Civilinė byla Nr. e2A-348-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00247-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.1.4; 2.6.8.8 

 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

 ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijai dėl autoriaus teisių pažeidimo, negauto atlyginimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama:

1.1.                      Pripažinti ieškovę knygos „(duomenys neskelbtini)“, kurios identifikacinis kodas sistemoje (duomenys neskelbtini), bendraautore;

1.2.                      Pripažinti, kad ieškovei priklauso teisė savo nuožiūra panaudoti ieškovės sukurtus kūrinius ir turėti išimtines teises naudoti ieškovės sukurtus kūrinius atskirai nuo knygos (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 8 straipsnio 2 dalis). Ieškovės sukurti kūriniai, – tai tekstai šiuose knygos puslapiuose:

1.2.1.                      psl. 5: „Pratarmė“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 1);

1.2.2.                      psl. 7: nuo „Amatininkystė...“ iki „...savitumo ženklu“ (toliau tekste ir kūrinys              Nr. 2);

1.2.3.                      psl. 16: „...prie Rykantų bažnyčios“, „...panaudoti net 44 betoniniai žiedai“, „...Trakų kraštas..., šulniakasiais“, „...G. ir jų sūnūs“, „S. iš Senųjų Trakų..“, „Darbas... pavojingas“,  „...kasdavo...būdu“. Likęs tekstas yra nežymiai modifikuotas iš sukurtų ir atsiųstų „Amatų“ teksto „Šulniakasyba“, todėl laikytinas ieškovės Kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 3);

1.2.4.                      psl.17: „...paėmęs medį jis jaučia, supranta, numato kas galėtų išeiti.“, „...gerai atlaiko temperatūras, natūraliai vėdinasi, todėl nenuostabu, kad tiek meno dirbinių gaminama būtent iš medžio.“, „Mediena - viena iš seniausių pasaulyje medžiagų skirtų kūrybai ir pramonei.“, „...drožti dirbiniai yra dažniausiai drožiami iš lapuočių medžių.“, „...nes jie lankstūs, vadinasi - patogūs drožėjui, paklūsta jo rankoms ir įrankiams.“, „Dideliu patvarumu pasižymi ąžuolas.“, „Lauko skulptūros drožiamos iš ką tik nupjautų tuopų.“, „...kriaušė laikoma nenuspėjamu medžiu, turinčiu savo charakterį.“, „Spygliuočiai netinka drožybai dėl polinkio sluoksniuotos ir sakų.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 4);

1.2.5.                      psl. 24: tekstas nežymiai modifikuotas iš sukurtų ir atsiųstų „Amatų“ – „Plytininkystė“, „Puodininkystė“, „Keramika“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 5);

1.2.6.                      psl. 26: nuo puslapio viršaus „Kalvystė...“ iki „...priekalas“; nuo „Kalvystė nelengva žmogaus profesija...“ – knygoje: „Kalvio darbas buvo sunkus..“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 6);

1.2.7.                      psl. 27: „...vienodo storio..., vien pirštais“ ; “...audžiami raštai atkartojant gamtos motyvus: augalus, gyvūnus, simetrišką geometriją, tam reikia pasirinkti siūlus, derinius, spalvas.“, „Spalva, ornamentika ir linijinis išdėstymas audžiant yra atvaizduojami pynimo būdu, raštas gaunasi tarp tvirtai susikryžiuojančių siūlų, kurie, susikirsdami tam tikrais ataudais, sudaro piešinį.“; Kitas tekstas šiame puslapyje nežymiai modifikuotas iš sukurtų ir atsiųstų“ Amatų“ tekstų – „Audimas“, „Verpimas“, „Vilnos vėlimas“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu. „Audinių technikos dzūkiškai“ – sukurta ne ieškovės (toliau tekste ir kūrinys Nr. 7);

1.2.8.                      psl. 31: sakiniai „...Močiučių ir mamų skryniose palikti...“ ir „Moterys drabužiais .... pajautimą“; visas kitas psl. tekstas nežymiai modifikuotas iš „Amatų“- „Juvelyrika“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 8);

1.2.9.                      psl. 32: nuo „...plito po visą pasaulį.“;  „...giliai įsišaknijusi Lenkijoje, pasiekė ir Lietuvą.“; „...simetriški, dekoratyvūs, ritmiškai ir tvarkingai besikart...“. Likęs tekstas nežymiai modifikuotas iš teksto „Karpymas“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 9);

1.2.10.                      psl. 33: „...kiaušinių dažymas - tradicija atėjusi...“; „... džiaugsmo vaikams ir suaugusiems.“; „...išlydytu vašku“; „...svogūnų lukštus, ... samanas, ... pelenus“; „...paprastai marginami vištų kiaušiniai, rečiau žąsų ir ančių.“; „...į sukarpytą, nailoninę kojinę...“; „... įberti 1 šaukštą druskos ir virti tiek, kiek įprastai... kiaušiniai. Išėmus atvėsinti, atsargiai nuimti, nuvynioti visus užrišimus ir kiaušinį...“; „...nudažyto kiaušinio lukštą.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 10);

1.2.11.                      psl. 39: nežymiai modifikuotas iš sukurto skyriaus „Amatai“ - „Pynimas iš vytelių“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 11);

1.2.12.                      psl. 40: visas puslapis, išskyrus tekstą nuo „Mama gimusi... iki „iš J. K.-K. pasakojimo apie mamos vaikystės žaislus.“ (toliau tekste ir kūrinys                     Nr. 12);

1.2.13.                      psl. 46: nuo „Sovietiniais laikais...“ iki „...maistui.“; kita likusio teksto dalis nežymiai modifikuota iš sukurtų“ Amatų“ tekstų–„Augalininkystė“, „Žolininkystė“, todėl laikytina ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 13);

1.2.14.                      psl. 47: nuo „...atskira...“ iki „...užkalbėjimai.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 14);

1.2.15.                      psl. 49: nuo „Senovės lietuvių gyvenime...“ iki „...fosforo.“; Likęs puslapio tekstas nežymiai modifikuotas iš sukurtų ir atsiųstų „Amatų“ –„Vaišių ruošimas“, „Duonos kepimas“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 15);

1.2.16.                      psl. 53: nuo „Vežimais dardėdavo...“ iki žodžio „...receptai“; kitas tektas rėmeliuose ne ieškovės (toliau tekste ir kūrinys Nr. 16);

1.2.17.                      psl. 57: „Šakočio dėdė“ receptas; „Anksčiau jis buvo mušamas...“ iki žodžio „...nesugestų“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 17);

1.2.18.                      psl. 61: rėmeliuose receptas „Kubile rauginti agurkai“ (toliau tekste ir kūrinys               Nr. 18);

1.2.19.                      psl. 62: nuo „... degtindarystė... perduodami kartą iš kartos“; „Pirmiausia gamindavo bragą... iki... skonį“; „Senoviškas dzūkiškos naminukės receptas“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 19);

1.2.20.                      psl. 64: nuo „a capella... “ iki „geras muzikantas pageidaujamas visose šventėse (renginiuose),“ vyrai, rečiau moterys“. Kitas psl. tekstas nežymiai modifikuotas iš sukurtų „Tradicinių paslaugų teikimas: Giedojimas“, „Muzikavimas“, todėl laikytinas ieškovės kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 20);

1.2.21.                      psl. 67: nuo „Tautinio...“ iki „Nemasinės...“ iki žodžių „...tradiciniu amatininku“, nuo pastraipos „Amato...“ iki „...vaikaičiams.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 21);

1.2.22.                      psl. 77: nuo „XIX a....“ iki „...alsuoja praeitis...“, „Popieriaus karpiniai...“ iki „...nepakitusios.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 22);

1.2.23.                      psl. 83: nuo žodžio „Navicko karpiniai...“ iki žodžio „...parodėlės.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 23);

1.2.24.                      psl. 112: nuo „Tai aukštas...“ iki „... paslaptyje“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 24);

1.2.25.                      psl. 154: nuo „...E. K. lėlės... “ iki „...skudurines lėlytes.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 25);

1.2.26.                      psl. 317: antra, trečia pastraipa. Nuo“ Materialusis... Iki... dabar.“ (toliau tekste ir kūrinys Nr. 26);

1.2.27.                      psl. 381: nežymiai modifikuotas tekstas iš sukurto teksto“ Renginių organizavimas“, todėl laikytinas ieškovės Kūriniu (toliau tekste ir kūrinys Nr. 27).

1.3.                      Įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apie padarytą pažeidimą, t. y. A. J., kaip knygos „(duomenys neskelbtini)“, knygos identifikacinis kodas sistemoje (duomenys neskelbtini), bendraautorės nenurodymą                750 išleistuose leidinio egzemplioriuose, atsakovės lėšomis paskelbti laikraščių „Voruta“, „Trakų žemė“, „Galvė“ artimiausiuose numeriuose ir atsiųsti šių laikraščių, kuriuose bus išspausdintas minėtas pranešimas, popierinius egzempliorius ieškovei A. J., tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), į LP EXPRESS paštomatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Įpareigoti atsakovę išleidžiant knygos „(duomenys neskelbtini)“, knygos identifikacinis kodas sistemoje (duomenys neskelbtini), papildomus tiražus ar leidimus įrašyti leidinyje bendraautore A. J., kartu su visu autorių kolektyvu, abėcėlės seka pagal pirmąją vardo arba pseudonimo raidę, tai yra: A. V.-J..

1.5.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 577 Eur nesumokėto atlyginimo pagal 2019 m. gegužės 2 d. paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis).

1.6.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Eur nuostolių atlyginimui.

2.       Ieškinyje nurodė, kad kūrinių sukūrimo, perdavimo atsakovei ir jų panaudojimo be jokių pataisymų ir perdarymų faktą įrodo prie ieškinio pareiškimo pridedamas šalių susirašinėjimas ir jo metu ieškovės pateikti tekstai. Ieškovė sukūrė ir išsiuntė atsakovei tekstus apie amatus, kurie su ieškovės sutikimu buvo iš dalies modifikuoti ir atspausdinti knygos puslapiuose: 8, 9, 12, 13, 18, 23, 24, 26, 28, 30, 31, 33, 36, 38, 39, 40, 43, 46, 47, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 60, 64. Šių tekstų sukūrimo ir pateikimo atsakovei aplinkybę patvirtina 2020 m. kovo 18 d. el. ir             2020 m. kovo 18 d. el. laiškai (ir jų priedai). Ieškovė šioje knygos dalyje prašo pripažinti ją bendraautore. Be kita ko, ieškovė pagal sutartį atliko jai perduotų audio (garso) failų, kurių keli yra užsienio kalba, šifravimo, teksto sukūrimo, sudarymo, parengimo leidybai darbus (knygos puslapiai: 78, 95, 120, 127, 131, 139, 143, 159, 170, 172, 176, 197, 208, 210, 218, 224, 236, 243, 253, 272, 284, 290, 301, 302). Atsakovė neginčija, kad ieškovei siūlytos taikos sutarties 2.1 papunkčio projekte sutiko sumokėti ieškovei 460 Eur, įskaitant mokesčius, atlyginimą už suteiktas papildomas leidinio redagavimo ir įrašų šifravimo paslaugas. Taip pat ieškovė atliko jai perduotų anketų sudarymo, suderinimo, parengimo spaudai darbus (knygos puslapiai: 77, 83, 87, 92, 99, 102, 104, 105, 106, 107, 112, 116, 117, 122, 125, 128, 134, 136, 140, 148, 152, 154, 156, 160, 163, 164, 165, 166, 169, 178, 180, 181, 182, 183, 185, 194, 198, 201, 202, 204, 206, 212, 215, 216, 222, 226, 228, 229, 231, 232, 233, 244, 245, 256, 275, 278, 280, 287, 294, 304, 311, 351, 384, 385-387, 391, 393, 398, 401, 402, 404, 406, 410). Šią aplinkybę patvirtina apie 300–400 el. laiškų. 2020 m. kovo 13 d. el. laiškai patvirtina, kad atsakovė gavo visas anketas. Galiausiai, ieškovė sudarė knygos turinį, išskyrus knygos puslapius: 246, 250, 266, 392, 394, 395, 407, 409, 413. Audio (garso) failų, anketų ir knygos turinio sukūrimo (darbo rezultato) ieškovė nelaiko kūriniais, o laiko papildomais knygos bendraautorystės įrodymais.

3.       Ieškovė suteikė atsakovei pasakų „Karaimų padavimai ir legendos“ redagavimo paslaugą, kurią atsakovė pripažino taikos sutarties projekto 2.1 papunktyje, sutikdama sumokėti ieškovei              117 Eur už suteiktą „Karaimų padavimai ir legendos“ redagavimo paslaugą. Visi ieškovės darbai buvo atlikti nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Atsakovė darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, sukurtus tekstus be nuorodos į autorystę panaudojo knygoje. Ieškovė knygoje nurodyta kaip redaktorė, bet ne autorė arba bendraautorė. Už pagal sutartį atliktus darbus atsakovė nevisiškai atsiskaitė, liko skolinga ieškovei 460 Eur už paslaugas, susijusias su audio (garso) failais. Šalių tikrasis ketinimas sudarant sutartį buvo suteikti ieškovei, kaip kūrinių autorei ir knygos bendraautorei, teisę savo nuožiūra panaudoti savo kūrinius ir išsaugoti išimtines teises naudoti kūrinius atskirai nuo knygos. Apie tai ieškovė ne vieną kartą nurodė atsakovei ir prašė šias teises express verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti sutartyje, tačiau šios teisės sutartyje nenurodytos. Galutiniame su ieškove suderintame knygos makete yra nurodytas ieškovės autoriaus (autorinės) teisės apsaugos ženklas ©, patvirtinantis ir įrodantis ieškovės kaip autorės turtines ir neturtines teises į kūrinius. Vėliau atsakovė pašalino šį ženklą iš popierinių knygos egzempliorių. Lietuvos kultūros tarybos              2021 m. kovo 5 d. el. laišku patvirtinta, kad galutiniame su ieškove suderintame knygos makete prie ieškovės pavardės yra nurodytas autoriaus (autorinės) teisės apsaugos ženklas ©. Be to, taikos sutarties projekto 1.2 papunktyje nurodyta, kad ieškovei priklauso kūrinių turtinės teisės. Autoriaus vardo nenurodymas naudojant jo kūrinį neabejotinai sukelia autoriui neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių nepatogumų, menkina jo savivertę ir reputaciją. Atsakovė padarė pažeidimą tyčia, nes žinojo apie sudarytą sutartį dėl tekstų sukūrimo ir žinojo, kas yra šių tekstų autorė. Atsakovė veiklą vykdo autorių teisių reglamentuojamoje srityje ir neabejotinai turėjo žinoti apie būtinybę atgaminant kūrinį (jo dalį) nurodyti šio kūrinio autorių vardus, gauti atitinkamus leidimus (licencijas). Ieškovė savo patirtus nuostolius įvertino              1 000 Eur.

4.       Ieškovės teigimu, nesumokėtą 460 Eur sumą patvirtina ne tik siūlytas pasirašyti taikos sutarties projektas, bet ir D. S. 2020 m. lapkričio 13 d. el. laiškas. Atsakovė pripažino ieškovės autorystę į ieškovės sukurtus kūrinius: 2020 m. gruodžio 22 d. el. laiške, 2020 m. birželio 27 d. el. laiške ir 2020 m. gruodžio 17 d. laiške. Autorystės teises patvirtina: su ieškove suderintas leidinio egzempliorius, kuris buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybai ir kuriame aiškiai nurodytas ieškovės autoriaus (autorinės) teisės apsaugos ženklas ©; D. S. 2020 m. birželio 6 d. ir 2020 m. birželio 27 d. el. laiškai. Ieškovė sukūrė autorių teisių saugomą objektą, nes tai jos akademinis, patyrimo ir kūrybos reiškinys – visuma. Šis kūrinys yra bendra visuma leidinyje panaudotų ieškovės tekstų, kurių nebuvo iki tol, kurie buvo ieškovės, ilgalaikio kūrybinio darbo vaisius. Ieškovės sukurti tekstai yra originalūs, jie atitinka visus reikalavimus, yra sukurti būtent šiam leidiniui. Ieškovė leidiniui tekstus sukūrė remdamasi asmeniniu patyrimu ir rašytojos patirtimi. Ieškovės sukurti tekstai yra originalumo išraiška. Leidinys iš esmės atsirado ieškovės sukurtų tekstų pagrindu. Sukurtus tekstus ieškovė siuntė atsakovei, kuri juos įvertino, pildė, tačiau tekstai, iš esmės nepakeisti, mažai modifikuoti, atsidūrė leidinyje. Atsakovė klaidingai nurodo, kad ieškovė pateikė tik idėjas leidiniui. Idėjos buvo atsakovės, o intelektinis kūrybinis darbas (75 proc. leidinio) – ieškovės kaip autorės, parašiusios ne vieną knygą. Atsakovė tik nedaug papildydavo ieškovės sukurtus kūrinius, anketas ir kitus tekstus, įterpdamas kelis žodžius ar sakinius, kurie nepakeitė ieškovės kūrinių turinio ir esmės. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakove, kad yra tik leidinio redaktorė. Ieškovė leidinio redaktore tapo tik tada, kai jau buvo ką redaguoti ir ieškovė redagavo savo sukurtus tekstus. Tai atitinka paslaugų teikimo sutarties 1 punktą, kuriame šalys sulygo, kad be kitų paslaugų ieškovė teikia ir tekstų kūrimo (parengimo) paslaugą. Be to, ieškovei buvo teikiami didelės apimties garso įrašai, dėl kurių nebuvo tartasi, ir kuriuos ieškovė perklausiusi, iššifravusi, išanalizavusi sukurdavo atitinkamus aprašymus apie amatininkus, į kiekvieną sukurtą darbą įdėdama savo kūrybinį įnašą. Į leidinio paskutinį variantą buvo įtraukti ieškovės sukurti, apie 50 ir daugiau straipsnių. Leidinyje tekstai išskaidyti, bet daugelis jų nukopijuoti. Atsakovė 2020 m. birželio 6 d. laiške patvirtino, kad leidinio egzempliorius, pateiktas Lietuvos kultūros tarybai, yra galutinis, ir viršelis su ieškovei priklausančiomis autorinėmis teisėmis nebuvo pakeistas. Leidinio pratarmės buvo daugybė variantų, todėl ieškovė įgavo nedaliąją bendraautorystę, derintą apie 14 kartų. Ginčas dėl pratarmės kilo todėl, kad leidinio pirmajame signaliniame egzemplioriuje yra pateikta šalių suderinta pratarmė, bet vėliau, kai atsakovė pašalino ieškovės autorystę, pakeitė pratarmę, išbraukusi ieškovės įrašytas pastraipas, tačiau dalis jų išliko, t. y. leidinyje yra ieškovės sutrumpintas variantas. Todėl pratarmės autorystė priklauso ieškovei. Ieškovė sukūrė leidinį nurodydama šaltinius ir nuorodas tose leidinio vietose, kurios nėra ieškovės sukurti tekstai. Atsakovė sąmoningai, prieš gaudama ISBN, jau buvo pašalinusi ieškovės kaip autorės vardą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri ieškovę nepagrįstai apšaukė, iškeikė, panaudojo mobingą, pareiškė, kad ieškovės tekstų knygoje nėra ir ji prie leidinio neprisidėjo; siuntė užgaulius laiškus, menkindama ieškovės reputaciją ir savivertę. Ieškovei po atsakovės išpuolio prireikė medikų pagalbos ir gydymas iki šiol tęsiasi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 5 000 Eur ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje 640 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

Dėl bendraautorystės (ne)pripažinimo

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu pretenduoja į autorystę dėl 27 kūrinių, kurie, ieškovės teigimu, sukurti ir panaudoti knygoje. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertui užduodant ieškovės suformuluotus klausimus, t. y. ar ieškovės nurodomuose sukurtuose tekstuose (DOK-29885 priedai) ir ieškinio reikalavimuose nurodytuose knygos tekstuose yra sutapimų; ar knygos tekstai parašyti remiantis ieškovės sukurtais tekstais; ar knygos tekstuose yra perteikiamos tos pačios idėjos, kaip ir ieškovės kūriniuose, perfrazuojant pastarųjų tekstą. Ekspertui buvo užduoti ir atsakovės bei trečiojo asmens klausimai (DOK-29738, DOK-40017), kuriais iš esmės lyginant šalių rengtus testus skirtingais laikotarpiais buvo klausiama apie tekstų sutapimus, idėjų perteikimą, tekstų perfrazavimą ir kt.

