Civilinė byla Nr. 3K-3-548-915/2015 (S)

                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29991-2014-6

                        Procesinio sprendimo kategorija 77.6 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindo (CK 3.180 straipsnis).

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė ieškinį, kuriuo prašė: neterminuotai apriboti A. B. motinos valdžią J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš A. B. išlaikymą J. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą J. B. ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namus; J. B. globos vietą nustatyti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namuose; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 30-1407 dėl laikinosios globos J. B. nustatymo; teismo patirtas išlaidas atlyginti iš atsakovės.

Mergaitė su atsakove negyveno nuo kūdikystės. Ji buvo globojama globėjos šeimoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros J. atžvilgiu. Atsakovė visą šį laiką su dukra ryšių nepalaikė, nebendravo. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. J. B. mokosi ir gydosi Šiaulių sanatorinėje mokykloje dėl jai nustatyto lengvo protinio atsilikimo ir kitų sveikatos sutrikimų. Pas globėją, o dažniau pas jos motiną, kurią vadina močiute, grįždavo atostogų metu, savaitgaliais. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei dukros J. atžvilgiu buvo panaikintas, nurodžius, kad motinai rūpi jos dukters likimas, ji pakeitė savo gyvenimo būdą, o kadangi mergaitės gobėja dėl asmeninių problemų daugiau negali rūpintis Jolanta, mergaitės gyvenimas motinos šeimoje leis jai jaustis daug saugesnei ir laimingesnei nei vaikų globos namuose. Nepilnametė J. B. toliau mokėsi ir gydėsi Šiaulių sanatorinėje mokykloje, pas mamą grįždavo tik per atostogas. Šiaulių sanatorinė mokykla 2013 m. balandžio 15 d. informavo ieškovą, kad mergaitė atostogų metu vengia vykti pas motiną, teigdama, kad motinos namuose ji mušama, užrakinama ir paliekama viena, negauna valgyti. 2013 m. balandžio 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametės atžvilgiu, 2014 m. vasario 28 d. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Atsakovė pripažino, kad naudojo netinkamas auklėjimo priemones ir buvo įspėta dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 30-1407 J. B.  nuo 2013 m. birželio 7 d. nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A30-1848 atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovė individualaus darbo plano uždavinių lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, domėtis dukros ugdymosi procesu nevykdė, į tėvystės įgūdžių ugdymo grupę nuvyko tik vieną kartą, nes, pasak jos, toliau lankyti minėtus užsiėmimus jai neaktualu.   2014 m. kovo 4 d. vaiko globos priežiūros metu atsakovė teigė, kad dėl intensyvaus darbo grafiko negali lankyti tėvystės įgūdžių užsiėmimų, su dukra nebendrauja, nes dukra nenori, o savo kaltės nesusiklosčiusiuose santykiuose su dukterimi neįžvelgia. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atstatytų ryšį su dukra, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo. Nepilnametė J. kategoriškai atsisako bendrauti su motina, nori likti gyventi globos namuose. Kadangi atsakovė per vienerių metų laikinosios globos laikotarpį nesiėmė aktyvių veiksmų, kad santykiai su dukra stabilizuotųsi, kad dukra pasitikėtų ja, duomenų, kad motinos elgesys ateityje galėtų pasikeisti, nėra, ieškovas prašė teismo neterminuotai apriboti motinos valdžią ir tenkinti visus kitus pareikštus reikalavimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad susigrąžinusi dukrą, atsakovė A. B. nesuteikė dukrai motiniškos šilumos ir meilės, kurios ypač reikia turinčiam lengvą neįgalumą vaikui. Teismo vertinimu, laikinajai globai tęsiantis dvejus metus, motinos santykiai su dukra nepasikeitė, nepilnametė tiesiogiai pareiškė atsisakanti grįžti pas motiną, norinti likti gyventi globos namuose.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą.   

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžią, paskyrė žodinį teismo posėdį, siekdamas įvertinti aplinkybes, apibūdinančias motinos pareigų vykdymą ne praeityje, o aktualiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalis bei nepilnametę, nustatė, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog nori susigrąžinti dukterį, deda visas įmanomas pastangas, siekdama atkurti emocinį ryšį su dukterimi, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. A. B. savo dukters nelanko, nesidomi jos ugdymu, nelanko ir tėvystės įgūdžių ugdymo grupės. Atsakovės argumentai, pateiktos nuotraukos nepagrindžia to, kad motina sugeba identifikuoti dukters poreikius ar kad motinos elgesys pasikeitė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad motinos veiksmai turi būti nuoseklūs, o ne pavieniai. Byloje nustatyta, kad šeimai buvo teikiama socialinė pagalba, pateiktas planas motinos ir mergaitės emociniam ryšiui atkurti, tačiau motina buvo pasyvi ir nevykdė parengto plano, nesistengė atkurti emocinio ryšio su dukterimi. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytina kaltais veiksmais.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai 

Kasaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorės teigimu, byloje nėra įrodymų apie tai, kad jos veikimas ar neveikimas daro kokią nors žalą vaikui. Atsakovės neatvykimas į pasimatymus su dukterimis gali būti vertinamas kaip vienas veiksnių, dėl kurių gali susilpnėti vaiko ir motinos ryšys, tačiau nevertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai. Kasatorė pabrėžia bendraujanti su dukterimi ir ja besirūpinanti. Taip pat ji nurodė, kad savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu buvo nustatyta J. B. tėvystė. Tiesa, mergaitės tėvas mirė 2007 m. Pagal išgales ji teikia vaikui paramą ir moka išlaikymą.

        Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

Nagrinėjamoje byloje aktualios teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatorė nuo gimimo dukterį paliko ligoninėje, neketindama jos pati auginti, mergaitė 11 metų buvo globojama šeimoje, motina su ja nepalaikė beveik jokių ryšių. 2004 m. kasatorei buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia dukters atžvilgiu. Mergaitė dėl turimų sveikatos sutrikimų nuo 2008 m. gyvena ir mokosi Šiaulių sanatorinėje mokykloje. 2011 m. kasatorei buvo panaikintas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas bei sugrąžinta motinos valdžia dukteriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl kasatorė susigrąžindama tėvų valdžią turėjo suprasti, kad po 11 metų gyvenimo atskirai ji gali susidurti su sunkumais užmegzdama ryšį su vaiku. Be to, duktė gyvena ir mokosi kitame mieste nei gyvena kasatorė, todėl ši turėjo numatyti, kada ir kaip įgyvendins savo pareigas vaikui būti šalia ir juo rūpintis. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). 

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad kasatorei nepavyko užmegzti kontakto su dukterimi, ji taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendravo. Be to, kasatorė nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (mergaitės sveikatos sutrikimai ir gyvenimas kitame nei motina mieste). Būtent šiuos veiksmus ieškovas identifikavo kaip vieną pagrindų kasatorei antrą kartą neterminuotai riboti tėvų valdžią dukters atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad mergaitė nei kasatorės namuose, nei bendraudama su motina nesijaučia saugi. Be to, pati mergaitė, būdama 14 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su motina. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju akivaizdu, kad mergaitės grąžinimas motinai galėjo jai sukelti daug neigiamų emocijų, su kuriomis kasatorė nesugebėjo susidoroti. Pažymėtina, kad kasatorės nurodomi veiksmai (paskambinamas į dukters mokyklą, jos aplankymas, išlaikymo nedidelės sumos nusiuntimas) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius kasatorės veiksmus. Nagrinėjamoje byloje kasatorė buvo įtraukta į sprendimų priėmimo procesą, jai buvo siūlomos socialinės paslaugos, ji dalyvavo teismo procesuose (abejose instancijose buvo paskirti žodiniai procesai), tačiau kasatorė nesugebėjo įrodyti, kad ji supranta dukters poreikius ir ieško būdų kaip juos geriausiai tenkinti.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pagrįstai nustatė pagrindą kasatorei neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                

                                        Rimvydas Norkus

                                        Dalia Vasarienė