Administracinė byla N-261-3183/2011

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00747-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

 (S)

 

                                            

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 19 d. surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 19 d. apie 17 val. 38 min. Kaltanėnų g., Švenčionėliuose, vairuodamas automobilį Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą pravažiavo  nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“. Tokiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Policijos komisariatas) 2009 m. liepos 7 d. nutarimu V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį paskirta 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

V. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Policijos komisariato nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą, Policijos komisariato 2009 m. liepos 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas padarė išvadą, kad V. T. V. T. paaiškindamas, kad važiavo per pervažą degant baltam šviesoforo signalui, automobilio nestabdė nenorėdamas trukdyti kitiems eismo dalyviams, o prieš pervažą buvo tik sumažinęs greitį, nesustojo, nes įvertino, jeigu stabdys, tai trukdys kitiems eismo dalyviams, iš esmės patvirtino jam inkriminuotas faktines aplinkybes, kad per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“.

Teismas argumentą, kad automobilio nestabdė nenorėdamas trukdyti kitiems eismo dalyviams vertino kaip pasirinktą gynimosi taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą suponuoja tai, kad pareiškėjas tame pat posėdyje paaiškino, nematęs, ar buvo dar kitų automobilių.

Teismas nurodė, kad liudytojų G. Š. ir V. K. parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines aplinkybes, kurios nurodytos pirminiuose dokumentuose (protokole, tarnybiniame pranešime). Liudytojai anksčiau pareiškėjo nepažinojo, jo atžvilgiu jokių asmeniškumų neturi. V. T. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu abejoti šių liudytojų parodymais, todėl teismas liudytojų parodymus vertino kaip objektyvius.

Teismas, analizuodamas ATPK 125 straipsnio (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija Nr. X-1365), KET 173, 78.10 punktų ir KET 1 priedo ženklo Nr. 204 nuostatas, padarė išvadą, kad V. T. per geležinkelio pervažą galėjo važiuoti tik sustojęs prieš ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“. 

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno, V. T. paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad V. T. 2009 m. birželio 19 d. apie 17 val. 38 min. Kaltanėnų g., Švenčionėliuose, vairuodamas automobilį Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo per geležinkelio pervažą, nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“.

Teismas pareiškėjo argumentus (dėl vidinių prieštaravimų KET esant pervažos šviesoforiniam reguliavimui ir kelio ženklui „Stop“  bei padarytos išvados taikant įvairias prielaidas apie „Stop“ ženklo įtaką eismo organizavimui) vertino kaip pareiškėjo asmeninę nuomonę, neturinčia teisinės reikšmės nagrinėjamo pažeidimo kvalifikavimui.

Teismas V. T. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu V. T. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. liepos 7 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad jeigu teismas pripažino, kad geležinkelio pervaža yra reguliuojama, tai tokiai pervažai turėtų galioti tie reikalavimai, kurie yra taikytini reguliuojamoms geležinkelio pervažoms. Pirmumo ženklai šiai geležinkelio pervažai nėra taikytini.

Teismo posėdžio metu nebuvo teisminių ginčų, kadangi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdybos atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Teismas neišaiškino, kodėl vairuotojas turėtų ignoruoti KET 155.1 punkto reikalavimą, neleidžiantį vairuotojui sustoti geležinkelio pervažoje ir 50 metrų nuo jų.

Kol dega raudonas signalas, nors pervažoje tuo metu gali ir nebūti jokios bėginės transporto priemonės vairuotojas vis tiek neturi teisės įvažiuoti į pervažą, nors vadovaujantis tik „Stop“ ženklo reikalavimais, jis tai galėtų padaryti. Taigi raudonas šviesoforo signalas pagal KET turi prioritetą prieš kelio ženklą „Stop“.  Jeigu vienas šviesoforo signalas turi aiškų prioritetą prieš kelio ženklą tai ir šviesoforas, kaip eismo reguliavimo priemonė, turėtų turėti prioritetą prieš kelio ženklą (KET 175 punktas).

Teismo nutartyje yra suformuluota aiški tvarka, kaip vairuotojas turėtų kirsti geležinkelio pervažą, kurioje dega baltas šviesoforo signalas ir stovi „Stop“ ženklas. Tačiau KET tokia tvarka nėra numatyta KET XIX skyriuje.

Teismas kaip baudžiamajame procese nustatinėjo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Teismas priėmė tik vienai teisminio ginčo pusei palankų sprendimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyris su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

V. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 125 straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numatė, inter alia, kad kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Byloje nustatyta ir ginčo iš esmės nėra, kad V. T. 2009 m. birželio 19 d. apie 17 val. 38 min. Kaltanėnų g., Švenčionėliuose, vairuodamas automobilį Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą pravažiavo  nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“.

KET 175 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. T. pažeidė KET 175 punkto reikalavimus ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 125 straipsnį. V. T. paaiškinimą, kad jis pristabdė, siekdamas lėtai pervažiuoti per geležinkelio bėgius teisėjų kolegija vertina kaip aplinkybę, neturinčią įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi KET 175 punktas numato, kad vairuotojas privalo sustoti, o ne pristabdyti prie „STOP“ linijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas ir pateikia savo teisės normų interpretavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apelianto pateiktas teisės normų aiškinimas yra nepagrįstas.

KET 175 punktas imperatyviai numato, kad vairuotojas turi sustoti prieš kelio ženklą „STOP“.

Prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatinėjo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas, kadangi ATPK 30 straipsnio 2 dalis  numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas     Artūras Drigotas     Stasys Gagys