Administracinė byla Nr. eAS-787-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2020-6

                Procesinio sprendimo kategorija 57.2.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl sprendimo ir sutikimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020)
(toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
(toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą 
Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai
(toliau – ir Sutikimas);

3) priteisti pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. spalio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimu patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Komisijos Sprendimą bei NŽT Sutikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir pareiškėjams iš NŽT priteisė 525 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

2020 m. spalio 19 d. buvo pateiktas pareiškėjų atstovės prašymas priimti papildomą sprendimą – iš atsakovo NŽT pareiškėjų naudai papildomai priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teismas 2020 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkino, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkino tik iš dalies. Pareiškėjai prašė priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo pareiškėjų naudai papildomai priteisti 302,50 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėjai patyrė už jų atstovavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo posėdyje ir pasirengimą šiam teismo posėdžiui. Nurodė, kad 2020 m. sausio 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog teisinės paslaugų teikimas yra apmokestinamas valandiniu įkainiu, tai yra už teisines paslaugas mokama pagal jų atstovės faktiškai dirbtą laiką. Dėl šios priežasties iki administracinės bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjai neturėjo objektyvios galimybės pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, t. y. už pareiškėjų atstovės pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje, kadangi šios išlaidos buvo patirtos ir jų dydis tapo aiškus tik pasibaigus paskutiniam teismo posėdžiui. Akcentavo, kad už praeitą mėnesį klientams teiktas teisines paslaugas kontora sąskaitas išrašo ir pateikia jas apmokėjimui tik iki sekančio mėnesio 15 dienos. Šiuo atveju už rugsėjo mėnesį pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, tai yra pasirengimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, kontora sąskaitą išrašė
2020 m. spalio 12 d. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra
Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išlaidų dydis pareiškėjams nebuvo žinomas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, bei kad šios išlaidos pareiškėjų faktiškai buvo patirtos tik 2020 m. spalio 15 d., atlikus mokėjimą už 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį.

Pabrėžė, kad, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų 2020 m. spalio 19 d. prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė. Nesutikdami su šia nutartimi, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų
2020 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, atsakovo NŽT apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjams buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir priteisė pareiškėjams iš atsakovo NŽT 1 514,24 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 25 d. nutartimi 

Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertino, ar buvo reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
(toliau – ir Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų atstovei nebuvo kliūčių apskaičiuoti teisinių paslaugų teikimo įkainį ir pateikti teismui išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki teismo posėdžio pabaigos. Jei, teismo teigimu, yra būtina korektūra dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagal teismų praktiką, yra galimybė spręsti dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas teismo posėdžio metu. Kita vertus, pareiškėjų nurodomi argumentai, kad už praeitą mėnesį klientams teiktas teisines paslaugas kontora sąskaitas išrašo ir pateikia jas apmokėjimui tik sekančio mėnesio 15 dieną ir šiuo atveju sąskaita už pasirengimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame išrašyta 2020 m. spalio 12 d., teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galima pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios aplinkybės yra susijusios su advokatų kontoros darbo ir apskaitos organizavimu ir negali daryti įtakos teisminiam procesui ir jo metu teikiamiems dokumentams.

Taigi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo šioje byloje priimti papildomą sprendimą, kadangi pareiškėjų išlaidos, kaip nurodoma jų prašyme, patirtos jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą posėdžiui pateiktas jau po 2020 m. spalio 5 d. teismo sprendimo priėmimo, t. y. pareiškėjams iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus šių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir nepateikus prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo.

III.

Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo NŽT pareiškėjų naudai priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai pažymi, kad advokatas ir klientas gali susitarti dėl teisinių paslaugų apmokėjimo jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos taikant papildomo sprendimo institutą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas (kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to minėtos CPK nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus, kad šiuo atveju papildomo sprendimo institutas turėjo būti taikomas ne todėl, kad priimant sprendimą apskritai nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau dėl to, kad pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pabrėžia, kad teisinių paslaugų teikimo sutartimi šalys sutarė, kad atstovei bus mokama už faktiškai dirbtą laiką, be to, sąskaita už 2020 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2020 m. spalio 12 d. Pateikti įrodymai patvirtina, kad išlaidų dydis pareiškėjams nebuvo žinomas iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjų įsitikinimu, bendrosios ir administracinės kompetencijos teismų praktika šiuo klausimu negali būti skirtinga.

