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais ir į šį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvio prievoles. Fondo valdyba negauna išmokų iš pensijų kaupimo dalyvių sąskaitų ir nedalyvauja sukaupto turto dalybose, šiuo atveju – kai pensijų kaupimo dalyvis miršta;

3) Alytaus apylinkės teismo sprendimo 2 punktas dėl ½ dalies pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 paveldėjimo niekaip nesusijęs su Fondo valdybos ar Registro veikla, kadangi remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis pensijų kaupimo sąskaitose esantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais pensijų kaupimo bendrovė, šiuo atveju UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas;

4) vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 6 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatomis, teisę tapti dalyviu turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), o taip pat pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Registre. Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi kai pensijų kaupimo dalyvis miršta. Taigi, velionė R. U. pensijų kaupime dalyvavo nuo 2004-01-01 (pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00578082) ir jos dalyvavimas pensijų kaupime (Registre) buvo išregistruotas (duomenys neskelbtini) UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas (pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00578082) teikimu dėl pensijų kaupimo dalyvio mirties;

5) įvykdžius prievolę pagal 2023-12-21 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 7091 3 punktą, kitų pasekmių dėl paveldėjimo Alytaus apylinkės teismo sprendimas Fondo valdybai nesukelia. Pensijų kaupimo sąskaitose esantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais pensijų kaupimo bendrovė, šiuo atveju UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas pagal sutartį Nr. CU00578082 ir pagal sutartį Nr. CU00621526, mirus R. U. ir teisės aktų nustatyta tvarka Registre išregistravus jos dalyvavimą pensijų kaupime, Fondo valdyba negauna išmokų iš pensijų kaupimo dalyvių sąskaitų ir nedalyvauja sukaupto turto dalybose ir tokiu būdu šioje byloje priimtas sprendimas neturės įtakos Fondo valdybos teisėms ir pareigoms.

2.5. Atsakovas papildomai paaiškino (DOK-179411), kad:

1) gavęs 2024-01-17 VMI pateiktą reikalavimą išmokėti paveldėtas lėšas kartu su Alytaus

apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8644-393/2023, atsakovas jokių veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo imtis, t. y. negalėjo atskirti R. U. priklausančio turto, nurodyto Alytaus apylinkės teismo sprendime iš jos sutuoktinio sudarytos pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526, nes toks veiksmas nėra numatytas teisės aktuose. Įstatymas ir kiti pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės dalį turto išimti, atskirti, užšaldyti ar kitaip apriboti. Pensijų turtas yra kaupiamas fondo vienetais, o ne pinigais. Negalėjo įvykdyti VMI prašymo pensijų fondo vienetus, esančius J. U. pensijų fondo sąskaitoje Nr. CU00621526, konvertuoti į pinigus ir išmokėti pagal VMI pateiktus dokumentus, nes J. U. nėra realizavęs savo teisės į pensijų išmoką, o dalinis fondo vienetų konvertavimas ir piniginių lėšų išmokėjimas iš pensijų fondo sąskaitos nėra nustatytas pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir yra neteisėtas;

2) valstybei pereinanti turto dalis (1108,88 Eur.) galės būti išmokėta tik po dalyvio J. U. mirties;

3) atsakovas nėra įgijęs be teisinio pagrindo pensijų turto, neturi nuosavybės teisės į J. U. sukauptą pensijos turtą, o jį valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisės pagrindais. Todėl atsakovas remiantis CK 6.237 straipsnio nuostatomis, neturi pagrindo grąžinti pensijų turto J. U. ar VMI;

4) teisės aktuose nėra reglamentuota prašymo išmokėti paveldėtas pinigines lėšas, esant galiojančiai pensijų kaupimo sutarčiai, įgyvendinimo tvarka ir procesas, nėra aišku kaip toks fondo vienetų konvertavimas į pinigines lėšas apskritai turėtų vykti, kokios dienos data pensijų fondo vienetų konvertavimas į pinigines lėšas turėtų būti vykdomas, kokias teises šiame procese įgytų pensijų fondo dalyvis bei pati valstybė, kadangi pensijų kaupimas vykdomas ne tik pensijų dalyvio lėšomis bet ir valstybės lėšomis, ir kt. Nesant teisinio reglamentavimo atsakovas savo iniciatyva negali ir neturi teisės pažeisti šiai dienai galiojančių teisės aktų nuostatų.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, pažymėjo, kad valstybė paveldėjo po R. U. mirties pinigines lėšas, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526 ir jos turi būti pervedamos ieškovui. Valstybė yra teisėta savininkė minėtų lėšų, tai yra nustatyta teismo sprendimu, kuris turi būti vykdomas. Taikytinos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos. Todėl teisinio apibrėžtumo principas užtikrina valstybės teisę gauti lėšas dabar, o ne kai jas įgys teisę gauti J. U..

3.2. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė teismui teiktus paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad supranta, kad teismo sprendimas yra vykdytinas, tačiau teisinis reguliavimas neaptaria, kaip atsakovas turėtų pervesti ieškovui jo prašomas lėšas, nesant tvarkos ar teismo sprendimo gali būti pažeistos trečiojo asmens J. U. teisės ir teisėti interesai.

3.3. Tretieji asmenys teismo posėdžiuose nedalyvavo, jiems buvo tinkamai apie tesimo posėdžius pranešta.

3.5. Baigiamųjų kalbų metu.

1) ieškovo atstovė iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį tenkinti;

2) atsakovo atstovė iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį atmesti.  

II. Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. (duomenys neskelbtini) mirė R. U., o jos buvęs sutuoktinis J. U. 2023 m. birželio 9 d. atsisakė priimti R. U. palikimą (priedas prie į bylos ePDF failus neskaitmenizuojamo DOK-175593).

4.2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8644-393/2023 (e. t. 1, b. l. 29-32, 34-37) nusprendė, kad R. U., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. U. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: <...> UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas pensijų sąskaitoje yra sukaupta <...> 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 <...>.  

4.3. 2023 m. gruodžio 21 d. notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (e. t. 1, b. l. 7, 21, 22, 26), kurio 2 punkte nustatyta, kad valstybei paveldėjimo teise pereina – 1/2 dalis J. U. pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų UAB Allianz Lietuva gyvybės draudime, pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526, sukauptas turto dydis (duomenys neskelbtini) buvo 2217,76 Eur, pagal 2023-02-14 UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo išduotą pažymą Nr. CU00621526.

4.4. 2023 m. gruodžio 21 d. notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą (priedas prie į bylos ePDF failus neskaitmenizuojamo DOK-175593) J. U., kuriame pažymėta, kad J. U. priklauso ½ lėšų pagal R. U. pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00578082.

4.5. Pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų <...> 1612,80 vnt., pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 dalyviu buvo įregistruotas J. U. (e. t. 1, b. l. 185-186). Atsakovas yra atlikęs ginčo dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų konvertavimą į pinigus ir ginčo tarp šalių nebuvo (UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo 2023-02-14 pažyma Nr. CU00621526 teismui nebuvo pateikta), t. y. valstybės paveldėto turto dalies vertė 1108,88 Eur.

4.6. 2024 m. kovo 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą (e. t. 1, b. l. 18-25) informuodamas apie paveldėjimą. Atsakovas 2024 m. kovo 6 d. atsisakė valstybei pervesti jos paveldėtas lėšas (e. t. 1, b. l. 11-12).

4.7. R. U. nebuvo registruota pensijų sistemos dalyve pagal J. U. pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 (Sodros paaiškinimai, DOK-175608).

4.8. J. U. pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526 numeris pasikeitė, nes J. U. 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 23 d. keitė pensijų kaupimo fondų bendroves, t. y. naujas J. U. pensijų kaupimo sutarties numeris yra Nr. CU00706814 (žr. atsakovo paaiškinimus, e. t. 1, b. l. 188-189).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja ieškovo iškeltų reikalavimų apimtyje. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to – ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą pervesti ieškovui valstybės paveldėtas po R. U. mirties pinigines lėšas – 1108,88 Eur, buvusias atsakovo valdomoje J. U. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini. 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo patikslintas reikalavimas – įpareigoti UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas tenkinti VMI prašymą, ir pervesti į VMI depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, valstybės paveldėtas po R. U. mirties pinigines lėšas, esančias Allianz Lietuva gyvybės draudimas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526 (t. y. 1/2 dalį UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimo pensijų kaupimo sąskaitoje esančių lėšų (pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526), nurodytų 2023 m. gruodžio 21 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo 2 punkte), tenkintinas, įpareigojant atsakovą per septynias darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti ieškovui 1108,88 Eur, nes atsakovas neturi pagrindo laikyti J. U. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00621526 buvusių ir valstybės paveldėtų 1108,88 Eur lėšų, todėl privalo jas grąžinti ieškovui.

6.1.Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika: 

1) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams;

2) teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis);

3) CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.)‘

4) aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad <...> jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011);

6.2. Nagrinėjamu atveju:

1) tarp šalių nėra ginčo, kad valstybė paveldėjo 1/2 dalį J. U. pensijų kaupimo sąskaitoje UAB Allianz Lietuva gyvybės draudime esančių lėšų (1108,88 Eur), kad pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526, kad sukauptas turto dydis (duomenys neskelbtini) buvo 2217,76 Eur; 

2) nustatyta (žr. šio sprendimo 4 punktą), kad atsakovas pagrįstai tvarkė valstybės paveldėtas 1108,88 Eur lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 iki 2024 m. kovo 13 d. (1 ir 7 darbo dienos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas). Tačiau valstybei, atstovaujamai ieškovo, 2023 m. gruodžio 21 d. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir ieškovui 2024 m. kovo 4 d. kreipusis į atsakovą, atsakovas nuo 2024 m. kovo 13 d. (įskaitytinai) neturi teisinio pagrindo ilgiau tvarkyti R. U. lėšų  (1108,88 Eur),  esančių pas atsakovą ir sukauptų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526 iki (duomenys neskelbtini); 

3) atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis 2024 m. kovo 6 d. (e. t. 1, b. l. 11-12) nepagrįstai atsisakė pervesti ieškovui 1108,88 Eur iš pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526, nes atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos neriboja įpėdinio teisės gauti paveldėto turto minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta tvarka, net jeigu  mirusysis ir nebuvo oficialiai registruotu pensijų kaupimo fondo dalyviu (pensijų kaupimo fondo dalyvio sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje). Priešingai, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra pateiktos minėto įstatymo straipsnio dalies antrame ir trečiame sakiniuose, nenustato, kad paveldėtas turtas gali būti tik formaliai registruoto pensijų kaupimo fondo dalyvio, t. y. minėtos dalies antrasis sakinys nustato, kad paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, o trečiasis sakinys nustato, kad pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir <...> išmoka įpėdiniams. Atitinkamai minėta norma yra pakankama ją aiškinti ir taikyti taip, kad mirus asmeniui ir nustačius, kad jam priklausė lėšos kito pensijų kaupimo fondo dalyvio sąskaitoje, kurioje mirusysis nėra ar nebuvo įregistruotas dalyviu, pensijų kaupimo bendrovė privalo gyvojo pensijų kaupimo fondo dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus (pagal paveldėjimo liudijime nurodytas proporcijas) konvertuoti į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmokėti įpėdiniams. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kaip nurodė atsakovas, nes taip nebūtų įvykdytos minėtos dalies nuostatos, kad paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus dienos bei paneigta įpėdinio teisė gauti palikimą. Pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigus diena negali būti nukeliama gyvojo pensijų kaupimo fondo dalyvio mirties ar išėjimo į pensiją dienai, nes toks aiškinimas neatitiktų sąlygos, kad pensijų kaupimo bendrovė pradeda veikti gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte; 

2) spręstina, kad atsakovo elgesys nepervedant ieškovui atsakovo valdomų R. U. lėšų dalies, pervestų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. CU00621526, t. y. 1108,88 Eur, nėra pateisinamas nei Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nei CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas nors teisėtai valdė valstybei priklausančią 1108,88 Eur sumą po R. U. mirties iki 2024 m. kovo 13 d., tačiau tokią teisę prarado 2024 m. kovo 13 d., nes paveldėtojas į jį kreipėsi ir atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Atitinkamai laikytina, kad atsakovas turi pareigą įvykdyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas ir per septynias darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pervesti ieškovui jo reikalaujamą 1108,88 Eur sumą konvertuotą iš J. U. pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526 (naujas sutarties numeris Nr. CU00706814) pensijų fondo vienetų.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

7.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

8. Dėl žyminio mokesčio:

8.1. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis);

8.2. Nagrinėjamu atveju patenkintas vienas ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl įpareigojimo pervesti lėšas, todėl už jį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Byloje mokėtino 110 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra išieškotinos 33,15 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. žyma apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai ir atsakovą UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas (j. a. k. 111744827) įpareigoti įvykdyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas ir per septynias darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pervesti ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (depozitinė sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB Šiaulių banke) 1108,88 Eur (vieno tūkstančio šimto aštuonių eurų 88 centų) sumą konvertuotą iš J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00621526 (naujas sutarties numeris Nr. CU00706814) pensijų fondo vienetų. 

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB Allianz Lietuva gyvybės draudimas (j. a. k. 111744827) 33,15 Eur (trisdešimt tris eurus 15 centų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, iš viso 143,15 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 15 centų). Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Romualdas Gylys