Administracinė byla Nr. eP-82-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00174-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2193-602/2022 pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43059 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 6K-139 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.       Pareiškėjas tvirtino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis yra persekiojamas tautiniu pagrindu kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu už jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) grupuotės veikloje. Pareiškėjas 2005–2006 metais dirbo parduotuvėje, kurioje taip pat dirbo žmonės, priklausę (duomenys neskelbtini). 2006 metais buvo situacija, kai reikėjo padėti (duomenys neskelbtini), bet jis padėjo ir (duomenys neskelbtini). 2006 metais į pareiškėjo šeimos namus atėjo žmonės iš (duomenys neskelbtini), ieškodami pareiškėjo ir teigdami, jog jis buvo kaltinamas nusikaltimu, tačiau tuomet jo nerado. Vėliau pareiškėją surado ir jis buvo sulaikytas. Nuvežę pareiškėją į kažkur miške esantį namą, tie asmenys jį kankino, mušė, reikalavo prisipažinti padarius nusikaltimą, liepė pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau jis nepasirašė. Po to pareiškėjui davė tuščią lapą ir jis pasirašė, tuomet jį paleido. Pareiškėjas 2018 metais sugrįžo į kilmės šalį, manydamas, kad karas pasibaigė. 2019 m. lapkritį pas pareiškėją į namus atėjo 3 vyrai ir jį suėmė, nepateikę jokio dokumento, klausinėjo, dėl kokios priežasties jis sugrįžo. Per tardymą pareiškėjas buvo kankinamas, mušamas, jį kaltino, kad jis rėmė (duomenys neskelbtini) 2006–2009 metais. 2019 m. lapkričio 27 d. vyko festivalis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tuo metu dirbo vairuotoju ir vežė žmones į šį festivalį. 2019 m. gruodžio 3 d. į jo namus vėl atėjo grupė žmonių iš (duomenys neskelbtini), jį apkaltino, kad jis dalyvavo festivalyje ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėjas buvo išvežtas į miške esantį vienkiemį, jį ten vėl kankino. Pareiškėjas teigė, kad, grįžus į kilmės valstybę, jam grėstų suėmimas ir pavojus gyvybei. Sprendimai dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti priimti nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus. Vien tai, kad jis atvyko neteisėtai, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad jis savo noru neišvyktų į kilmės valstybę. Pareiškėjas nustatytą draudimo atvykti terminą laikė neproporcingu. Be to, pareiškėjas manė, kad buvo pažeista jo teisė būti tiesiogiai ir betarpiškai išklausytam, nagrinėjant jo skundą Komisijoje. Komisija išnagrinėjo ne visus jo nusiskundimus.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsakovo įsitikinimu, sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra teisėtas ir pagrįstas. Tvirtino, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Atliekant tyrimą nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, jo paaiškinimai buvo prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas nenurodė, kad jam grasintų ir jį persekiotų, nenurodė sulaikymo priežasčių, motyvų bei tikslų. Pareiškėjo teigimu, jį tardė, kankino bei mušė, bet pasiteiravus, kokių sužalojimų patyrė, jis nieko nenurodė. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo tardomas (duomenys neskelbtini) žmonių kažkur miške, jam nežinomoje vietoje. Pareiškėjas nurodė, kad nepriklausė jokioms grupuotėms bei partijoms. Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje kilusias problemas nėra patikimas. Atsakovas taip pat manė, kad šiuo atveju buvo pagrindas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti, draudimo terminą laikė proporcingu ir pagrįstu. Akcentavo, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvą, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, atsakovas teigė, kad Komisijos sprendimas išnagrinėti pareiškėjo skundą nekviečiant į nagrinėjimą paties pareiškėjo atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog buvo būtinas žodinis skundo nagrinėjimas.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. T. skundą, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies
3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

6.       Teismas apžvelgė ginčo aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog atsakovo pateikti duomenys įrodo, jog atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į kilmės valstybės informaciją. Atsakovas apklausoje siekė tinkamai atskleisti faktinę situaciją dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatytas beatodairiškas smurtas, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei.

7.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė savo pasakojimą pagrindžiančių dokumentų apie jam pareikštus kaltinimus ar įtarimus. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas savo istoriją pasakojo nenuosekliai. Pareiškėjas nepateikė informacijos apie individualius persekiojimo veiksmus, negalėjo paaiškinti, kokių nusikaltimų padarymu jis buvo įtariamas, kaip jam pavyko pabėgti nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, ar jis buvo suimtas, ar sulaikytas. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog buvo atliekamas tyrimas, nepaaiškindamas, kodėl jis vėliau sugrįžo į kilmės valstybę, kodėl jis buvo tardomas, kankinamas, mušamas, todėl Departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nesugebėjo nuosekliai paaiškinti šių aplinkybių, nors būtent jomis ir grindžia prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kaltinamas (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jo ieško, tačiau nenurodė, kad, gyvendamas kilmės valstybėje, susidūrė su kokiomis problemomis su teisėsauga, jis sėkmingai ir teisėtai išvyko iš savo kilmės šalies lėktuvu, oro uoste tikrinant dokumentus jo niekas nesulaikė, todėl Departamentas pagrįstai suabejojo dėl pareiškėjo tariamos paieškos.

8.       Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjo bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį.

9.       Teismo vidiniu įsitikinimu, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Akcentuota, kad, bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas jokių naujų, Departamento nenurodytų aplinkybių ar duomenų nepateikė, prašė vadovautis tuo, kas pasakyta apklausų metu.

III.

11.       Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

12.       Pareiškėjas manė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Ginčijamas Sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini), ir politiniu pagrindu dėl jo ryšių ir paramos (duomenys neskelbtini) grupuotei. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), gali būti persekiojamas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl jo ryšių bei paramos (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas etniniu ir politiniu pagrindu. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad net ir pasibaigus karui buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

14.       Atsakovas sutiko su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimų, iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus.

IV.

15.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

17.       Apeliacinės instancijos teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Akcentavo, kad pareiškėjui kylanti subjektyvi baimė yra grindžiama fragmentiška įvykių seka ir atskirais epizodais, kurių nenuoseklumas, nutolimas laike ir tarpusavio priežastingumo stoka neleidžia vertinti pareiškėjui kylančios baimės patirti persekiojimą kaip visiškai pagrįstos. Kaip nurodė pareiškėjas, jis nepriklausė politinėms ar visuomeninėms organizacijoms, tik vieną kartą dalyvavo 2019 metais vykusiame festivalyje. Be to, pareiškėjas negalėjo nurodyti jo persekiojimo motyvų, savo veiksmų ir / ar jų reikšmės, dėl kurių atsidūrė persekiotojų akiratyje ir patyrė persekiojimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra fragmentiškos ir nesusijusios tarpusavyje, neleidžiančios konstatuoti, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl tautybės ar politinių įsitikinimų.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šiuo metu sisteminio (duomenys neskelbtini) persekiojimo, netinkamo elgesio su šiais asmenimis vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei nėra, todėl vertintinos individualios pareiškėjo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti baimės pagrįstumą. Kaip minėta, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus ir jo patikimumą, taip pat atsižvelgus į nurodytus, pareiškėjo teigimu, patirto persekiojimo veiksmus, nėra pagrindo identifikuoti baimės būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei pagrįstumą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas politinėje veikloje nedalyvavo, duomenų apie pagalbą (duomenys neskelbtini)nesurinkta, be to, pareiškėjas tik vieną kartą dalyvavo atitinkamame festivalyje, todėl šių veiksmų intensyvumas leidžia spręsti, jog šiuo aspektu prieglobsčio prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nepagrįstais duomenų visuma. Pareiškėjas iš esmės nesugebėjo nuosekliai paaiškinti prieglobsčio prašymą grindžiančių aplinkybių.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nustatyta, jog, pareiškėjo teigimu, jis buvo kaltinamas rėmęs (duomenys neskelbtini) ir kilmės valstybės teisėsauga pareiškėjo ieško, tačiau kartu pareiškėjas nenurodė, jog, gyvendamas kilmės valstybėje, jis visą laikotarpį iki atvykimo į Lietuvos Respubliką buvo persekiojamas kilmės valstybėje, sulaukė persekiojimo, be kita ko, iš teisėsaugos dėl tautybės ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjas teisėtai išvyko iš kilmės valstybės lėktuvu, jis nebuvo sulaikytas tikrinant dokumentus oro uoste.

20.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, prieglobsčio prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir nenuoseklia istorija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl tautybės ar politinių įsitikinimų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino individualias pareiškėjo savybes ir kilmės valstybės informaciją, nes byloje nenustatyta individualių pareiškėjo savybių, leidžiančių vertinti pareiškėjui kylančią baimę kaip pagrįstą, to nepatvirtina ir byloje surinkta kilmės valstybės informacija. Taigi, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo
86 straipsnio 1 dalį.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, konstatavo, jog prieglobsčio prašymas dalyje dėl papildomos apsaugos buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip dėl pabėgėlio statuso, todėl pareiškėjas nenurodė papildomų kilmės valstybėje kylančių grėsmių ir tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, remiantis kilmės valstybės informacija, joje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog atsižvelgus į anksčiau nutartyje nurodytus pareiškėjo prieglobsčio prašymą grindžiančio pasakojimo patikimumo trūkumus, taip pat į pareiškėjo individualias savybes bei kilmės valstybės informaciją, byloje surinktų duomenų visumą, sutiktina su Sprendimo išvada, jog rizika pareiškėjui patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus nėra reali. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiškai neištyrė, o byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę ir pareiškėjui kylančios baimės pagrįstumą nagrinėjamu atveju buvo pakankamai išnagrinėti sprendžiant, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju kyla visiškai pagrįsta baimė patirti kankinimus ar mirties bausmę. Be to, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei jų pagrįstumą. Iš surinktų faktinių duomenų galima pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai ir individualiai ištyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl papildomos apsaugos suteikimo, o pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

24.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą yra nepagrįsti. Šie terminai yra proporcingi, atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo juos sutrumpinti.

V.

25.       Pareiškėjas V. T. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2193-602/2022, kuriuo prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu.

26.       Pareiškėjas apžvelgia ginčo ir įvykusio teisminio proceso aplinkybes, pažymėdamas, jog jam paskirtas nemokamas advokatas P. V. nebuvo su juo susitikęs, nederino su juo procesinių dokumentų ir juose išdėstytos pozicijos, neprašė pateikti papildomos informacijos ar įrodymų, nepaaiškino pareiškėjo vaidmens procese ir kt. Susipažinus su pateiktų procesinių dokumentų turiniu matyti, jog individualios pareiškėjo aplinkybės juose sudaro tik porą eilučių, pacituotų iš Sprendimo. Pareiškėjas nežinojo, kokiais argumentais grindžiami jo skundai, todėl teismo posėdyje buvo pasimetęs, negalėjo pateikti tinkamų paaiškinimų, be to, jis manė, kad vėliau įvyks daugiau teismo posėdžių ir jis galės pateikti išsamesnius paaiškinimus, papildomus įrodymus. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie dėl jo priimtus teismų sprendimus, apie juos ir apskritai apie įvykusį apeliacinį procesą sužinojo tik iš naujosios savo atstovės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į paskelbtus straipsnius žiniasklaidoje ir tvirtina, jog jis nėra vienintelis užsienietis, susidūręs su tokiu ydingu atstovavimu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nebuvo tinkamai atstovaujamas nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Siekiant ištaisyti šį esminį žmogaus teisių pažeidimą, būtina atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

27.       Pareiškėjas apžvelgia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Pažymi, kad pareiškėjo teisė į nemokamą teisinę pagalbą numatyta Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog advokatas buvo paskirtas pareiškėjui tik formaliai, tačiau reali teisinė pagalba jam nesuteikta. Pareiškėjas nė karto nematė savo advokato, neturėjo galimybės derinti su juo savo poziciją ir gynybinę strategiją, nežinojo advokato parengtų skundų turinio, nebuvo supažindintas su skundžiamais sprendimais. Iki naujos atstovės paskyrimo pareiškėjas net nežinojo, jog jo prieglobsčio byla jau išnagrinėta. Pareiškėjas negalėjo pasimatyti ar susisiekti su savo advokatu. Jam buvo nesuvokiama teismo proceso eiga. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo teikti reikšmingų paaiškinimų bei įrodymų. Toks atstovavimas pareiškėjui negali būti laikomas tinkamu prieglobsčio prašytojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą ir apskritai asmens teisės į veiksmingą teisinę gynybą užtikrinimu (įgyvendinimu), tai taip pat užkirto kelią visapusiškai išnagrinėti bylą.

28.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti šio pareiškėjo prašymo.

29.       Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes ir tvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas tinkamai. Mano, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrindo atnaujinti procesą egzistavimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo teikiama nemokama teisinė pagalba. Advokatas P. V. pareiškėjo vardu parengė ir pateikė Departamentui ir teismams procesinius dokumentus, atstovavo pareiškėjui teismo posėdyje. Pareiškėjas neinformavo nei Departamento, nei teismo apie tai, kad teisinės paslaugos jam neteikiamos arba teikiamos netinkamai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis nurodė jau susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis. Nepaisant to, pareiškėjas nepageidavo pasinaudoti savo teisėmis, teismo neinformavo apie poreikį pasikonsultuoti su savo advokatu, neprašė dėl to skirti teismo pertrauką ar atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, nors prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo susipažinęs su skundu, tačiau teismo posėdyje jis nurodė palaikantis savo skundą ir prašantis jį tenkinti, jis neteikė klausimų dėl skundo turinio, vykstančio proceso ar pan. Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių dar nebuvo minėjęs Departamentui, ir prašė vadovautis tuo, ką buvo pasakęs apklausose. Teismo posėdyje pareiškėjas neprieštaravo advokato pateiktiems paaiškinimams, nenurodė, jog advokato teiginiai neatitinka jo valios ar interesų, neprašė pakeisti advokatą. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui svarbius įrodymus bei išsamius paaiškinimus, kadangi pareiškėjas galėjo tai padaryti tiek nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, tiek sprendžiant ginčą teisme. Pareiškėjas siuntė Departamentui įrodymus, kuriais siekė pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl neaišku, kodėl jis negalėjo Departamentui ar teismui pateikti ir kitus, jo nuomone, svarbius dokumentus, kuriuos jis pridėjo tik prie prašymo atnaujinti procesą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo informuota apie sprendimo priėmimo datą bei būdą, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo negalėjęs žinoti apie teismo sprendimo priėmimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių svarių argumentų, leidžiančių pripažinti, jog dėl galbūt netinkamo jo atstovavimo bylą nagrinėję teismai neįvertino realios pareiškėjo situacijos ir nepagrįstai atmetė jo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

30.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-2193-602/2022 Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

31.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio
sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos,
t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. P-61-552/2016).

32.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. sausio
18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 20887/03; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Solomun prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 679/11).

33.       Taip pat naudojimasis šia aukštesnių teismų galia turi būti toks, kad kaip galima maksimaliau būtų nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą byloje DRAFT - OVA a.s. prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 72493/10). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

34.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą.

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 str. 1 d.). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Civilinio kodekso 2.10 str. 1 d.).

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja pagrindinė sąlyga ABTĮ
156 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti – pareiškėjas nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Pastebėtina, kad pareiškėjas nekėlė abejonių dėl savo veiksnumo ir nepateikė tokias abejones galinčių patvirtinti įrodymų. Pareiškėjas neteigė, kad savo kilmės valstybėje ar kitoje valstybėje teisės aktų nustatyta tvarka buvo visiškai ar iš dalies apribotas jo veiksnumas. Pareiškėjas neįvardijo jokių savo psichikos ir / ar elgesio sutrikimų, dėl kurių jam būtų buvę sudėtinga ar net neįmanoma pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Kaip matyti, pareiškėjas tiesiogiai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, papildomai pažymėtina, jog nėra ginčo, kad pareiškėjas laisva valia nusprendė pasinaudoti galimybe gauti nemokamą teisinę pagalbą, jis buvo suteikęs teisę advokatui P. V. atstovauti jam pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ir ši teisė nebuvo pasibaigusi / panaikinta nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjo nepasitenkinimas jam suteiktų teisinių paslaugų kokybe nepaneigia šių aplinkybių. Pareiškėjas, manydamas, kad advokatas netinkamai suteikė jam teisines paslaugas, gali siekti advokato teisinės atsakomybės, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatytomis priemonėmis arba žalos atlyginimo institutu, tačiau tokia aplinkybė (t. y. netinkamas teisinių paslaugų suteikimas), net jei ji būtų konstatuota, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

37.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. T. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-2193-602/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2193-602/2022 pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Dainius Raižys

        Milda Vainienė