Pranešėjas
Jurgis Kiškis Baudž. byla
Nr. 1A-736-290/2010
Teisėjas
Rimantas Gigas Proceso Nr. 26-1-00109/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo
Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei
Augustauskaitei, išteisintajam L. P., jo gynėjai Kristinai
Česnauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 214
str.1 d. išteisintas nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant
nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kolegija
n u s t a t ė :
L. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso 214 str. 1 d. tuo, kad jis 2006-11-08
apie 0521 val. AB „DnB NORD bankas“ mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ,
išduotą A. Z. vardu, įdėjo į AB „DnB Nord bankas“ bankomatą, esantį prekybos centre
„Šilas“, A. Baranausko g. 26, Kaune, neteisėtai panaudojo
tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, taip pateikė melagingas
žinias, kad jis yra
A. Z., bei užvaldė 20 Lt. grynųjų pinigų, tokiu būdu
panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą
finansinei operacijai inicijuoti ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. l d.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras
apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo
nuosprendį, kuriuo L. P. išteisintas
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. bei priimti naują apkaltinamąjį
nuosprendį, kuriuo L. P. pripažinti kaltu
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 214 str. 1 d., ir nuteisti 1
metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Priteisti nukentėjusiajai A. Z. civilinį ieškinį 40 litų.
Apelianto teigimu, teismas nesiėmė jokių priemonių nuodugniai ir išsamiai
ištirti visus įrodymus, pašalinti prieštaravimus ir todėl padarė neteisingą
išvadą ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje nustatytų
aplinkybių, L. P. veikoje
buvo nustatyti visi požymiai, kurie
reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str.
kilti.
Teismas sistemiškai neįvertino pačios
specialisto išvados. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvadoje
nurodoma, jog požymių sutapimai esmingesni, o skirtumai nežymūs ir juos galima
paaiškinti skirtingų vaizdų kontūrų ryškumu, todėl galima daryti tikėtiną išvadą,
kad iš banko „DnB Nord“ pateiktose nuotraukose, yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo – L. P.. Teismas, priimdamas
nuosprendį, šių aplinkybių nevertino. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad kaltinamojo L. P. parodymai
nenuoseklūs, jis juos keitė, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis tokius parodymus
davė siekdamas išvengti
atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir tokie prieštaringi jo parodymai negali būti vertinami patikimais duomenimis. Tokia išvada
darytina ir atsižvelgiant į paties kaltinamojo L. P. asmenybę, jis
praeityje teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, atliekamuose šešiuose ikiteisminiuose
tyrimuose jam pateikti pranešimai apie įtarimą, paskirtos kardomosios priemonės. Apeliantas nurodo,
kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrindė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo
pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl ko išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos
aplinkybių.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokurorės prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos
prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė
išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinusi
bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino
byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje
nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti L.
P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK
214 str. 1 d. ir jį pagrįstai išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant
nusikalstamą veiką.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis
nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos
reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn
traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų
abejonių. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad L. P. pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas vieninteliu
objektyviu įrodymų šaltiniu - Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto
išvada. Joje nurodoma: atlikus portretinį
tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog iš banko „DnB Nord“ pateiktose nuotraukose,
padarytose bankomato vaizdo stebėjimo sistemos ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose, kuriose nufotografuotas L. P., užfiksuotas vienas ir tas pats
asmuo. Taigi, šis rašytinis dokumentas kategoriškos išvados, kad prie bankomato
užfiksuotas asmuo yra kaltinamasis, neduoda. Apelianto argumentas, jog teismas
padarė klaidingą išvadą, nes sistemiškai neįvertino pačios specialisto išvados,
o rėmėsi tik jos rezoliucine dalimi, yra visiškai nepagrįstas, nes būtent
galutinė išvada logiškai seka iš aprašomosios dalies turinio. Analizuojant ir
pačią specialisto išvados aprašomąją dalį matyti, kad buvo nustatyta tiek
sutapimų, tiek ir skirtumų tarp pateiktų tirti atvaizdų, dėl ko, apibendrinant
tyrimo rezultatus, specialistas ir negalėjo duoti kategoriškos ir vienareikšmės
išvados – ar prie bankomato buvo būtent L. P., ar ne. O visos
abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Taip pat visiškai
nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kaltinamojo kaltę įrodo ir paties
kaltinamojo prieštaringi parodymai bei tai, kad jis praeityje teistas ir dar
vyksta jo atžvilgiu kiti ikiteisminiai tyrimai. Įtariamojo ir kaltinamojo teisė
atsisakyti duoti parodymus ar duoti melagingus parodymus įtvirtinta įstatymuose
ir tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip jo kaltės patvirtinimo įrodymas.
Kaltinamojo teistumai bei jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai taip pat
gali būti vertinami tik kaip jį charakterizuojanti, o ne kaltę įrodanti,
medžiaga.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą,
iš tiesų yra akivaizdu, kad konkrečių ir neginčijamų įrodymų, besąlygiškai
patvirtinančių, jog L.
P. padarė jam
inkriminuotą nusikaltimą, nėra. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės
įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas
aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo
7 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti Kauno
miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti
išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nėra
teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1
p. kolegija
n u t
a r ė :
Kauno miesto apylinkės prokuratūros
prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Jurgis
Kiškis
Teisėjai:
Algirdas Jaliniauskas
Algerdas Urbšys