Teismas formaliai nurodė, kad aplinkybės, susijusios su advokatų kontoros darbo ir apskaitos organizavimu, negali daryti įtakos teisminiam procesui ir jo metu teikiamiems dokumentams. Tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kaip bus apmokamos teisinės paslaugos. Teisės aktai negali riboti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vien dėl to, kad už teisines paslaugas yra atsiskaitoma po teisinės paslaugos suteikimo.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo nustatyta reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, teismas neturėjo pagrindo priimti papildomo sprendimo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad:

1) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu patenkino pareiškėjų skundą, tačiau prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams 525 Eur bylinėjimosi išlaidų už medžiagos analizę ir skundo parengimą bei 22,50 Eur žyminio mokesčio. Šį sprendimą apskundė abi šalys (NŽT – 2020 m. spalio 30 d. apeliaciniu skundu, pareiškėjai – 2020 m. lapkričio 5 d. apeliaciniu skundu).

2) Pareiškėjai 2020 m. spalio 19 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo NŽT priteisti pareiškėjams 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė už jų atstovavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje ir pasirengimą šiam posėdžiui. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė. Nesutikdami su šia nutartimi, pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžino teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs proceso šalims pateikus apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pasisakydamas dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kad pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos negalėjo pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų, teismas pažymėjo, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą.

3) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas buvo pakeistas, nagrinėjamoje byloje skundžiama 2021 m. spalio 25 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atmetė pareiškėjų 2020 m. spalio 19 d. prašymą priimti papildomą sprendimą, nenustatę aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjai patyrė už jų atstovavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje ir pasirengimą šiam posėdžiui, kadangi pareiškėjai, teismo manymu, galėjo pateikti prašymą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovavimą teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato, kad papildomą sprendimą galima priimti tik esant pagrindams, nurodytiems ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamoje nuostatoje numatytas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti yra naikinamasis (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019), tačiau ABTĮ nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo ir tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio
2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai argumentavo, kad terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo praleido todėl, kad negalėjo žinoti, kokios bus bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme, kadangi su atstove susitarė, kad atstovavimo išlaidos bus mokamos už faktiškai dirbtą laiką, be to, už 2020 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, tai yra pasirengimą
2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame, advokatų kontora sąskaitą išrašė 2020 m. spalio 12 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų procesinius dokumentus bei kartu pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atstovavimą teisme negalėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip minėta, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi teisės nuostata, kurios ekstraordinari išimtis (kad asmuo negalėjo pateikti prašymo laiku dėl objektyvių priežasčių) buvo aptarta tiek šioje, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje. Priežastys, kodėl asmuo nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti reikšmingos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybės, susijusios su advokatų kontoros darbo ir apskaitos organizavimu, taip pat pareiškėjų ir jų atstovo susitarimas dėl teikiamų atstovavimo paslaugų ir jų eigos, negali turėti įtakos įstatymų leidėjo nustatytai pareigai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė objektyvių ir reikšmingų priežasčių, kurios iš esmės trukdė jiems laiku pateikti prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje. Taip pat atmestinas argumentas, kad teismas apskritai nevertino galimybės priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti tokio prašymo laiku, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė aktualią teismų praktiką bei argumentus, kodėl pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas.

Pateiktų argumentų kontekste išvadą, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, patvirtina ir aplinkybė, jog papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo sprendžiamas tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kai toks klausimas turėjo ir galėjo būti išspręstas konkrečioje bylos stadijoje, nes proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą, o teismas šio prašymo neišsprendžia (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2983-556/2021). Šiuo gi atveju, pareiškėjai laiku nepateikė prašymo dėl išlaidų atlyginimo, o jų nurodytos priežastys, kaip nustatyta šioje nutartyje, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą svarstyti jų po bylos išnagrinėjimo pateiktą prašymą.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai laiku nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepagrindė objektyvių ir reikšmingų to priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jų pateiktus argumentus dėl to, kad jie neturėjo galimybės pateikti prašymo laiku, pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą priimti papildomą sprendimą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjų atskirajame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė