Civilinė byla Nr. e2A-631-544/2025

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1016-994/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Pėdsekio mokykla“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Pėdsekio mokykla“ (toliau – ir atsakovė) per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti UAB „Luminor Lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemones Ford Tourneo Custom (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Ford Tourneo Connect (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 6 d. bei 2023 m. rugpjūčio 7 d. su atsakove sudarė finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 202118350 ir 202312871 (toliau – ir Sutartys), kurios dėl jų nevykdymo iš atsakovės pusės ieškovės vienašališkai buvo nutrauktos 2024 m. balandžio 16 d. Atsakovė turėjo galimybę po Sutarčių nutraukimo lizinguojamą turtą (transporto priemones) išsipirkti arba grąžinti turtą ieškovei, tačiau atsakovė turto neišsipirko ir ieškovei negrąžino.

3.       Pažymėjo, kad turtas buvo ieškomas ir su ieškovės partnerės UAB „EB Teisė ir konsultacijos“ pagalba. 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. susisiekus su turto naudotojos VšĮ „Pėdsekio mokykla“ vadovu R. N., jis ragintas grąžinti turtą arba išsipirkti, tačiau gautas atsakymas, kad turto negrąžins ir nori išsipirkti turtą per ilgesnį laiką, negu tas, kurį jam siūlė UAB „Luminor Lizingas“.

4.       Atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: (1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ vienašališkus 2021 m. spalio 6 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202118350 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202312871, sudarytų su atsakove VšĮ „Pėdsekio mokykla“, nutraukimus nuo 2024 m. balandžio 16 d.; (2) įpareigoti ieškovę vykdyti 2021 m. spalio 6 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 202118350 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 202312871 pagal šiomis sutartimis sutartas su atsakove sąlygas; (3) iš ieškovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad įsiskolinimo ieškovei nėra, nes 2024 m. balandžio 19 d. laikinai susidariusį įsiskolinimą visiškai padengė ir toliau atsiskaitinėja su ieškove iki pat šios dienos. Net susidarius laikinam įsiskolinimui atsakovė nesislėpė nuo ieškovės, nuolat kontaktavo, bendradarbiavo, o apie tai, kad Sutartys yra nutrauktos, sužinojo tik po to, kai 2024 m. balandžio 19 d. sumokėjo  įsiskolinimą ieškovei.

6.       Pažymėjo, jog laikinas įsiskolinimo pagal Sutartis susidarymas, kuris neužilgo buvo likviduotas, tikrai negalėjo būti vertinamas kaip esminis šių Sutarčių nevykdymas, kaip sąmoningas atsakovės siekis jų nevykdyti ar kaip esminis ieškovės interesų suvaržymas, todėl negalėjo būti vertinamas kaip teisėtas ir pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartis. Todėl ieškovės šias Sutartis nutraukė neteisėtai.

7.       Nurodė, kad ieškovė apie Sutarčių galimą nutraukimą informavo atsakovę 2024 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku, t. y. tik prieš vieną dieną, bei suteikė vieną dieną tam, kad tokio nutraukimo būtų išvengta, nes iki tol vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais buvo tik šalių komunikavimas Sutarčių vykdymo klausimais dėl laikinai susidariusio atsakovės įsiskolinimo. Ieškovės suteiktas atsakovei vienos dienos terminas pasirengti Sutarčių nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams pažeidžia tiek Sutarčių nuostatas, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.218 straipsnio 1 dalies, 6.574 straipsnio nuostatas. Be to, toks terminas negali būti pripažintas protingu terminu pašalinti lizingo davėjos nurodomus pažeidimus.

8.       Teigė, kad ieškovė šioje byloje yra nesąžininga šalis, kadangi atsakovei siūlė įsigyti turtą už rinkos vertę, o ne dabar esamą likutinę, kas rodo akivaizdų ieškovės siekį praturtėti atsakovės sąskaita.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino; pripažino neteisėtais vienašališkus 2021 m. spalio 6 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202118350 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 202312871 nutraukimus nuo 2024 m. balandžio 16 d. bei įpareigojo ieškovę UAB „Luminor Lizingas“ toliau vykdyti abi finansinės nuomos sutartis; priteisė iš ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ atsakovei VšĮ  „Pėdsekio mokykla“ 1 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.  

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 202118350, kurios pagrindu ieškovė finansavo automobilio Ford Tourneo Custom, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą, ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 202312871, kuria ieškovė finansavo automobilio Ford Tourneo Connect, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Ieškovė 2024 m. sausio 31 d. teikė atsakovei raštus (priminimus) apie neapmokėtas sąskaitas, vėluojamus mokėjimus, kuriais informavo atsakovę, kad, įmokų nesumokėjimas ilgiau kaip 20 dienų, kai terminai suėję, yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Informavo, kad per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo sutartį nutrauks dėl atsakovės kaltės. Po šių raštų Sutartys nebuvo nutrauktos, toliau vyko komunikavimas tarp šalių elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio 15 d. atsakovė buvo informuota, jog, negavus bent dalies skolos sumokėjimo iki 2024 m. balandžio 16 d., Sutartis ieškovė nutrauks. 2024 m. balandžio 16 d. buvo parengtas raštas Nr. 24/162 „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo“, kuriuo abi Sutartys buvo nutrauktos nuo 2024 m. balandžio 16 d. ir pareikalauta sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti transporto priemones. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė 2 608,25 Eur įsiskolinimą padengė. Ginčo dėl pradelstų įsipareigojimų buvimo šiai dienai nėra, atsakovė yra padengusi skolą ir moka įmokas toliau.

11.       Iš byloje esančio tolimesnio šalių bendravimo elektroniniais laiškais nustatęs, kad dar 2024 m. kovo mėnesį ieškovė darė išlygas ir pratęsė terminus pradelstų prievolių įvykdymui pagal dvi sutartis, suteikdama terminą iki 2024 m. balandžio 1 d., o galiausiai iki 2024 m. balandžio 16 d. įsiskolinimams padengti, nurodant, kad kitu atveju pradės skolos išieškojimą nutraukus sutartį, teismas sprendė, jog su atsiliepimu į ieškinį pateikti 2024 m. sausio 21 d. priminimai, siųsti sutartyje atsakovės nurodytu adresu, apie neapmokėtas sąskaitas negali būti vertinami kaip įspėjimas apie Sutarčių nutraukimą.

12.       Įvertinęs tarp šalių buvusį komunikavimą 2024 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, teismas darė išvadą, kad ieškovė apie Sutarčių nutraukimą informavo atsakovę lygiai prieš vieną dieną, t. y. 2024 m. balandžio 15 d. el. laišku, bei suteikė vieną dieną pažeidimų pašalinimams, kad Sutarčių nutraukimo būtų išvengta. Teismas vertino, jog iki tol vykęs komunikavimas elektroniniais laiškais buvo šalių bendravimas Sutarčių įvykdymo klausimais dėl susidariusio įsiskolinimo, laikantis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų.

13.       Teismas vertino, kad ieškovės veikimas, kai yra suteikiama viena diena įsiskolinimams padengti ir raštiškas informavimas apie Sutarčių nutraukimą nuo tos pačios dienos kaip ir 2024 m. balandžio 16 d. surašytas raštas, negali būti pripažintas protingu terminu lizingo gavėjui pašalinti lizingo davėjo nurodomus pažeidimus. Pažymėjo, jog, nors sutartinės nuostatos konkretaus informavimo ir nutraukimo termino neįtvirtina, tačiau CK 6.574 straipsnis numato, kad „kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį“.

14.       Teismas sprendė, jog ieškovė neišlaikė protingumo, sąžiningumo principus atitinkančios Sutarčių nutraukimo procedūros, nes tik prieš dieną, t. y. 2024 m. balandžio 15 d., informavo atsakovę apie galimą Sutarčių nutraukimą bei 2024 m. balandžio 16 d. raštu informavo apie Sutarčių nutraukimą rašto surašymo dienai, taip nesuteikdama jokio papildomo, protingo termino atsakovei pažeidimų pašalinimams. Teismas pažymėjo, jog iš 2024 m. balandžio 15 d. el. laiško atsakovė negalėjo aiškiai ir konkrečiai suprasti pranešimo apie būsimą nutraukimą turinio, kadangi minėtu laišku nebuvo konkretizuotas Sutarčių nutraukimo terminas bei skolų išieškojimo procedūros eiga. Vertino, kad Sutartys buvo nutrauktos neišlaikius jose nustatytos ir CK nuostatomis reglamentuotos sutarčių nutraukimo tvarkos, suteikiant protingą terminą, o, jeigu toks nenumatytas, 30 dienų terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, pranešant apie konkrečias pasekmes jų neįvykdžius iki nustatyto protingo ir sąžiningo konkrečia data apibrėžto termino.

15.       Teismas pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 16 d. Sutarčių nutraukimo rašte Nr. 24/162 nurodytas  2024 m. kovo 4 d. atsakovei siųstas raštas į bylą ieškovės nepateiktas ir jo turinys bei galimas terminų nustatymas Sutartims įvykdyti, išvengiant Sutarčių nutraukimo, teismui nežinomas, todėl negali būti vertintinas.

16.       Teismas vertino, jog, atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartis tuo pagrindu, kad buvo pradelsti įsipareigojimai už daugiau nei tris mėnesius ir daugiau nei 20 dienų, nors atsakovė jau buvo mokėjusi įmokas pagal 2021 m. spalio 6 d. sutartį daugiau nei trejus metus ir sumokėjusi ženklią automobilio vertės dalį, nesant įrodymų dėl kitų sutarties pažeidimų, būtų padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento (atsakovės) teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies (ieškovės) interesais, visus pradelstus įsipareigojimus lizingo gavėjui padengus 2024 m. balandžio 19 d., t. y. vos kelios dienos po 2024 m. balandžio 16 d. rašto surašymo apie Sutarčių nutraukimą, nesuteikus protingo ar, kaip CK numato, 30 dienų termino.

17.       Atsižvelgęs į tai, kad po Sutarčių nutraukimo buvo siūloma įsigyti automobilius ne už likutinę, bet už rinkos vertę, teismas vertino, jog situacija, kai ieškovė nutraukia sutartį, nesilaikydama protingo įspėjimo apie sutarties nutraukimą konkretaus termino, esant sutarties pažeidimui, ir jai lieka tiek atsakovės sumokėtos įmokos už du automobilius, tiek automobiliai, gali būti traktuojama kaip nesąžiningas siekimas praturtėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Luminor Lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1016-994/2025 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemones Ford Tourneo Custom (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Ford Tourneo Connect (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atmesti priešieškinį; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentais: 

18.1.       apie galimą Sutarčių nutraukimą atsakovė buvo informuota tinkamai dar 2024 m. sausio – kovo mėnesiais. Atsakovei vėluojant vykdyti Sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jai nuolat buvo siunčiami priminimai dėl įmokų sumokėjimo: 2023 m. lapkričio 13 d., 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2024 m. vasario 15 d. priminimai trumposiomis sms žinutėmis tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 4 d. Nr. 90081474 ir Nr. 90081475, 2024 m. sausio 4 d. Nr. 90081784 ir Nr. 90081785, 2024 m. vasario 2 d. Nr. 90082082 ir Nr. 90082083, 2024 m. kovo 4 d. Nr. 90082393 ir Nr. 90082394 priminimai registruotu paštu; 2024 m. kovo 21 d. įspėjimai el. paštu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 15 d. atsakovei buvo išsiųstas paskutinis el. laiškas su įspėjimu apie ketinimą nutraukti Sutartis, į kurį atsakovė atsakė, kad informuos ieškovę telefonu apie planuojamą mokėjimą, bet to nepadarė. 

18.2.       Skolos mokėjimas buvo atliktas jau po Sutarčių nutraukimo, nors atsakovė prieš tai buvo ne kartą įspėta apie galimas Sutarčių nesilaikymo pasekmes. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl pasikeitusių jos kontaktų; be to, ieškovės partneris atsakovę surado nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė sąmoningai ignoravo gaunamus pranešimus apie korespondenciją.

18.3.       Sutartis buvo delsiama nutraukti, atsakovei buvo ne kartą duotas terminas susimokėti skolas iki Sutarčių nutraukimo, o po nutraukimo taip pat buvo delsiama ir aiškinamasi kelis mėnesius, kol ieškovė pasiūlė atsakovei pasirašyti susitarimą per 6 mėnesius išpirkti turtą. Taigi, ieškovė, kaip kreditorė, išnaudojo visas galimybes iki Sutarčių nutraukimo, siekė išsaugoti Sutartis duodama papildomo laiko.

18.4.       Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovei pareikšti priešieškinį ieškovei ir į skundžiamo sprendimo motyvus, apeliantė sprendžia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas.

18.5.        Ieškovė negavo finansinės nuomos įmokų ir palūkanų grąžinimo laiku. Sutarčių sąlygų sistemingas pažeidimas, vertinant neįvykdytų prievolių mastą, buvo pagrindas ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartis, kadangi pagal Sutarčių esmę griežtas prievolių sąlygų laikymasis turėjo esminę reikšmę.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Pėdsekio mokykla“ prašo ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 640 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

19.1.       ieškovė vienašališkai sutartis nutraukė neteisėtai, nes trumpalaikio atsakovės įsiskolinimo ieškovei susidarymas pagal Sutartis, kuris buvo labai greitai likviduotas, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti finansinės nuomos sutartis Nr. 202118350 ir Nr. 202312871.  

19.2.       Ieškovė neįrodė jos deklaruojamos faktinės aplinkybės apie tariamus 2024 m. kovo 4 d. priminimus atsakovei, kadangi jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šią faktinę aplinkybę, nepateikė.

19.3.       Ieškovės suteiktas atsakovei vienos dienos terminas pasirengti Sutarčių nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams negali būti pripažintas protingu ir pažeidžia Sutarčių bei CK 6.218 straipsnio 1 dalies, 6.574 straipsnio nuostatas.

19.4.       Aplinkybė, jog, susidarius laikinam įsiskolinimui, atsakovė nesislėpė nuo ieškovės, nuolat kontaktavo, bendradarbiavo, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovės atsakovei siųsti priminimai negali būti vertinami kaip įspėjimas apie Sutarčių nutraukimą, o tarp šalių vykęs komunikavimas elektroniniais laiškais buvo šalių bendravimas Sutarčių įvykdymo klausimais dėl susidariusio įsiskolinimo. Be to, pati ieškovė patvirtino šias išvadas, nurodydama, kad atsakovei buvo ne kartą duotas terminas susimokėti skolas iki Sutarčių nutraukimo, o po nutraukimo taip pat buvo delsiama ir aiškinamasi kelis mėnesius.

19.5.       Ieškovė šioje byloje yra nesąžininga šalis, kadangi, atsakovei pasiūliusi turtą įsigyti už rinkos vertę, o ne dabar esamą likutinę, siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita, o ne apginti savo interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinio instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.

21.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo atmestas, o priešieškinis dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

22.       Apeliantė teigia, jog, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo pasiūlymą atsakovei pareikšti priešieškinį ieškovei ir į skundžiamo sprendimo motyvus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu.

23.       Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

25.       Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais, t. y. su teismo pasiūlymu atsakovei pareikšti priešieškinį ir priimto sprendimo motyvavimo netinkamumu. Tačiau teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar nušalinimo pagrindas. CPK 8 straipsnyje numatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo principų, vadovauja bylos procesui ir atlieka CPK teismo kompetencijai priskirtus procesinius veiksmus ir pareigas: išaiškina dalyvaujantiems asmenims jų teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis, 158 straipsnio 3 dalis); manydamas, kad bylai išspręsti nepakanka įrodymų, pasiūlo šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai); sprendžia dėl būtinumo byloje paskirti ekspertizę (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 212 straipsnio 1 dalis); per išaiškinimo pareigą patikslina šalių pareigą įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nurodo aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo teismui pasiūlius atsakovei pasinaudoti CPK 42, 143 straipsniuose įtvirtinta jos teise prieštarauti ieškovės argumentams pareiškiant priešieškinį reiškia ne teismo šališkumą, bet teismui nustatytų pareigų rūpintis tinkamu, nepertraukiamu, kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu vykdymą. Apeliantė nepateikė objektyvių ir konkrečių sprendimą priėmusio teismo šališkumo požymių, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo subjektyviąja ar objektyviąja prasme.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

27.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 202118350, kurios pagrindu ieškovė finansavo automobilio Ford Tourneo Custom, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą; 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 202312871, kuria atsakovė finansavo automobilio Ford Tourneo Connect, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą.  

28.       Ieškovė 2024 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad iki 2024 m. balandžio 16 d. negavusi bent dalies skolos mokėjimo Sutartis nutrauks.

29.       Ieškovė 2024 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 24/162 „Dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo“ informavo atsakovę, kad Sutartys yra nutraukiamos nuo 2024 m. balandžio 16 d. ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti transporto priemones.

30.       Atsakovė 2024 m. balandžio 19 d. sumokėjo pagal Sutartis susidariusį 2 608,25 Eur įsiskolinimą ieškovei.

31.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones Ford Tourneo Custom ir Ford Tourneo Connect.

32.       Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės vienašališkus Sutarčių nutraukimus nuo 2024 m. balandžio 16 d. ir įpareigoti ieškovę vykdyti Sutartis pagal šiomis Sutartimis sutartas su atsakove sąlygas.

33.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas sprendė, jog Sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, nesant tam pakankamo pagrindo ir neišlaikius jose nustatytos ir CK nuostatomis reglamentuotos sutarčių nutraukimo tvarkos.

34.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) apie Sutarčių nutraukimą atsakovė buvo informuota tinkamai dar 2024 m. sausio-kovo mėnesiais; (2) skolos mokėjimas buvo atliktas jau po Sutarčių nutraukimo; (3) ieškovė išnaudojo visas galimybes iki Sutarčių nutraukimo Sutartis išsaugoti, duodama atsakovei papildomo laiko; (4) ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartis, kadangi jų sąlygų, kurias pažeidė atsakovė, laikymasis turėjo esminę reikšmę.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

35.       Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

36.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. 

37.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.3.14.3 papunkčiu susitarė, jog esminis Sutarčių pažeidimas yra, be kita ko, tada, kai lizingo gavėjas (atsakovė) laiku nesumoka arba sumoka ne visą Grafike numatytą mokėjimą, kitus mokėjimus pagal Sutartį, kurių mokėjimo terminai yra suėję, netesybas ir nepadengia įsiskolinimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas.

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio buvo susidaręs atsakovės įsiskolinimas ieškovei, kurį atsakovė sumokėjo tik 2024 m. balandžio 19 d. Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo, kad įsiskolinimo atsakovė nepadengė per 20 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, kas, remiantis minėtu Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.3.14.3 papunkčiu, laikytina esminiu Sutarčių pažeidimu. Tačiau, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, tai nėra esminė ir lemiama aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl Sutarčių vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo, kadangi ginčas byloje iš esmės kilo dėl (ne)tinkamo atsakovės įspėjimo ir informavimo apie Sutarčių nutraukimą.

39.       Nagrinėjamu atveju šalys Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.4 papunkčiu susitarė, jog, prieš nutraukdamas Sutartį, Lizingo davėjas (ieškovė) privalo raštu informuoti Lizingo gavėją (atsakovę) apie Sutarties sąlygų pažeidimą, nurodydamas terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, jeigu atitinkamas pažeidimas gali būti pašalinamas. Jeigu pažeidimas negali būti pašalinamas, prieš nutraukdamas Sutartį, Lizingo davėjas (ieškovė) privalo raštu informuoti Lizingo gavėją (atsakovę) apie Sutarties sąlygų pažeidimą ir nurodyti datą, kada Sutartis nutraukiama (Sutartis tokiu atveju nutrūksta Lizingo davėjo pranešime nurodytą dieną).

40.       Taigi, nors šalys konkretaus termino, prieš kurį, esant esminiam (-iams) Sutarčių pažeidimui (-ams), ieškovė turėtų informuoti atsakovę apie Sutarčių nutraukimą, nenustatė, tačiau CK 6.218 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Be to, CK 6.574 straipsnyje taip pat numatyta, jog, prieš nutraukiant sutartį lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų.  

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų galima pagrįstai spręsti, jog atsakovė apie Sutarčių nutraukimą iš esmės buvo informuota tik 2024 m. balandžio 15 d. ir jai nustatytas tik vienos dienos terminas pažeidimui pašalinti iki nurodytos Sutarčių nutraukimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 16 d. Nors apeliantė tvirtina, kad atsakovė apie Sutarčių nutraukimą buvo informuota tinkamai dar 2024 m. sausio-kovo mėnesiais, tačiau, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, su šiuo apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš byloje pateiktų 2024 m. sausio 31 d. ieškovės atsakovei rašytų pranešimų apie neapmokėtas sąskaitas, taip pat  šalių 2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. balandžio 19 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio galima spręsti tik apie ieškovės ketinimą nutraukti Sutartis, jei skolos pradelsimo terminas yra daugiau kaip 20 kalendorinių dienų, tačiau nėra nurodytas konkretus protingas terminas, nuo kada Sutartys bus nutrauktos, kaip kad numato Sutarčių 8.4 punktas. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtų pranešimų išsiuntimo atsakovei ir gavimo faktą. Byloje ieškovės pateiktos ištraukos iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto internetinio tinklapio nepagrindžia minėtų aplinkybių, kadangi iš jose nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti nei siuntėjo, nei gavėjo, nei siunčiamos siuntos turinio. Pažymėtina ir tai, jog, nors ieškovė teigia tinkamai ir laiku įspėjusi atsakovę apie Sutarčių nutraukimą, tačiau nei po minėtų 2024 m. sausio 31 d. pranešimų, nei po 2024 m. kovo 21 d. elektroninio laiško Sutartys nebuvo nutrauktos, o nutrauktos tik po 2024 m. balandžio 15 d. pranešimo apie Sutarčių nutraukimą nuo 2024 m. balandžio 16 d.

42.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant byloje jokių kitų ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovės tinkamą savalaikį įspėjimą apie Sutarčių nutraukimą pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sutartys ieškovės vienašališkai buvo nutrauktos neteisėtai nesilaikius tiek Sutartyse, tiek CK įtvirtintos vienašalio sutarčių nutraukimo tvarkos, t. y. nenustačius protingo konkretaus įspėjimo ir Sutarčių pažeidimų pašalinimo prieš nutraukiant Sutartis termino, kaip pagrįstai ir sprendė pirmosios instancijos teismas.

43.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 21 punktas). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 70 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025).

44.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarčių nutraukimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, įvertinus tai, jog nutraukti Sutartis, net ir esant esminiam jų pažeidimui, buvo apeliantės teisė, bet ne pareiga, kad Sutartys sudarytos 2021 m. spalio 6 d. ir 2023 m. rugpjūčio 7 d., ieškovė įmokas už automobilį Ford Tourneo Custom mokėjo jau daugiau kaip trejus metus, už automobilį Ford Tourneo Connect  - daugiau nei vienerius metus, o pradelsti įsipareigojimai už daugiau nei tris mėnesius sudarė 2 608,25 Eur, kurie yra sumokėti ir kurie esminės neigiamos įtakos apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams nepadarė. 

45.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, kuri pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą patyrė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagristos ir realiai patirtos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteisiamos iš ieškovės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei VšĮ „Pėdsekio mokykla“, juridinio asmens kodas 302562884, iš ieškovės UAB „Luminor Lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                 Ramunė Čeknienė        

                                                                        Rita Dambrauskaitė

                                                                        Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė