Baudžiamoji byla Nr. 1A-73/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.14.5.1

 

LIETUVOS Apeliacinis teismas

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 14 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Albino Bielskio, Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorams D. B., U. V.,

gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Linui Vasiliauskui,

nuteistiesiems J. K., U. L., A. M.,

specialistei Kristinai Laurinavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. bei nuteistojo U. L. ir jo gynėjo advokato Lino Vasiliausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo :

J. K. (J. K.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1999 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. 1 – 555 redakcija) 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario – 2004 m. kovo mėnesių UAB ,,V“ epizodas), BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo – 2004 m. kovo mėnesių UAB ,,L“ epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

U. L. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. M., M. K. (M. K.), V. J., o juridiniai asmenys UAB ,,V“ ir UAB ,,L“, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.     

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis J. K. nuteistas už tai, kad 2003 metų vasario mėnesio – 2004 metų vasario mėnesio laikotarpiu, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „V“ ir UAB „L“ vadybininku A. M., UAB „V“ direktoriumi, 2003 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu su buvusiu UAB „L“ direktoriumi, 2003 metų balandžio mėnesio – 2004 metų kovo mėnesio laikotarpiu su buvusiu UAB „L“ valdybos pirmininku M. K., 2003 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu su buvusiu UAB „L“ komercijos direktoriumi, 2003 metų balandžio mėnesio - 2004 metų kovo mėnesio laikotarpiu su buvusiu UAB „L“ direktoriumi V. J., R. R. įmonės „R“ savininku R. R., UAB „R“ direktoriumi E. J., V. Ž., UAB „L“ projektų vadovu U. L., UAB „S“ direktoriumi J. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-01-27 teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „L“ direktorius R. J., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2 apylinkės teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitaręs, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotas UAB „L“, UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras, UAB „V“, UAB „L“, R. R. įmonės „R“, UAB „R“, UAB „L“, UAB „S“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, iš anksto žinodamas, kad UAB „L“, UAB ,,P“ yra naudojamos tik tam, kad šių bendrovių vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoriai tarp UAB „V“ ir UAB „L“ bei UAB „P“, tarp UAB „L“ ir UAB „L“ bei UAB „P“, tarp R. R. įmonės „R“ ir UAB „L“, tarp UAB „R“ ir UAB „L“, tarp UAB „L“ ir UAB „P“, tarp UAB „S“ ir UAB „P“ neįvyks, o būtent:

J. K. 2003 metų vasario mėnesio laikotarpiu, pagal UAB „V“ vadybininko A. M. prašymą už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „V“ fiktyvius paskirstymo punkto įrenginių remonto paslaugų pardavimo dokumentus, paruošė fiktyvią 2003-01-03 sutartį Nr.03/01 tarp UAB „V“ ir UAB „L“, pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „V“ ir UAB „L“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė J. K. paruoštoje 2003-01-03 sutartyje Nr. 03/01, įrašė į UAB „L“ 2003-01-31 PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239759 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „L“ atliko bendrovei „V“ paskirstymo punkto įrenginių remonto paslaugas bendrai 23434,80 Lt sumai, tame tarpe PVM - 3574,80 Lt sumai, į UAB „L“ 2003-02-04 kasos pajamų orderį LAC 0698886 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LBG Nr. 5239759, išmokėjo 9934,80 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC 0698887 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239759, išmokėjo 7000 Lt, į UAB „L“ 2003-02-27 kasos pajamų orderį LAC 0698888 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LBG Nr.5239759, išmokėjo 7000 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. už 470 Lt atlygį perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus. J. K., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „L“ pridėtinės vertės atliekant paskirstymo punkto įrenginių remonto paslaugas nesukūrė, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, perdavė šiuos suklastotus dokumentus A. M., kuris perdavė šiuos suklastotus dokumentus M. K. M. K. pasirašius 2003-01-03 sutartyje Nr.03/01 tarp UAB „V“ ir UAB „L“ bei patvirtinus UAB „V“ antspaudu, ir nurodžius UAB „V“ vyr. buhalterei A. S. įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą UAB „L“ 2003-01-31 PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239759, UAB „V“ buhalterija įtraukė į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LBG Nr. 5239759 bendrai 23434,80 Lt sumai, tame tarpe PVM - 3574,80 Lt sumai, o tuo pačiu ir 3574,80 Lt į UAB „V“ 2003 metų sausio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 3574,80 Lt sumai sumažinant UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. M. K. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis ir 2003-02-25 UAB „V“ finansininkai pateikė šią PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 3574,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, 2003 metų vasario - balandžio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. R. firmos ,,R“ savininku R. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, iš anksto susitaręs, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, R. R. įmonės „R“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotą UAB ,,L“ PVM sąskaitą - faktūrą, žinodamas, kad UAB „L“ yra naudojama tik tam, jog šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, jog sandoriai tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ neįvyks, iš R. R. gavo PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 6737471 7330,84 Lt sumai bei 1319,55 Lt PVM sumai su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad R. R. firma ,,R“ parduoda UAB „L“ statybines prekes bendrai 8650,39 Lt, 2002-11-20 statybos rangos darbų sutartį tarp R. R. firmos „R“ ir UAB ,,L“ dėl statybos - remonto darbų patalpose (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad vykdytojas - UAB „L“ įsipareigoja atlikti sandėliavimo pastato antžeminės dalies remonto darbus, 2002-11-20 lokalinę sąmatą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad rangovas UAB „L“ užsakovui R. R. firmai „R“ atliks patalpų remonto darbus už 35222 Lt, 2003 metų sausio mėnesio atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „L“ atstovas R. J. pridavė, o R. R. firmos „R“ savininkas R. R. priėmė darbus numatytus sutartyje ir lokalinėje sąmatoje, bei, vykdydamas R. R. prašymą pateikti fiktyvius statybos - remonto paslaugų pardavimo dokumentus, 2003-02-18 pateikė šiuos suklastotus dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, 2003-02-18 pasirašė PVM sąskaitoje - faktūroje LEA Nr. 6737471 7330,84 Lt sumai bei 1319,55 Lt PVM sumai, 2003-03-03 surašė bei pasirašė UAB „L“ PVM sąskaitą -faktūrą serija LBG Nr. 5239761 bendrai 35222 Lt sumai, tame tarpe PVM - 5372,85 Lt sumai, pasirašė 2002-11-20 statybos rangos darbų sutartyje tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ dėl statybos - remonto darbų patalpose (duomenys neskelbtini), 2002-11-20 lokalinėje sąmatoje remonto darbams už 35222 Lt, 2003 metų sausio mėnesį 2002-11-20 statybos rangos darbų sutarties atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus. J. K., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „L“ sandėliavimo pastato (duomenys neskelbtini) antžeminės dalies remonto darbų neatliko, pridėtinės vertės nesukūrė, perdavė šiuos suklastotus dokumentus R. R. R. R. pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą R. R. firmos „R“ PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr.6737471 7330,84 Lt sumai ir 1319,55 Lt PVM sumai, tuo 2003 metų sausio mėnesį padidinęs 1319,55 Lt sumai mokėtiną PVM, įtraukė į R. R. firmos „R“ apkaitą UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr.5239761 bendrai 35222 Lt sumai, tame tarpe PVM - 5372,85 Lt sumai, o tuo pačiu ir 5372,85 Lt į R. R. įmonės „R“ 2003 metų vasario mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu viso 4053,30 Lt sumai sumažinant R. R. įmonės „R“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, patvirtino parašu 2003 metų vasario mėnesio deklaracijos žinomai melagingus duomenis ir R. R. firma „R“ pateikė šią deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule R. R. įmonės „R“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 4053,30 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, 2003 metų kovo - birželio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. paruošus, pasirašius ir perdavus A. M. fiktyvią 2003-01-04 sutartį Nr.03/02 tarp UAB ,,V“ ir UAB ,,L“ dėl ventiliacijos įrengimo 33 spaudos kioskuose, ir nurodžius A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvius paslaugų, nurodytų 2003-01-04 sutartyje, pardavimo dokumentus, ir A. M. perdavus J. K. fiktyvią 2003-01-04 sutartį Nr.03/02 tarp UAB „V“ ir UAB „L“ bei nurodžius pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, J. K. pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „V“ ir UAB „L“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2003-01-04 sutartyje Nr. 03/02, įrašė į UAB „L“ 2003-03-31 PVM sąskaitą- faktūrą LBG Nr. 5239767 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „L“ atliko bendrovei „V“ ventiliacijos įrengimo darbus bendrai 113945,04 Lt sumai, tame tarpe PVM - 17381,45 Lt sumai, į UAB „L“ 2003-04-17 kasos pajamų orderį LAC Nr. 0698914 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ 2003-04-30 kasos pajamų orderį LAC Nr. 0698920 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698924 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698925 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698926 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LBG Nr. 5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr. 0698927 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698928 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698929 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr. 0698932 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239767, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „L“ kasos pajamų orderį LAC Nr.0698931 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 6945,04 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. už 2270 Lt atlygį perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus. J. K., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „L“ pridėtinės vertės už ventiliacijos įrengimo darbus nesukūrė, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė šiuos žinomai suklastotus dokumentus A. M., kuris perdavė šiuos suklastotus dokumentus M. K. M. K. nurodžius įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą UAB „L“ 2003-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239767, kasos pajamų orderius LAC Nr.0698914, LAC Nr.0698920, LAC Nr.0698924, LAC Nr.0698925, LAC Nr.0698926, LAC Nr.0698927, LAC Nr.0698928, LAC Nr.0698929, LAC Nr.0698932, LAC Nr.0698931 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.5239767, išmokėjo 113945,04 Lt, UAB „V“ buhalterija įtraukė į apskaitą žinomai suklastotą UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr.5239767 bendrai 113945,04 Lt sumai, tame tarpe PVM - 17381,45 Lt sumai, o tuo pačiu ir 17381,45 Lt į UAB „V“ 2003 metų kovo mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 17381,45 Lt sumai sumažinant UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, bei šią deklaraciją UAB „V“ finansininkai 2003-03-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „V“ naudai, įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 17381,45 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų kovo mėnesio 19 d. - 2003 metų balandžio mėnesio 10 d. laikotarpiu, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „R“, įmonės kodas 8138019, direktoriumi E. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-01-27 teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „L“ direktorius R. J., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotą UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą UAB „R“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,L“ jokios veiklos nevykdo, yra naudojama tik tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoriai tarp UAB „R“ ir UAB „L“ neįvyks, J. K. gavo iš E. J. fiktyvią 2003-02-03 Rangos darbų sutartį tarp UAB „R“ ir UAB „L“ dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbų, sąmatą Nr.1 bendrai 33197,27 Lt sumai, 2003-04-07 darbų perdavimo - priėmimo aktą su 2003-03-03 sutarties data ir 2003-04-07 darbų perdavimo - priėmimo aktą su 2003-02-03 sutarties data, 2003-04-09 nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „R“ ir UAB „L“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2003-02-03 rangos darbų sutartyje tarp UAB „R“ ir UAB „L“ dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbų, sąmatoje Nr.1 bendrai 33197,27 Lt sumai, 2003-04-07 darbų perdavimo - priėmimo akte su 2003-03-03 sutarties data, 2003-04-07 darbų perdavimo - priėmimo akte su 2003-02-03 sutarties data, įrašė į UAB „L“ 2003-04-07 PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239769 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „L“ atliko bendrovei „R“ statybos remonto darbus bendrai 33197,27 Lt sumai, tame tarpe PVM -5063,99 Lt sumai, į UAB „L“ kasos pajamų orderius 2003-04-07 LAC 0698906 ir 2003-04-08 LAC 0698911 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „R“ už paslaugas sumokėjo UAB ,,L“ grynais pinigais 33197,27 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu. J. K., už 655 Lt piniginį atlygį gavęs iš R. T. ir L. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „L“ pridėtinės vertės už patalpų esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus perdavė E. J., kuris pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr. 5239769 bendrai 33197,27 Lt sumai, tame tarpe PVM - 5063,99 Lt sumai, o tuo pačiu ir 5063,99 Lt į UAB „R“ 2003 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 5063,99 Lt sumai sumažinant UAB „R“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, bei šią deklaraciją UAB „R“ atstovams pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „R“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 5063,99 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. paruošti, pasirašyti ir perduoti A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutartį Nr.003/01 tarp UAB „L“ ir UAB „L“, pagal kurią UAB „L“ įsipareigoja 2003 metų sausio - gruodžio mėnesių laikotarpiu vykdyti UAB „L“ leidinių pervežimo paslaugas iš skirstymo punkto tarpusavyje suderintais adresais, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti per A. M. fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, V. J. perdavus A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutartį Nr. 003/01 ir nurodžius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvius paslaugų pagal šią sutartį pardavimo dokumentus, A. M. perdavė J. K. 2003-01-03 sutartį Nr.003/01 bei nurodė pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, po ko, J. K. pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „L“. Po to, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, 2003-03-31 pasirašė 2003-01-03 sutartyje Nr. 003/01, įrašė į UAB „L“ 2003-03-31 PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239766 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „L“ 2003 metų pirmajame ketvirtyje atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 15914,61 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2427,66 Lt sumai, į UAB „L“ 2003-03-31 kasos pajamų orderį LAC 0698902 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“ atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LBG Nr. 5239766 išmokėjo 15914,61 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus. J. K., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, UAB „L“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. V. J., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, M. K. nurodymu, įtraukė žinomai suklastotus UAB „L“ dokumentus į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, pasirašė UAB „L“ 2003-03-31 PVM sąskaitos - faktūros LBG Nr. 5239766 antrajame egzemplioriuje, o pirmąjį egzempliorių pateikė į UAB „L“ buhalteriją ir nurodė UAB „L“ buhalterijai įtraukti į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,L“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LBG Nr. 5239766. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą PVM sąskaitą – faktūrą serija LBG Nr. 5239766, bendrai 15914,61 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2427,66 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2427,66 Lt į UAB „L“ 2003 metų kovo mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 2427,66 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šią deklaraciją UAB „L“ finansininkai 2003-04-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2427,66 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų birželio - liepos mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. paruošti, pasirašyti ir perduoti A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutartį Nr.003/01 tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl leidinių pervežimo iš skirstymo punkto tarpusavyje suderintais adresais bei už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti per A. M. fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, V. J. perdavus A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutartį Nr.003/01 ir nurodžius pateikti fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, A. M. perdavė J. K. 2003-01-03 sutartį Nr.003/01 bei nurodė už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, po ko, J. K. pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, 2003-07-01 pasirašė 2003-01-03 sutartyje Nr. 003/01, įrašė į UAB „P“ 2003-06-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057854 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 15914,61 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2427,66 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-07-07 kasos pajamų orderį LAE 327883 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057854, išmokėjo 9900 Lt, į 2003-07-08 kasos pajamų orderį LAE 327884 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057854, išmokėjo jam 6014,61 Lt, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus. J. K., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo 2003 metų birželio mėnesio paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. V. J., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, M. K. nurodymu, įtraukė į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus UAB „P“ dokumentus, pasirašė UAB „P“ 2003-06-30 PVM sąskaitoje - faktūroje LEA Nr. 9057854, kasos pajamų orderiuose LAE Nr. 32883 ir LAE Nr. 32884 ir pateikė šiuos dokumentus į įmonės buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LEA Nr. 9057854 bendrai 15914,61 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2427,66 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2427,66 Lt į UAB „L“ 2003 metų birželio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 2427,66 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-07-24 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2427,66 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų liepos - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. paruošti, pasirašyti ir perduoti A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutarties Nr.003/01-2 tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl leidinių pervežimo 2003-07-01 priedą Nr.1 dėl PVM sąskaitos - faktūros 4495,65 Lt sumai bei PVM pateikimo kiekvieną mėnesį, V. J. perdavus A. M. fiktyvią 2003-01-03 sutarties Nr.003/01-2 tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl leidinių pervežimo 2003-07-01 priedą Nr.1 ir nurodžius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, A. M. perdavė J. K. 2003-01-03 sutarties Nr.003/01 203-07-01 priedą bei nurodė kiekvieną mėnesį už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, po ko, J. K. pateikė šį sutarties priedą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė kiekvieną mėnesį įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po to, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2003-01-03 sutarties Nr. 003/01 priede Nr.1, įrašė į UAB „Paladė ir Ko“ 2003-07-31 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057867 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų liepos mėnesį atliko bendrovei ,,L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-08-05 kasos pajamų orderį LAE 327890 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057867, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo 2003 metų liepos mėnesį paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po to, A. M. perdavė šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-08-05 Nr. 675-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB ,,P“ PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057867 ir kasos pajamų orderį LAE 327890, ir nurodė šiuos UAB ,,P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 9057867 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų liepos mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 2427,66 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-07-24 šią deklaraciją UAB „L“ finansininkai pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, ir A. M. nurodžius J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“ 2003 metų rugpjūčio mėnesį, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų rugpjūčio mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnas R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2003-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057888 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų rugpjūčio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB ,,P“ 2003-09-10 kasos pajamų orderį LAE 327897 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr.9057888, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo 2003 metų rugpjūčio mėnesį paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po ko, A. M. perdavė šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-09-10 Nr.764-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB ,,P“ PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057888 ir kasos pajamų orderį LAE 327897, ir nurodė šiuos UAB ,,P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijas įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr.9057888 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-09-25 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, ir A. M. J. K. nurodžius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“ 2003 metų rugsėjo mėnesį, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų rugsėjo mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnas R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2003-09-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr.9057901 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų rugsėjo mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-09-30 kasos pajamų orderį LAE 327919 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr.9057901, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po ko, A. M. perdavė šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-09-30 Nr. 883-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB ,,P“ PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr.9057901 ir kasos pajamų orderį LAE 327919, ir nurodė šiuos UAB ,,P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,P“ PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057901 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-10-23 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų rugsėjo - gruodžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. paruošus, pasirašius ir perdavus A. M. fiktyvią 2003-06-26 sutartį Nr. 03/03 su žinomai melagingais duomenis apie tai, kad UAB „P“ įsipareigoja atlikti bendrovei „V“ 20 vnt. spaudos kioskų remonto darbus bendrai 26738,80 Lt sumai, ir nurodęs A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvius paslaugų, nurodytų 2003-06-26 sutartyje pardavimo dokumentus, A. M. pateikė J. K. fiktyvią 2003-06-26 sutartį Nr. 03/03 ir nurodė pateikti fiktyvius paslaugų, nurodytų 2003-06-26 sutartyje, pardavimo dokumentus, po ko, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų rugsėjo mėnesį įvykusią operaciją tarp UAB „V“ ir UAB „P“. Po ko, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnas R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2003-06-26 sutartyje Nr. 03/03, įrašė į UAB „P“ 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057895 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „V“ spaudos kioskų remonto darbus bendrai 26738,80 Lt sumai, tame tarpe PVM - 4078,80 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-10-01 kasos pajamų orderį LAE 0327916 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057895, išmokėjo 7000 Lt, į UAB ,,P“ 2003-11-12 kasos pajamų orderį LAE 0327915 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057895, išmokėjo 7000 Lt, į UAB „P“ 2003-12-04 kasos pajamų orderį LAE 0327945 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057895, išmokėjo 7000 Lt, į UAB „P“ 2003-12-22 kasos pajamų orderį LAE 0327970 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057895, išmokėjo 5738,80 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. už 540 Lt piniginį atlygį perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už remonto paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M.. Po to, M. K., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, nurodė šiuos UAB „P“ dokumentus įtraukti į UAB „V“ buhalteriją. UAB „V“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,P“ PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr.9057895, bendrai 22660 Lt sumai, tame tarpe PVM - 4078,80 Lt sumai, o tuo pačiu ir 4078,80 Lt į UAB „V“ 2003 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 4078,80 Lt sumai sumažinant UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, M. K. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-10-23 UAB „V“ finansininkai pateikė šią deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 4078,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų rugsėjo - gruodžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su E. J., V. Ž., UAB „L“ vadybininku U. L., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teismo teisėjo nutartis), kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., žinodamas, kad UAB „P“ jokios veiklos nevykdo, yra naudojama tik tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims legalizuojant prekes; paslaugas, kad sandoriai tarp UAB „P“ ir UAB „L“ neįvyks, iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudojant suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą, UAB „L“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, po ko, E. J. paruošė ir 2003-09-30 perdavė J. K. 2003-09-01 sutartį, pagal kurią UAB „L“ užsako pagaminti 220 min. video projekcijas už 12756 Lt ir PVM sumą. J. K., vykdydamas E. J. prašymą, kuris buvo gautas iš UAB „L“ vadybininko U. L. per V. Ž., pateikti žinomai suklastą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo, už iš anksto sutartą apie 1000 Lt atlyginimą, 2003-09-30 perdavė šią 2003-09-01 sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir nurodė įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, 2003-10-01 R. T., naudojusis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasirašė 2003-09-01 sutartyje tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl 220 min. video projekcijos už 12756 Lt be PVM pagaminimo, įrašė į UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057896 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „L“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15062,70 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2297,70 Lt sumai, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. 2003-10-01 už 280 Lt atlygį perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už video projekcijų gamybos paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus perdavė E. J.. Po ko, pastarasis tą pačią dieną, V. Ž. prašymu, perdavė šiuos dokumentus UAB „L“ vadybininkui U. L. per UAB „L“ biuro administratorę, kuri pagal U. L. reikalavimą, grąžino E. J. 2003-09-01 sutartį tarp UAB „L“ ir UAB ,,P“ dėl 220 min. video projekcijų už 12756 Lt be PVM pagaminimo, UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057896, ir paprašė E. J. pateikti kitą UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje būtų įrašyta atliktų darbų kaina - be PVM 13125 Lt, bei perdavė U. L. surašytą lapelį su nurodyta suma - 13125 Lt. E. J. paruošus 2003-09-01 sutartį, kurioje UAB „L“ užsako pagaminti 220 min. video projekcijas už 13125 Lt bei PVM sumą ir 2003-10-03 pateikus šią sutartį J. K., taip pat grąžinus UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057896, E. J. nurodė J. K. pateikti kitą žinomai suklastą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo 13125 Lt sumai. J. K. 2003-10-06 perdavė šią 2003-09-01 sutartį ir UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057896 bei nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, 2003-10-07 R. T., naudojusis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasirašė 2003-09-01 sutartyje tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, įrašė į UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057899 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „L“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2362,50 Lt sumai, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. 2003-10-07 perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris šiuos suklastotus dokumentus perdavė E. J. 2003-10-07 E. J. perdavė 2003-09-01 sutartį tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2362,50 Lt sumai, V. Ž., kuris sukūrė ir 2003 metų rugsėjo 21-22 d. perdavė 220 min. video projekcijų darbus UAB „L“ atstovams bei 2003 metų lapkričio mėnesį gavo iš UAB „L“ vadybininko U. L. apie 5500 Lt atlyginimą už pateiktą darbą, o 2003-10-07 perdavė UAB „L“ vadybininkui U. L. žinomai suklastotą PVM sąskaitą - faktūrą serija LEA Nr. 9057899. UAB „L“ atsakingiems asmenims šią PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2362,50 Lt sumai, įtraukus į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, o tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB „L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 2362,50 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2003-11-25 UAB „L“ finansininkai pateikė šią deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. J., V. Ž., UAB „L“ projektų vadovu U. L., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

J. K., 2003 metų spalio - lapkričio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, ir A. M. nurodžius J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“ 2003 metų spalio mėnesį, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų spalio mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB ,,P“ 2003-10-31 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057927 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų spalio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-11-10 kasos pajamų orderį LAE 327914 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057927, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po to, A. M. perdavus šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-11-10 Nr. 948-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB ,,P“ PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057927 ir kasos pajamų orderį LAE 327914, ir nurodė šiuos UAB ,,P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr.9057927 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2003-11-25 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule UAB „L“ naudai, įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų lapkričio - gruodžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, A. M. nurodžius J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva 2003 metų lapkričio mėnesį atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų lapkričio mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2003-11-28 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057962 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų lapkričio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-12-04 kasos pajamų orderį LAE 327944 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057962, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po to, A. M. perdavus šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-12-05 Nr. 1030-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB „P“ PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057962 ir kasos pajamų orderį LAE 327944, ir nurodė šiuos UAB „P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr.9057962 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinus UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtinus parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, 2003-12-29 UAB „L“ finansininkams šią deklaraciją pateikus Vilniaus apskrities VMI, darbuotojams, jis veikdamas bendrininkų grupe su V. J., A. M., M. K., FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule UAB „L“ naudai, įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2003 metų gruodžio - 2004 sausio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, A. M. nurodžius J. K. pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“ 2003 metų gruodžio mėnesį, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB ,,P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų gruodžio mėnesį įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2003-12-31 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057989 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų gruodžio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-12-31 kasos pajamų orderį LAE 327971 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057989, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo 2003 metų gruodžio mėnesį paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po ko, A. M. perdavė šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-12-31 Nr. 1102-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB ,,P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 9057989 ir kasos pajamų orderį LAE 327971 bei nurodė šiuos UAB „P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB ,,P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 9057989 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2001-01-26 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2004 metų sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. paruošus, pasirašius ir perdavus A. M. fiktyvią 2003-12-05 sutartį tarp UAB „V“ ir UAB „P“ dėl spaudos kioskų reklaminių šviesdėžių remonto darbų, bei nurodžius A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvius paslaugų, nurodytų 2003-12-05 sutartyje pardavimo dokumentus, A. M. perdavė J. K. 2003-12-05 sutartį bei nurodė už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, kuris pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „V“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2003-12-05 sutartyje, įrašė į UAB „P“ 2003-01-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058009 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „V“ reklaminių šviesdėžių remonto darbus bendrai 51963,22 Lt sumai, tame tarpe PVM - 7926,60 Lt sumai, į UAB „P“ 2004-02-03 kasos pajamų orderį LAE 0327982 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9058009, išmokėjo 5000 Lt, į UAB „P“ 2004-02-10 kasos pajamų orderį LAE 0327985 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058009, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „P“ 2004-02-18 kasos pajamų orderį LAE 0328001 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9058009, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „P“ 2004-03-03 kasos pajamų orderį LAE 0328002 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 9058009, išmokėjo 9900 Lt, į UAB „P“ 2004-03-04 kasos pajamų orderį LAE 0327999 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „V“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9058009, išmokėjo 7363,22 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už reklaminių šviesdėžių remontą nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po ko, M. K., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, nurodė juos įraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. UAB „V“ buhalterijai įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą serija LEA Nr. 9058009 bendrai 51963,22 Lt sumai, tame tarpe PVM - 7926,60 Lt sumai, o tuo pačiu ir 7926,60 Lt į UAB „V“ 2004 metų sausio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 7926,60 Lt sumai sumažinant UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, M. K. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2004-01-25 UAB „V“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „V“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 7926,60 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2004 metų sausio mėnesio 20-22 d. laikotarpiu, Vilniaus mieste, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S“ direktoriumi J. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., vykdydamas UAB „S“ direktoriaus prašymą pateikti UAB „S“ fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „S“ ir UAB „P“ neįvyks, J. K., o 2004-01-20 gavęs iš J. P. UAB „S“ rekvizitus, krautuvo LOCUST 750 remonto darbų pavadinimus, remonto darbų kainą, nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „P“ ir UAB „S“. Po ko, 2004-01-21 R. T., naudojusis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašė į UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058003 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „S“ krautuvo LOCUST 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus bendrai 10900 Lt sumai, tame tarpe PVM -1662,71 Lt sumai, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už krautuvo remontą nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus 2004-01-22 perdavė J. P. Po ko, J. P. pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058003 bendrai 10900 Lt sumai, tame tarpe PVM - 1662,71 Lt sumai, o tuo pačiu ir 1662,71 Lt į UAB „S“ 2003 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijos pirkinio PVM atskaitą, tokiu būdu 1662,71 Lt sumai sumažinant UAB „S“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2004-01-23 UAB „S“ šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „S“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 1662,71 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą;

J. K., 2004 metų vasario - kovo mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. paruošti, pasirašyti ir perduoti A. M. fiktyvią 2004-01-02 sutartį tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl leidinių ir įrangos pervežimo iš (duomenys neskelbtini) Vilniuje sutarties 3.1 p. nurodytus miestus, ir per A. M. gauti fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, V. J. perdavė A. M. fiktyvią 2004-01-02 sutartį tarp UAB „L“ ir UAB „P“ ir nurodė pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus, po ko A. M. perdavė J. K. 2004-01-02 sutartį bei nurodė pateikti fiktyvių paslaugų pardavimo dokumentus. Po to, J. K. pateikė šią sutartį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, ir nurodė įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias operacijas tarp UAB „L“ ir UAB „P“. R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasirašė 2004-01-02 sutartyje, įrašė į UAB „P“ 2004-01-30 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058013 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2004 metų sausio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 3540 Lt sumai, tame tarpe PVM - 540 Lt sumai, į UAB „P“ 2004-02-10 kasos pajamų orderį LAE 327983 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr.9058013, išmokėjo 3540 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. už 110 Lt atlygį perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po ko, V. J., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, nurodė šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterijoje įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą serija LEA Nr. 9058013 bendrai 3540 Lt sumai, tame tarpe PVM - 540 Lt sumai, o tuo pačiu ir 540 Lt į UAB „L“ 2004 metų sausio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 540 Lt sumai sumažinant UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, ir 2001-02-25 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., M. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule, UAB „L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 540 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Tokiu būdu, J. K. 2003 metų vasario - 2004 metų kovo mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „V“ ir UAB „L“ vadybininku A. M., UAB „V“ direktoriumi, 2003 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu su UAB ,,L“ direktoriumi, 2003 metų balandžio mėnesio - 2004 metų kovo mėnesio laikotarpio su UAB „L“ valdybos pirmininku M. K., 2003 metų kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu su UAB „L“ komercijos direktoriumi, 2003 metų balandžio mėnesio - 2004 metų kovo mėnesio laikotarpiu su UAB „L“ direktoriumi V. J., R. R. įmonės „R“ savininku R. R., UAB „R“ direktoriumi E. J., V. Ž., UAB „L“ projektų vadovu U. L., UAB „S“ direktoriumi J. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo, tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-01-27 teikimas Nr. 6s) kaip L. S. ir UAB „L“ direktorius R. J., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., apgaule, UAB „V“, UAB „L“, R. R. įmonės „R“, UAB „R“, UAB „L“, UAB „S“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 56354,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Be to, J. K. nuteistas už tai, kad 2004 metų vasario mėnesio - kovo mėnesio 8 d. laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, A. M. nurodžius J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva 2004 metų vasario mėnesį atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB ,,P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2004 metų vasario mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2004-02-27 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058035 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2004 metų vasario mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 3540 Lt sumai, tame tarpe PVM - 540 Lt sumai, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ leidinių pervežimo paslaugų neatliko bei pridėtinės vertės nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M.. Po to, V. J., gavęs iš A. M. šiuos suklastotus dokumentus, M. K. nurodžius įtraukti žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, nurodė UAB „L“ vyr. buhalterei A. J. įraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą 2004-02-27 UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058035 bendrai 3540 Lt sumai, tame tarpe PVM - 540 Lt sumai, tačiau FNTT pareigūnams 2004-03-08 atlikus kratą UAB „L“ patalpose, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jų valios. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pasikėsino apgaule UAB „L“ naudai panaikinti prievolę sumokėti 540 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų į valstybės biudžetą.

Be to, J. K. nuteistas už tai, kad 2003 metų vasario - balandžio mėnesių laikotarpiu, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-01-27 teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „L“ direktorius R. J., vykdydamas R. R. firmos ,,R“ savininko R. R. prašymą, pateikti R. R. įmonei „R“ fiktyvius statybos - remonto paslaugų pardavimo dokumentus, žinodamas, kad UAB ,,L“ yra naudojama tik tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoriai tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ neįvyks, jis, gavęs iš R. R. 2002-11-20 statybos rangos darbų sutartį tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ dėl statybos - remonto darbų patalpose (duomenys neskelbtini), su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad vykdytojas - UAB „L“ įsipareigoja atlikti sandėliavimo pastato antžeminės dalies remonto darbus, 2002-11-20 lokalinę sąmatą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad rangovas UAB „L“ užsakovui R. R. firmai „R“ atliks patalpų remonto darbus už 35222 Lt, 2003 metų sausio mėn. 2002-11-20 statybos rangos darbų sutarties atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „L“ atstovas R. J. pridavė, o R. R. firmos „R“ savininkas R. R. priėmė darbus numatytus sutartyje ir lokalinėje sąmatoje, 2003-02-18 pateikė šiuos žinomai suklastotus pateikti fiktyvius statybos - remonto paslaugų pardavimo dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, nurodęs įrašyti į UAB „L“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“. Po ko, R. T. 2003-03-03 surašė bei pasirašė UAB ,,L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr. 5239761 bendrai 35222 Lt sumai, tame tarpe PVM - 5372,85 Lt sumai, pasirašė 2002-11-20 statybos rangos darbų sutartyje tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ dėl statybos - remonto darbų patalpose (duomenys neskelbtini), 2002-11-20 lokalinėje sąmatoje remonto darbams už 35222 Lt, 2003 metų sausio mėnesio 2002-11 -20 statybos rangos darbų sutarties atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė R. R. R. R., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad ūkinės operacijos tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ neįvyko, pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr.5239761 29849,15 Lt sumai bei 5372,85 Lt PVM sumai, fiktyvų atsiskaitymą tarp R. R. firmos „R“ ir UAB „L“ pavaizdavus suklastotų UAB „L“ kasos pajamų orderiu 2003-03-30 LAC 0698905 26571,61 Lt sumai, ūkinių operacijų žurnale atvaizdavus 29849,15 Lt išlaidas pagal UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą serija LBG Nr. 5239761, t.y. 29849,15 Lt padidinus sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, įtraukė šiuos duomenis į R. R. firmos „R“ 2003 metų metinę pelno deklaraciją. Tokiu būdu, J. K. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, padėjo R. R. apgaule išvengti 4477 Lt pelno mokesčio.

Be to, J. K. nuteistas už tai, kad 2004 metų sausio 20 d. - 2004 metų rugsėjo 21 d. laikotarpiu, Vilniaus mieste, kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., vykdydamas UAB „S“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus J. P. prašymą pateikti fiktyvius paslaugų pardavimo dokumentus, žinodamas, kad sandoriai tarp UAB ,,S“ ir UAB ,,P“ neįvyks, 2004-01-20 gavęs iš J. P. UAB ,,S“ rekvizitus, krautuvo LOCUST 750 remonto darbų pavadinimus, remonto darbų kainą, nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „P“ ir UAB „S“. Po ko, 2004-01-21 R. T., naudojusis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašė į UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr.9058003 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB „P“ atliko bendrovei „S“ krautuvo LOCUST 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus 9237,29 Lt sumai, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šį žinomai suklastotą dokumentą, kuris 2004-01-22 šį suklastotą dokumentą perdavė J. P. Po ko, J. P., žinodamas, kad remonto darbai 9237,29 Lt sumai už krautuvo LOCUST 750 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti nebus, pasirašė ir įtraukė į įmonės buhalteriją žinomai suklastotą UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058003 9237,29 Lt sumai, bei 1662,71 Lt PVM sumai. UAB „S“ neva atsiskaičius už neva įsigytas paslaugas, t.y. pervedus į UAB ,,P“ bankinę sąskaitą mokėjimo pavedimu 10900 Lt (tame tarpe PVM 1662,71 Lt), L. K. ir R. T. paėmė iš UAB „P“ bankinės sąskaitos išgrynintus 10520 Lt, ir juos perdavė J. K., ko pasėkoje sandoriui tarp UAB „S“ ir UAB „P“ realiai neįvykus, J. K. pasidalino PVM sumą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, sumokant jiems 330 Lt, J. K. iš neva atliktos remonto paslaugos kainos be PVM - 9237,29 Lt, o 9000 Lt grąžinant J. P., kuriam šiuos 9000 Lt panaudojus savo asmeninėms reikmėms, sąnaudas pagal žinomai suklastotą UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr.9058003 9237,29 Lt sumai, įtraukus į UAB „S“ buhalterinės atskaitomybės registrus, įmonės 2003 metų balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, 2004-04-29 įvykusiame akcininkų susirinkime paskirsčius 2003 metų įmonės pelną, 2004-08-24 pelno (nuostolio) ataskaitą bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą pateikus Juridinių asmenų registrui, J. K. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., padėjo J. P. pasikėsinti apgaule kito asmens - UAB „S“ naudai išvengti 1385,59 Lt turtinės prievolės - UAB „S“ 2003 metų apmokestinamojo pelno mokesčio, tačiau nusikalstama veika - apgaule kito asmens -UAB „S“ naudai išvengti 1385,59 Lt turtinės prievolės įtraukiant į 2003 metų UAB „S“ metinę pelno mokesčio deklaraciją sąnaudas pagal žinomai suklastotą UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058003 9237,29 Lt sumai, mažinančių apmokestinamą pelną 1385,59 Lt sumai, nebaigta dėl nuo J. P. valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal 2004-07-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM SUS užduotį 2004-08-04 FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities Ūkinės - finansinės veiklos skyriaus specialistai pradėjo UAB „S“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą, 2004-08-26 VMI specialistai pradėjo UAB „S“ veiklos patikrinimą, kurio metu padaryta išvada, kad UAB „S“ pagal juridinės galios neturintį dokumentą - UAB „P“ 2003-12-29 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9058003 9237,29 Lt sumai, negali pripažinti išlaidų mažinančių apmokestinamąjį pelną, po ko J. P. 2004-09-01 įvykusiame akcininkų susirinkime iš naujo paskirstė 2003 metų įmonės pelną, sudarė ir Juridinių asmenų registrui išsiuntė patikslintą 2004-09-01 pelno (nuostolio) ataskaitą bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą su 2004-09-21 paaiškinamuoju raštu apie neva įvykusią klaidą.

U. L. nuteistas už tai, kad 2003 metų rugsėjo - gruodžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, būdamas UAB ,,L“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) projektų vadovu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Ž., E. J., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2003-07-30 Vilniaus 2-ios apylinkės teismo teisėjo nutartis) kaip L. S. ir UAB „P“ direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitaręs, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotą UAB ,,P“ PVM sąskaitą - faktūrą, UAB „L“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,P“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, žinodamas, kad sandoriai tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ realiai neįvyks, 2003 metų rugsėjo mėnesį paprašė V. Ž. pagaminti ir pateikti 220 min. trukmės video projekcijų darbus, po ko, 2003 metų rugsėjo 21-22 d. gavęs V. Ž. pagamintą 220 min. trukmės video projekciją bei 2003 metų lapkričio mėnesį sumokėjęs V. Ž. grynais apie 5500 Lt atlyginimą už pateiktą darbą, o 2003 metų rugsėjo 15-25 d., žinodamas, kad 220 min. trukmės video projekcijas sukūrė ir pateikė V. Ž., paprašė V. Ž. pateikti žinomai suklastotą 220 min. trukmės video projekcijų pardavimo PVM sąskaitą faktūrą apie 12000 Lt be PVM sumai. U. L. sutikus su J. K. pasiūlymu, perduotu per V. Ž. ir E. J., pateikti prašomus dokumentus už apie 1000 Lt, V. Ž. pagal jo prašymą paprašius E. J. pateikti bendrovei „L“ PVM sąskaitą-faktūrą dėl neva parduotų 220 min. video projekcijų už 12756 Lt ir PVM sumą, E. J. paruošus 2003-09-01 sutartį, pagal kurią UAB „L“ užsako pagaminti 220 min. video projekcijas už 12756 Lt ir PVM sumą, pateikus paruoštą sutartį J. K. ir nurodžius pateikti žinomai suklastotą PVM sąskaitą -faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo, J. K. 2003-09-30 perdavus šią 2003-09-01 sutartį Finansiniu nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir nurodžius įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melaginus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“, R. T., naudojusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2003-10-01 pasirašius 2003-09-01 sutartyje tarp UAB „L“ ir UAB ,,L“ dėl 220 min. video projekcijos už 12756 Lt be PVM pagaminimo, įrašius į UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057896 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB ,,P“ atliko bendrovei ,,L“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15062,70 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2297,70 Lt sumai, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. 2003-10-01 perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., J. K. šiuos suklastotus dokumentus 2003-10-01 perdavus E. J., E. J. pagal V. Ž. nurodymą, 2003-10-01 pateikus U. L. suklastotą 2003-09-01 d. sutartį ir suklastotą PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr.9057896 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB ,,P“ atliko bendroj ,,L“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus 12765 Lt ir PVM 2297,70 Lt sumai, U. L. grąžino E. J. PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057896 ir paprašė pateikti kitą PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje būtų įrašyta kita atliktų darbų kaina - 13125 Lt, kuri buvo įtraukta į 2003-09-18 UAB „L“ renginio pagal projektą Nr.PM-LM-55-05 sąmatą. E. J. paruošus 2003-09-01 sutartį, kurioje UAB „L“ užsako pagaminti 220 min. video projekcijas už 13125 Lt bei PVM, ir 2003-10-03 pateikus šią paruoštą sutartį J. K., grąžinus UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057896 ir nurodžius pateikti kitą žinomai suklastą UAB ,,P“ PVM sąskaitą-faktūrą dėl vizualinės produkcijos sukūrimo 13125 Lt sumai, J. K. 2003-10-06 perdavė šią 2003-09-01 sutartį ir UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr.9057896 bei nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitą - faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. 2003-10-07 R. T., naudojusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasirašius 2003-09-01 sutartyje tarp UAB „L“ ir UAB „P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, įrašius į UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 žinomai melagingus duomenimis apie tai, kad UAB ,,P“ atliko bendrovei ,,L“ vizualinės produkcijos sukūrimo darbus bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM -2362,50 Lt sumai, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. 2003-10-07 perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., J. K. šiuos suklastotus dokumentus 2003-10-07 perdavė E. J. E. J. 2003-10-07 šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavus V. Ž., V. Ž. 2003-10-07 perdavė U. L. žinomai suklastotus dokumentus: 2003-09-01 sutartį tarp UAB „L“ ir UAB ,,L“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2362,50 Lt sumai. U. L., žinodamas kad sandoriai tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ realiai neįvyko, 220 min. video projekcijas sukūrė ir pateikė V. Ž., kad UAB ,,P“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmeninis legalizuojant prekes, paslaugas, pasirašė šios PVM sąskaitos - faktūros antrajame egzemplioriuje bei šį egzempliorių grąžino V. Ž., pirmąjį PVM sąskaitos - faktūros egzempliorių jis pateikė pasirašyti projektų vadovui J. Č. J. Č. pasirašė PVM sąskaitoje - faktūroje bei pateikė ją į UAB „L“ buhalteriją. UAB ,,L“ buhalterijoje buvo įtraukta į apskaitą UAB „P“ 2003-10-01 PVM sąskaita-faktūra LEA Nr. 9057899 bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM - 2362,50 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB „L“ 2003 metų spalio mėn. PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 2362,50 Lt sumai sumažinus UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei UAB „L“ vadovams patvirtinus parašais šios deklaracijos melagingus duomenis, ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Tokiu būdu U. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Ž., E. J., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus duomenis, nesivadovavo BK ir BPK nuostatomis, neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, dėl to priėmė dėl jo neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1999 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. 1 – 555 redakcija). Tvirtina, kad jis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra pripažintas kaltu ir nuteistas, pritaikius jam nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – NVIEM), buvo išprovokuotas daryti, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti šios aplinkybės neturėjo galimybės, nes teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios palaikė tik kaltinimo poziciją, o jo prašymą išreikalauti iš prokuratūros teikimą Nr.6s, kuriuo buvo sankcionuotas NVIEM taikymas jam, apklausti liudytoją R. J. nepagrįstai net kelis kartus atmetė. Apeliantas skunde laikosi tos pozicijos, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga dėl NVIEM taikymo, liudytojo L. K. parodymais, siekdamas patikrinti faktinį operatyvinių veiksmų pagrindą ir kartu ar nebuvo provokavimo taikant NVIEM, privalėjo patenkinti anksčiau minėtą jo prašymą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad pagrindas abejoti jam taikyto NVIEM pagrįstumu ir teisėtumu teismui buvo jo parodymuose nurodytos aplinkybės (jis parodė, kad su R. J., nors ir buvo pažįstami, tačiau seniai nesimatė, tik kartais susiskambindavo telefonu, jokių verslo reikalų neturėjo, ir tik keleto paskutinių pokalbių metu, jis jam pasiūlė liudytojo L. K. paslaugas ir davė telefono numerį), taip pat liudytojo L. K. parodymai, iš kurių turinio galima suprasti, jog 2003 m. sausio 27 d. prokuratūros teikimas Nr. 6s, kuriuo buvo jam sankcionuotas NVIEM, buvo patvirtintas tik po jo pirmo susitikimo su liudytoju L. K. 2003 m. sausio 27 d., po to pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas tęsiamas 6 mėnesius, ir tik tada pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apelianto tvirtinimu, teismą atliekant įrodymų tyrimą patikrinti ar nebuvo provokavimo taikant NVIM, įpareigoja ir BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas. Dėl viso to, kadangi teismas be jokio pagrindo, nemotyvuodamas atmetė jo prašymą, taip pat nuosprendyje nenurodė jokių motyvų dėl NVIEM taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, apeliantas skunde daro išvadą, jog teismas buvo šališkas ir suvaržė jo teises į teisingą ir nešališką procesą.

Be jau nurodymų argumentų, dėl kurių prašoma nuosprendį laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, apeliantas skunde nurodo ir tą, kad nuosprendyje nebuvo įvertinta tai, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas, kai jis turėjo kandidato į savivaldybės narius neliečiamybę. Apelianto teigimu, jis pateikė pirmosios instancijos teismas LR Vyriausiosios rinkimų komisijos raštą, patvirtinantį, kad nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. balandžio 9 d. jis buvo kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą turėjo neliečiamybę, kurį teismas pridėjo prie bylos, tačiau nuosprendyje dėl to nieko nepasisakė.

Apeliantas taip pat skunde laikosi pozicijos, jog teismo nuosprendis neatitinka ir nuosprendžio surašymo formos, yra tinkamai neargumentuotas ir nemotyvuotas, prielaidinio pobūdžio. Apelianto teigimu, teismas pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes nuosprendyje iš esmės tik perrašė iš kaltinamojo akto, ir liko neaišku, ką nustatė pats teismas, pripažindamas jį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat nuosprendyje neišdėstė ir nemotyvavo kaltinimui prieštaraujančių duomenų, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vienpusiškai rėmėsi tik kaltinimui pagrįsti tinkamais liudytojų L. K., R. T., kitų liudytojų, nuteistųjų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, specialisto išvadomis, nuosprendyje tik abstrakčiai nurodydamas, kad jo (apelianto) kaltė neginčijamai įrodyta, tuo pažeisdamas ir rungtyniškumo principą, taip pat 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 nutarimo ir minėtu nutarimu patvirtintos apžvalgos nuostatas.

Apeliantas skunde taip pat ginčija jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas įvairių sudėčių bendrininkų grupėmis ir, kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apelianto teigimu, iš visų kaltininkų jį pažinojo tik vienas, taip pat keli liudytojai, todėl esant tokiems bylos duomenims, negalima dar buvo daryti kategoriškos išvados, jog jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir į ją, pripažinus jo atsakomybę sunkinančia, atsižvelgti skiriant bausmę. Taip pat apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas negalėjo skirti jam tokios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas ir tuo, jog jis padarė eilę nusikaltimų, buvo aktyvus darant nusikaltimus, yra nagrinėjamos jo bylos dėl analogiškų veikų, nes ne tik jis, bet visi byloje nuteistieji buvo kaltinami tyčinių nusikaltimų padarymu, visi atliko kažkokius aktyvius veiksmus (nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, dėl kokių priežasčių, jis buvo aktyvesnis), kitos nagrinėjamos bylos, kurias teismas mini, yra viena, 2003-01-27 prokuroro teikimu Nr. 6s patvirtinto NVIM pagrindu pradėta byla, tik dėl proceso optimalumo bei ekonomiškumo, išskirta į tris atskiras. Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje nurodyti motyvai skiriant jam bausmę, tik dar labiau patvirtina teismo šališkumą bei išankstinę nuomonę.

Nuteistasis U. L. ir jo gynėjas advokatas L. Vasiliauskas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą U. L. nutraukti. Nurodo, kad bylos duomenimis neįrodyta ne tik U. L. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet nenustatyti net inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, dėl to apygardos teismo nuosprendis kaip nepagrįstas turi būti panaikintas.

Apeliantai skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl U. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Vienas iš apeliantų skunde nurodytų argumentų, kodėl jie mano, kad U. L. negalėjo būti nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra tas, kad U. L. veiksmuose nėra nustatyti visi būtini sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai. Apeliantai, analizuodami BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, remdamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra įsitikinę, kad vien veiksmų, kuriuos atliko U. L., t. y. suklastotos 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros LEA Nr. 9057899 pateikimo UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams, aiškiai nepakanka, kad būtų užvaldyti 2362,50 Lt valstybės turto PVM pavidalu arba panaikinta tokio dydžio prievolė valstybės biudžetui. Tam, kad kiltų anksčiau minėtos pasekmės, tai yra siekiant nurodytų pasekmių valstybės turto atžvilgiu (PVM pavidalu), apeliantų teigimu, reikia ne tik įgyti suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, bet ją įtraukti į įmonės tvarkomus apskaitos registrus, taip pat joje esančius duomenis įtraukti į atitinkamo laikotarpio įmonės rengiamą PVM deklaraciją ir parengtą deklaraciją pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau šis faktas, apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas, tai yra nenustatyta, kad U. L. būtų atlikęs tokius veiksmus: U. L. jokių suklastotų dokumentų ar neteisingų duomenų, o būtent, konkrečiai PVM deklaracijos, valstybės turto valdytojui, šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai, neteikė. Pagal bylos duomenis, visus veiksmus, susijusius su UAB ,,P“ vardu išrašytos 2003-10-01 PVM sąskaitos faktūros LEA Nr. 9057899 įtraukimu į UAB ,,L“ tvarkomus apskaitos registrus, joje esančių duomenų įtraukimą į 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją ir šios deklaracijos pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai atliko kiti savo tiesiogines pareigas vykdę UAB ,,L“ darbuotojai, ką patvirtina ir 2005-07-28 specialisto išvada Nr. 5-1/68. Taip pat, apeliantų teigimu, byloje nėra nustatyta ir tai, kad UAB ,,L“ darbuotojai įvykdytų ankščiau nurodytus veiksmus ir taip padėtų U. L. realizuoti tariamai pastarojo siektą tikslą U. L. suklaidinti dėl UAB ,,P“ vardu išrašytoje 2003-10-01 PVM sąskaitoje faktūroje LEA Nr. 9057899 esančių duomenų tikrumo arba būtų veikę kartu su U. L. Dėl viso to, nenustačius šių jų paminėtų aplinkybių, apeliantai laiko, kad negalima daryti išvados, jog U. L. veiksmuose yra nustatyti visi būtini sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai, ir U. L. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Apeliantai taip pat laikosi tos pozicijos, kad U. L. negalėjo būti nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl to, jog jis šiuo atveju nėra jam inkriminuoto nusikaltimo subjektas. Tokią išvadą apeliantai daro dėl to, jog ne U. L. atliko veiksmus, kurie kaip nurodoma nuosprendyje, padėjo panaikinti UAB ,,L“ naudai 2362,50 Lt dydžio PVM prievolę valstybės biudžetui. Apeliantai yra įsitikinę, kad be kitų asmenų – UAB ,,L“ darbuotojų - veiksmų, U. L. veiksmai niekada nebūtų sukėlę nuosprendyje nurodytų pasekmių (matyti iš kaltinamojo akto, specialisto išvados Nr. 5 – 1/68).

Skunde apeliantai taip pat tvirtina, kad pagal bylos duomenis U. L. veiksmuose ne tik nenustatyti visi būtini sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai, bet nėra ir U. L. kaltės nei dėl V. Ž. atliktų video projekcijų sukūrimo darbų įforminimo UAB ,,P“ vardu, nei dėl UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos faktūros LEA Nr. 9057899 duomenų įtraukimo į UAB ,,L“ 2003 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją ir jos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagrindiniai argumentai, kodėl apeliantai daro tokią išvadą, skunde yra nurodyti keli. Pirmas, U. L. ir kitiems UAB ,,L“ darbuotojams nebuvo žinoma nei prieš susitarimą su V. Ž. dėl video projekcijų sukūrimo darbų atlikimo, nei tuos darbus atlikus, kad šie darbai bus įforminti UAB ,,P“ vardu. Tai, apeliantų teigimu, patvirtina V. Ž. parodymai. V. Ž. parodė, kad jis UAB ,,L“ atstovams U. L. ir J. Č. dėl video projekcijų sukūrimo prisistatė kaip laisvas menininkas ir pateikė vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad šis atstovauja Latvijos įmonę ,,V“, kas, apeliantų nuomone, leidžia teigti, jog U. L. prieš susitarimą su V. Ž. dėl video projekcijų sukūrimo darbų galėjo būti nežinoma ar V. Ž. veikia kaip laisvas samdomas menininkas, ar kaip Latvijos įmonės ,,V“ darbuotojas (kaip toks šis buvo pristatytas Z. B. ir taip prisistatė pats, pateikdamas vizitinę kortelę), ar kaip dar kurios nors kitos įmonės atstovas. Be to, tokią išvadą, apeliantų nuomone, leidžia daryti ir U. L. ir kitų UAB ,,L“ darbuotojų parodymai, pagal kuriuos nustatyta tai, kad nei vienas iš jų apie tokią įmonę (UAB ,,P“) iš viso nieko nežinojo iki V. Ž. nepateikė UAB ,,P“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atlikus video projekcijų sukūrimo darbus ir V. Ž. paprašius pateikti sąskaitą, pats V. Ž. susirado asmenis, kurie šiam pateikė UAB ,,P“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ir ją pateikė. Nei U. L., nei kuris nors kitas UAB ,,L“ darbuotojas V. Ž. nenurodė, kad šis atliktus darbus įformintų būtent UAB ,,P“ vardu; Antras argumentas būtų tas, kad byloje nustatyta, jog U. L. neatliko jokių UAB ,,P“ 2003-10-01 PVM sąskaitos faktūros LEA Nr. 9057899 duomenų įtraukimo į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją ir jos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai veiksmų, taip pat nėra jokių duomenų, jog UAB ,,L“ darbuotojai įvykdytų ankščiau nurodytus veiksmus ir taip padėtų U. L. realizuoti tariamai pastarojo siektą tikslą U. L. suklaidinti dėl UAB ,,P“ vardu išrašytoje 2003-10-01 PVM sąskaitoje faktūroje LEA Nr. 9057899 esančių duomenų tikrumo arba būtų veikę kartu su U. L. Apeliantai skunde nesutinka su teismo išvada, kad U. L. kaltę įrodo V. Ž. parodymuose nurodyta įvykių seka. Apeliantai yra įsitikinę, kad V. Ž. parodymai grįsti teismo išvadas dėl U. L. kaltės nebuvo galima, nes V. Ž. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi (skirtingai negu U. L.). V. Ž. savo pirmoje apklausoje (2004-05-03) iš viso neigė bet kokius savo santykius su UAB ,,P“. Toliau, kitų apklausų metu, akivaizdžiai painiojosi dėl jo gautų pinigų sumų už sukurtas video projekcijas dydžio, laiko (2005-09-06 apklaustas teigė, kad už atliktus darbus gaus apie 5500 Lt, taip pat nurodė, kad gavo avansą, apie 50 procentų sutartos sumos, tačiau vėliau jau tvirtino, jog gavo visus pinigus iš karto). Be to, apeliantų teigimu, V. Ž. parodymai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams – UAB ,,P“ užsakyto renginio 2003-09-18 sąmatoje užfiksuotiems duomenis, pagal kuriuos matyti, jog video projekcijų sukūrimo darbų kaina su V. Ž. buvo sulygta ne 5500 Lt, o virš 10000 Lt. Tai kartu, apeliantų nuomone, patvirtina ir U. L., J. Č. parodymus, kad V. Ž. už darbus užsiprašė virš 10000 Lt ir, tai, jog dėl šių darbų buvo tariamasi 2003 m. rugsėjo mėnesio pradžioje (tai patvirtino ir V. Ž.). Taip pat, apeliantų tvirtinimu, V. Ž. parodymų dėl tariamų susitarimų su U. L. sukčiauti pasinaudojant UAB ,,P“ nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliantų įsitikinimu, logiškais bei paaiškinamais būtų galima laikyti V. Ž. parodymus, kad U. L. žadėjo šiam mokėti jo nurodytas pinigų sumas (50000 ar 5500 Lt) dar iki 2003-09-18, tik tuo atveju, jei U. L. apie UAB ,,P“ ,,teikiamas paslaugas“ būtų žinojęs derantis su V. Ž. dėl darbų kainos, nes tokiu atveju, turint tikslą pasipelnyti, nesunku būtų pažadėti V. Ž. sumokėti šio prašomą sumą, žinant, kad vėliau bus atgauta ženkliai didesnė pinigų suma. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės, apelianto nuomone, dar neleidžia daryti tokios išvados, nes pagal bylos duomenis matyti, jog U. L. apie UAB ,,P“, tai yra apie galimybę ,,pasipelnyti“ valstybei priklausančių PVM sumų sąskaita galėjo sužinoti anksčiausiai 2003-10-01. Byloje taip pat nėra duomenų, kad U. L. žadėjo ir vėliau V. Ž. galėjo perduoti jo žinioje buvusius UAB ,,L“ pinigus, kadangi su visais savo tiekėjais UAB ,,L“ atsiskaito tik pavedimais, grynaisiais pinigais neatsiskaitoma, darbuotojams grynieji pinigai ūkio reikmėms neišduodami. Dėl viso to, apeliantai skunde daro išvadą, jog sutinkamai su BK 2 straipsnio 3 dalies, BPK 301 straipsnio nuostatomis, U. L. negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

            Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas esant tokiems duomenims taip pat nepagrįstai konstatavo, kad U. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Vienas iš bendrininkavimo požymių yra susitarimas su kitais bendrininkais kartu daryti nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nuteisti asmenys nieko arba beveik nieko nežinojo apie UAB ,,L“, o V. Ž. nurodomas tariamas susitarimas su U. L. bei tokio susitarimo buvimo galimybė prieštarauja byloje esantiems duomenims.

            Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkinęs nuteistojo U. L. ir jo gynėjo advokato Lino Vasiliausko apeliacinį skundą iš dalies, nuteistojo J. K. apeliacinį skundą visiškai, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje tai motyvavo tuo, kad teismo nuosprendis nei forma, nei turiniu neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, o teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo nešališkas, nemotyvuojant automatiškai priimdamas kaltinimo poziciją ir be jokių motyvų atmesdamas gynybos argumentus.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, dėl to byla liko nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji U. L., J. K. ir jų gynėjai prašo tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl J. K. panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį visa apimtimi ir jį išteisinti dėl visų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo, tačiau nuteistojo J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dėl jo priimtas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) bendrinant bausmes.

Dėl U. L. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, atsižvelgiant į nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo ribas, naikinti nėra pagrindo. Nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris su byla kaltinant J. K., A. M., M. K., V. J., U. L., UAB ,,V“, UAB ,,L“ įvairių nusikalstamų veikų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai ir valdymo tvarkai padarymu, tai yra apgaule, sukčiaujant užvaldžius, pasikėsinus ar padėjus pasikėsinti užvaldyti svetimą turtą; pasikėsinus pasisavinti, padėjus pasisavinti ar pasisavinus svetimą turtą; apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą; pagaminus netikrus dokumentus, suklastojus tikrus dokumentus, juos panaudojus įtraukiant į buhalterinę apskaitą ir pateikiant VMI, tuo padarant didelę žalą, buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, juridiniai asmenys UAB ,,V“, UAB ,,L“, taikant BK 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, ir baudžiamoji byla jiems nutraukta. Taip pat kai kurie kaltinami asmenys - J. K., A. M., V. J. teismo nuosprendžiu dėl dalies pareikštų jiems kaltinimų buvo išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant tas nusikalstamas veikas, ir dėl minėtų asmenų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis tik dėl dalies jiems pareikštų kaltinimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais: J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija), A. M. ir V. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o V. J. dar ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tuo tarpu, pasitvirtinus visiems U. L., M. K. pareikštiems kaltinimams, teismas priėmė sprendimą pripažinti juos kaltais už visų kaltinimo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Teismo nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario-2004 m. kovo mėnesių UAB ,,V“ epizodas), BK 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo-2004 m. kovo mėnesių UAB ,,L“ epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo NR. VIII-1968 redakcija), 323 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį, o U. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tokius sprendimus pirmosios instancijos teismas priėmė teisminio nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje betarpiškai išnagrinėjęs visus įrodymus, kurie buvo išvardinti kaltinamajame akte, taip pat papildomus duomenis, o po to juos nuosprendyje įvertinęs. Juridiniai asmenys UAB ,,V“, UAB ,,L“, nuteistieji M. K., V. J., A. M. dėl jų priimto teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Apeliacinius skundus dėl jų priimto nuosprendžio yra padavę tik nuteistasis J. K. ir nuteistasis U. L. kartu su savo gynėju advokatu L. Vasiliausku. Kaip matyti iš nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, skunde jų suformuluoti prašymai ir išdėstyti argumentai yra tie patys. U. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti dėl U. L. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo šis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą U. L. nutraukti. Skunde nurodoma, kad U. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta. Taip pat teigiama, kad byloje nėra nustatyti visi būtini sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai (nustatyta, kad U. L. jokių suklastotų dokumentų ar neteisingų duomenų VMI nepateikė) ir U. L. nėra pastarajam inkriminuoto nusikaltimo subjektas (ne U. L. atliko veiksmus, kurie, kaip nurodoma nuosprendyje, padėjo panaikinti UAB ,,L“ naudai 2362,50 Lt dydžio PVM prievolę valstybės biudžetui). Tuo tarpu nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde, kuriame jis ginčija dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, yra suformuluoti du alternatyvūs prašymai. J. K. prašo arba panaikinti dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, arba pakeiti nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, išdėstydamas skunde visą eilę argumentų, dėl kurių, jo nuomone, turėtų būti priimti tokie sprendimai. J. K. savo prašymą dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui, argumentuoja tuo, kad ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apeliantas skunde iš esmės neneigia atlikęs kaltinimo jam inkriminuotus ir teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytus objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, tik jo teigimu, jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, nes nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas teismo nuosprendžiu, padarė išprovokuotas. Tačiau, kaip tvirtina apeliantas skunde, jis galimybės šios aplinkybės nei patvirtinti, nei paneigti neturėjo, nes teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios palaikė tik kaltinimo poziciją, jo ir gynėjo prašymus apklausti kaip liudytoją R. J., patikrinti NVIEM taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nemotyvuodamas atmetė, nuosprendyje neišdėstė, nemotyvavo kaltinimui prieštaraujančių duomenų, nuosprendyje pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės perrašė iš kaltinamojo akto, nėra jokios visų įrodymų konkrečios analizės, jų vertinimo, yra iš esmės grindžiamas prielaidomis, kas liudija apie teismo šališkumą. Dėl viso to, jo teigimu, buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos jo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, ir priimti teisingą sprendimą, ir dėl to teismo nuosprendis dėl teismo padarytų esminių BPK normų pažeidimų turėtų būti panaikintas. Tuo tarpu kitą savo prašymą dėl nuosprendžio pakeitimo ir bausmės sušvelninimo J. K. skunde grindžia tuo, kad tokia jam bausmė yra aiškiai per griežta, įvertinus tai, kad jis nebuvo niekuo aktyvesnis, negu kiti šiuo nuosprendžiu nuteisti asmenys, o teismo išvados, motyvuojant jam skirtiną bausmę, yra nepagrįstos.

Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, ir visų pirma konstatuoja, kad nuteistojo J. K. apeliacinio skundo argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų yra nepagrįsti. Teismas tikrai padarė kai kurių klaidų surašydamas nuosprendį. Taip pat nepakankamai išsamiai ištyrė ir kai kurias aplinkybes, turinčias esminės reikšmės, sprendžiant tiek dėl nuteistojo J. K., tiek ir dėl nuteistojo U. L. kaltės. Nepakankamai aiškiai išdėstyti ir motyvai atmetant J. K. ir U. L. parodymuose keliamas versijas. Kita vertus, kolegija konstatuoja ir kai kuriuos trūkumus paties nuosprendžio nustatomosios dalies ir kaltinamojo akto surašyme, apie kuriuos pirmiausia šiame sprendime ir bus pasisakyta. Tačiau nepaisant to, visi šie trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti laikomi esminiais, dėl kurių būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 dalis) ar perduoti bylą prokurorui ar iš naujo ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Juo labiau, kai kurie nuosprendžio aprašomosios dalies neatitikimai BPK 305 straipsnio reikalavimams negali būti laikomi tokiais esminiais BPK reikalavimų pažeidimais, dėl kurių būtų buvę suvaržytos proceso dalyvių teisės ar kurie būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 3 punktas, 369 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, tokių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl naikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį arba perduoti bylą prokurorui ar iš naujo ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip ir prašoma nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Paminėtus trūkumus yra galimybė pašalinti ir jie pašalinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Toliau kolegija nori atkreipti dėmesį, kas sąlygojo tokias išvadas.

Visų pirma kolegija pripažįsta, kad šioje byloje kaltinamajame akte J. K., kaip ir U. L. nusikalstamos veikos, už kurias jie yra pripažinti kaltais teismo nuosprendžiu, aprašytos labai plačiai, sudėtingai, taip pat neišvengta ir kai kurių techninių spausdinimo klaidų. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje esantis kaltinamasis aktas bei jame suformuluoti J. K. ir U. L. kaltinimai (kurie pasitvirtino teisme), nėra iš esmės prieštaraujantys BPK 219 straipsnio reikalavimams, dėl ko būtų pagrindas naikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

Kaltinimas baudžiamojoje byloje, tai yra kaltinamajame akte bylos tyrėjo ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje teismo išdėstyta nusikalstamos veikos faktinių ir juridinių požymių visuma, sudaranti atitinkamos nusikalstamos veikos sudėtį ir tos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas pagal atitinkamą BK straipsnį, jo dalį ar punktą. Kaltinamojo akto turiniui yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurie yra nurodyti BPK 219 straipsnyje. Šioje normoje, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte, yra išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ir paties kaltinimo turiniui. Nusikalstama veika turi būti aprašyta arba kaltinimas turi būti suformuluotas taip, kad jame atsispindėtų: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Be to kaltinime būtinai turi būti BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Konstatavus esminius BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimus ir tai, kad šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, tai būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naikinti apskųstą teismo nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau toks sprendimas įmanomas tik esant trims sąlygoms: BPK 219 straipsnio reikalavimai turi būti pažeisti iš esmės, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto turinio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Tokių kaltinamojo akto trūkumų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, nenustatė. Kaltinimuose dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir valdymo tvarkai, išdėstant faktinius ir juridinius šių nusikalstamų veikų požymius, neišvengiamai privalo būti nuorodų į nusikaltimų objektą, atskirus dokumentus ir procedūras, poįstatyminius aktus, paties kaltininko konkrečius veiksmus ar neveikimą, kuriais realizuojama tokių nusikaltimų objektyvinė pusė. Dėl to kaltinimas tampa didelės apimties su daugeliu šalutinių sakinių ir nuorodų, su gausiomis padalyvinėmis ir pusdalyvinėmis kalbos konstrukcijomis. Kartu visada tokio pobūdžio kaltinimai yra sudėtingi supratimo prasme. Juo labiau, dar didesnės kaltinimų apimties ir griozdiškumo neįmanoma išvengti kaltinimuose bendrininkų grupės nariams, nes kaltinime papildomai atskleidžiamas kiekvieno iš bendrininkų vaidmuo. Šioje byloje nustatytas ir paremtas objektyviais bylos duomenimis net 22 atvejai kai yra įtariama, kad pasinaudojant fiktyviomis sąskaitomis faktūromis, kuriomis buvo atvaizduojamos fiktyvios paslaugų, prekių pirkimo operacijos, įtraukus šiuos žinomai melagingus duomenis į įmonių buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu sumažinant, valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, ir pateikus deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams, apgaule buvo įgyta teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą ar pasikėsinta tokią prievolę panaikinti, taip pat apgaule išvengta pelno mokesčio. Tokie veiksmai inkriminuoti bendrininkų grupės nariams, kurie atliko tam tikrus veiksmus vykdant šias nusikalstamas veikas, ir juos visus būtina aprašyti. Be to, veiksmai, siekiant apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, buvo lydimi įtarimų dėl didelio kiekio dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl kaltinimų didelė apimtis ir sudėtingumas yra pateisintinas. Be to, kiek aplinkybių nurodyti kaltinime, atspindint nusikalstamų veikų padarymo būdą, yra prokuroro, surašančio kaltinamąjį aktą, diskrecijoje. Tų aplinkybių turi būti pakankamai, kad būtų atspindėta atitinkamo nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė. Savaime suprantama, kad kiekvieno bylos tyrėjo profesinė pareiga stengtis, kad kaltinimas būtų kuo aiškesnis, glaustesnis, paprastesnis ir neperkrautas detalėmis bei pasikartojimais ir kartu atitiktų BK straipsnio dispozicijoje esančias formuluotes. Tačiau praktikoje egzistuojanti kaltinimo surašymo taisyklė: „geriau kaltinime parašyti daugiau aplinkybių, negu ką nors praleisti, o teismas reikalingas aplinkybes pats atsirinks“ dažniausiai nugali ir tai atsispindi dažnoje byloje esančiuose kaltinimuose. Šios „taisyklės“ prokuroras laikėsi ir šioje byloje, kai siekdamas atskleisti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų užvaldymo mechanizmą, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įtariamo bendrininkų grupės nario konkrečiai padarytą veiką ir jos sąsajas su kitų bendrininkų veikomis į šio asmens kaltinimą perkėlė (kai kuriais atvejais net mechaniškai iš kito asmens kaltinimo) ir smulkiai aprašė kitų asmenų veiksmus, esančius šiam asmeniui pateiktame kaltinime ir net liudytojų veiksmus, taip dėl to neišvengiant ir tam tikrų klaidų. Tai pasakytina ir apie J. K. bei U. L. pateiktus kaltinimus, dėl kurių, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, jiems pasitvirtinus, minėti asmenys buvo nuteisti. Aišku tokia griozdiška kaltinimo konstrukcija tikrai netarnauja kaltinimų aiškumui, tačiau kartu nedaro paties kaltinimo iš esmės nesuprantamu ar tokiu, kuris neatitiktų BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Visi esantys kaltinamajame akte J. K. bei U. L. kaltinimai, dėl kurių jie yra nuteisti teismo nuosprendyje, iš esmės nesiskiria nuo jiems pateiktų įtarimų. Apklausti kaip įtariamieji ir kaltinamieji abu dabar nuteisti J. K. ir U. L. suprato, kokių nusikaltimų padarymu jie yra įtariami ir kaltinami davė parodymus dėl jiems pareikštų įtarimų ir vėliau kaltinimų. Iš šių parodymų turinio akivaizdžiai matyti, kad faktinės bylos aplinkybės, kurias reikia tikrinti, jiems buvo aiškios ir jie šiais klausimais turi savo gynybinę poziciją. Papildomai juos apklausus apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu, nei J. K., nei U. L. taip pat nenurodė, jog jie būtų nesupratę jiems pareikštų kaltinimų esmės. Abu nuteistieji turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas, todėl jiems buvo žinomos ir suprantamos jų nusikalstamais veiksmais pažeistų konkrečių teisės aktų turinys.

Nuosprendyje aprašant J. K. ir U. L. padarytas nusikalstamas veikas, kolegijos nuomone, taip pat nepadaryta tokių pažeidimų, kurie būtų esminiai, ir kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nors nusikalstamos veikos nuosprendyje ir aprašytos labai išplėstai, o sakiniai labai ilgi, tai nėra pagrindas daryti išvados, jog nuosprendis surašytas padarant pažeidimus, kurie turėtų būti laikomi esminiais. Nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas J. K., kaip ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą teismas pripažino kaltu U. L., esmė yra aiški, ir kaip jau buvo minėta, nei U. L., nei J. K. neparodė, jog jie nesuprantantys, kuo yra kaltinami. Jiems įteikus kaltinamojo akto nuorašus, vėliau perskaičius kaltinamąjį aktą teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu uždavus jiems klausimą dėl jiems pareikštų kaltinimų aiškumo, tiek J. K., tiek U. L. pareiškė suprantantys kaltinimo esmę. Nuosprendyje dispozicija jų padarytų nusikalstamų veikų atskleista. Aprašant J. K. ir U. L. pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos visos svarbios ir būtinos jų padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, nurodyti įstatymų, reguliuojančių teisinius santykius buhalterinės apskaitos, pridėtinės vertės mokesčių srityse, straipsniai, jų dalys ar punktai, kuriuos pažeidė J. K., atskleidžiant šių normų turinį, ir kitos aplinkybės. Taip pat tai, kad jie nusikalstamas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupe, nuosprendyje nedviprasmiškai išdėstant, kokie buvo J. K., U. L., kokie kitų bendrininkų veiksmai, kaltinimo inkriminuotų ir teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų padaryme. Pažymėtina, jog apkaltinamajame nuosprendyje nurodomos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jeigu jos pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamų veikų aprašymo kaltinamajame akte. Priešingu atveju, teisme nustačius iš esmės skirtingas aplinkybes, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis prokuroras turėtų prašyti pakeisti kaltinimą. Todėl tai, kad tiek J. K., tiek ir U. L. suformuluotuose kaltinimuose nurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, iš esmės nepasikeitė išnagrinėjus bylą teisme, į ką bandoma apeliuoti J. K. apeliaciniame skunde, ginčijant dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindas daryti išvados, jog teismas pats nenustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, o tik perrašė kaltinimo formuluotes iš kaltinamojo akto.

Tačiau aprašydamas kai kurias nuteistųjų J. K. nusikalstamas veikas, kurios byloje yra įrodytos, pirmosios instancijos teismas padarė klaidų, kai kurios nusikalstamos veikos yra aprašytos netiksliai. Išanalizavus nuosprendžio nustatomąją dalį, akivaizdžiai matyti, kad aprašant J. K. nusikalstamą veiką epizode (dėl 2003 m. lapkričio-gruodžio mėnesių laikotarpio epizodas) yra padaryta rašymo ir spausdinimo klaidų, kai kurie žodžių junginiai yra nurodyti, kaip galima suprasti pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo mechanizmą, ne toje vietoje, dėl ko yra netiksliai suformuluoti J. K. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kaip oficialaus dokumento, trūkumas, tačiau jis nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris darytų nuosprendį neteisėtu ar nepagrįstu, ir gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, patikslinant J. K. nusikalstamos veikos aprašymą:

J. K. 2003 metų lapkričio - gruodžio mėnesių laikotarpiu, Vilniuje, tęsdamas vieninga tyčia apimančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., M. K., V. J., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, M. K. nurodžius V. J. per A. M. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gauti ir įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras už neva atliktas leidinių pervežimo paslaugas, A. M. nurodžius J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti PVM sąskaitą - faktūrą už neva 2003 metų lapkričio mėnesį atliktas leidinių pervežimo paslaugas UAB „L“, J. K. nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM pareigūnams L. K. ir R. T., naudojusiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įrašyti į UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva 2003 metų lapkričio mėnesį įvykusias operaciją tarp UAB „L“ ir UAB „P“. Po ko, R. T., veikęs pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, įrašė į UAB „P“ 2003-11-28 PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057962 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „P“ 2003 metų lapkričio mėnesį atliko bendrovei „L“ leidinių pervežimo paslaugas bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, į UAB „P“ 2003-12-04 kasos pajamų orderį LAE 327944 žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L“, atsiskaitydama pagal PVM sąskaitą - faktūrą LEA Nr. 9057962, išmokėjo 5304,87 Lt, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis parašu, bei kartu su L. K. perdavė J. K. šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuris realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „P“ pridėtinės vertės už leidinių pervežimo paslaugas nesukūrė, šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė A. M. Po to, A. M. perdavus šiuos suklastotus dokumentus V. J., kuris patvirtino UAB „L“ kasos išlaidų orderyje 2003-12-05 Nr. 1030-2003 UAB „L“ išlaidas apmokėjimui pagal UAB „P“ PVM sąskaitą- faktūrą LEA Nr. 9057962 ir kasos pajamų orderį LAE 327944, ir nurodė šiuos UAB „P“ dokumentus įtraukti į UAB „L“ buhalteriją. UAB „L“ buhalterija įtraukė į apskaitą žinomai suklastotą UAB „P“ PVM sąskaitą -faktūrą LEA Nr. 9057962 bendrai 5304,87 Lt sumai, tame tarpe PVM - 809,22 Lt sumai, o tuo pačiu ir 809,22 Lt į UAB „L“ 2003 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą, tokiu būdu 809,22 Lt sumai sumažinus UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, V. J. patvirtino parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, 2003-12-29 UAB „L“ finansininkai šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu, J. K., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J., A. M., J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos jis veikdamas bendrininkų grupe su V. J., A. M., M. K., FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, apgaule UAB „L“ naudai, įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 809,22 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Be to, pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje J. K. pripažįstant kaltu pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį yra taip pat padaryta techninių klaidų. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra klaidingai nurodyta, kad J. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 18 straipsnio 6 dalies, 277 straipsnio 1 dalies 1999 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. 1-555 redakciją. Kaip matyti iš nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalių, nusikalstamos veikos, už kurią J. K. nuteistas, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, įstatymo redakcijos priėmimo data yra ne 1999 m. balandžio 19 d., o 1994 m. liepos 19 d. Ši įstatymo redakcija buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Taip pat neteisingai yra nurodytas ir įstatymo numeris, turi būti ne Nr. 1-555, o Nr. 1-551. Šie trūkumai nėra esminiai ir taip pat gali būti ištaisyti.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis J. K., apskundęs dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimų, už kuriuos jis teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, sudėties požymių iš esmės neginčija – J. K. neneigia, kad panaudojant UAB „L“, UAB „P“ PVM sąskaitas - faktūras, UAB „V“, UAB „L“, R. R. įmonės „R“, UAB „R“, UAB „L“, UAB „S“ naudai buvo įgyta teisė į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, o jis atlikęs teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje aprašytus veiksmus. Tačiau, jo teigimu, jis tokius veiksmus atlikti buvo išprovokuotas pareigūnų ir taip įtrauktas į nusikalstamą veiką. Jis buvo įsitikinęs, kad įmonės veikė teisėtai. Tokios pozicijos J. K. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme, pradėjus bylą nagrinėti apeliacine tvarka. J. K. tvirtino, jog jis nusikalstamas veikas, už kurias teismas šį pripažino kaltu ir nuteisė, padarė išprovokuotas, tačiau, jo teigimu, šios aplinkybės nei patvirtinanti, nei paneigti galimybės neturėjo, nes teismas prašymą patikrinti šioje byloje taikyto NVIM pagrįstumą ir teisėtumą atmetė. Teismo posėdyje pareiškė prašymą išslaptinti pirminę operatyvinę medžiagą, kuria remiantis buvo sankcionuotas NVIEM.

Proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali tiek proceso dalyviams prašant, tiek savo iniciatyva tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai ir buvo padaryta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniam teismui, susipažinus su byloje surinktais duomenimis, atsižvelgus į nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, posėdžių metu pareikštus prašymus, tikrai kilo tam tikrų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas provokacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo grindžiamas J. K. pareikštas kaltinimas ir dėl jo priimtas nuosprendis, pripažįstant J. K. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija) iš esmės yra surinkti atliekant operatyvinį tyrimą, vykdant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį. Kiekvienu atveju, kai susiduriama su byla, kurioje buvo taikomas NVIEM, esminis dalykas, kurį būtina padaryti sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tai patikrinti ex officio, ar operatyviniai veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ar taikant NVIEM asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamų veikų. Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriais. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Tie veiksmai laikomi teisėtais, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Nustatytų modelio ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu“. Jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, žmogaus teisės yra pažeidžiamos nepriklausomai nuo to, kokios teisės normos tuo metu numato galimybę taikyti modelį. Taip pat kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma patikrinti taikyto NVIEM teisėtumą ir pagrįstumą, ir išsiaiškinti, ar buvo faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas ir J. K. nebuvo dirbtinai įtrauktas į nusikaltimų darymą, tačiau tai iš esmės nebuvo padaryta, byloje nėra netgi teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patvirtinančių dokumentų. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs J. K. gynėjo prašymą, įpareigojo prokurorą pateikti teismui dokumentus, kurie leistų spręsti apie byloje taikyto NVIEM teisėtumą. Byloje buvo gautas 2007 m. birželio 19 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 14, b. l. 153-154) ir telefoninių pokalbių suvestinė Nr. 23 (t. 14, b. l. 155-156), tačiau pirminių operatyvinių dokumentų, kurių pagrindu šioje byloje 2003 m. sausio 27 d. buvo sankcionuotas NVIEM Nr. 6s, byloje nebuvo pateikta. Nuteistojo J. K. gynėjui pakartotinai keliant abejones dėl NVIEM panaudojimo teisėtumo ir prašant pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš prokuratūros ar kitų institucijų medžiagą ir patikrinti taikyto NVIEM faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas nutarė šį gynėjo prašymą atmesti, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Tokiu būdu teismas iš esmės net nebandė išsiaiškinti, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas NVIEM taikymui ir J. K. kaltę nuosprendyje grindė duomenimis, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, jų patikimumo iš esmės nepatikrinęs. Pažymėtina, tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padarytos kategoriškos, motyvuotos išvados, kodėl tokie duomenys laikytini arba nelaikytini įrodymais. Teismas pripažinti NVIEM pagrindu surinktą informaciją kaip įrodymą byloje gali, nustatęs, kad NVIEM yra prokuroro sankcionuotas nepažeidžiant OVĮ nuostatų. Be to, NVIEM teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo vykdymo teisėtumas, kurio pagrindinis reikalavimas yra tai, kad negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-1040/2001, 2K-619/2003, 2K-549/2006, 2K-332/2006, 2K-343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007, 2K-P-412/2007). Lietuvos teismų praktikoje bylose, kuriose pagal OVĮ buvo taikytas NVIEM, teismams, vertinantiems, ar bylos duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai, yra suformuoti privalomi reikalavimai laikantis rungimosi principo patikrinti:

1) ar buvo teisinis pagrindas NVIEM atlikti, t. y., ar yra byloje prokuroro sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai, o jei šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, tai, ar yra byloje teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų;

2) ar buvo faktinis pagrindas NVIEM atlikti t. y. ar egzistavo priežastys, dėl kurių nuspręsta taikyti NVIEM; ar yra byloje informacija, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas esant OVĮ nurodytam pagrindui apie rengiamą, daromą ar padarytą atitinkamą nusikaltimą, leidžianti atlikti šį operatyvinį veiksmą. Jei tokios informacijos pagrindas yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija, tai teismai tikrina ir vertina tą informacijos dalį, su kuria gali būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai;

3) ar NVIEM veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos;

4) ar duomenys, gauti atliekant NVIEM, yra patvirtinami duomenimis, gautais BPK numatytais veiksmais;

5) ar įgyvendinant NVIEM asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas.

Tuo tarpu nustačius, kad NVIEM buvo neteisėtas bent vienu iš šių aspektu, jį taikant surinkti įrodymai laikomi neleistinais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė ir išvadą, kad byloje surinktų įrodymų patikimumas nekelia abejonių, padarė nepatikrinęs visų provokacijos vertinimui reikšmingų aplinkybių visumos, iš esmės tik ištyręs telefoninius pokalbius ir kitų byloje atliktų operatyvių veiksmų metu gautus duomenis, kurių turinys dar neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. K. nebuvo provokuojamas nusikalsti, o taikytas NVIEM buvo teisėtas. Tačiau pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo praktiką apeliacinės instancijos teismui suteikta galimybė naudotis visomis procesinėmis priemonėmis tiriant bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę ištirti NVIEM faktinį atlikimo pagrindą bei patikrinti visus su modeliu susijusius kitus J. K. kaltę ar nekaltumą patvirtinančius duomenis ir priklausomai nuo jų pobūdžio spręsti, ar NVIEM dalyvių veiksmai dėl visų kaltinime nurodytų J. K. nusikalstamų veikų nebuvo provokuojantys. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas J. K. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių ir patikrino ex officio, ar operatyviniai veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ar taikant NVIEM J. K. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti nuteistieji, liudytojai, imtasi priemonių iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją R. J., Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 2009 m. liepos 9 d. kreipėsi ir į operatyvinės veiklos subjektą, prašant išslaptinti pirminę operatyvinę medžiagą, kuria remiantis buvo sankcionuotas šioje byloje NVIEM taikymas, buvo ištirti byloje buvę ir naujai pateikti dokumentai, tarp jų ir tie, kuriuose užfiksuota operatyvinė informacija, pagal kurią buvo sankcionuotas šioje byloje NVIEM, ir atliekant J. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat išsamiai ištirta, kaip NVIEM dalyvis L. K. atliko konkrečius operatyvinio tyrimo veiksmus ir kokiu būdu jis siekė NVIEM Nr. 6s apibrėžto rezultato. Visi proceso dalyviai, taip pat ir nuteistasis J. K., jo gynėjai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo galimybę susipažinti su įrodymų tyrimo metu paviešinta išslaptinta operatyvine medžiaga ir kitais pateiktais naujais dokumentais, užduoti liudytojams klausimus, į kuriuos buvo pateikti išsamūs, logiški atsakymai. Tačiau, kaip matyti, ištyrus ir įvertinus visą bylos įrodomąją medžiagą, atsižvelgus į faktinių bylos aplinkybių visumą, J. K. argumentai apie tai, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas, NVIEM buvo taikytas nesant tam faktinio pagrindo, nepasitvirtino. Apelianto versijos apie galimą provokaciją nepatvirtina bylos faktiniai duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2002 m. liepos 19 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos SUS vyr. inspektoriaus L. K. buvo užvesta operatyvinio sekimo bylą MP-3-002-02 sąlyginiu pavadinimu ,,S“ R. J. atžvilgiu. Buvo įtariama, kad R. J. organizuoja suradimą bendrovės (su licenzija prekiauti naftos produktais), kuri galėtų pastoviai rašyti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ūkio subjektams už neva parduotą dyzelinį kurą (arba kitas prekes). Atliekant operatyvinį tyrimą dėl R. J. galimai nusikalstamos veikos FNTT pareigūnai 2002 metais (SUS viršininko pavaduotojas L. K. ir vyr. tyrėjas R. T.) pristatė jam kaip verslininkai iš Vilniaus. R. J. pareigūnus nuo 2002 metų vasaros pradžios pažinojo kaip žmones, kurie gali klastoti buhalterinius dokumentus tikslu atlikti fiktyvią operaciją. Toliau tikrinant turimą informaciją buvo atliktas R. J. abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiklausymas (operatyvinė apklausa), kuomet buvo užfiksuoti R. J. telefoniniai pokalbiai, kurių turinys atkleistas 2007m. birželio 19 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo prieduose (t. 14, b. l. 153-156). Atlikus R. J. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) pasiklausymą buvo užfiksuoti tokie R. J. pokalbiai: 23.1) 2003 m. sausio 22 d. (pradžia 13:09:06, pabaiga 13:11:29) FNTT pareigūnas L. K. perskambina R. J.: R. J. praneša, kad FNTT pareigūnui paskambins asmuo vardu J., kuris nori atlikinėti pinigines operacijas. Įrašyta kompaktinėje plokštelėje Nr.5.75-P-121, failo pavadinimas „23.1“; 23.2) 2003 m. sausio 22 d. (pradžia 13:14:50, pabaiga 13:15:43) J. K. skambina R. J.: R. J. diktuoja FNTT pareigūno telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pristato jį kaip L. S. Pokalbis netikėtai nutrūksta. Įrašyta kompaktinėje plokštelėje Nr. 5.75-P-121, failo pavadinimas „23.2“; 23.3) 2003 m. sausio 22 d. (pradžia 13:15:55, pabaiga 13:16:27) J. K. skambina R. J.: J. K. klausia ar R. J. jau įspėjo FNTT pareigūną dėl jo skambučio. R. J. praneša, kad jau perspėjo. J. K. dar kartą patikslina telefono numerį - (duomenys neskelbtini). Įrašyta kompaktinėje plokštelėje Nr.5.75-P-121, failo pavadinimas „23.3“. Atlikus R. J. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) pasiklausymą buvo užfiksuota: 23.4) 2003 m. sausio 24 d. (pradžia 20:47:27, pabaiga 20:48:16) J. K. skambina R. J.: R. J. domisi, ar J. K. jau buvo susitikęs su FNTT pareigūnu. J. K. sako, kad skambino, bet pareigūnas buvo užsiėmęs, todėl susitarė susitikti pirmadienį (pastaba: pirmadienis yra 2003 01 27). Įrašyta kompaktinėje plokštelėje Nr. 5.75-P-121, failo pavadinimas „23.4“ (t. 1, b. l. 46-49.). Tokiu būdu atlikus R. J. abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiklausymą buvo nustatyta, kad 2003 m. sausio 22 d. R. J. suveda FNTT pareigūnus su J. K. ir pastarajam perduota pareigūnų telefono numerį. Pirmą skambutį FNTT pareigūnams padarė J. K. 2003 m. sausio 22 d. – 2003 m. sausio 24 d. laikotarpiu (tikslus laikas neužfiksuotas), kuris asmeniškai organizavo susitikimą 2003 m. sausio 27 d. apie pietus buvusioje degalinėje ,,D“ (dabar degalinė ,,L“) (duomenys neskelbtini). Šio susitikimo metu, kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos išslaptintos pirminės operatyvinės medžiagos - FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 31s, kurį surašė FNTT vyr. inspektorius L. K., ir, kuris buvo paviešintas apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje, J. K., nors apeliaciniame skunde ir bando įtikinti kolegiją, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie jo ketinimus daryti nusikaltimus, būtent aiškiai ir išreiškė ketinimą daryti nusikaltimus ir pateikė konkretų nusikaltimų darymą planą. J. K. pasakė, kad pastarajam dažnai reikalingi fiktyvūs dokumentai dėl dyzelino pardavimo bei dėl kitų prekių ir paslaugų. L. K. pasakius, kad esant jo prašymui, gali tai suorganizuoti, J. K. taip pat iš karto ant popieriaus savo ranka surašė būsimos fiktyvios sąskaitos-faktūros tekstą. Buvo sutarta, kad už fiktyvius dokumentus šis mokės 2 procentus nuo bendros sumos. Taip pat pareiškė, jog turi pažįstamų Vilniaus apskrities VMI bei Latvijoje, jeigu kartais reikėtų ką paslėpti. Buvo taip pat nustatyta, kad J. K. naudojasi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir važinėja automobiliu ,,Mitsubishi Galant“ tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 182). Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kolegijos nuomone, rodo, kad pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimui J. K. atžvilgiu, priešingai negu tvirtina nuteistasis J. K. ir jo gynėjas, buvo. Šių duomenų pakanka preziumuoti, jog operatyvinis veiksmas – NVIEM Nr. 6s, kurį 2003 m. sausio 27 d. Generalinis prokuroras sankcionavo (registracijos Nr. 6s), ir jis, kaip nustatyta iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje paviešinto FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimo dėl NVIEM, buvo panaudotas siekiant atskleisti ir uždokumentuoti R. J. bei visų jo bendrininkų (J. K.) nusikalstamus veiksmus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, taikytas laikantis įstatymo reikalavimų. Kolegija abejoti šią informacija neturi jokio pagrindo. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija atitinka ir kaip liudytojų apklaustų pareigūnų L. K. ir R. T. viso proceso metu duotus parodymus apie aplinkybes, sąlygojusias NVIEM taikymą, ir J. K. nusikalstamų veikų išaiškinimą. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausus papildomai kaip liudytoją pareigūną L. K., kuris 2003 m. sausio 27 d. susitiko su J. K. degalinėje ,,D“, šis dar kartą patvirtino, kad minėtą dieną išties įvyko jo ir J. K., kurį inicijavo J. K., susitikimas, ir šio susitikimo metu J. K. pats paprašė nuolat klastoti įvairius buhalterinius apskaitos dokumentus. Pagal liudytojo L. K. parodymus, jis, eidamas į minėtą susitikimą 2003 m. sausio 27 d., dar nežinojo, jog J. K. planuoja daryti kažkokius nusikaltimus, operatyvinis tyrimas buvo atliekamas R. J. atžvilgiu ir buvo klausomasi pastarojo pokalbių. Tačiau atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus R. J. atžvilgiu ir vykdant pastarojo abonentinių numerių pasiklausymą, buvo užfiksuoti R. J. pokalbiai su J. K., iš kurių turinio buvo galima suprasti, kad yra kažkas planuojama, tačiau, kas konkrečiai, nebuvo aišku, tik tai, kad J. K. nori susitikti su jais. R. J. davus jo telefono numerį įvyko ir jo su J. K. susitikimas ir šio susitikimo metu jau paaiškėjo J. K. nusikalstami planai. Liudytojas kategoriškai tvirtino, kad šis susitikimas įvyko ne jų (ne pareigūnų) iniciatyva. J. K. jam pats paskambino ir bandė susitarti dėl susitikimo, J. K. niekas neskambino. Tačiau jis tą dieną negalėjo susitikti, todėl J. K. jam paskambino dar kartą ir jie jau susitarė susitikti. Jų pirmo susitikimo metu J. K. pats iš karto išdėstė savo planą, kad jam reikia suklastotų dokumentų, ką jis rengiasi daryti, išsiaiškino, kiek kainuos suklastoti dokumentai. J. K., ateidamas į susitikimą, buvo jau pasirengęs tikslų planą ir susiderinęs su viena iš firmų, kad suklastos jiems dokumentus ir pastarajam tik reikėjo firmos, kuri tai padarytų, nes neturėjo iš kur gauti suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų, ir jau šio pirmo susitikimo metu buvo gautas užsakymas. J. K. ant lapelio savo ranka užrašė firmos (UAB ,,D“) pavadinimą, kokią prekė, kiekį, datą reikia rašyti, tai yra viską, ką reikia užrašyti suklastotoje sąskaitoje-faktūroje, ir pateikė jam. J. K. nebuvo provokuojamas nusikalsti. Todėl, pagal liudytojo L. K. parodymus, tą pačią dieną, kai J. K. pateikė konkretų užsakymą ir aiškiai išreiškė ketinimą daryti nusikaltimus, ir buvo nutarta kreiptis dėl NVIEM sankcionavimo bei leidimo imituoti nusikalstamus veiksmus, kurį 2003 m. sausio 27 d. Generalinis prokuroras sankcionavo (registracijos Nr. 6s).

Kolegijos nuomone, visi šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad NVIEM sankcionavimo metu buvo surinkta pirminė operatyvinė informacija apie J. K. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus ir pareigūnai tik tuomet, kai J. K. išreiškė aiškų ketinimą daryti nusikalstamas veikas, pateikdamas konkrečius firmos duomenis, kurie turi būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, prisijungė prie J. K. suplanuotos daryti nusikalstamos veikos, o ne provokavo jį nusikalsti. Nusikalstamus veiksmus J. K. pradėjo dar prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimą. J. K. į 2003 m. sausio 27 d. susitikimą degalinėje ,,D“ atvyko be pareigūnų pastangų, o savo paties iniciatyva, pats paskambinęs L. K. ir išreiškęs norą susitikti, ir niekieno nelenkiamas priėmė sprendimą nusikalsti. L. K. neįkalbinėjo J. K. nei dėl suklastotų dokumentų įsigijimo, nei dėl jų panaudojimo apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą, ir jokių kontaktų pats su J. K. neieškojo. Visa tai rodo, kad J. K. tyčia sukčiauti ir apgaulės būdu, panaudojant suklastotus dokumentus, užvaldyti, pasikėsinti padėti užvaldyti svetimą turtą, padėti išvengti pelno mokesčio, buvo susiformavusi savarankiškai, be pareigūnų poveikio. Jis turėjo visišką veiksmų laisvę, jo pareigūnai nespaudė, neskatino nusikalsti. Pažymėtina ir tai, jog J. K. atžvilgiu taikomas NVIEM nevaržė jo laisvės pasirinkti kitą – teisėto elgesio variantą. J. K. turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė. Tai, kolegijos nuomone, reiškia, kad modeliu nusikalstamos veikos negalėjo būti ir nebuvo išprovokuotos. 2003 m. sausio 27 d. sankcionuotais teisėsaugos pareigūnų kontroliuojamais veiksmais buvo tik prisijungta prie J. K. daromų nusikalstamų veikų, ko pasėkoje, pareigūnams veikiant pagal NVIEM ir atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, naudojant techninės priemones, atliekant šį veiksmą (t. 16, b. l. 237, 238), ir buvo nustatytos J. K. nusikalstamos veikos, už kurias teismas, ištyręs ir įvertinęs visus kitus byloje surinktus įrodymus, kurie visi išsamiai yra aprašyti teismo nuosprendyje ir dėl to nebus kartojami, J. K. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija).

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad prieš jį buvo neteisėtai atliekamas baudžiamasis persekiojimas. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad tokia išvada yra daroma remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. birželio 21 d. raštu Nr. 2-484, kuriame nurodyta, kad J. K. nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. balandžio 9 d. buvo kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius. Apelianto įsitikinimu, dėl šio fakto jis turėjo neliečiamybę, kuri galėjo būti panaikinta tik sutikus Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, o kadangi to nebuvo padaryta, visi įrodymai, kurie buvo surinkti, neturi įrodomosios galios. Kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kad baudžiamasis persekiojimas prieš asmenį, kuris yra kandidatas į savivaldybės tarybos narius, gali būti atliekamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnyje yra tik nustatyta, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė. Tačiau J. K. 2002 m. lapkričio 22 d. - 2003 m. balandžio 9 d. laikotarpiu nei traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nei suimtas nebuvo. Jo laisvė kitaip nors taip pat suvaržyta nebuvo. Todėl pagrindo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją nebuvo. Kaip ir nėra pagrindo laikyti, kad baudžiamasis persekiojimas prieš J. K. buvo atliekamas neteisėtai, o įrodymai surinkti byloje neturi įrodomosios galios.

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, panaikinti dėl J. K. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nėra jokio pagrindo.

Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo U. L. priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Panaikinti dėl U. L. priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir jam bylą nutraukti, atsižvelgiant į nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kolegija taip pat nemato pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu U. L. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos, už kurią U. L. yra nuteistas, esmė būtų tokia: U. L., žinodamas, kad sandoriai tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ realiai neįvyks, 2003 metų rugsėjo mėnesį paprašė V. Ž. pagaminti ir pateikti 220 min. trukmės video projekcijų darbus, po ko, 2003 metų rugsėjo 21-22 d. davęs V. Ž. pagamintą 220 min. trukmė video projekciją bei 2003 metų lapkričio mėnesį sumokėjęs V. Ž. grynais apie 5500 Lt atlyginimą už pateiktą darbą, o 2003 metų rugsėjo 15-25 d., žinodamas, kad 220 min. trukmės video projekcijas sukūrė ir pateikė V. Ž., paprašė V. Ž. pateikti žinomai suklastotą 220 min. trukmės video projekcijų pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą apie 12000 Lt bei PVM sumai. Po ko, V. Ž., gavęs iš E. J., o šis iš J. K., 2003 m. spalio 7 d. perdavė U. L. žinomai suklastotus dokumentus: 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės projekcijos sukūrimo bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM – 2362,50 sumai. Minėtą sąskaitą-faktūrą įtraukus į buhalterinę apskaitą bendrai 15487, 50 Lt, tame tarpe PVM – 2362,50 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, buvo tokiu būdu 2362,50 Lt sumai sumažintas UAB ,,L“ valstybės biudžetui mokėtina PVM suma. Šią deklaraciją pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje Šermukšnių g. 4, darbuotojams, U. L., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės dėl U. L. prašymo V. Ž. pagaminti video projekciją ir pateikti PVM sąskaitą-faktūrą, o V. Ž. pateikus jam prašomą PVM sąskaitą-faktūrą, šios pateikimo UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams. Tai yra U. L. iš esmės neneigia, kad jis prašė V. Ž., jog šis pagamintų video projekciją ir pateiktų PVM sąskaitą-faktūrą, o po to šią sąskaitą- faktūrą pasirašęs ir pateikęs UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams, kurie pastarąją pateikė VMI. Tačiau apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad U. L. už šiuos veiksmus turi atsakyti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantų įsitikinimu, U. L. negalėjo būti pripažintas kaltu už minėto susikaltimo padarymą, nes vien veiksmų, kuriuos atliko U. L., aiškiai nepakanka, kad būtų užvaldyti 2362,50 Lt valstybės turto PVM pavidalu arba panaikinta tokio dydžio prievolė valstybės biudžetui. Tam, kad kiltų nuosprendyje aprašytos pasekmės, apeliantai mano, kad reikia ne tik įgyti suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, bet ir ją įtraukti į įmonės tvarkomus apskaitos registrus ir į atitinkamo laikotarpio įmonės rengiamą PVM deklaraciją ir parengtą deklaraciją pateikti VMI. Tačiau U. L. tokių veiksmų neatliko, tai yra U. L. tik pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kuri, kaip buvo byloje nustatyta, yra suklastota, UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams, patvirtindamas savo parašu joje užfiksuotų duomenų teisingumą, tačiau jos į įmonės tvarkomus apskaitos registrus ir į atitinkamo laikotarpio įmonės rengiamą PVM deklaraciją neįtraukė, ir parengtos deklaracijos VMI nepateikė. Visus šiuos veiksmus atliko jau kiti UAB ,,L“ darbuotojai, ir būtent dėl jų veiksmų, o ne dėl U. L. veiksmų, buvo sukelti nuosprendyje aprašyti padariniai. Byloje jokių duomenų, kad U. L. būtų turėjęs tikslą užvaldyti apgaulės būdu Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o UAB ,,L“ darbuotojai būtų padėję U. L. realizuoti jo tikslą, nėra. U. L. prieš susitarimą su V. Ž. dėl video projekcijos sukūrimo iš viso nežinojo, ar šis veikia, kaip laisvas samdomas menininkas, ar, kaip įmonės atstovas, kaip ir nenurodė V. Ž. įforminti atliktus darbus būtent UAB ,,P“ vardu. Tačiau kolegija visus šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kolegijos nuomone, skirtingai nei teigia U. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad būtent UAB ,,L“ atstovas U. L. paprašė V. Ž. pagaminti vaizdo projekcijas, už pateiktą darbą sumokėdamas V. Ž. grynais apie 5500 Lt atlyginimą, o V. Ž. paprašė surasti dar firmą, kuri sutiktų savo vardu pateikti pastarojo pagamintų vaizdo projekcijų dokumentus, tai yra paprašė pateikti žinomai suklastotą 220 min. trukmės video projekcijų pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą. V. Ž., vykdydamas U. L. prašymą, kreipėsi į E. J. ir paprašė pateikti bendrovei UAB ,,L“ PVM sąskaitą-faktūrą dėl neva parduotų 220 min. trukmės video projekcijos už 12756 Lt ir PVM sumą, ką šis ir padarė, prieš tai paruošęs fiktyvią sutartį tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ ir ją pateikęs J. K. bei šiam nurodęs pateikti PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje būtų įrašyti melagingi duomenys apie vizualinės produkcijos sukūrimą, ir vėliau gavęs iš J. K. suklastotus dokumentus juos perdavė V. Ž., o šis jau U. L. U. L. suklastotojus dokumentus – 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo, UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės projekcijos sukūrimo bendrai 15487,50 Lt sumai, tame tarpe PVM – 2362,50 sumai, prieš tai patvirtinęs PVM sąskaitoje-faktūroje užfiksuotų duomenų teisingumą, pateikė ją UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams. Šie sąskaitą-faktūrą įtraukė į buhalterinę apskaitą bendrai 15487, 50 Lt, tame tarpe PVM – 2362,50 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, ir šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje Šermukšnių g. 4, darbuotojams. Taip U. L., veikdamas bendrininku grupe su kitais asmenimis, apgaule UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. Ž., E. J. parodymai, specialisto išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nors V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. gegužės 3 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad jis vizualinių produkcijų UAB ,,L“ nekūrė, UAB ,,P“ jam nežinoma ir jis gaunant UAB ,,P“ PVM sąskaitas-faktūras UAB ,,L“ netarpininkavo, tačiau vėlesnių apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme jis šiuos parodymus paneigė bei vienodai ir nuosekliai teigė, kad būtent UAB ,,L“ atstovo U. L. prašymu jis pagamino vaizdo projekcijas kaip laisvas menininkas ir už šias U. L. su juo atsiskaitė grynais pinigais. Tačiau U. L. pareiškė, kad UAB ,,L“ nenori sudaryti autorinės sutarties ir jo paprašė surasti įmonę, kuri sutiktų savo vardu pateikti jo pagamintų vaizdo projekcijų pardavimo dokumentus. Pagal liudytojo V. Ž. parodymus, dėl U. L. prašomų dokumentų jis kreipėsi į E. J. ir šis viską sutvarkė, o jis, gavęs iš E. J. dokumentus - 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo ir UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą (du egzempliorius) LEA Nr. 9057899 nunešė į UAB ,,L“. Jam, kas yra UAB ,,P“, E. J. neaiškino. Jis yra firmos ,,V“ atstovas arba dirba kaip laisvas menininkas, ir U. L. tai žinojo, nes jis yra UAB ,,L“ siūlęs savo kaip minėtos firmos atstovo ir kaip laisvo menininko paslaugas. Kadangi šie liudytojo V. Ž. parodymai iš esmės sutapo su liudytojo E. J. parodymais apie tai, kad V. Ž. buvo prašoma pateikti fiktyvius dokumentus ir šis, V. Ž. prašymu, padėjo gauti tokius dokumentus, kreipdamasis dėl dokumentų pagaminimo į J. K., kuris pastarajam pateikė 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ dėl 220 min. video projekcijos už 13125 Lt ir PVM pagaminimo ir UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo, o šis šiuos dokumentus atidavė V. Ž., ir specialistės išvadomis, kad UAB ,,P“ jokių paslaugų UAB ,,L“ nesuteikė, o tik surašė apskaitos dokumentą, nėra pagrindo jais netikėti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstais jais rėmėsi. Be to, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp V. Ž. parodymų ir visapusiškai bei išsamiai ištirti bylos aplinkybes bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir pakartotinai apklaustas liudytojas V. Ž., taip pat ir specialistė, davusi specialisto išvadą. Kaip matyti, Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas V. Ž. dar kartą patvirtino anksčiau duotų parodymų dėl U. L. prašymo jo pagaminti vaizdo projekcijas ir surasti firmą, kuri pateiktų savo vardu jo (V. Ž.) pagamintų vaizdo projekcijų dokumentus teisingumą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes dėl U. L. atliktų veiksmų. Liudytojas V. Ž. šios apklausos metu pripažino, kad būtent jis kaip laisvas menininkas U. L. prašymu pagamino vaizdo projekcijas, už kurias su juo U. L. atsiskaitė grynais pinigais. Tačiau U. L. jo paprašė dar surasti įmonę, kuri išrašytų PVM sąskaitą-faktūrą už jo atliktą darbą – sukurtą video projekciją, ir jis per E. J. tokius dokumentus gavo, ir juos pateikė UAB ,,L“. Be to, tai, kad UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. vardu išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje LEA Nr. 9057899 nurodytos ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, UAB ,,P“ jokių paslaugų UAB ,,L“ nesuteikė, o tik surašė apskaitos dokumentą, patvirtino ir specialistė, atlikusi UAB ,,L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir davusi specialisto išvadą. Pagal specialistės paaiškinimus, duotus Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiame teismo posėdyje, UAB ,,P“ jokios veiklos nevykdė ir negalėjo parduoti, suteikti paslaugų, dėl to buvo laikyta, kad UAB ,,P“ 2003 m. spalio 1 d. vardu išrašyta PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057899 dėl vizualinės produkcijos sukūrimo turinys neatitinka tikrovės, ir ji neturi juridinės galios, ir negalėjo būti įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą ir į 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą. Tačiau, nepaisant to, kaip remiantis nuteistojo U. L., liudytojų J. Č., S. Š. parodymais, specialistės išvadomis buvo byloje nustatyta, nors UAB ,,L“ iš UAB ,,P“ vizualinės produkcijos sukūrimo paslaugų neįsigijo, šioje PVM sąskaitoje-faktūroje užfiksuotos operacijos atlikimo teisingumą U. L. patvirtino joje pasirašydamas ir perdavė J. Č., kuris juos atidavė UAB ,,L“ buhalterijai, po to pats asmeniškai (U. L.) rūpinosi, kad šie pinigai kuo greičiau būtų pervesti UAB ,,P“, nes, kaip jis aiškino, UAB ,,P“ atstovai nenori laukti ir pastoviai reikalauja pervesti pinigus už atliktas paslaugas. Byloje nustatyta, kad vyr. finansininkė S. Š. pagal neįvykusią ūkinę operaciją U. L. prašant iš pradžių 2003 m. lapkričio 6 d. pervedė iš UAB ,,L“ UAB ,,P“ 3000 Lt iš NORD/LB Lietuva banko ir dar po kurio laiko - 2003 m. lapkričio 28 d. 12487,50 Lt, tai yra viso 15000 Lt, ir jų neliko bendrovėje. Kartu šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti ir į UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą bendrai 15487, 50 Lt, tame tarpe PVM – 2362,50 Lt sumai, o tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, dėl ko buvo tokiu būdu sumažintas PVM 2362,50 Lt sumai, ir šią deklaraciją pateikus VMI įgyta teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Taigi apgaulė UAB ,,L“ naudai įgyjant teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinant prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, šiuo atveju pasireiškė tuo, kad U. L., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, žinodamas, kad UAB ,,L“ iš UAB ,,P“ vizualinės produkcijos sukūrimo paslaugų neįsigijo, 220 min. trukmės video projekciją sukūrė V. Ž., su kuriuo jis už atliktą darbą atsiskaitė grynais pinigais, paprašė V. Ž. pateikti suklastotus dokumentus ir V. Ž., tarpininkaujant E. J. per J. K., gavo dokumentus apie tariamai UAB ,,P“ suteiktą paslaugą UAB ,,L“ dėl vizualinių paslaugų sukūrimo, tokiu būdu sukuriant fikciją apie UAB ,,L“ pirktas paslaugas iš UAB ,,P“, ir juos pateikė U. L., kuris gavęs iš V. Ž. šiuos dokumentus, patvirtino jų teisingumą savo parašu, ir perdavė J. Č., o šis UAB ,,L“ buhalterijos atsakingiems darbuotojams, kuriems atlikus pavedimus buvo pervesta UAB ,,P“ iš viso 15000 Lt, o kartu įtraukus šiuos duomenis į UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą bendrai 15487, 50 Lt, tame tarpe PVM – 2362,50 Lt sumai, ir tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, ir šią deklaraciją pateikus VMI, įgyta teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Dėl visų šių atliktų veiksmų, nors U. L. ir jo gynėjas tvirtina priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai U. L. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Valstybės biudžeto pajamas sudaro biudžete sukaupiamos lėšos, t. y. valstybės biudžeto pajamas, be kitų pajamų, sudaro ir pajamos iš mokesčių, gaunamų į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. PVM mokėtojai privalo į biudžetą sumokėti PVM. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta jo apskaičiavimo, mokėjimo į biudžetą bei grąžinimo tvarka (1993 m. gruodžio 22 d., Nr. I–345; 2004 m. sausio 15 d., Nr. IX–1960). Tik laikantis šio įstatymo nuostatų PVM mokėtojui gali būti grąžinama PVM permoka. Tuo tarpu pagal byloje surinktus įrodymus nustatytos aplinkybės liudija, kad U. L., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, suklastotų dokumentu pagrindu sukūrė fikciją apie UAB ,,L“ pirktas paslaugas iš UAB ,,P“, ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą bendrai 15487,50 Lt, tame tarpe PVM – 2362,50 Lt sumai, ir tuo pačiu ir 2362,50 Lt į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, ir šią deklaraciją pateikus VMI, apgaulės būdu įgyta teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Ši U. L. padaryta veika yra įstatymo leidėjo uždrausta, už ją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo U. L. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra. Vien ta aplinkybė, jog pats U. L. neįtraukė tikrovės neatitinkančių duomenų į UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą ir į UAB ,,L“ 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaracijos pirkimo PVM apskaitą, ir ne jis pateikė šią deklaraciją VMI, tai padarė atsakingi UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojai, šiuos dokumentus pateikus jiems U. L., neužkerta U. L. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojai (J. Č., S. Š.) pažinojo U. L. kaip asmenį, dirbusi UAB ,,L“ projektų vadovu, kurio pagal UAB ,,L“ direktoriaus patvirtintą pareiginę instrukciją pareiga buvo ruošti konkrečias sutartis su klientais, tiekėjais, taip pat ruošti konkrečius užsakymus, sąmatas, sąskaitas, reikalingas vykdant sutartį su klientu, vykdyti jų priežiūrą ir kt. (t. 12, b. l. 74-77). Todėl buhalterijos darbuotojai, gavę šiuos dokumentus iš U. L., kuris turėjo teisę tiek sudaryti sutartis, tiek ir ruošti sąskaitas ir vykdyti jų priežiūrą, nežinodami apie tai, kad šis sandoris įvykęs tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,P“ yra tik fikcija, ir nustatę, kad UAB ,,L“ paslauga dėl vizualinių projekcijų sukūrimo buvo suteikta, o minėti darbai buvo panaudoti bendrovės ,,P“ užsakytam renginiui, ir jie buvo įtraukti į UAB ,,L“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą bendrovei ,,P“ LEB Nr. 0430564, priešingai negu U. L., nesuvokė, kad pateiktuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės ir atliko veiksmus, ko pasėkoje U. L., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, apgaulės būdu UAB ,,L“ naudai įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, ir dėl to nėra kalti dėl sukčiavimo ir baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Tai yra U. L., žinodamas, kad jo pateikti dokumentai yra suklastoti, šiuos dokumentus pateikė atsakingiems UAB ,,L“ buhalterijos darbuotojams ir šiais asmenimis pasinaudojęs, kaip nesuvokiančiais savo atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės, pasiekė, kad UAB ,,L“ įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir buvo panaikinta prievolė šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Tokia situacija, iškilusi byloje, baudžiamojoje teisėje įvardijama kaip tarpinis nusikaltimo vykdymas. Nustačius tarpinį vykdymą už padaryta nusikalstamą veiką atsako asmuo sukurstęs (paprašęs, nurodęs, įkalbėjęs) kitą asmenį padaryti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Be to, sutinkamai su BK 24 straipsnio 3 dalimi, toks tariamas kurstytojas laikomas nusikaltimo vykdytoju ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojas, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimo vykdytojo padaryta veika. Kolegijai abejonių, kad U. L. suvokė savo atliktų nusikalstamų veikų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, nekyla. Tiek U. L. atlikti veiksmai, jų eiga, tiek U. L. elgesys (pateikęs suklastotus dokumentus buhalterijos darbuotojams, kuriuos pats patvirtino savo parašu, kontroliuoja jų vykdymą, ragina kuo greičiau pervesti pinigus UAB ,,P“, tvirtindamas, kad UAB ,,P“ atstovai jam skambina ir prašo pervesti pinigus, nors žino, kad UAB ,,P“ vizualinės projekcijos paslaugų UAB ,,L“ nesuteikė, 220 min. trukmės video projekciją sukūrė V. Ž. ir su šiuo jis atsiskaitė už atliktą darbą grynais pinigais, prašo, taip pat žinodamas, kad 220 min. trukmės video projekciją sukūrė V. Ž. kaip laisvas menininkas, surasti firmą, kuri sutiktų išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą už V. Ž. atliktą darbą, o gavęs dokumentus, kuriuose nurodyta, kad UAB ,,P“ suteikė vizualinės projekcijos paslaugą UAB ,,L“, patvirtina tokių duomenų teisingumą pasirašydamas juose) atspindi sukčiavimo subjektyvųjį požymį – tyčios elementą, ir rodo, kad U. L. suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Todėl, kolegija laiko, kad esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, U. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB ,,L“ naudai apgaule įgytos teisės į Lietuvos Respublikos biudžeto 2362,50 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšas ir panaikinimo prievolės šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad sukčiavimo motyvas – savanaudiškumas – nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl U. L. reikalavimas nustatinėti, kieno naudai jis veikė ir kaip buvo planuoti panaudoti neteisėtai gautus pinigus iš valstybės biudžeto, atmestinas.

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo skirti jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neteisingai laikė, kad jis buvo aktyvus darant nusikalstamas veikas, byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinant aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip ir atsižvelgė į tai, kad teismuose nagrinėjamos jo atžvilgiu kitos bylos dėl analogiškų veikų, o tai, jo įsitikinimu, sąlygojo, jog jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

J. K. yra nuteistas už keturių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o kiti, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 18 straipsnio 6 dalyje, 277 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija), priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 18 straipsnio 6 dalyje, 277 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija) yra numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – laisvės atėmimas, pataisos darbai, baudos, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, o BK 182 straipsnio 2 dalyje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas J. K. paskyrė pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija) 60 MGL dydžio baudą, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo šešiems mėnesiams, o už nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimą trejiems metams dviems mėnesiams. Patikrinusi apeliaciniame skunde pateiktus nuteistojo J. K. argumentus, kolegija nerado pagrindo abejoti teismo J. K. paskirtų už minėtus nusikaltimus bausmių rūšimi ir dydžiu. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuosprendyje nemotyvuotas J. K. bausmių skyrimas ar jų dydžio klausimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes J. K., vadovavosi BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis bei atsižvelgė į BK 58 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatas, ir nuosprendyje nurodė, kad J. K. praeityje teistas nebuvo, dirba, yra kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatyta tik J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis veikas padarė bendrininkų grupe, ir įvertinęs visas šias aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai iš jų išskirtinės reikšmės, paskyrė J. K. bausmes bei nustatė jų dydį. Nors J. K. anksčiau teistas nebuvo, dirbo, tačiau padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, be to, yra nuteistas kitų teismų nuosprendžiais dar ne už vieną nusikaltimą, susijusį su sukčiavimu, kas rodo, kad J. K. yra nelinkęs paklusti teisės normomis nustatytai visuomeninei tvarkai ir yra linkęs gauti pajamas nusikalstamu būdu. Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į pakankamai reikšmingą J. K. vaidmenį vykdant nusikalstamas veikas bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kolegijos nuomone, jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo laikyti per griežtomis. Be to, kaip matyti, ir pats J. K. apeliaciniame skunde taip pat kažkokių nors naujų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant jam bausmes, ir dėl kurių būtų pagrindas švelninti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nenurodo, tik dar kartą išdėsto aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, jau atsižvelgė, ir ginčija tų aplinkybių teisingumą. J. K. teigia, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeilis ir mano, kad byloje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, priešingai nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tvirtina, kad teismas be jokio pagrindo pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupe, nes jis, kaip ir kito kaltinami asmenys, vieni kitų nepažinojo (jį pažinojo tik vienas kaltinamas asmuo ir keli liudytojai). Tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti. Nuteistojo J. K. veiksmai rodo aktyvų jo, kaip bendrininkų grupės nario, vaidmenį, turintį esminės reikšmės sėkmingam nusikalstamų veiksmų įgyvendinimui, todėl negali būti laikomi antraeiliais. Taip pat teismas pagrįstai pripažino ir J. K. (kaip ir U. L., kuris jam teismo paskirtos bausmės neginčija ir nesutinka tik dėl jo atsakomybės sunkinančios aplinkybės pripažinimo tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe) atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe. Analizuodama J. K., U. L. ir kitų asmenų, kurie yra nuteisti šiuo nuosprendžiu, veiksmus ir įvertinus jų pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė juos veikus bendrininkų grupėje, kur J. K., U. L. atliko vykdytojų vaidmenis. BK 25 straipsnio 2 dalis bendrininkų grupę apibrėžia tokią situaciją, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad anksčiau išvardintos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant įvairių sudėčių asmenų grupėms, kuriose buvo nemažiau kaip du vykdytojai ir kiekvienas joje veikęs asmuo atlikto tam tikrus nusikalstamus veiksmus, siekiant apgaule užvaldyti, pasikėsinti užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotus dokumentus, apgaule išvengti pelno mokesčio. Ta aplinkybė, kad J. K., U. L. asmeniškai nepažinojo visų bendrininkų bei nepalaikė tarpusavio ryšių su visais jais, nepaneigia to, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti bendrininkaujant. Pripažįstant asmenį bendrininku turi būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos. Jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Byloje užfiksuoti duomenys akivaizdžiai rodo, kad bendrininkavimas padarant nusikaltimus vyko „grandinės“ principu, t. y., esant atitinkamo bendrininko prašymui už atitinkamą atlygį pateikti fiktyvius dokumentus dėl paslaugų suteikimo, buvo kreipiamasi į FNTT pareigūnus, veikusius pagal NVIEM, o gavus šiuos dokumentus, bendrininkams patvirtinus jų teisingumą, jie buvo perduodami į įmonių buhalteriją, kur šiuos duomenis įtraukus į įmonių apskaitą ir PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitas ir šias deklaracijas pateikus VMI, buvo įgyjama teisė į Lietuvos Respublikos biudžeto PVM lėšas ir panaikinama šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Todėl kadangi nusikaltimus J. K. padarė veikiant bendrininkų grupe įvairiose sudėtyse, kaip ir U. L. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, ši aplinkybė yra nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir ji pripažinta tiek U. L., tiek ir J. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Ta aplinkybė, kad teismas nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat pati savaime dar negali būti pripažįstamas baudžiamojo įstatymo pažeidimu ar netinkamu jo pritaikymu. Teismas pats sprendžia, ar yra byloje pagrindas tokiam atskirų bylos aplinkybių vertinimui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, jog nagrinėjamoje byloje nuteistajam J. K. turėjo būti taikytos BK 59 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos.

Pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. K. nuteistas už keturių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą veikiant bendrininkų grupe, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs J. K. už veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, kurios yra artimos sankcijos minimumui, o už veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, mažesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kai ši veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, pažeidė bausmės skyrimo taisykles, nėra jokio pagrindo. Teismas laisvės atėmimo bausmes už veikas, kurios nebuvo baigtos nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, paskyrė švelnesnes nei už baigtą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra nustatyta ir BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo J. K. klausimą pagal BK 62 straipsnio taisykles, visumos. Taip pat nėra nustatyta ir kokių nors aplinkybių, kurios rodytų, kad, įvertinus kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir (ar) jo asmenybę, įstatyme numatytos bausmės paskyrimas J. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Todėl kolegija laiko, kad J. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių J. K. prašo jam neskirti, yra teisingos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas J. K. bausmes, padarė klaidų.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad J. K. nuteistas už nesunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taigi jo padarytos veikos priskiriamos ir tai pačiai kategorijai, ir skirtingoms per vieną grupę nusikalstamų veikų kategorijoms BK 11 straipsnio prasme, ir labai skiriasi pagal pavojingumą (laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) grupes arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), todėl subendrindamas J. K. paskirtas bausmes nepagrįstai taikė tik dalinį bausmių sudėjimo būdą. Atsižvelgiant į BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, subendrinant bausmes J. K. turėjo būti taikytas ir bausmių apėmimo būdas. Dėl to šioje dalyje teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o J. K. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas iš naujo subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, atitinkamai nustatant jam ir galutinę subendrintą bausmę.

Byloje taip nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teisėjas įrodymus vertino ne taip, kaip nurodo apeliantai skunde, nereiškia, jog teisėjas buvo šališkas. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra (ir negali būti) nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas pats savaime jau yra pagrindas abejoti teisėjo, priėmusio tokį nuosprendį, nešališkumu. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija) teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią techninę klaidą nurodant, kad J. K. nuteistas pagal BK 18 straipsnio 6 dalį, 277 straipsnio 1 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 – 551 redakcija) 60 MGL dydžio bauda.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo U. L. ir jo gynėjo advokato L. Vasiliausko apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Regina Gaudutienė

 

Teisėjai                                                                                                   Albinas Bielskis

 

                                                                                                                          Rūta Mickevičienė