Administracinė byla Nr. eA-507-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06003-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 57.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eA-507-522/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, First Opportunity Oü ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo First Opportunity Oü) dėl nutarimo dalies panaikinimo ir pakeitimo bei pagal pareiškėjo First Opportunity Oü skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) dėl nutarimo dalies panaikinimo ir pakeitimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė 1) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Taryba) 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-17/2015 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 punktą tiek, kiek jis susijęs su Bendrove 1, bei rezoliucinės dalies 2.1 punktą; 2) nustačius, kad Bendrovė 1 vis dėlto pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, ir nepanaikinus Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto tiek, kiek jis susijęs su Bendrove 1, ir 2.1 punkto, pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą ir sumažinti Bendrovei 1 paskirtą baudą iki 862 098,89 Eur.
Atsakovas Taryba atsiliepimuose į pareiškėjų UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity Oü skundus prašė juos atmesti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vilniaus energija“ bei First Opportunity Oü skundus tenkino iš dalies: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-17/2015 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ 2 punktą pakeitė ir jį išdėstė taip: „2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą skirti pinigines baudas: 2.1. UAB „Vilniaus energija“ – 17 103 600 (septyniolika milijonų vienas šimtas trys tūkstančiai šeši šimtai) eurų; 2.2. First Opportunity Oü – 3 176 100 (trys milijonai vienas šimtas septyniasdešimt šeši tūkstančiai vienas šimtas) eurų.“ Likusias skundų dalis teismas atmetė.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinant Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir 2.1 punktą; 2) tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti šio apeliacinio skundo dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo – panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 3) tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti šio apeliacinio skundo dalyko 1 arba 2 punkte nurodyto reikalavimo – pakeisti skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atitinkamai pakeičiant Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą ir papildomai sumažinant UAB „Vilniaus energija“ paskirtos baudos dydį; 4) pripažinti Nutarimo 484 pastraipoje nurodytas sutartis, kurių trukmę lygino Taryba, nekonfidencialia bylos medžiaga ir pateikti šių sutarčių kopijas UAB „Vilniaus energija“ susipažinti.
Pareiškėjas First Opportunity Oü pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – FO skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą; 2) jei teismas nuspręstų netenkinti šio apeliacinio skundo dalyko 1 punkte nurodyto reikalavimo – panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 3) tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti šio apeliacinio skundo dalyko 1 arba 2 punkte nurodyto reikalavimo – pakeisti skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atitinkamai pakeičiant Nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktą panaikinant arba papildomai sumažinant Bendrovei 2 paskirtos baudos dydį.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir sumažino Bendrovėms skirtas baudas, ir Nutarimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas First Opportunity Oü atsiliepime į Tarybos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas Taryba atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą prašė: 1) atmesti Bendrovės 1 apeliacinį skundą, tenkinti Tarybos apeliacinį skundą; 2) netenkinti Bendrovės 1 prašymo pripažinti Nutarimo 484 pastraipoje nurodytas sutartis nekonfidencialia bylos medžiaga ir pateikti jų kopijas Bendrovei 1 susipažinti. Atsiliepime į pareiškėjo First Opportunity Oü apeliacinį skundą prašė atmesti jį atmesti ir tenkinti Tarybos apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity Oü apeliacinius skundus patenkino. Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų UAB „Vilniaus energija“ ir First Opportunity Oü skundus patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 2S-17/2015 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių šilumos ir biokuro gamyba bei tiekimu, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ir grąžino bylą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.
II.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Tarybos 33 843,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei sprendžiant ginčą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Prašyme nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. priėmė sprendimą pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos, susijusios su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5246-815/2016 apskundimu (pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, apeliacinio skundo parengimas, Tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą biokuro byloje analizė, paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimas) – 18 768,79 Eur (su PVM), ir išlaidos, susijusios su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria teismas patenkino Tarybos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, šią nutartį pareiškėjas buvo apskundęs atskiruoju skundu – 15 074,61 Eur (susipažinimas su Tarybos prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsiliepimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo rengimas, atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas, prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei peržiūra, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarkos nustatymo rengimas, prašymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui rengimas, prašymo Tarybai dėl skubaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo rengimas, patikslinto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių keitimo rengimas, dokumentų analizė, paaiškinimų dėl Tarybos prašymo ir atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas, paaiškinimų dėl Tarybos prašymo ir atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas, atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentų rengimas, komunikacija su klientu dėl savivaldybės įsiskolinimo ir kitos informacijos, pateiktos medžiagos analizė, atskirojo skundo papildymas, nutarties dėl atskirojo skundo atmetimo analizė, pokalbis su klientu apie tolimesnius veiksmus, analizė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarką ištaisymo, sprendimų paieška, aptarimas su klientu, argumentų rengimas dėl arešto pasekmių nutraukus balansavimo ir perdavimo sutartis, komunikacija su klientu dėl galimybės pateikti papildomos informacijos teismui nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, korespondencija su klientu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarkos ir nutarties aiškinimo, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikimo peržiūrėjimas, papildymas, finalizavimas ir pateikimas teismui, kelionė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo raštinę išsiaiškinti dėl ko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neperduodama Registrų centrui (į PLAIS), pokalbis su raštinės darbuotojomis ir vedėja, kliento informavimas, komunikacija su Registrų centru dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įkėlimo į sistemą, informacijos kliento darbuotojams teikimas apie arešto nuo sąskaitų nuėmimo įgyvendinimą, papildomų paaiškinimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių įtakos įmonės veiklai argumentų rengimas, peržiūra, papildomų paaiškinimų raštu dėl atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas, prašymo teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių modifikavimo rengimas, prašymo teismui leisti pateikti atsiliepimą rengimas, nuomonės dėl Konkurencijos tarybos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas), iš viso su atstovavimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme patirtų, apmokėtų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, suma yra 33 843,40 Eur.
Atsakovas Taryba pateiktame atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo jį atmesti, tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas nebus atmestas, sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 674,30 Eur.
Atsiliepime nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ prašyme nepateiktos tikslios paslaugų suteikimo datos, tačiau pagal PVM sąskaitų faktūrų datas ir Liteko informacinės sistemos duomenis galima numanyti, jog paslaugos galimai buvo teiktos 2016 m. IV ketvirtį – 2018 m. II ketvirtį. Atsakovo teigimu, ne visos pareiškėjo nurodytos išlaidos, susijusios su pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimu, turėtų būti priteistos. UAB „Vilniaus energija“ prašydama priteisti 18 768,79 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu, nenurodė argumentų, kodėl pareiškėjas sugaišo tiek daug laiko nurodytoms paslaugoms. Be to, prašomų atlyginti sumų apskaičiavimas turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu, o šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą. Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas nesilaikė šios pareigos. Pareiškėjo prašyme yra nurodyti veiksmai, kurie niekaip neatsispindi procese. Pareiškėjas nurodė paslaugas – paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į Tarybos atsiliepimą rengimas (išlaidos – 1 414,49 Eur), tačiau visiškai neaišku, kokie paaiškinimai buvo teikiami, kadangi byloje jie neatsispindi, o byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taip pat nėra aiškus pareiškėjo atstovų paslaugų įkainis, kadangi už skirtingas paslaugas nurodytas skirtingas įkainis, neišskirtos advokato ir advokato padėjėjo teiktos paslaugos, už kai kurias paslaugas (pvz. apeliacinio skundo parengimą) prašoma apmokėti pagal skirtingas PVM sąskaitas faktūras, nors apeliacinis skundas turėjo būti pateiktas per 30 dienų nuo teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo paskelbimo, todėl tokias paslaugas turėtų atspindėti 2016 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūrą (kadangi iki jos turėjo būti pateiktas apeliacinis skundas), tuo tarpu pareiškėjas dar prašo papildomai 14 900,05 Eur už apeliacinį skundą pagal 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, nors nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. joks apeliacinis skundas negalėjo būti rengiamas.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad tiek PVM sąskaitose faktūrose, tiek mokėjimų nurodymuose nėra aiškiai nurodyta, už kokias paslaugas sumokėta. Mokėjimo nurodymuose nurodyta abstrakčiai, kad sumokėta už teisines paslaugas, tačiau pagal pervestas sumas manytina, jog advokatų kontora teikia daug įvairių teisinių paslaugų pareiškėjui, todėl tokie mokėjimo nurodymai nebūtinai įrodo, jog sumokėta būtent už konkrečius veiksmus šioje konkrečioje byloje. Be to, prašymo pirmoje ir antrose dalyse lentelėse įvardintų paslaugų nėra nurodytos paslaugų suteikimo datos ir tai apsunkina įvertinimą, ar tos paslaugos tikrai buvo suteiktos bylos nagrinėjimo metu ir dėl to galėtų būti svarstomos kaip kompensuotinos, o šias aplinkybes turi įrodyti pareiškėjas.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, kaip atskira teisinių paslaugų rūšis, nėra numatyta, todėl vertintina kaip sudėtinė apeliacinio skundo rengimo dalis, kaip ir susipažinimas su teismo sprendimu. Be to, pareiškėjo advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pagal Rekomendacijas, atsižvelgiant į vidutinį mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, galima būtų priteisti ne daugiau nei 1 348,61 Eur (1,7*793,3), o atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta tik dalis pareiškėjo skundo, atsakovo vertinimu 50 proc., negali būti priteista daugiau nei 674,30 Eur (1 348,61/2). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą galimą atlyginti maksimalų dydį, prašyme nėra nurodyta, kodėl šiuo konkrečiu atveju turėtų būti priteisiama ne tik maksimaliam dydžiui lygi suma, tačiau ir šį dydį viršijanti suma. Atsakovo nuomone, pareiškėjui neturėtų būti kompensuota ir Rekomendacijose nustatyta maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą, nes apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami tie patys teisiniai argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, teisiniai klausimai nėra nauji, nėra sudėtingos naujos analizės, lyginant su skundu pirmosios instancijos teismui. Nesant naujų teisinių klausimų apeliacinės instancijos teisme ir abejose instancijose dalyvaujant tam pačiam advokatui, pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidos yra perteklinės ir nebūtinos.
Nurodo, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos, patirtos analizuojant Tarybos atsiliepimą į apeliacinį skundą (836,42 Eur) bei paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Tarybos atsiliepimo rengimo (1 711,53 Eur) yra nebūtinos ir perteklinės, patirtos jau po apeliacinio skundo parengimo, todėl neturėtų būti kompensuojamos, tokių išlaidų rūšies nenumato ir Rekomendacijos. Akcentuoja, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, Tarybos nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Tarybai papildomam tyrimui atlikti, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, galėtų būti priteistos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
Atsakovas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu (prašymo 2 dalis), nurodo, kad šios išlaidos apskritai negali būti priteisiamos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priimta jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų padaręs klaidos (išnagrinėjo prašymą, kuris buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), pareiškėjas nebūtų patyręs prašyme nurodytų išlaidų, todėl, atsakovo nuomone, nepagrįsta reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su atskiruoju skundu, kadangi jo atsirado ne dėl tarybos veiksmų. Pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę nepriteisti pareiškėjo nurodytų išlaidų, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog advokatų kontora jam išrašė sąskaitą dėl būtent teisinių paslaugų teikimo byloje dėl Konkurencijos tarybos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Prašyme nenurodytos paslaugų suteikimo datos, o nurodytos PVM sąskaitos faktūros data yra 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. sausio 30 d., t. y. praėjus 1-2 mėnesiams po UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. lapkričio 23 d. atskirojo skundo padavimo teismui. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad jo prašyme išvardintos išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimu, buvo realiai patirtos ir apmokėtos būtent už darbą dėl Tarybos prašytų pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Kyla abejonių dėl to, kad tokia didelė suma (15 074,61 Eur) galėjo būti išleista dėl atskirojo skundo parengimo ir šios išlaidos buvo būtinos ir patirtos būtent sprendžiant klausimus šioje byloje. Šias abejones sustiprina ir tokios nurodytos išlaidos kaip „nutarties dėl atskirojo skundo atmetimo analizė, pokalbis su klientu apie tolimesnius veiksmus“, nes nebuvo priimta jokia teismo nutartis dėl atskirojo skundo atmetimo. Pareiškėjo prašyme taip pat nurodytos ir kitos išlaidos, kurios nepagrįstos ir nebuvo būtinos (prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei peržiūra; prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarkos nustatymo rengimas; prašymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui rengimas; prašymo Tarybai dėl skubaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo rengimas; patikslinto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių keitimo rengimas; dokumentų analizė, paaiškinimų dėl Tarybos prašymo ir atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas; atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentų rengimas, komunikacija su klientu dėl savivaldybės įsiskolinimo ir kitos informacijos, pateiktos medžiagos analizė, atskirojo skundo papildymas; analizė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymo tvarką ištaisymo, sprendimų paieška, aptarimas su klientu, kelionės ir pokalbiai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties su klientu, teismo darbuotojais ir VĮ Registrų centru), todėl neturi būti priteisiamos iš atsakovo. Kai kurios nurodytos paslaugos yra visiškai neaiškios (prašymo teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių modifikavimo rengimas), neaišku, ką pareiškėjas turi mintyje nurodydamas nuomonę dėl Tarybos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, su kurios rengimu pareiškėjas sieja 2 079,76 Eur išlaidas. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju nėra galimybių įvertinti pareiškėjo prašyme pateiktų duomenų pagrįstumą.
Atsakovas pažymi, kad pagal Rekomendacijų 8 punktą, maksimali galima priteistina suma už atskirąjį skundą galėtų būti 317,32 Eur (0,4*793,3), tačiau atsižvelgus į tai, kad bendroje byloje buvo tenkinta tik dalis pareiškėjo reikalavimų, ši suma galėtų būti mažinama bent per pusę ir negalėtų būti priteista daugiau, negu 158,66 Eur. Prašyme nurodytos išlaidos yra neproporcingai didelės, perteklinės, lyginant su nurodytomis išlaidomis, susijusiomis su apeliacinio skundo parengimu, todėl atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai per daug išlaidavo, dėl to Taryba neturėtų tokių išlaidų kompensuoti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė prašymą atlyginti 33 843,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu ir atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimu.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui teisines paslaugas šioje byloje teikė advokatos kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas M. J. ir advokato padėjėjas P. M..
Dėl išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo parengimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, Tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę, paaiškinimų dėl Tarybos atsiliepimo parengimą prašo priteisti iš viso 18 768,79 Eur (su PVM).
Pateikti dokumentai patvirtina, kad advokatas parengė pareiškėjo apeliacinį skundą, už kurį pareiškėjas pagal 2016 m. lapkričio 28 d. sąskaitą faktūrą LPB Nr. 35948 ir 2016 m. gruodžio 21 d. sąskaitą faktūrą LPB Nr. 36295 advokatų kontorai sumokėjo iš viso 15 228,90 Eur (su PVM).
Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaisant teigiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektų, šio instituto prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).
Administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas CPK ir ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Teisėjų kolegija šioje byloje, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo išsakytus argumentus dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat atkreipia dėmesį, kaip yra vertinamas panašių bylų sudėtingumas teismų praktikoje. Teisėjų kolegija nustatė, kad kitos administracinės bylos, kuriose buvo nagrinėjami konkurencijos teisės pažeidimai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, buvo vertinamos kaip sudėtingos ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteisiamos, vadovaujantis maksimaliais Rekomendacijose nustatytais dydžiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1274/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1693/2014). Praktikoje yra buvę bylų, kurios buvo pripažintos itin sudėtingomis ir kuriose buvo nutarta nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (vienoje iš šių administracinių bylų, pripažinus bylą teisės aiškinimo bei taikymo aspektu itin sudėtinga, buvo nuspręsta 50 procentų padidinti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009), o administracinėse bylose Nr. A442-715/2008 bei AS442-292/2009 bylą pripažinus itin sudėtinga dėl bylos apimties, advokato darbo ir laiko sąnaudų, taip pat byloje nagrinėtų klausimų, susijusių ne tik su nacionaline, bet ir su Europos Bendrijos teise, pobūdžio pripažinta, jog pareiškėjams galėtų būti priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kuri Rekomendacijose nustatytus dydžius viršija du kartus.
Teisėjų kolegija, šią bylą įvertinusi kitų administraciniuose teismuose nagrinėtų konkurencijos teisės pažeidimų bylų kontekste, sprendžia, kad ši byla yra sudėtinga dėl nagrinėto ginčo esmės, dėl teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir jų kvalifikavimo, bylos apimties, tačiau konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ši byla buvo itin sudėtinga, kurioje atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sprendžiamas nesilaikant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas 1,7, todėl už apeliacinio skundo parengimą, įvertinus tai, kad advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į 2016 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 771,9 Eur (apeliacinis skundas pateiktas 2016 m. lapkričio 17 d.), maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 1 312,23 Eur (1.7*771,9 Eur). Pareiškėjo už minėtą paslaugą prašoma priteisti suma (271,78 Eur ir 12 314,09 Eur (be PVM)) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjui už apeliacinio skundo parengimą priteistina 656,12 Eur suma , kuri atitiktų 50 procentų maksimalaus galimo priteisti už apeliacinio skundo parengimą užmokesčio dydžio.
Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, kaip už atskirą teisinę paslaugą, nepriteisiamos, kadangi apeliacinio skundo parengimas apima ir minėtą paslaugą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas 1 711,53 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už paaiškinimų į Tarybos atsiliepimą parengimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4, todėl atsižvelgiant į 2017 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 884,8 Eur (paaiškinimai parengti 2018 m. gegužės 4 d.), maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už tokio dokumento parengimą yra 353,92 Eur (0,4*884,8 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už minėtą paslaugą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjui už paaiškinimų parengimą priteistina 176,96 Eur.
Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už Tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę, kaip už atskirą teisinę paslaugą, nepriteistinos, kadangi paaiškinimų parengimas apima ir minėtą paslaugą.
Dėl išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu
Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų prašo priteisti turėtas išlaidas už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties parengimą – 1 833,96 Eur, nuomonės dėl Tarybos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimą – 2 079,76 Eur ir paaiškinimų dėl Tarybos prašymo ir atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą – 768,09 Eur.
Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad už atskirojo skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 0,4, o 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4, todėl už atskirojo skundo, nuomonės parengimą, paaiškinimų dėl Tarybos prašymo ir atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimą, atsižvelgiant į 2016 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 771,9 Eur (atskirasis skundas parengtas 2016 m. lapkričio 23 d., nuomonė – 2016 m. gruodžio 23 d., paaiškinimai – 2016 m. gruodžio 2 d.), maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už kiekvieną paslaugą yra 308,76 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 833,96 Eur suma už atskirojo skundo, 2 079,76 Eur už nuomonės parengimą ir 768,09 Eur už paaiškinimų parengimą viršija maksimaliai galimą priteisti užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas nuostatas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo tenkintas, pareiškėjui už atskirojo skundo ir nuomonės parengimą priteistina iš viso 926,28 Eur. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentų rengimą, kaip už atskirą teisinę paslaugą, nepriteistinas, kadangi atskirojo skundo parengimas apima ir minėtą paslaugą.
Pareiškėjas prašo taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo parengimą – 847,25 Eur, tačiau tokio procesinio dokumento byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šių išlaidų nepagrindė, prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas išlaidas už prašymo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių vykdymo tvarkos nustatymo rengimą – 1 607,07 Eur, patikslinto prašymo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių keitimo rengimą – 561,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo netenkino, pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos nepriteistinos.
Pareiškėjas prašyme prašo priteisti ir kitas prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas (prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei peržiūra, prašymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui rengimas, prašymo Tarybai dėl skubaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo rengimas, dokumentų analizė, komunikacija su klientu dėl savivaldybės įsiskolinimo ir kitos informacijos, pateiktos medžiagos analizė, atskirojo skundo papildymas, nutarties dėl atskirojo skundo atmetimo analizė, pokalbis su klientu apie tolimesnius veiksmus, analizė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarką ištaisymo, sprendimų paieška, aptarimas su klientu, argumentų rengimas dėl arešto pasekmių nutraukus balansavimo ir perdavimo sutartis, komunikacija su klientu dėl galimybės pateikti papildomos informacijos teismui nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, korespondencija su klientu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo tvarkos ir nutarties aiškinimo, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikimo peržiūrėjimas, papildymas, finalizavimas ir pateikimas teismui, kelionė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo raštinę išsiaiškinti dėl ko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neperduodama Registrų centrui (į PLAIS), pokalbis su raštinės darbuotojomis ir vedėja, kliento informavimas, komunikacija su Registrų centru dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įkėlimo į sistemą, informacijos kliento darbuotojams teikimas apie arešto nuo sąskaitų nuėmimo įgyvendinimą, papildomų paaiškinimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių įtakos įmonės veiklai argumentų rengimas, peržiūra, papildomų paaiškinimų raštu dėl atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimas, prašymo teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių modifikavimo rengimas, prašymo teismui leisti pateikti atsiliepimą rengimas), būtinumo nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos prašyme nurodytos išlaidos nebuvo būtinos, be to, nors prašyme ir nurodytas suteiktos paslaugos aprašymas, tačiau, sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad kai kurios paslaugos, už kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra neaiškios, nurodytos abstrakčiai, pasikartojančios arba neatsispindi byloje, jų negalima identifikuoti, todėl išlaidos už aukščiau minėtas paslaugas pareiškėjui nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nustatytus maksimalius galimus priteisti užmokesčio už teisines paslaugas dydžius, parengtų procesinių dokumentų turinį, suteiktų paslaugų apimtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Tarybos iš viso priteisiama 1 759,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 1 759,36 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Arūnas Sutkevičius