Civilinė byla Nr. e2-2372-545/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30758-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;
2.6.1.5;2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1;3.1.7.6;
3.1.7.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2021 m. gegužės 03 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,
atsakovo UAB „Linsana“ atstovei advokatei Irinai Beleškienei,
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Linsana“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, –
n u s t a t ė:
ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188771865, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Linsana“ į.k. 300774721, 1493,64 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškinyje bei ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas UAB „Linsana“ nuosavybės teise valdė statinius esančius adresu Žemaitės g. 70C Šiauliuose, statinius, kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl atsakovui kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovas už 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėjo.
Žemės naudojimo ir apsaugos teisinį režimą nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, reglamentuodami žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas.
CK 6.545 str. 1 d. numato žemės nuomos sutarties - nuomininko - pareigą mokėti žemės nuomos sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (LAT 2016-12-29 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798 ir 2003-11-10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatė, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016-06-30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (toliau – Sprendimas T-278), nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus.
Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau - nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise.
Atsakovas 2018-09-18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-11082 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: (1) Sporto salė, unikalus numeris 2997-9007-0019, (2) Laisvalaikio centras, unikalus numeris 2997-9007-0026, (3) Ūkinis pastatas, unikalus numeris 2997-0029-3019, (4) Stadionas, unikalus numeris 2997-0029-3020 (toliau kartu - statiniai), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliai.
Atsakovui, nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovas nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus nesumokėjo.
Taisyklių 24 p. nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliai, unikalus daikto numeris 4400-2240-6273, dalies (užstatyto ploto) vertė 2019 m. buvo 527 948 Eur. Sprendimo T-278 1.3 papunkčiu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su Nacionaline žemės tarnyba, prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, nuomos, atsakovui apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas ir už laikotarpį nuo 2019-01-01 d. iki 2019-01-31 d. buvo paskaičiuotas 1759,83 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,8553 ha) naudojimą 2019 m.
Kaip matyti, skola už 2019 m., t.y. nuomos mokestis - 1 759,83 Eur apskaičiuotas už 1 mėnesį (2019-01 mėn.). Įvertinus 2018-11-15 permoką 342,72 Eur (1 759,83 Eur- 342,72 Eur = 1417,11 Eur) mokėtinas nuomos mokestis už 2019 m. (1 mėnesį)- 1417,11 Eur.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taisyklių 35 p. nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03% dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos 180 d.
Ieškovas atsakovui siuntė du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2019 metus, t.y.: 2019-10-22 d. pranešimas Nr. 00009009 ir 2019-12-16 d. priminimas Nr. ZNM00003018, kuriais įspėjo atsakovą, kad jei šis nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jam bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovas mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, dėl ko ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019-11-16 d. iki 2020-05-13 d. (180 dienų), kaip nustatyta Taisyklių 35 p. Paskaičiuotų delspinigių dydis yra 76,53 Eur. Taigi, delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos 1417,11 Eur sumos ir sudaro 76,53 Eur ( apskaičiuoti už 180 d. (nuo 2019-11-15 iki 2020-05-13 (įskaitytinai)).
Atsakovė UAB „Linsana“, j. a. k. 300774721, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad savo reikalavimą atsakovui ieškovas grindžia Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės)
Pagal Taisyklių 3 p., nuomos mokesčio už valstybinę žemę (toliau – nuomos mokestis), išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, ir naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, metinius tarifus nustato Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba. Nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atsakovas nesutinka su ieškovo taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, kadangi valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovas negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nors atsakovas atitinka visus aukščiau aptartus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Atsakovei nebuvo galimybės sudaryti žemės mokesčio nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba. Kadangi šios sutarties sudarymo klausimas buvo negalimas, todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo ieškiniu yra nepagrįstai prašoma taikyti 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifą, atsakovui taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc.
Atsakovas nebuvo gavęs iš ieškovo jokių, byloje pateiktų pranešimų apie įsiskolinimą, nei pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį. Pabrėžia, jog atsakovas nuo 2019-01-29 d. nebėra Žemaitės g. 70C, Šiauliai, statinių savininkas, todėl nežinojo apie skolą Šiaulių miesto savivaldybei.
Lietuvos Respublikos Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 str. 7 d. yra nustatyta, kad nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kito. CK 6.71-6.75 str. numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, kadangi nebuvo gautas joks pranešimas apie įsiskolinimą iš ieškovo.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2018-09-18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-11082 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: Sporto salę, unikalus Nr. 2997-9007-0019, Laisvalaikio centrą, unikalus Nr. 2997-9007-0026, Ūkinį pastatą, unikalus Nr. 2997-0029-3019, Stadioną, unikalus Nr. 2997-0029-3020, kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliai. 2019-01-15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JŠ-367 atsakovė UAB „Linsana“ šiuos statinius pardavė.
Iš 2019-10-22 d. Šiaulių miesto savivaldybės pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00009009 nustatyta, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 1759,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliai, bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 527948,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia/pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d./2019 m. sausio 15 d., permoka už ankstesnius metus – 342,72 Eur, iš viso mokestis – 1417,11 Eur.
Iš 2020-01-02 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. SSA00000887 nustatyta, jog ieškovės UAB Linsana“ prievolės suma 2019-12-31 d. buvo 6917,11 Eur, iš jų apmokėta 5500,00 Eur suma, apskaičiuoti 19,56 Eur delspinigiai ir skola yra 1417,11 Eur, bendra skolos suma 2019-12-31 d. su delspinigiais– 1436,67 Eur.
Teismas pažymi, kad aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ Nr. 1798 redakcijos 1.4 p. nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas, 1.5 p. nustatyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas, 1.6 p. nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai, t.y. 1.3 papunktyje nustatytas 4 procentų mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 6 p. nustato, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.
Be to, nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise.
Šių Taisyklių 35 p. nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03% dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos už 180 d.
Taigi, atsakovei žemės nuomos mokestis bei delspinigiai buvo paskaičiuoti laikantis šio teisinio reglamentavimo, t.y. nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 d. - 1417,11 Eur nuomos mokesčio, kuriuo atsakovė nesumokėjo, todėl nuo 2019-11-16 d. iki 2020-05-13 d. (už 180 d.) buvo apskaičiuota 0,03 procentų dydžio delspinigių Taisyklių 35 p. pagrindu-76,53 Eur delspinigių, viso 1493,64 Eur. Šios sumos atsakovė nesumokėjo iki šiol, nors buvo raginta 2019-10-22 d. pranešimu Nr. 00009009 ir 2019-12-16 d. priminimu Nr. ZNM00003018 sumokėti. Byloje nekilo ginčo dėl skolos bei delspinigių aritmetinio paskaičiavimo pagrįstumo (dydžio), tačiau atsakovė nesutiko su su ieškovo taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, laikydama, kad atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc. (2015-05-28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo Nr. T-139 1.2. p.). Atsakovės teigimu, mažesnio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo taikymą pagrindžia aplinkybe, jos atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent, kad nebuvo galimybės sudaryti žemės mokesčio nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba, todėl atsakovė negalėjo naudotis valstybine žeme ir 2019-01-15 d. priklausančius pastatus šioje valstybinėje žemėje pardavė. Be to, atsakovė pranešime ieškovei nurodė, jog žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, yra 527948,00 Eur, nors VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, jog žemės sklypo vertė yra tik 400541 Eur.
Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
Kaip nustatyta byloje, UAB „Linsana“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismą su ieškiniu atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, mokėjimo pranešimo panaikinimo ir pripažinimo, prašant panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie žemės sklypo nuomos mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį Nr. 00009009, kuriuo iki 2019-11-15 prašoma sumokėti 1417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 d., pripažinti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimas apie žemės sklypo nuomos mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį Nr. 00009009, kuriuo iki 2019-11-15 d. prašoma sumokėti 1417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 d., nesukūrė turtinių prievolių ieškovei, priteisti iš atsakovės 5500 Eur.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2020-10-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3396-641/2020 nuspręsta dalyje dėl ieškinio reikalavimo – dėl 2019-10-22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. 00009009 panaikinimo – nutraukti, kitoje dalyje ieškovės UAB „Linsana“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atmetė.
Šiaulių apygardos teismo 2021-03-10 nutartimi civ.byloje e2A-132-372/2021 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-10-23 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrįstai taikė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, o UAB „Linsna“ žemės mokesčio skola sudaro 1417,11 Eur, sumokėjus 5500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nesudaryta, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vertinimu, UAB „Linsana“ neatitiko teisės aktų reikalavimų (t.y. tuo metu nuosavybės teise jai priklausantys pastatai buvo neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). UAB „Lisana“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018-12-03 d. įsakymo „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ neskundė, į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl priimto įsakymo panaikinimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.
Teismas nustatė, kad UAB „Lisana“ neatitiko Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 p., t.y. kad 0,81 procento tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nustatytas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009-01-01 d., o UAB „Linsana“ dar iki 2018-09-18 d. įsigyjant pastatus buvo žinoma, kad NŽT vedėjo 2018-07-20 d. įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju pastatų savininku buvo nutraukta ir sprendė, jog UAB „Linsana“ žinojo, kad įsipareigojimų, kylančių iš valstybinės žemės nuomos sutarties, neperima, todėl jos apeliacinio skundo argumentus dėl nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė.
Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Taigi, CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų motyvų teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 1493,64 Eur skolos su delspinigiais priteismo iš atsakovės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl 5 procentų metinių palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-147-690/2018).
Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos su delspinigiais, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 1493,64 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 34 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu (1493,64 Eur x 3% x 75 %) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,36 Eur.
CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 262 – 270 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB “Linsana” į.k. 300774721, 1417, 11 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika Eur 11 ct) skolą , 76,53 Eur (septyniasdešimt šešis Eur 53 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1493,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos į.k. 188771865, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB “Linsana” į.k. 300774721, 34 Eur (trisdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja R.Bražinskienė