Civilinė byla Nr. e2A-1758-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20742-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Donatos Kravčenkienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jurita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. B. 10 034,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, 449,48 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. įvykio metu sulieti trys butai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Butai buvo apdrausti ieškovo būsto draudimu ir minėti įvykiai pripažinti draudžiamaisiais. Apskaičiuodamas nuostolį ir išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaro 3 318,03 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini) – 3 511,86 Eur; butui, esančiam (duomenys neskelbtini) – 3 204,29 Eur, ir išmokėjo draudėjams tokio dydžio draudimo išmokas. Ieškovas nurodė, kad ieškovo apdrausti butai buvo aplieti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovas siuntė pretenzijas atsakovei, ragino atlyginti žalą, tačiau turtinės žalos, kuri iš viso sudaro 10 034,18 Eur, atsakovė neatlygino.
2. Atsakovė R. B. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 21 val., savo bute, virtuvėje, išgirdo nestiprų lašančio vandens garsą. Atidariusi virtuvėje esančios plautuvės spintelės duris, pastebėjo, jog laša vanduo iš žarnelės, esančios virš šalto vandens skaitiklio ir jungiančios šalto vandens skaitiklį su vandentiekio čiaupu. Atsakovė, siekdama sustabdyti vandens lašėjimą, ėmė užsukinėti vandens padavimo čiaupą (raudoną kranelį), esantį įmontuotą prieš šalto vandens skaitiklį (t. y. kranelis, esantis po vandens skaitikliu), nes būtent jį užsukus sustabdomas vandens patekimas į butą. Tai darant, nusimovė („nušoko“) santechninė mova, kuri yra žemiau šalto vandens skaitiklio (mova kartu su kraneliu yra ant bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio, iš kurio į butą tiekiamas vanduo) ir vanduo iš vandentiekio vamzdžio pradėjo bėgti. Apie tai atsakovė nedelsiant pranešė avarinei tarnybai ir per 10-15 min. atvykusi avarinė tarnyba užsuko vandenį, pašalino bendro naudojimo šalto vandens sistemos gedimą ir atsuko vandenį. Atsakovė teigė, kad jos buto virtuvėje vanduo ant grindų pradėjo bėgti ne dėl žarnelės, o dėl bendro naudojimo šalto vandens sistemos gedimo/trūkumo. Tad žemiau esančių butų užliejimai, anot atsakovės, įvyko ne dėl jos kaltės. Atsakovė nurodė, kad daugiabutį namą, (duomenys neskelbtini), administruojanti įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jurita“ 2020 m. balandžio 7 d. atvyko patikrinti padėties ir pakeitė žarnelę, tą padariusi UAB „Jurita“ pasiėmė žarnelę ir kitas detales (movą ir kt.), kurias pakeitė avarinė tarnyba. Atsakovės kaltės nebuvimą patvirtina ir tai, kad po 2020 m. balandžio 6 d. įvykio santechninė mova, kranelis, buvo pakeisti. Jei dalys būtų buvusios kokybiškos, geros, tinkamos, jos nebūtų buvusios keičiamos, o būtų užtekę jas tik užsukti/prisukti, taip pat ji nebūtų nusimovusi („nušokusi“) užsukinėjant vandens padavimą. Atsakovė pabrėžė, kad dėl 2020 m. balandžio 6 d. įvykio atsakinga minėto namo bendrojo naudojimo patalpų ir sistemų priežiūrą vykdanti UAB „Jurita“, todėl būtent šis asmuo turėtų būti traukiamas atsakovu. Atsakovė pažymėjo, kad įvykio namo bute metu vanduo į kitus kambarius, vonią, tualetą, balkoną patekęs nebuvo, o buvo tik virtuvėje ir koridoriaus dalyje šalia virtuvės. Vandens tekėjimas buvo operatyviai sustabdytas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji nebuvo pakviesta dalyvauti nei vienoje iš butų, kurie, kaip nurodoma ieškinyje, neva apgadinti dėl įvykio, apžiūrų, kurias organizavo ieškovas. Be to, atsakovė teigė, kad teikė argumentuotus atsakymus į ieškovo teiktas pretenzijas, tačiau šis jų prie ieškinio nepridėjo. Atsakovė papildomai pabrėžė, kad ieškovas užfiksuotose nuotraukose esančių dėmių ar kitų butų defektų fakto nesiejo ir neįrodinėjo ryšium su 2020 m. balandžio 6 d. įvykiu, nepagrindė reikalaujamos žalos dydžio, sudarydamas sąmatą neišskaičiavo butų nusidėvėjimo, neatsižvelgė, kad namo statyba yra (duomenys neskelbtini), ieškovas nepateikė pakankamų ir akivaizdžių įrodymų dėl atsiradusios žalos.
3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dubliku prašė tenkinti ieškinį visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime vadovavosi Būsto draudimo taisyklių nuostatomis ir jomis grindė nesutikimo su ieškiniu motyvus. Ieškovas paaiškino, jog reikalavimą perėmė subrogacijos tvarka išmokėjęs draudimo išmokas, atsakovė neturi teisės nuo ieškinio gintis draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir draudėjų, nuostatomis. Taip pat ieškovas nesutiko su argumentu, kad atsakovė nebuvo pakviesta į ieškovo atstovų organizuotą apdraustų butų apžiūrą. Nurodė, jog tokios apžiūros yra žalos administravimo sudėtinė dalis ir šis veiksmas vykdomas ieškovui vykdant draudimo sutartį. Tokioje stadijoje ieškovas ir atsakovė viena kitai neturi abipusių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, taigi, ieškovas neturėjo pareigos kviesti į apžiūras atsakovės. Net atsakovei dalyvaujant ir išreiškiant nesutikimo motyvus, jie ieškovui nebūtų privalomi, kadangi šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai. Ieškovas pridūrė, kad atsakovė ginčijo ieškovo apskaičiuotą žalos dydį, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais būtų nuginčyta ieškovo apskaičiuota žala. Ieškovas žalą apskaičiavo naudojantis „Sistela“ programa, o draudėjams atlygino tik tiesioginę žalą, vertinant, jog turtas bus remontuojamas ūkio būdu. Žalų ekspertas apžiūrų metu vertino matomų sugadinimų požymius ir pobūdį. Jei pažeidimai nesusiję su užliejimu, jie neįtraukiami į aktą. Ieškovas nesutiko su atsakovės argumentais, kad butai buvo užlieti dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos avarijos.
4. Atsakovė R. B. tripliku prašė ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti. Papildomai nurodė, kad ji neįrenginėjo nei bendro naudojimo šalto vandens įvado į butą, prie kurio prijungtas šalto vandens skaitiklis, nei šalto vandens skaitiklio. Turimais duomenimis, šalto vandens skaitiklį įrenginėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“, o namo bendro naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo sistemų, bendro naudojimo įrengimų/įrenginių priežiūrą vykdo įmonė UAB „Jurita“. Taigi, 2020 m. balandžio 6 d. į atsakovės butą atvykusi avarinė tarnyba pašalino bendro naudojimo šalto vandens tiekimo sistemos gedimą / trūkumą. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Jurita“ pranešimas apie 2020 m. balandžio mėnesio bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdyno avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus. UAB „Jurita“ 2020 m. balandžio 7 d. patikrino padėtį ir pakeitė žarnelę. Tą padarius UAB „Jurita“ pasiėmė žarnelę ir kitas detales (movą ir kt.), kurias pakeitė avarinė tarnyba. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad įvykio priežastis yra ne atsakovės, kaip buto savininkės, kokie nors netinkami veiksmai, ne minėto buto kokie nors trūkumai, o namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo sistemos (šalto vandens tiekimo sistemos) trūkumas/gedimas. Atsakovė triplike paaiškino, kad siekdama objektyviai įvertinti ieškovo nurodomą žalą ir su tuo susijusias aplinkybes, kreipėsi į nešališką asmenį, turintį specialių žinių – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Statybos tyrimų institutas“. Specialistai nustatė, kad techniškai labiausiai tikėtina, kad įvykio priežastimi buvo netinkamai įrengta arba susidėvėjusi vandentiekio inžinerinės sistemos vamzdžio ir movos jungtis, taip pat nustatė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta sugadinimų, kurių priežastimi galėtų būti ginčo įvykis, o dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tik dalis ieškovo apžiūros aktuose ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuotų sugadinimų yra susiję su ginčo įvykiu, minėtiems butams padarytos žalos dydis yra 587,62 Eur.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jurita“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“ avarinė tarnyba nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad WC patalpoje yra trūkęs šalto vandens D15 įvadinis ventilio (iki skaitiklio) sriegis. UAB „Grinda“ avarinės tarnybos darbuotojai pakeitė šalto vandens ventilį bei uždėjo movą DN15 mm prie skaitiklio. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 7 d. į UAB „Jurita“ kreipėsi (duomenys neskelbtini), namo gyventoja ir informavo, kad virtuvėje trūko lanksti vandens maišytuvo šalto vandens pajungimo žarnelė. Bendrovės specialistai tą pačią dieną atliko lanksčios vandens maišytuvo šalto vandens pajungimo žarnelės (esančios į buto, o ne į stovo pusę) keitimo darbus. Šiuos darbus apmokėjo. Gedimas įvyko (duomenys neskelbtini), buto atsakomybės ribose. Trečiojo asmens vertinimu, buto gyventojai savo jėgomis bandė atlikti gedimo remonto darbus ir nulaužė šalto vandens įvadinio ventilio sriegį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei R. B. iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybei iš ieškovo 21,82 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovas subrogacijos pagrindu prašo priteisti iš atsakovės, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, 10 034,18 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas teigia, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo aplieti iš atsakovės buto, sugedus atsakovės bute esančiam vandens ventiliui (uždaromajai armatūrai), kuri yra atsakovės atsakomybės ribose. Tuo tarpu atsakovė su ieškovo reikalavimais ir argumentais nesutinka, motyvuodama tuo, kad nenustatytos privalomos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys), teigia, kad gedimas įvyko įrenginiuose, kurie priskirtini namo bendro naudojimo inžinerinei sistemai, todėl už žalą atsakinga UAB „Jurita“. Ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu, dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.). Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2020 m. balandžio 6 d. vandentiekio avarija įvyko atsakovės bute, virtuvėje po plautuve esančiame vandentiekio vamzdyje trūkus vandens ventilio sriegiui ir nusimovus santechninei movai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės rašytiniai paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, liudytojų paaiškinimai, UAB „Jurita“ rašytiniai paaiškinimai. UAB „Grinda“ atliktų darbų akte nurodyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje trūko D15 mm šalto vandens ventilio sriegis; darbų metu buvo išjungtas vandens tiekimas namui uždarant ventilį; bute Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ventilis ir mova D15 mm prie skaitiklio; atstatytas vandens tiekimas namui. Tarp šalių kilo ginčas kieno atsakomybės ribose įvyko gedimas, dėl kurio atsakovės bute įvyko vandens nutekėjimas, ko pasėkoje buvo užlieti ieškovo apdrausti butai. Ieškovas teigia, kad užliejimo priežastis – trūkęs ventilis (uždaromoji armatūra) yra vartotojo (šiuo atveju - atsakovės) atsakomybės riba, užsukinėjant ventilį, buvo padaryta žala, už kurią atsakinga atsakovė, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ventilio pažeidimu. Tačiau teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar gedimo vieta (trūkęs ventilio sriegis) priskirtina bendrajai pastato inžinerinei sistemai ar vartotojo (atsakovės) inžinerinei sistemai. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Šio reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) 6.9 papunktyje pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Teismas konstatavo, kad pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sriegis trūko prieš uždaromąjį ventilį ir vandens apskaitos skaitiklį, buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens, vandens tekėjimas į atsakovės butą buvo sustabdytas tik avarinei tarnybai atvykus ir užsukus vandens tiekimą visam namui. Duomenų, jog vandens nuotėkis būtų įvykęs už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad trūkimo vieta (trūkęs šalto vandens sriegis, kurio vamzdis jungiasi prie ventilio) yra bendro naudojimo vamzdyno dalis. Teismo išvadą, kad trūkumo vieta yra bendro naudojimo vamzdyno dalis, sustiprina tai, kad pakeistos detalės (ventilis, santechninė mova) nebuvo paliktos buto savininkei, jas pasiėmė ir utilizavo bendro naudojimo pastato inžinerinę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Jurita“ darbuotojai. Be to, už įvykio metu pakeistas detales susidariusi 39,92 Eur suma buvo paskirstyta visiems namo gyventojams. Tai patvirtina byloje pateiktas UAB „Jurita“ skelbimas/pranešimas, kuriame nurodyta, kad išlaidos už šiuos darbus bus apmokamos iš namo butų ir kitų patalpų savininkų sukauptų lėšų, skirtų namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, kad byloje ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovas teigė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ventilio sugadinimu, pažeidimu. Tačiau vis tik, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas turėtų pagrindą konstatuoti tokius neteisėtus atsakovės veiksmus. Teismas konstatavo, kad avarija įvyko tuo metu, kai atsakovė, pastebėjusi lašėjimą iš žarnelės, įrengtos virtuvinėje spintelėje po plautuve, ėmė užsukinėti vandens padavimo čiaupą (raudoną kranelį), įmontuotą prieš šalto vandens skaitiklį, bet nusimovė santechninė mova ir iš vandentiekio vamzdžio pradėjo bėgti vanduo. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė naudojo kokius nors įrankius šiems veiksmams atlikti, ar užsukimo veiksmą atlikinėjo netinkamai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. paaiškino, kad galimai montavimo metu buvo perspaustas ventilis ir dėl to pažeista mova, nes jei ji būtų buvusi tvarkinga, ji nebūtų „iššovusi“ atliekant vandens padavimo nutraukimo veiksmą. Liudytojas nurodė, kad jis turi techninį išsilavinimą, todėl šioje srityje nusimano. Teismas kritiškai vertino UAB „Jurita“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai savo jėgomis bandė atlikti gedimo remonto darbus ir nulaužė šalto vandens įvadinio ventilio sriegį, kadangi šios aplinkybėms pagrįsti byloje įrodymų nėra. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė bute gyvena viena, yra senyvo amžiaus (įvykio metu atsakovė buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus), liudytojas V. K. paliudijo, kad į butą atvyko padėti giminaitei tuomet, kai vanduo jau buvo užsuktas avarinės tarnybos, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis ar kiti asmenys galėjo bandyti atlikti gedimo remonto darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pati būtų ėmusi tvarkyti ar remontuoti įtrūkusią žarnelę, priešingai – byloje nėra ginčo, kad žarnelę kitą dieną po avarijos pakeitė UAB „Jurita“ darbuotojai, o atsakovė įvykio metu atliko tik vandens padavimo kranelio užsukimo veiksmą. Todėl teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesiremti atsakovės pateiktu konsultaciniu dokumentu/išvada, kurioje statybos techninės veiklos ekspertizės kvalifikaciją turintys teismo ekspertai prof. dr. S. M. ir dr. A. P. pateikė išvadą, kad jeigu inžinerinė sistema (jos jungtis mova) būtų buvusi įrengta tinkamai, veikiant tik vieno žmogaus jėga ir nenaudojant jokių specialių įrankių, sistema nebūtų suirusi ir įvykis nebūtų įvykęs. Ekspertai padarė išvadą, kad techniškai labiausiai tikėtina, kad įvykio priežastimi buvo netinkamai įrengta arba susidėvėjusi vandentiekio inžinerinės sistemos vamzdžio ir movos jungtis. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjamą žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio dalies (trūkusio ventilio sriegio), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Vamzdyno dalis, kurioje dėl trūkusio sriegio įvyko avarija yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį yra pavesta administratoriui, nagrinėjamu atveju – UAB „Jurita“. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi siūlė ieškovui ieškinyje pakeisti atsakovę R. B. tinkamu atsakovu UAB „Jurita“, tačiau ieškovas 2021 m. spalio 8 d. pranešimu nesutiko su šalies pakeitimu, todėl teismas, remdamasis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, bylą nagrinėjo iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (ieškovas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas konstatavo, jog sriegis trūko prieš uždaromąjį ventilį ir vandens apskaitos skaitiklį. Tačiau nesuprantama, kaip galėjo trūkti sriegis prieš uždaromąjį ventilį, jeigu pati atsakovė nurodė, jog užsukinėjant vandens padavimo čiaupą (raudoną kranelį) nusimovė („nušoko“) santechninė mova ir vanduo iš vandentiekio vamzdžio pradėjo bėgti.
7.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju santechninė mova nuo vandens padavimo čiaupo (raudono kranelio) nusimovė („nušoko“) ne savaime, o veikiant fiziniam sąlyčiui, t. y. atsakovei jį fiziškai užsukinėjant. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakomybė tenka gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto savininkams, nes bendro naudojimo objekto savininkai negali atsakyti už atsakovės veiksmus. Apelianto vertinimu, kranelio nusidėvėjimas įvyko dėl to, kad atsakovė dažnai jį sukinėjo.
7.3. Apeliantas teigia, kad pati atsakovė elgėsi neatsakingai, nes ji pati neturėjo atlikinėti jokių remonto darbų. Pastebėjusi, kad vandens žarnelė nuo skaitiklio pradėjo praleisti vandenį, atsakovė turėjo kviesti santechniką ar namo administratorių, bet ne pati atlikinėti remonto darbus.
7.4. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ventilio sriegis bei santechninė mova priklauso bendrajai pastato inžinerinei sistemai. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) 6.9 papunktyje yra aiškiai nurodyta, jog vartotojo inžinerinė sistema yra atskirta dviem vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, t. y. apskaitos prietaisais arba uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.). Taigi, būtent apskaitos prietaisas bei uždaromieji įtaisai priklauso vartotojui (šiuo atvejui atsakovei), kadangi būtent jie nustato vartotojo atsakomybės ribas. Nei ventilio sriegis, nei mova nepriklauso bendrosios paskirties inžineriniai sistemai, nes šitie dalykai yra vartotojų (šiuo atveju atsakovės) dispozicijoje (atsakovės patalpoje, virtuvėje). Tai, kad trečiasis asmuo išlaidas už avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus paskirstė namo butų ir kitų patalpų savininkams (iš jų sukauptų lėšų) bei kad trečiasis asmuo (kaip nurodė atsakovė) pasiėmė pakeistas detales (ventilį ir santechninę movą), niekaip nepagrindžia, jog ventilio sriegis bei santechninė mova priklauso bendrajai pastato inžinerinei sistemai.
7.5. Tai, kad ventilio sriegis nėra bendroji pastato inžinerinė sistema, o priklauso vartotojo (atsakovės) asmeninei inžinerinei sistemai, patvirtina ir teismų praktika. Teismų yra ne kartą konstatuota, kad „pripažintina visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 str.), kad ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai: jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-930-340/2017).
7.6. Apeliantas paaiškina, kad eksperto S. M. ekspertinė konsultacinė išvada dėl įvykio priežasties yra paremta tik pačios atsakovės pasakojimu bei fotonuotraukomis, kurios padarytos jau po įvykio, kai buvo sutvarkyti padariniai. S. M. net nebuvo įvykio vietoje ir nematė pakeistų movos bei sriegio, tad nesuprantama, kaip S. M. galėjo padaryti išvadą, jog žala atsirado dėl nusidėvėjimo. S. M. nepateikė skaičiavimų apie tai, kokio dydžio žmogaus jėga negali lemti movos iššokimo. S. M. konsultacinė išvada nėra ekspertizės aktas.
7.7. Apeliantas pažymi, kad vandens žarnelė yra atsakovės nuosavybė, tačiau jos atsakovė nepateikė ieškovui, kad ieškovas galėtų ją ištirti.
7.8. Abu liudytojai (V. K. ir M. K.) įvykio metu nebuvo bute pas atsakovę, nematė įvykio pradžios, nematė pakeistų detalių. Todėl jų liudijimas dėl įvykio priežasties yra tik subjektyvios spėlionės.
7.9. Pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl žalos dydžio (ar jis pagrįstas), tad laikytina, jog pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu žalos dydį, tačiau atmetus ieškinį, be pagrindo jo nepriteisė ieškovo naudai.
8. Atsakovė R. B. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi byloje esančiais paaiškinimais ir dokumentais, teisingai vertino faktines aplinkybes. Atsakovė paaiškina, kad vanduo iš žarnelės tik lašėjo, ne bėgo, ir tik ant spintelės grindų, o ant virtuvės grindų patekęs nebuvo. Atsakovė, siekdama sustabdyti vandens lašėjimą, ėmė užsukinėti vandens padavimo čiaupą (raudoną kranelį), esantį įmontuotą prieš šalto vandens skaitiklį (kranelis esantis po vandens skaitikliu), nes būtent jį užsukus sustabdomas vandens patekimas apskritai į butą. Tačiau tai darant nusimovė / „nušoko“ santechninė mova, kuri yra žemiau raudono kranelio (ši mova yra ant bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio, iš kurio į butą tiekiamas vanduo) ir vanduo iš vandentiekio vamzdžio pradėjo bėgti. Tiek santechninė mova, tiek minėto šalto vandens ventilio sriegis yra tos detalės, kurių pagalba namo bendro naudojimo šalto vandens vamzdynas prijungiamas/sujungiamas su bute esančia bendro naudojimo šalto vandens vamzdyno atšaka ventiliu, nuo kurio į viršų eina vamzdis, kur yra vartotojo dispozicijoje esantis šalto vandens skaitiklis. Šios detalės yra patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis, kuris pagal teisinį reguliavimą yra priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai, už ką nėra ir negali būti atsakinga atsakovė. Tokias pat išvadas dėl minėto įvykio priežasties padarė ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ savo išvadoje ir tai niekaip neprieštarauja nei atsakovės paaiškinimams, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atsakovė pažymi, kad pakeistos detalės (santechninė mova, ventilis) nebuvo paliktos buto savininkei, jas pasiėmė ir utilizavo bendro naudojimo pastato inžinerinę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Jurita“ darbuotojai (UAB „Jurita“ teikdama į bylą rašytinius paaiškinimus šios aplinkybės neneigė ir neginčijo); už minėtas pakeistas detales (santechninė mova, ventilis) susidariusi 39,92 Eur suma buvo paskirstyta visiems namo gyventojams.
8.2. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi teismų praktika. Minėta apelianto nurodyta citata yra nurodyta ne visose jo nurodomose nutartyse, o tik vienoje iš jų, t.y. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015. Atitinkamai minėto apelianto teiginio nėra nei nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, nei kitose jo nurodytose nutartyse. Apelianto nurodyti teismo sprendimai nėra tapatūs pagal faktines aplinkybes ir jais negalima remtis kaip precedentu. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad ji pažeidė movą atlikdama remontą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ji jokių įrankių nenaudojo ir negalėjo naudoti siekdama užsukti kranelį, kadangi tokiam veiksmui atlikti jokių įrankių naudoti nereikia. Bet kuriam protingam ir atidžiam žmogui yra žinoma ir suprantama minėto kranelio paskirtis – užsukti vandens padavimą iš bendros sistemos į butą, ir atsakovė, siekdama išvengti bet kokių nuostolių, kai pamatė iš žarnelės lašantį vandenį, siekė užsukti vandens patekimą iš bendro naudojimo vamzdyno užsukdama raudoną kranelį. Nei atsakovė, nei jos giminaičiai neatlikinėjo jokių remonto darbų. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. K. ir M. K.. Ieškovo atstovė uždavinėjo ir galėjo uždavinėti liudytojams įvairius klausimus, tačiau nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti ieškovo keliamos versijos, kad jie atlikinėjo remonto darbus, nes tokių aplinkybių tiesiog nebuvo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi S. M. ir dr. A. P. konsultacine išvada, nes jie turi reikiamą statybos techninės veiklos ekspertų kvalifikaciją.
8.3. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieškovo nurodyta žala, taip pat nesutinka su teiginiu, kad faktas, jog teismas nepasisakė dėl žalos dydžio, patvirtina, kad teismas su tokia žala sutiko ir laikė ją pagrįsta. Ieškovas nei ieškinyje, nei pateikiamose sąmatose nusidėvėjimo neskaičiuoja, nors iš pateikiamų fotonuotraukų, statybos metų (duomenys neskelbtini) aiškiai net ir ne specialistui matyti, kad užlieto būto Nr. (duomenys neskelbtini) apdaila yra sena (iš draudimo sutarties matyti, kad namas statytas (duomenys neskelbtini)), susidėvėjusi. Atsakovė paaiškina, kad ieškovo pateiktose neva buto Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose fiksuoti sienų ir lubų įtrūkimai, suskilimai, rudos dėmės yra ne vandens nutekėjimo/tekėjimo žymės ar pasekmė, o buto ilgalaikio fizinio nusidėvėjimo, natūralaus ir ilgalaikio namo pamatų sėdimo arba nekokybiškų apdailos darbų pasekmė, kas rodo, jog jie nėra ir negali būti susiję su kokiu nors vandens poveikiu ar vandens tekėjimu apskritai. Atsakovė pažymi, kad UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertai, detaliai ištyrę ir įvertinę ieškovo pateiktą buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, konstatavo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta sugadinimų, kurių priežastimi galėtų būti ginčo įvykis.
9. Trečiasis asmuo UAB „Jurita“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad pritaria apeliantui, jog teismas neteisingai nustatė faktą, jog „sriegis trūko prieš uždaromąjį ventilį ir vandens apskaitos skaitiklį“. Teismas neįvertino, kad mova nusimovė būtent dėl pačios atsakovės veiksmų, atliktų atsakovei bandant užsukti vandenį. Teismas neteisingai nustatė buto savininkės ir namo administratoriaus atsakomybės ribas. Mano, kad eksperto S. M. konsultacinė išvada turėtų būti vertinama kritiškai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakomybės už žalą, kuri kilo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išsiliejus vandeniui. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad jis, kaip draudikas, atlygino daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams 10 034,18 Eur nuostolių, atsiradusių dėl to, kad šie butai buvo užlieti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinį reiškia remiantis subrogacijos taisyklėmis.
12. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekė įrodyti, kad žala buvo padaryta sugedus atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam šalto vandens vandentiekio ventiliui (uždaromajai armatūrai), už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, kaip buto ir jame esančių įrenginių savininkė. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė generalinį deliktą, t. y. CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jas detalizuojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-422/2006). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, kad atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš jos, kaip statinio savininkės, pareigos užtikrinti tinkamą statinio įrenginių priežiūrą (CK 6.266 straipsnis), o taip pat iš to, kad atsakovė savo elgesiu pati sugadino vandentiekį ir tokie jos veiksmai sukėlė žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl buto savininkės ir namo bendrų patalpų administratoriaus atsakomybės ribų paskirstymo, tiek ir dėl faktinių aplinkybių vertinimo, konstatuojant užliejimo priežastis.
14. Apeliantas, ginčydamas atsakovės kaip buto savininkės (valdytojos) ir namo bendrų patalpų administratoriaus atsakomybės ribas už vandentiekio sistemoje įvykusią avariją, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 pateiktais išaiškinimais, tačiau toje byloje kasacinis teismas atmetė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą buto savininkui iš esmės dėl analogiškų aplinkybių. Minėtoje byloje kasacinis teismas, aiškindamas DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos nuostatas, pažymėjo, kad „pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas lygiai taip pat kaip ir kasacinis teismas nurodytoje byloje vertino, kad vandentiekio vamzdis iki apskaitos prietaiso, įskaitant uždaromąją armatūrą (ventilį), yra pastato bendro naudojimo objektai, kurių priežiūra tenka namo bendrų patalpų administratoriui.
15. Paminėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vandens išsiliejimas įvyko iš vandentiekio vamzdžio trūkus movai, jungiančiai bendrą vandentiekio vamzdį su ventiliu, esančiu prieš atsakovės bute įrengtą vandens apskaitos prietaisą (vandens įvado su apskaitos prietaisu vaizdas (po remonto), e. bylos t. 3, b. l. 23). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šias faktines aplinkybes vertinti kitaip ir konstatuoti, kad avarija įvyko ne bendro naudojimo vandentiekio sistemos ribose, bet buto savininkės valdomo vandentiekio sistemos ribose. Skirtingai nei teigia apeliantas, mova ir vandens ventilis, nors ir yra atsakovės bute, tačiau šiuo atveju negali būti laikomi esančiais atsakovė žinioje remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismo praktika. Be to, techniškai aptarnauti ir pakeisti paminėtas detales, t. y. ventilį ir movą, atsakovė galėtų tik gavusi namo administratoriaus leidimą, t. y. administratoriui uždarius vandens tiekimą į butą, o tai ir yra esminis bendro naudojimo vandentiekio sistemos ir buto vandentiekio sistemos atribojimo kriterijus.
16. Paminėtos aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei remiantis CK 6.266 straipsniu, nustatančiu pastato savininko civilinę atsakomybę už jame esančių įrenginių tinkamą veikimą ir priežiūrą. Ieškovas neįrodė, kad vandens išsiliejimas įvyko atsakovei priklausančiuose inžineriniuose tinkluose.
17. Apeliantas taip pat nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant priežastis, dėl kurių buvo pažeistas bendro naudojimo vandentiekio mazgas, t. y. mova ir vandens ventilis. Apeliantas teigdamas, kad mova „nušovė“ dėl atsakovės aktyvių veiksmų, iš esmės kelia atsakovės civilinės atsakomybės klausimą ne kaip buto savininkės (valdytojos) (pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas), bet kaip atsakingo už žalos padarymą asmens civilinės atsakomybės pagal generalinio delikto nuostatas. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir atsakovės kaltę (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal atsakovės paaiškinimus byloje nustatyta, jog mova „nušovė“ atsakovei bandant užsukti vandens ventilį. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad toks atsakovės elgesys yra neteisėtas, t. y. prieštaraujantis ventilio naudojimosi instrukcijai ar pažeidžiantis bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Negalima sutikti su ieškovu, kad atsakovė, naudodama vandens ventilį pagal paskirtį, yra kalta dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos gedimo ir turi atsakyti už kilusias pasekmes.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog mova „nušovė“ ne dėl to, kad atsakovė bandė uždaryti ventilį, bet dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, jog atsakovė nekvalifikuotai bandė sutaisyti žarnelės gedimą ir taip sugadino bendro naudojimo vandentiekio įvadą iki vandens apskaitos prietaiso. Tokia aplinkybė, įrodanti nekvalifikuotą remontą, galėtų būti nustatyta apžiūrėjus pakeistas detales – movą ir vandens ventilį, tačiau tokios detalės nėra išsaugotos ir šalys jų į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad atsakovė nėra atsakinga už šių įrodymų neišsaugojimą ir todėl įrodymų nepateikimas nepreziumuoja atsakovės kaltės ir tuo labiau neįrodo jos atlikto nekvalifikuoto žarnelės remonto bei įvadinio vandens mazgo sugadinimo. Byloje nustatyta, kad avarijos šalinimo darbus 2020 m. balandžio 6 d. atliko UAB „Grinda“ darbuotojai, kurie pakeitė movą ir vandens ventilį, o 2020 m. balandžio 7 d. darbus atliko UAB „Jurita“ santechnikas, kuris pakeitė sutrūkusią žarnelę (UAB „Jurita“ rašytiniai paaiškinimai, e. bylos t. 3, b. l. 133, 172, 180). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad 2020 m. balandžio 7 d. UAB „Jurita“ darbuotojas pakeitė žarnelę, tačiau tą dieną UAB „Jurita“ darbuotojas pasiėmė ne tik žarnelę, bet ir kitas pakeistas detales – movą ir ventilį, kurias pakeitė avarinė tarnyba (e. bylos t. 3, b. l. 3 (paaiškinimai atsiliepime), t. 3, b. l. 7 (paaiškinimai triplike)). Liudytojas V. K. patvirtino šiuos atsakovės paaiškinimus 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdyje pažymėdamas, kad kitą dieną po avarijos jis išsiaiškino, jog patalpas aptarnauja UAB „Jurita“, pats iškvietė šios įmonės santechniką ir matė, kaip darbuotojas pasiėmė po remonto likusias detales. V. K. paaiškino, kad jis po to prašė grąžinti paimtas detales, bet UAB „Jurita“ atstovas teigė, kad detalės jau yra utilizuotos. Šių atsakovės ir liudytojo paaiškinimų UAB „Jurita“ neginčijo.
20. Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas kritiškai vertina UAB „Jurita“ paaiškinimus, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai savo jėgomis bandė atlikti gedimo remonto darbus ir nulaužė šalto vandens įvadinio ventilio sriegį. Trečiasis asmuo turi materialinį suinteresuotumą dėl šios bylos baigties, todėl UAB „Jurita“ paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Trečiasis asmuo ir jo darbuotojai tiesiogiai nestebėjo kaip atsakovė ar kiti asmenys atliko nekvalifikuotus remonto darbus. Trečiojo asmens paaiškinimų apie atsakovės atliktą nekvalifikuotą remontą taip pat nepatvirtina kiti įrodymai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad būtent UAB „Jurita“ neišsaugojo ir nepateikė pakeistų vandentiekio sistemos detalių, iš kurių, tikėtina, galima būtų įvertinti, ar movos gedimas galėjo būti susijęs su atsakovės netinkamu elgesiu (vykdytais santechniniais darbais). Todėl, nors trečiasis asmuo susidariusią situaciją komentuoja kaip ekspertas, turintis specialių žinių, tačiau šiuo atveju trečiojo asmens paaiškinimai apie atsakovės vykdytus remonto darbus laikytini tik jo nuomone, o ne specialisto išvada. Trečiasis asmuo bylos procese elgėsi pasyviai, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant, liudytojų apklausti neprašė ir savo teiginių apie gedimo priežastis neįrodė.
21. Byloje nėra kitokių įrodymų, paneigiančių atsakovės paaiškinimus, kad ji remonto nevykdė. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė bute gyvena (duomenys neskelbtini), yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) amžiaus) ir kad nėra duomenų, jog ji būtų galėjusi neremontuoti po kriaukle esančią žarnelę. Liudytojas V. K. paliudijo, kad į butą atvyko padėti atsakovei tuomet, kai vanduo jau buvo užsuktas avarinės tarnybos, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis ar kiti asmenys galėjo bandyti atlikti nesandarios žarnelės keitimo darbus. Byloje taip pat nėra kitokių objektyvių duomenų apie bandymą pakeisti įtrūkusią žarnelę, priešingai – kaip jau minėta byloje yra nustatyta, kad žarnelę kitą dieną po avarijos pakeitė UAB „Jurita“ darbuotojas.
22. Atsižvelgiant į visumą šių aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė įvykio metu atliko tik vandens padavimo ventilio užsukimo veiksmą, kas savaime negali būti laikoma neteisėtu, nerūpestingu ir žalingu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir yra kalta dėl kilusių nuostolių (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuostolių dydžio ir jų ryšio su aptariamu vandens išsiliejimu atsakovės bute. Tačiau, kaip minėta, ieškovui neįrodžius kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tokių aplinkybių tyrimas nėra būtinas, nes objektyviai negali turėti reikšmės bylos baigčiai.
25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys).
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
28. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
29. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš apelianto (ieškovo) (CPK 98 straipsnis).
30. Atmetus apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apelianto (ieškovo) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Donata Kravčenkienė
Andrius Verikas