7.       Ekspertas išvadoje atsakydamas į ieškovės suformuluotus klausimus nurodė, kad tekstų sutapimų yra; dalis knygos tekstų parašyti naudojantis ieškovės kūrinių tekstais, pateiktais kaip DOK-29885 priedai; pateiktuose tekstuose yra ir tų pačių, ir artimų bei besiskiriančių idėjų (minčių); knygos tekstuose „Karta iš kartos“, psl. 67, „R. K.“, psl. 77, „K. N.“, psl. 83, „A. B.“, psl. 112, atkarpose mintys išdėstytos vienoda arba artima forma, kaip lyginimui pateiktuose tekstuose, kitose vietose matoma skirtinga minčių raiškos forma.

8.       Ekspertas konstatavo, kad teksto sutapimų yra dėl kūrinių Nr. 2, 3, 4, 7, 9, 10, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, t. y. iš viso dėl 17 kūrinių. Ieškovė, likusioje kūrinių dalyje nurodo, kad nors tekstinių sutapimų ir nenustatyta, tačiau ekspertė paminėjo, kad knygos tekstuose ir palyginimui pateiktuose tekstuose yra ir tų pačių, ir artimų minčių. Ieškovė pažymi, kad pastarojoje dalyje ji leido atsakovei ir trečiajam asmeniui modifikuoti jos sukurtus tekstus, tačiau nepaisant to, ji vis tiek turi būti laikoma knygos tekstų bendraautore.

9.       Nekvestionuodamas ieškovės pateiktų kūrinių, kurie buvo lyginami su knygos tekstais, originalumo, teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai yra susiję būtent su knygos tekstų bendraautoryste. Todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu vertintina, ar ieškovės intelektinės veiklos rezultatas į knygos 10 kūrinių, dėl kurių ekspertas sutapimų nenustatė, yra pakankamas  bendraautorystei konstatuoti. Teismo ekspertui nustačius, kad aptariamų 10 kūrinių atveju nenustatyti sutapimai su ieškovės pateiktais tekstais, nėra pagrindo ir išvadai, kad šioje dalyje ieškovė gali būti laikoma bendraautore, juolab kad nagrinėjamu atveju ieškovė veikė ir kaip redaktorė. Teismo vertinimu, aptariamoje dalyje bendraautoriu negali būti pripažintas galutiniame kūrinyje nepanaudoto teksto autorius. Teismo nuomone, pačios ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji leido atsakovei ir trečiajam asmeniui modifikuoti jos sukurtus tekstus, suponuoja išvadą, kad knygos tekstas nėra ieškovės parengtas tekstas. Tai, kad atsakovė ir / ar trečiasis asmuo, kaip kad teigia ieškovė ir nurodoma eksperto išvadoje, tikėtina naudojosi ieškovės mintimis ir / ar idėjomis, neleidžia daryti objektyvios išvados, kad ieškovės intelektinės veiklos rezultatas į galutinius knygos tekstus yra pakankamas bendraautorystei konstatuoti.

10.       Dėl knygos 5 psl., ekspertas nurodė, kad teksto sutapimai su failu „PRATRAME20220213_ZIURETA“ (ieškovės kūrinys Nr. 2) apima didelę dalį knygos „Pratarmė“ teksto. Sutapimai leidžia teigti, kad knygos tekstas „Pratarmė“ parašytas naudojantis failo „PRATRAME20220213_ZIURETA“ tekstu, perimant didelę dalį turinio.

11.       Anot atsakovės, ekspertizės akte, atsakant į atsakovės ir trečiojo asmens klausimus, paneigiama tai, kad ieškovė sukūrė knygos 5 psl. tekstą, nes ta pati „perimta didelė dalis teksto“ sutampa su ankstesnių dokumentų atsakovės vadovės D. S. ieškovei el. laišku               2020 m. vasario 13 d., 9.38 val. siųstos pratarmės tekstu. Taip pat pažymi, kad ekspertizės akte nustatyta, kad Z (leidinio psl. 5 pratarmės) tekstas yra parašytas tiesiogiai arba per kitus tekstus naudojantis C tekstu (atsakovės vadovės D. S. 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 14 d. pateiktas Pratarmės tekstas el. laišku ieškovei A. J.

