Administracinė byla Nr. AS-514-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01197-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą išnagrinėti jo 2017 m. vasario 20 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad teismo nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gegužės 3 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti 30 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo, 2017 m. vasario 20 d. skundą, atsakovų atsisakymą nagrinėti šį skundą, taip pat pateikti pasirašytą skundą.

Pareiškėjas nustatytu terminu nustatytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė pasirašyto skundo, 2017 m. vasario 20 d. skundo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro atsisakymo nagrinėti šį skundą, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

II.

Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, jo skundas atitinka ABTĮ reikalavimus, o teismo teiginiai yra deklaratyvūs. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis skundą teikė dėl atsakovų vilkinimo atlikti veiksmus, nagrinėti jo skundą, todėl skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pareiškėjo teigimu, jo skundas pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria, pareiškėjui V. J. nepašalinus skundo trūkumų, susijusių su pasirašyto skundo, 2017 m. vasario 20 d. skundo ir Vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų ministro atsisakymo nagrinėti 2017 m. vasario 20 d. skundą pateikimu, skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje buvo nustatęs daugiau skundo trūkumų, tačiau skundžiama 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi skundas buvo laikytas nepaduotu dėl skundo trūkumų, susijusių su pasirašyto skundo, 2017 m. vasario 20 d. skundo ir Vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų ministro atsisakymo nagrinėti 2017 m. vasario 20 d. skundą pateikimu, todėl nagrinėjamu atveju analizuotini būtent šie aspektai. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl jo skundas nepagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundas gali būti siunčiamas paštu, išskyrus ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis; jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 ir 4 dalis skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu; skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis; skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose. Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).

Išdėstytų teisės aktų nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad asmenys, norėdami teikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai daryti, laikydamiesi teisingumo ministro nustatytos tvarkos, t.y. naudodamiesi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčia faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (pvz. elektroniniu paštu), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi pateikti skundo originalą (ABTĮ 23 str. 7 d.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, ir šio skundo originalas pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas paduotas nesilaikant ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje numatytos tvarkos. Vien tai, kad V. J. skundas yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, nesudaro pagrindo nesilaikyti kitų teisės aktais nustatytų skundo padavimo reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino esminio pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, susijusio su netinkamu skundo pateikimo būdu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas taip pat nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatyto kito skundo trūkumo, t. y. nepateikė savo 2017 m. vasario 20 d. skundo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai nuorašo.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir tinkamai išaiškino jo teisę pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, laikantis jo formos, turinio ir padavimo tvarkos reikalavimų.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

                                                                      Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė