Administracinė byla Nr. eA-1304-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09221-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 23S142749, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir
2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas), Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188419, kuriuo pareiškėjui nurodyta grįžti į užsienio valstybę – Rusiją (toliau – ir
2023 m. spalio 20 d. sprendimas) (toliau abu kartu – ir Sprendimai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 2 d. (neteisingai nurodyta prašymo data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2023 m. rugpjūčio 2 d.) prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (Vilniaus apygardos administracinis teismas nuo 2024 m. sausio 1 d. reorganizuotas į Regionų administracinį teismą, todėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu) 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
8. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT)
2024 m. kovo 12 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė atsižvelgti į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą.
II.
9. LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimus bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. LVAT taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei grąžino pareiškėjui 11,25 Eur žyminio mokesčio permoką.
10. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, duomenis apie pareiškėjo privataus ir šeimos gyvenimo aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo, gimusio Lietuvoje ir gyvenusio joje didžiąją gyvenimo dalį, statusas prilygsta ilgalaikio gyventojo statusui pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, kuriems suteikiama didesnė teisinė apsauga, o sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas, leidžiantis užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų leidimo nuolat gyventi panaikinimas. Kadangi nagrinėtoje byloje VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, o Migracijos departamentas nesikreipė į VSD dėl individualaus pareiškėjo grėsmės vertinimo ir, darydamas išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui bei priimdamas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, vadovavosi bendro pobūdžio VSD
2023 m. balandžio 12 d. raštu, neidentifikuojančiu individualios pareiškėjo situacijos grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, neatliko kompleksinio informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimo, todėl nėra galima spręsti, ar iš tiesų pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, juo labiau – ar taikyti apribojimai – leidimo nuolat gyventi nepakeitimas (panaikinimas) ir grąžinimas į užsienio valstybę Rusiją – yra būtini siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes, konstituciškai svarbius tikslus, taip pat ar yra proporcingi individualioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Migracijos departamento Sprendimus, pažymėjęs, jog jis neįpareigoja Migracijos departamento priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiribojo tik nurodymu Migracijos departamentui iš naujo atlikti veiksmus, kurie apeliacinės instancijos teismo pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
11. Kadangi galutinis teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, apeliacinės instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, išskyrus klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo, kurį teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas). Kadangi pareiškėjo atstovas per EPP sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas jam grąžino permokėtą 7,50 Eur žyminio mokesčio sumą, o 22,50 Eur žyminio mokesčio priteisė iš atsakovo. Įvertinęs byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sumažino pareiškėjo prašytą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už apeliacinio skundo parengimą ir nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, o taip pat grąžino per EPP permokėtą 3,75 Eur žyminio mokesčio sumą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio priteisė iš atsakovo. Iš viso apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o permokėtą žyminio mokesčio sumą (11,25 Eur) grąžino.
III.
12. Pareiškėjas LVAT pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą bei priteisti iš atsakovo 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaidų, patirtų sprendimo vykdymo stadijoje.
13. Pareiškėjas prašyme akcentuoja savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teikia šiuos paaiškinimus:
13.1. Sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu, pareiškėjas bankiniu pavedimu sumokėjo 1 200 Eur už žodinę konsultaciją prieš sudarant sutartį su advokatu ir atstovavimo sutarties sudarymą, advokato susipažinimą su pirmine, kliento pateikta medžiaga, dokumentų analizę, žodinę konsultaciją po dokumentų įvertinimo, skundo rengimą.
13.2. 1 800 Eur bankiniu pavedimu advokatui buvo sumokėta už skundo pateikimą pirmosios instancijos teismui, susipažinimą su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikta medžiaga, už bylos medžiagos analizę, už pareiškėjo konsultacijas, vertinant visą bylos medžiagą, gynybinės pozicijos aptarimą, pasirengimą teismo posėdžiui, konsultaciją prieš posėdį.
13.3. 600 Eur bankiniu pavedimu pareiškėjas sumokėjo advokatui už konsultacijas dėl sprendimo vykdymo, dokumentų Migracijos departamente pildymo, susipažinimo su norminiais aktais, reglamentuojančiais leidimo gyventi išdavimą, šio prašymo parengimą ir pateikimą.
14. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikti 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. lapkričio 10 d. bei 2024 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 (ABTĮ 97 str. 3 d.).
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).
17. ABTĮ 97 straipsnyje įtvirtinti papildomo sprendimo priėmimo atvejai ir tvarka. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 2 d.).
18. LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą, nusprendė pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, LVAT pažymėjo, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, išskyrus klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo, kurį teismas sprendžia
ex officio (pagal pareigas).
19. Pareiškėjas prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašo priteisti iš atsakovo
3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginti. Pareiškėjas neginčija LVAT konstatuotos aplinkybės, kad jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo priėmimo) pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausiai primintina, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-442/2024,
2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023)
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LVAT vertino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau nustatė, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Taigi, kaip matyti iš LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju teismas atliko pareiškėjo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų vertinimą, tačiau nenustatė pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nesprendė.
22. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes,
ABTĮ 97 straipsnyje įtvirtintus pagrindus papildomam sprendimui priimti, LVAT praktiką šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų priimti papildomą nutartį pagal ABTĮ 97 straipsnį dėl pareiškėjo prašomų 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
23. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 600 Eur už patirtas išlaidas sprendimo vykdymo stadijoje (už konsultacijas dėl LVAT sprendimo vykdymo, dokumentų Migracijos departamente pildymo, supažindinimo su norminiais aktais, reglamentuojančiais leidimo gyventi išdavimą, prašymo dėl papildomo sprendimo parengimą ir pateikimą). Minėta, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, suinteresuota proceso šalis prašymą dėl išlaidų atlyginimo privalo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o priteisiamos gali būti tik išlaidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, patirtas LVAT priėmus galutinį sprendimą byloje, pareiškėjo prašymas priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendimo vykdymo stadijoje, netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 97 straipsnio 3 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. prašymo priimti papildomą sprendimą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Iveta Pelienė
Dalia
Višinskienė
Skirgailė Žalimienė