LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Šilna“ bankroto byloje Nr. B2-167-124/2012, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Šilna“ iškėlė bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
UAB „Plieninis skydas“ 2011 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 46 145 Lt skolą, 8,49 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas nurodė skolą atsiradus atsakovui tik iš dalies apmokėjus 2008 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABC21126. Paaiškino, kad laiku kreditorinio reikalavimo pareiškėjas nepateikė dėl to, jog administratorius neinformavo pareiškėjo apie bankroto bylos iškėlimo atsakovui faktą. Apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjas nurodo atsitiktinai sužinojęs 2011 m. spalio 31 d. Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje, 2011 m. lapkričio 14 d. gavęs teismo nutartį dėl atsakovo įmonės pripažinimo bankrutavusia.
Administratorius nurodė, kad neprieštarauja termino atnaujinimui ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog pareiškėjas beveik tris metus nesidomėjo skolininku, kurios finansinis įsipareigojimas yra pakankamai ženklus. Kadangi skolininkas nuo pat bankroto bylos iškėlimo nebevykdo ūkinės veiklos, informacija apie bankroto bylos iškėlimo faktą skelbiama tiek Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje, tiek ir Juridinių asmenų registre, teismas darė išvadą, jog tokį ilgą laiką nesužinoti apie bankroto bylos iškėlimo skolininkui faktą galėjo tik aplaidžiai, neatsakingai savo veiklą vykdantis privatus juridinis asmuo, todėl, teismo nuomone, faktas, jog administratorius neinformavo kreditoriaus apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą, kuris gali būti pagrindu vertinti administratoriaus funkcijų vykdymo tinkamumą, nepaneigia paties kreditoriaus kaltės dėl savalaikio prašymo nepateikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB ,,Plieninis skydas“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti prašymą dėl apelianto įtraukimo į BUAB ,,Šilna“ kreditorių sąrašą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas nesilaikė ĮBĮ 2, 3, 4, 6 straipsnių, vienodos teismų praktikos formavimo ir bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę, teisingumo vykdymo vadovaujantis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų.
- Nors realiai ši atsakovo įsiskolinimo suma nebus išieškota, bet teismas nepagrysta nutartimi dargi papildomai pažeidė pareiškėjo teises tuo, kad netenkindamas prašymo užkirto galimybę pareiškėjui teisėtai deklaruoti VMI už nesąžiningą kreditorių UAB „Šilna“ sumokėtas įmokas pateikus savo gaminius.
- Atsakovas yra skolingas apeliantui ir įstatymai numato atsakovo prievolę grąžinti skolą su netesybomis.
- UAB „Plieninis skydas“ negalėjo kreiptis į administratorių dėl įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą, kadangi apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo 2011 m. spalio 31 d., atsitiktinai, įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje. Po to nedelsiant raštu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir 2011 m. lapkričio 14 d. iš teismo gavo 2010 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-465-343/2010. Tikėtina, kad UAB „Plieninis skydas“ neįtrauktas į kreditorių sąrašą, kadangi UAB „Šilna“ vadovas neperdavė įmonės bankroto administratoriui visų finansinių dokumentų. Dėl šios priežasties bankroto administratorius UAB „Plieninis skydas“ tinkamai ir laiku neinformavo apie bankroto bylos UAB „Šilna“ iškėlimą ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyta tvarka, per dešimt dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, o UAB „Plieninis skydas“ laiku nepateikė prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo esamai 46 145 Lt sumai, ne dėl kreditoriaus kaltės.
- Terminas pateikti reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui nėra naikinamasis, todėl teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Teismai, aiškindami ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą pažymėję, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1404/2009, 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2010, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2632/2011 ir kt.). Taigi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taikytinos ir CPK nuostatos.
CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau pagal CPK 78 straipsnio pirmąją dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).
Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas beveik tris metus nesidomėjo skolininku (sąskaita faktūra, kuria apeliantas grindžia finansinį reikalavimą išrašyta 2008 m. gruodžio 19 d., o apeliantas su prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 29 d., be to, priežasčių, kodėl nesikreipė į skolininką dėl prievolės įvykdymo, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau negu 46 000 Lt skola laikytina pakankamai didele suma net juridiniam asmeniui, atsakovas veiklos nevykdo nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, informacija apie bankroto bylos iškėlimo faktą skelbiama tiek Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje, tiek ir Juridinių asmenų registre, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tokį ilgą laiką nesužinoti apie bankroto bylos iškėlimo skolininkui faktą galėjo tik aplaidžiai, neatsakingai savo veiklą vykdantis privatus juridinis asmuo, todėl faktas, jog administratorius neinformavo kreditoriaus apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą, kuris gali būti pagrindu vertinti administratoriaus funkcijų vykdymo tinkamumą, nepaneigia paties kreditoriaus kaltės dėl savalaikio prašymo nepateikimo. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino nesvarbiomis ir pagrįstai darė išvadą, jog atnaujinti įstatyme nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Nijolė Piškinaitė
Dalia Vasarienė