12.       Ekspertizės akte nustatyta, kad vertinant atsakovės tekstą (tekstas A) su ieškovės tekstu (tekstas B; pateiktu atsakovei 2019 m. gruodžio 4 d.), galima teigti, kad rašant B tekstą buvo naudotasi              A tekstu, perimant dalį turinio. Vertindamas D. S. tekstą (Z tekstas; 2020 m. birželio 3 d., L. L. redakcija; atsiliepimo priedas Nr. 27.5) su D. S. 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 14 d. pateiktais el. laišku ieškovei A. J.                (C tekstas; atsiliepimo priedas Nr. 6.3-6.4), ekspertas nurodė, kad sutapimai apima didelę teksto dalį, todėl galima teigti, kad rašant Z tekstą tiesiogiai arba per kitus tekstus buvo naudotasi C tekstu, perimant dalį turinio. Be to, ekspertas lygindamas D. S. ieškovei A. J. el. paštu 2020 m. vasario 13 d., 9.47 val. siųstą pratarmę (tekstas X) su ieškovės atsakovei išsiųsto 2020 m. vasario 13 d., 10.37 val. el. laiško priedo tekstu (tekstas Y), nustatė, kad tai iš esmės tas pats tekstas, o tekstas Z parašytas naudojantis tekstu Y/X, perimant dalį turinio. Atsižvelgiant į eksperto nustatytus teksto sutapimus, bei el. laiškų siuntimo eigą, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės tekstas B nebuvo panaudotas knygos 5 psl., o D. S. pateiktas tekstas buvo ieškovės tik redaguotas.

13.       Dėl knygos 16 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 3 failas „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“, ekspertas nustatė, kad yra teksto sutapimai dviejų sakinių pastraipoje, kurie nėra pakankami nustatyti, ar jis atsirado dėl to, kad naudotasi failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu ar abiejuose tekstuose atsiradęs iš kitų šaltinių.

14.       Dėl knygos 17 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 4 failas „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“, ekspertas nustatė, kad sutapimai apima dalį skyrelio teksto; sakiniai, kuriuose yra sutapimų išsidėstę nepaeiliui, kai kuriose vietose sutampa dalis minties formuluotės, tačiau kartu pateikiama ir priešinga informacija; failo tekste buvusi klaida ištaisyta knygos tekste; knygos tekstas yra sklandesnis; nustatytų sutapimų skaičius ir pobūdis leidžia teigti, kad rašant skyrių „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga“ buvo naudotasi failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu perimant dalį turinio.

15.       Dėl knygos 16, 17 psl. tekstų, atsakovė ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ieškovės teksto originalumas nėra pakankamas, jog jis išsiskirtų individualiomis savybėmis, nes faktai, duomenys nėra saugomi autorių teisės, be to, ieškovės tekste yra faktinių klaidų apie kriaušės medieną, pateikiami tie patys faktai, mintys, kurie atsispindi kituose šaltiniuose ir kt. Kartu atsakovė pateikia ir eilę nuorodų į internetinius šaltinius, kuriais remiantis, kaip teigiama, ieškovė parengė savo tekstus. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė rėmėsi internetiniais ar kitais šaltiniais pati savaime nelemia išvados, jog ieškovės kūriniai neatitinka originalumo reikalavimų. Atvirkščiai, teismo vertinimu, būtent informacijos surinkimas iš skirtingų šaltinių ir pateikimas apibendrinančiame tekste, autoriui turint saviraiškos laisvę ir liudija apie intelektinį indėlį į konkretaus kūrinio sukūrimą. Teismas nesutiko šioje dalyje ir su atsakovės pozicija, kad vien dėl to, jog aptariamų kūrinių tekstai yra susiję su medienos panaudojimu ir / ar šulinių įrengimo procesu, lemia išvadą, kad tokie kūriniai nesaugomi ATGTĮ prasme, juolab nėra pagrindo išvadai, jog aptariamuose knygos tekstuose nėra ieškovės kūrybinės veiklos indėlio.

16.       Dėl knygos 27 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 7 failas „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“, ekspertas nustatė, kad sutapimus keliuose sakiniuose ir sakinių fragmentuose, kurie leidžia teigti, kad rašant skyrių „Vilna gulėdama išguli vilkų, o linas šilkų“ buvo naudotasi failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu perimant kelias minties formuluotes.

17.       Trečiasis asmuo D. S. nurodė, kad ji parašė leidinio psl. 27 tekstą, naudojant                     O. D. medžiagą ir pasakojimą bei kelis ieškovės parašytus sakinius, kurie yra arba faktai, ar yra procesas: t. y. kad merginos pirmiausia stebi procesą, po to turi išmokti rišti juostas rankomis, o po to tik pradeda savarankiškai austi“ todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti leidinio psl. 27 ieškovės kūriniu.

18.       Atsižvelgiant į teismo eksperto konstatuotus sutapimus, nors teismas ir sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės savarankiškos autorystės, tačiau leidžia spręsti, kad ieškovės sukurtu tekstu buvo naudotasi kuriant knygos tekstą, o tai lemia ir išvadą, kad buvo bendras indėlis į galutinį knygos tekstą.

19.       Analogiškos išvados darytinos ir dėl eksperto nustatytų sutapimų su ieškovės failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu (ieškovės kūrinys 10), ir knygos 33 psl. tekstu; knygos tekstu 49 psl. ir ieškovės kūrinio Nr. 15 sutapimų; knygos 57 psl. ir ieškovės kūrinio Nr. 17 sutapimų; knygos 61 psl. ir ieškovės kūrinio Nr. 18; ekspertui nustačius, kad ieškovės tekstu buvo naudotasi perimant kelių sakinių formuluotes.

