Civilinė byla Nr. e2-1061-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00096-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1;
3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-411-883/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės sveikatos centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl sprendimo inicijuoti sutarties nutraukimo procedūrą pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akmenės sveikatos centras“ 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro sprendimą inicijuoti vienašališką 2021 m. sausio 12 d. Sutarties Nr. S2021/P3 (toliau – Sutartis) nutraukimo procedūrą, įformintą 2021 m. liepos 7 d. pranešimu Nr. S-263 „Dėl sutarties nutraukimo“, neteisėtu, 2) uždrausti atsakovei įgyvendinti 2021 m. liepos 7 d. pranešime Nr. S-263 „Dėl sutarties nutraukimo“ nurodytus ketinimus, t. y. uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 12 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – psichikos sveikatos priežiūros; bendrosios asmens sveikatos priežiūros – slaugos (psichikos sveikatos slaugos) paslaugas. Atsakovė 2021 m. birželio 8 d. pranešimu ieškovei nurodė, kad atsakovė vienašališkai nuo 2021 m. liepos 8 d. nutrauks Sutartį. Atsakovė 2021 m. liepos 7 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis bus nutraukta nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai inicijavo Sutarties nutraukimą, nes pagal Sutarties 5.2. papunktį, Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik praėjus vieneriems metams nuo jos pasirašymo dienos (2021 m. sausio 12 d.). Dėl atsakovės veiksmų, ieškovė negali atsakovės pacientams teikti psichikos sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nes ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis ginčija atsakovės vienašališką sprendimą nutraukti Sutartį. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei bus padaryta žala, nes 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutraukus sutartį ji praras dalį esamų pacientų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinį, nenustatė, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurie patvirtintų, jog jau pradinėje, šio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje neuždraudus atsakovei nutraukti Sutarties, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovės naudai, nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė yra viešoji įstaiga, kurios vienintelis dalininkas yra Akmenės rajono savivaldybė, kuri bus finansiškai pajėgi atlyginti žalą ieškovei, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovei 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutraukus Sutartį, ieškinio reikalavimas uždrausti nutraukti sutartį neteks prasmės, nes net ir palankus ieškovei teismo sprendimas nebus vykdytinas.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neleido ieškovei pasinaudoti savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdu. Ieškovė byloje yra pareiškusi prevencinį ieškinį, kuriuo siekia išvengti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atsirasiančios žalos (nuostolių) atsiradimo ir tokiu būdu apginti savo teises bei teisėtus interesus bei toliau tęsti Sutarties vykdymą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes tokiose bylose, kuriose yra pareikšti prevenciniai ieškiniai (reikalavimai), tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios sutampa su ieškinio dalyku ir kuriomis iš esmės iš anksto, t. y. dar neišnagrinėjus bylos, yra taikomi draudimai atsakovei atlikti galbūt neteisėtus veiksmus, yra taikomos, pripažįstant, kad, tokiais atvejais netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus atlikti atsakovės ketinamų atlikti galimai nesąžiningų veiksmų, bet patenkinus ieškinį, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 2 straipsnyje įtvirtinti tikslai, pats teismo sprendimas praras prasmę.
7.4. Šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama tik ieškovės padėtis, kadangi ieškinio reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o atsakovė atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes šiuo ieškiniu keliamo ginčo teisminio nagrinėjimo metu turėtų galimybę visiškai laisvai nutraukti Sutartį.
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas iš esmės yra įrodinėjamas suklastotos Sutarties 5.2. papunkčiu, kuriame nurodyta, kad atsakovė Sutartį gali nutraukti ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams nuo Sutarties pasirašymo dienos. Originalioje Sutarties versijoje 5.2. papunktyje tokia išlyga atsakovei nebuvo įtvirtinta.
8.2. Šiuo metu atsakovė yra atnaujinusi ginčo paslaugų teikimą pacientams ir nebeturi poreikio šias paslaugas pirkti nei iš ieškovės, nei iš kitų asmenų, nes atsakovė nuo 2021 m. liepos 26 d. pradėjo pati savarankiškai teikti psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas.
8.3. Ieškovė pareikštu prevenciniu ieškiniu nesiekia apginti pažeistą savo materialinę teisę ar užkirsti kelią tokiam pažeidimui ateityje, o iš esmės siekia procesinio pobūdžio priemonių taikymo, iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-377-569/2021, kurioje ieškovė prašo pripažinti 2021 m. balandžio 15 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VP-06, sudarytą atsakovės ir UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei taikyti restituciją ir išspręsti kitus su byla susijusius klausimus.
8.4. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko ar ketina imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien atsakovės išreikšti ketinimai nutraukti šalių sudarytą Sutartį negali būti pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo.
13. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, kadangi ieškinio reikalavimas iš esmės yra įrodinėjamas suklastotos Sutarties 5.2. papunkčiu, kuriame nurodyta, kad atsakovė Sutartį gali nutraukti ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams nuo Sutarties pasirašymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
14. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Šioje proceso stadijoje neturi būti vertinamas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti bylą nagrinėdamas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba būtų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovės pateiktas Sutarties egzempliorius yra pripažintas suklastotu. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs antrosios sąlygos, t. y. grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
16. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė ir atsakovė yra sudariusios Sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – psichikos sveikatos priežiūros, bendrosios asmens sveikatos priežiūros – slaugos (psichikos sveikatos slaugos) paslaugas. Atsakovė 2021 m. liepos 7 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis bus nutraukta nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Sutarties nutraukimą iš esmės lėmė tai, jog atsakovė nuo 2021 m. liepos 26 d. pradėjo pati savarankiškai teikti psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo nutraukti Sutartį – prašoma tokioje situacijoje, kuomet realus Sutarties vykdymas nebevyksta.
17. Išlaikyti tokią į aklavietę patekusią situaciją galbūt ilgalaikiam bylinėjimosi procesui apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįžvelgia prasmės, ji nėra naudinga nei ieškovei, kuri patiria nuostolius dėl Sutarties nutraukimo, nei atsakovei, kuri šiuo metu jau pati teikia psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ginčo situacijos nesureguliuotų, o tik įtvirtintų esamą ne tik šalims, bet ir akivaizdžiai viešajam interesui prieštaraujančią situaciją.
18. Atsakovei vienašališko Sutarties nutraukimo atveju jai tenka atsakomybė už pacientams teikiamų psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugų užtikrinimą. Aplinkybės, ar ji gali tai padaryti pati, nėra kvestionuojamos, bet kuriuo atveju tai negali sudaryti pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes būtent jų netaikymas leidžia bent jau labiau tikėtis, kad nei šalims, nei viešajam interesui apskritai nenaudinga situacija nebus ilgam laikui įšaldoma ir bent bus sudaryta galimybė jos keitimui.
19. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad, jeigu ieškovė patirtų nuostolius dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, jų atlyginimo galėtų reikalauti iš atsakingų asmenų. Juo labiau kad ir dabartinėje situacijoje ieškovė nurodė, jog šiuo metu dalis jos pacientų persirašė dėl paslaugų teikimo pas atsakovę, t. y. iš esmės patvirtino, kad dėl šios aplinkybės patiria nuostolius nepriklausomai nuo laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį – taikymo. Apibendrinant, pirmiau nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suteikia pranašumą vienai iš ginčo šalių (ieškovei), neatitinka proporcingumo principo bei labiau pažeidžia nei užtikrina viešąjį interesą.
20. Ieškovės nurodyta teismų praktika kitose bylose (nutarties 7.3. papunktis) priešingų išvadų nesuponuoja, nes nutartys, kuriomis remiasi ieškovė, priimtos skirtingose faktinėse situacijose, o laikinosios apsaugos priemonės, kaip minėta, turi būti taikomos atsižvelgus į faktines kiekvienos individualios situacijos aplinkybes.
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė