VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos, tarpininkavimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei N. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės N. S. skolą (negrąžintą kreditą)-5 405,53 Eur, mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos- 3 24,44 Eur, 17 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 405,53 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tarpininkavimo mokestį- 2 056,48 Eur, kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019-02-16 iki kreipimosi į teismą dienos- 7,74 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Nurodė, jog 2018-11-09 šalys per tarpusavio skolinimo platformą sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K941431396 (toliau– sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 5 530,95 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir periodinėmis įmokomis mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Atsakovė kredito sumą bei palūkanas įsipareigojo grąžinti iki 2023-11-15. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti įmokas, ieškovas 2019-06-19 siuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ragindamas atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, o šiai nepadengus skolos, ieškovas 2019-06-25 vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

3. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, duomenų apie atsiliepimo nepateikimo priežastis byloje nėra, todėl esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4 .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies.

5. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog atsakovė pareigos grąžinti paimto kredito dalį tinkamai nevykdė, tad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsnių, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, iš atsakovės ieškovui priteistas negrąžintas kreditas- 5 405,53 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, turinti ribotas galimybes keisti sutarties sąlygas. 2018-11-09 kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad palūkanų norma yra 17 proc. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma laikoma neprotingai didelė bei nepagrįsta tuo atveju, jei ji yra didesnė kaip 75 procentai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas laikė, kad ieškovo reikalavimai dėl prašomų priteisti sutartinių palūkanų- 324,44 Eur, apskaičiuotų nuo atsakovės atlikto paskutinio mokėjimo dienos (2019-02-15) iki ieškinio parengimo teismui dienos (2019-06-26) bei 17 proc. negrąžinto kredito dalies dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-06-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti, todėl šias palūkanas priteisė ieškovui iš atsakovės.

7. Sprendime už akių nurodyta, kad ieškovas taip pat prašė priteisti tarpininkavimo mokestį- 2 056,48 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4 procentai kiekvienos grąžintos įmokos, jo bendra suma, pritaikius nuolaidą, yra 329,90 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovės mokamas, nepriklausomai nuo to, ar ji tinkamai vykdys sutartines prievoles. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis- 329,90 Eur su nuolaida yra įskaičiuotas ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą- 8 577,50 Eur (5 530,95 Eur kredito suma + 2 716,65 Eur palūkanos + 329,90 Eur tarpininkavimo mokestis). Pirmosiosi instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, patenkinio ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės tarpininkavimo mokestį- 329,90 Eur.

8. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nustatė, jog ieškovas prašė priteisti ir tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios atsakovė neprivalėtų mokėti, jei ji tinkamai vykdytų sutartimi prisiimtas prievoles- 1 726,58 Eur. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punkto nuostatas, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė, kaip 30 (trisdešimt) eurų. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.4 punktą, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, taikoma sutarties 5.3.2 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktas). Kredito sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau, kaip 30 (trisdešimt dienų), kredito gavėjas yra priskiriamas didesnės rizikos grupei ir nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos– tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sprendimą priėmusio teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis- 1 726,58 Eur atitinka netesybų sąvoką, kadangi ši suma turi būti kredito gavėjo mokama tik tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo sutartimi prisiimtas prievoles, o tarpininkavo mokesčio be nuolaidos absoliutus dydis nėra kredito gavėjui žinomas sutarties sudarymo metu, jo dydis priklauso nuo to, kiek įmokų nesumokės kredito gavėjas. Vartojimo kredito įstatymo (toliau- VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertinęs tai, kad tarpininkavimo mokestis be nuolaidos savo esme atitinka netesybų sąvoką, pirmosios instancijos teismas aiškino, jog jam apskaičiuoti taikytinos įstatymo įtvirtintos taisyklės. Ieškovui iš atsakovės teismas priteisė tarpininkavimo mokestį be nuolaidos- 515,70 Eur (5 729,97 Eur nesumokėto kredito ir sutartinių palūkanų suma x 0,05 proc. x 180 dienų).

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas- 7,74 Eur už sutarties nevykdymą, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. vasario 16 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 26 d.). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgęs į tai, sprendimą už akių priėmęs teismas konstatavo, jog ieškovo prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos įskaitomos į tarpininkavimo mokestį be nuolaidos- 515,70 Eur, priteistą iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai

10 Apeliantas (ieškovas) prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio, sutartinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui tarpininkavimo mokestį- 2 056,48 Eur, kompensuojamąsias palūkanas- 7,74 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas, 2) kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, 3) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą- 29 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą- 246,01 Eur.

11. Apeliantas teigia, kad pagal sutarties 6.1 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau už negrąžintą mėnesinės įmokos kredito dalį kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartis, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Apeliantas pabrėžia, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

12. Teigia, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. priimtame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-25129-918/2019 buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovo prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis laikytina netesybomis. Pažymi, jog vartojimo kredito kaina sutartyje apibrėžta, remiantis įstatymo norma- pagal VKĮ 2 str. 3 d., į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Pagal Lietuvos Banko valdybos nutarimą „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti, skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama, darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nustatyta, jog 2018-11-09 šalys per tarpusavio skolinimo platformą sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K941431396, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 5 530,95 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir periodinėmis įmokomis mokėti palūkanas bei tarpininkavimo mokestį. Atsakovė kredito sumą bei palūkanas įsipareigojo grąžinti iki 2023-11-15. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti įmokas, ieškovas 2019-06-19 siuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ragindamas atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, o šiai nepadengus skolos, ieškovas 2019-06-25 vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

15. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkto nuostatas, tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovo patiriamoms išlaidoms, susijusioms su jo valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti ieškovo išlaidoms, susijusioms su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, nulemtų didesnės rizikos kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė ieškovo priežiūra. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punkto nuostatas, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (vienas ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė, kaip 30 Eur. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatas, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, yra taikoma sutarties 5.3.2 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktas). Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 (trisdešimt dienų), kredito gavėjas yra priskiriamas didesnės rizikos grupei ir nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Dėl to ieškovas prašė priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį- 1 726,58 Eur, kurios atsakovė neprivalėtų mokėti, jei ji tinkamai vykdytų iš sutarties kylančias prievoles. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, jog tarpininkavimo mokestį sudaro: I) 4 proc. kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; II) 1,2 proc. per mėnesį vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus I) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau, kaip 30 Eur, taikoma II) punkte nurodytos sumos taikoma nuolaida ir ji lygi 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau, kaip 30 dienų.

16. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos– tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tarpininkavimo mokestis pradedamas taikyti tada, kai kredito gavėjas (atsakovas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Taigi, tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimu. Tai atitinka CK 6.71 straipsnyje numatytą baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, apibrėžimą. Nors sutartyje netesybos pavadintos ne bauda, o nuolaida, tai nekeičia prievolės esmės.

17. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovo patiriamoms išlaidoms, susijusioms su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu ir kontrole, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio mokesčio pripažinimo netesybomis. Pažymėtina, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, netesybos ir yra pripažįstamos kreditoriaus nuostoliais, kurių jis neprivalo įrodinėti. Aplinkybė, ar ieškovas tarpininkavimo mokestį skiria skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, ar išlaidoms, susijusioms su sutarties vykdymo priežiūra, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šis mokestis pagal jo taikymo ir apskaičiavimo tvarką yra netesybos. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Bylą nagrinėjęs teismas itin išsamiai ir detaliai išanalizavo aptariamas nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, pažeidus sutartį ir tinkamai sprendė, kad jos iš esmės yra tapačios vartojimo kredito sutarčių, numatančių administravimo mokestį, sąlygoms, aptartoms aukštesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje.

18. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimti sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07). Kitaip tariant teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizantaliuoju aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82-916/2015).

19. Analogiški ieškovo ir kredito gavėjų ginčai pagal analogiškas kaip ir šioje byloje sudarytas sutartis jau yra išnagrinėti ir patikrinti apeliacinės instancijos teisme, kuris, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš kredito gavėjų įsiskolinimą taip pat vertino sutarčių sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra nurodę, kad AB „NEO Finance“ sudarytose vartojimo sutartyse numatyta tarpininkavimo (administravimo) mokesčio nuolaida atitinka netesybų, įtvirtintų CK 6.71 straipsnyje, apibrėžimą, taip pat, jog šių sutarčių sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, yra nesąžiningos ir netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35020-854/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-732-431/2020 ir kt.).

20. Esant jau priimtiems teismų procesiniams sprendimams dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį pagal ieškovo parengtą sutartį, t. y. faktinėms aplinkybėms sutampant, teismas privalo vadovautis šiais procesiniais sprendimais ir šioje byloje, nes, kaip jau buvo minėta, teismas yra saistomas to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Apeliantas remiasi kitokia teismų praktika (nurodo Panevėžio apygardos teismo nutartį, kurioje pažymima, jog negalima spręsti, kad ieškovas gali reikalauti tik preliminariai apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais), tačiau tiek vyraujanti, tiek naujausia teismų praktika, kaip jau minėta, yra priešinga apelianto nurodytai. Be to, iš teismų praktikos taip pat matyti, kad apeliantas sudaro skirtingas vartojimo kredito sutartis su vartotojais, bylose galimos skirtingos faktinės aplinkybės, susijusios su kredito grąžinimu, reiškiami skirtingi ieškinio reikalavimai ir pan., todėl negalima teigti, jog apelianto nurodytos ir šiuo metu nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa.

30. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas už sutarties nevykdymą- 7,74 Eur, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. vasario 16 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Apeliantui priteisus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą- 515,70 Eur nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto reikalautos priteisti palūkanos- 7,74 Eur yra laikytinos kompensuojamosiomis (palūkanos apskaičiuotos nuo 2019-02-16 iki 2019-06-26). Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad 7,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma neviršija priteistinos tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydžio (515,70 Eur), dėl to, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, iš atsakovės priteista didesnioji tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies suma (netesybos), t. y. 515,70 Eur, apimanti mažesniąją 7,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą (t. y. papildomai 7,74 Eur palūkanos nepriteistos).

31. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimo už akių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Loreta Braždienė

Laima Gerasičkinienė

Visvaldas Kazakiūnas