Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-312/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15725-2019-5

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

 (S)

                                                                                    1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,        

nuteistajai A. A. ir jos gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 17 d., 19.17 val., iki 2019 m. balandžio 18 d., 11.37 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad A. A. yra neatlikusi 32 MGL (1 600 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta A. A. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas A. L. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. A. nuteista dėl to, kad ji 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.56 val., ties pastatu, esančiu Pavasario g. 5, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodama automobilį „Mercedes Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio atsitrenkė į tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 20.04 val. buvo 2,21 promilės ir 20.22 val. buvo 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistoji A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, arba atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir taip pat netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. sutinka, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tačiau nesutinka, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.56 val. (eismo įvykio metu), jai galėjo būti nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Jos neblaivumo niekas prieš eismo įvykį ar iš karto po jo netikrino, o jos prisipažinimas, jog vairavo neblaivi, savaime neįrodo, kad automobilio vairavimo metu neblaivumas galėjo viršyti 1,50 promilės. Tokiu atveju laikytina, jog automobilį apeliantė vairavo būdama blaivesnė nei 1,50 promilės. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi išaiškinti, ar transporto priemonė Mersedez Benz 290 GD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, todėl, apeliantės teigimu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi automobilis Mersedez Benz 290 GD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat, nuteistosios manymu, buvo visos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinio A. L. atsakomybėn.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Nuteistoji A. A. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau ji nesutinka, kad transporto priemonės vairavimo metu jos neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks kaltinimas A. A. ir nebuvo suformuluotas, už tokius veiksmus ji nėra pripažinta kalta. Iš nuteistosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų visumos nustatyta, kad ji automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi – A. A. pripažino, kad ji kelis kartus (kiek tiksliai kartų, neprisimena) įvykio dieną ėjo į automobilį ir ten gurkšnojo degtinę, tai darė visą dieną, ji prisiminė, kad apie 17.30 val. darė šaltibarščius ir juos darydama kelis kartus ėjo atsigerti degtinės. Eismo įvykis sukeltas apie 17.56 val. Automobilyje „Mercedes Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodama apeliantė ir sukėlė eismo įvykį ir į kurį ji eidavo vartoti alkoholinio gėrimo, buvo rastas nugertas 0,5 l talpos butelis „Sobieski“ degtinės su skaidriu skysčiu viduje. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. A., 2019 m. balandžio 17 d., apie 17.56 val., automobilį „Mercedes Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pažeisdama KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Vis dėlto, sutiktina su A. A. apeliacinio skundo argumentais, kad nei prieš eismo įvykį, nei iš karto po jo vairuotojos neblaivumas nebuvo tikrintas, šiuo metu neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek degtinės apeliantė išgėrė iki eismo įvykio ir kiek po jo, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti ir jos neblaivumo laipsnio eismo įvykio metu. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad eismo įvykis buvo sukeltas ir po jo sukėlimo iki aplinkybių nustatymo A. A. vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jos iškvėptame ore 20.04 val. buvo 2,21 promilės, o 20.22 val. buvo 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl ji pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

8.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde pagrįstai keliamas klausimas, ar automobilis „Mercedes Benz 290 GD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju, A. A. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra pripažinta kalta dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl kelių transporto priemonė nepagrįstai pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nesant pagrindo konfiskuoti aptariamo turto, nėra tikslinga taikyti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui.

9.       Nuteistosios A. A. manymu, nagrinėjamu atveju, yra visos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos sutuoktinio A. L. atsakomybėn.

10.       Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

11.       Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, A. A. anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), žala UAB „Kompiuterinis procesų valdymas“ visiškai atlyginta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos pirmosios trys aukščiau minėtos sąlygos, kurioms esant, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nemano, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Nors A. A. teisiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, šiuo metu dirba, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistosios turimą priklausomybę nuo alkoholio, baustumą administracine tvarka ir dar vieną jos atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad per penkerių metų laikotarpį A. A. administracine tvarka bausta keturis kartus, iš kurių trys administraciniai nusižengimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, A. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaiko įstatymų reikalavimų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. yra pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (padarytas apsvaigus nuo alkoholio), 300 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį (nuosprendis neįsiteisėjęs). Nuteistoji nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki šiol yra gydoma VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikiniame priklausomybės ligų centre apeliantei diagnozuotas priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Taigi, aptarti nuteistosios asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, kas reiškia, kad ji neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl šis institutas jai negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų laidavimo taikymui, apeliacinės instancijos teismas nurodyto laiduotojo asmenybės nevertina, nes tai neturi jokios įtakos priimamam sprendimui.

14.       Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio nuostatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistosios A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti.

 Panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui A. L..

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. priklausančiam turtui – automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                          Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė

                                                              Darius Pranka

                                                              Laureta Ulbienė