20.       Dėl knygos 32 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 9 failas „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“, ekspertas nustatė sutapimus keliuose sakinių fragmentuose, kurie nėra pakankami, kad būtų galima įvertinti, ar jie atsirado dėl to, kad buvo naudotasi failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu ar abiejuose tekstuose atsirado iš kitų šaltinių. Tokias pačias išvadas ekspertas padarė ir dėl knygos tekstų psl. 46-47 (ieškovės kūrinys Nr. 14). Remiantis eksperto išvadomis, teismas sprendžia, kad šioje dalyje nėra pakankamai objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog ieškovės indėlis, ne į jos pačios, bet į galutinį knygos tekstą yra pakankamas originalumo prasme.

21.       Dėl knygos 40 psl., sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 13, failas „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“, ekspertas nustatė, kad sutapimų pobūdis leidžia teigti, kad rašant skyrių „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga“ buvo naudotasi failo „II_PUOSELEJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“ tekstu, perimant didelę dalį turinio. Turinio dalies panaudojimas nustatytas ekspertui lyginant ir knygos 62 psl. su ieškovės kūriniu Nr. 19. Tokios teismo eksperto išvados, teismo vertinimu, leidžia spręsti apie ieškovės kūrybinį indėlį į galutinius knygos tekstus.

22.       Dėl knygos 67 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 21, failas „I_KARTA IS KARTOS_KOREKTOREI_SU_PRIERASAIS_APIE_SERTIFIKATUS“, ekspertas nustatė, kad šiam knygos skyriui panaudotas nurodyto failo tekstas.

23.       Ieškovė nurodyto teksto sukūrimą grindė 2020 m. vasario 7 d. el. laiško priedu. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė ekspertizei pateikė 2020 m. vasario 5 ir 7 d. laiškų priedą, kuris lyginant su 2020 m. vasario 4 d. atsakovės tekstu yra vėlesnis. Teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams šioje dalyje, nesant tiesioginių rašytinių įrodymų paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes. Nors ieškovė, kaip autorystės įrodymu rėmėsi ir atsakovei išsiųstu knygos maketu, tačiau, teismo vertinimu, maketo išsiuntimas su dalimis susistemintų knygos kūrinių neleidžia daryti objektyvios išvados dėl ieškovės savarankiškai sukurtų kūrinių ir jų panaudojimo knygoje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir redagavo knygos tekstus.

24.       Dėl knygos 77 psl., sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 22, bei knygos 83 psl. su ieškovės kūriniu Nr. 23 sutapimų, ekspertas nustatė, kad šiems knygos skyriams panaudotas failo „I_KARTA IS KARTOS_KOREKTOREI_SU_PRIERASAIS_APIE_SERTIFIKATUS“ tekstas.

25.       Atsakovė šioje dalyje nurodo, kad kaip ir patvirtinta ekspertizės akto 19 psl. ieškovės kūrinys Nr. 22 iš esmės didžiąja dalimi atkartoja R. K. atsakovei 2018 m. pateiktos anketos duomenis, kuri buvo pateikta ieškovei A. J. susisteminimui pagal atsakovės instrukcijas ir redagavimui, todėl darytina išvada, kad ieškovės kūrybinis intelektualus indėlis į leidinio psl. 77 „R. K.“ tekstą yra minimalus. Atsakovė, remdamasi eksperto išvadomis, pažymėjo, kad ieškovės X tekstas sutampa su leidinio psl.       83 tekstu, todėl, kad šį tekstą ieškovė redagavo. Dėl knygos 112 psl., atsakovė nurodo, kad reiškia, kad dvi pastraipos iš viso teksto gali būti parašytos ieškovės, kita vertus, pagal ekspertizės aktą (psl. 21, 2.7. punktas) Y teksto dalyje, pateiktoje DOK-29738 lentelėje, ir               X teksto dalyje, pateiktoje DOK-29738 lentelėje, nustatyti teksto sutapimai, t. y. visai tikėtina, kad šios dvi pastraipos parašytos remiantis Vikipedijos (Wikipedia) tekstu. Dėl knygos                  154 psl., atsakovė pažymi, kad E. K. pateikta 4 sakinių pastraipa yra redaktoriaus darbo iniciatyva. Ekspertizės akte psl. 21, p. 2.8 ieškovės A. J. redaguota anketa sutampa su leidinio psl. 154 tekstu. Ieškovė nesikreipė į atsakovę, kad papildytų trūkstamą informaciją, atsakovės vadovė D. S. tai padarė pati, pakartotinai apklausdama amatininkę ir išplėsdama jos aprašymą. Šias aplinkybes atsakovė grindžia laiškais dėl redagavimo.

26.       Dėl pastarųjų keturių tekstų, teismas sprendė, kad nors ir sutiktina su atsakovės ir trečiojo argumentais, jog ieškovės indėlis iš esmės šioje dalyje minimalus kūrinio originalumo prasme, tačiau tai savaime nelemia išvados, kad ieškovė negalėtų pretenduoti į bendraautorystę.

27.       Apibendrinant aukščiau nustatytas aplinkybes, eksperto išvadas, teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad ieškovės įdėtas intelektinės veiklos rezultatas į knygos 16, 17, 27, 33, 40, 49, 57, 61, 62, 77, 83, 112 psl. tekstus, iš esmės būtų pagrindas pripažinti ieškovę kaip šių tekstų bendraautorę, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, negalima atsiriboti nuo šalių sudaryto susitarimo, bei redaktoriaus ir autoriaus kūrybinio darbo rezultato vertinimo.

28.       Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad su ieškove buvo sudaryta sutartis kaip su redaktore. Šalių 2019 m. gegužės 2 d. sudarytos Sutarties objektas – Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos leidinio „(duomenys neskelbtini)“ informacijos surinkimas ir tekstų parengimas bei leidinio rišimas (Sutarties 1 punktas). Šalys taip pat sulygo, kad paslaugos bus teikiamos pagal iš anksto su paslaugų gavėju suderintus reikalavimus (Sutarties 3 punktas), bei atitiks paslaugų gavėjo interesus (Sutarties 4 punktas). Sutartyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas neturi pretenzijų paslaugų gavėjui į sutarties galiojimo metu sukurtas tekstų autorines teises, neribojant teritorijos ir laiko (Sutarties 4 punktas).

29.       Ieškovė nurodė, kad ji veikė ne tik kaip redaktorė, bet ir kaip autorė. Teisiniu reguliavimu nėra apibrėžta, kokias konkrečias funkcijas atlieka teksto redaktorius. Redaktoriaus funkcijų apimtis neišplėtota ir mokslinėje doktrinoje, tačiau nurodoma, kad: „redaktorius ne tik redaguoja tekstą kalbiniu požiūriu, bet ir gali padėti autoriui patikrinti faktus, patikslinti teksto sandarą, patarti, kokią papildomą informaciją <...> pateikti“; skiriami keli pagrindiniai redagavimo lygmenys. Vieni iš jų apima darbą su teksto turiniu: tai 1) redakciniai pasiūlymai leidyklos pasirinktam autoriui dėl būsimos knygos turinio – kai dar neturima galutinio rankraščio – ar (esminių) jo pokyčių (angl. developmental editing) ir 2) teksto struktūros redagavimas (angl. structural editing). II. Kiti redagavimo lygmenys apima darbą su teksto kalbine raiška: tai 3) teksto stiliaus bei gramatikos redagavimas (angl. copyediting) ir 4) makete likusių ar atsiradusių korektūros klaidų taisymas (angl. proofreading). Minėtieji redagavimo lygmenys, kaip procesai, dažnai persidengia (Jurgita Girčienė „Tarp rankraščio ir knygos: redaktoriaus funkcijos“, Knygotyra ISSN 0204–2061 eISSN 2345-0053, 2020, vol. 75, p. 124–140).

30.       Teismas padarė išvadą, kad redagavimo paslauga gali apimti ne tik kalbinę teksto korektūrą, bet ir turinio redagavimą, šioms funkcijoms persipinant, kaip susiklostė ir nagrinėjamu atveju. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė, remdamasi  atsakovės ir trečiojo asmens nurodymais, pateikta informacija, rengė dalį tekstų, iš dalies papildomai rinko informaciją ir atliko tekstų redagavimo darbus. Tai, teismo vertinimu, apėmė teksto ir kalbos redaktoriaus funkcijas, dėl kurių šalys ir sulygo Sutartyje. Teismo nuomone, tai kad dalyje tekstų konstatuotas ieškovės intelektinės veiklos indėlis, nelemia išvados, kad ieškovė veikė ne kaip redaktorė, bet kaip autorė. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra ne tik knygos redaktorė, bet dalies tekstų bendraautorė.

31.       Šias išvadas, teismo vertinimu, pagrindžia ir šalių sulygtos Sutarties sąlygos, t. y. šalys sulygo, kad ieškovė paslaugas teiks atsižvelgiant į paslaugų gavėjo reikalavimus, tenkinant paslaugų gavėjo interesus (Sutarties 3, 4 punktai), be to, ir pačios ieškovės elgesys, t. y. ieškovė nurodė, kad leido atsakovei modifikuoti jos atsakovei pateiktus tekstus, tai liudija, jog ieškovės teikiamos paslaugos iš esmės nebuvo nukreiptos į knygos tekstų redagavimą.

32.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimai dėl bendraautorystės pripažinimo ir išvestiniai reikalavimai, nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsti, todėl negali būti tenkinami. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimų atmetimas šioje dalyje neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės sukurtų kūrinių naudojimui, pagal autorių teisių apsaugą reglamentuojantį teisinį reguliavimą.

 

 

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 577 Eur nesumokėto atlyginimo

33.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė liko skolinga 117 Eur už knygos „(duomenys neskelbtini)“ (be ISBN) knygos formatas 120X190 cm, 16 p. – pirminį teksto redagavimą: knygos maketavimą docx formatu, paruošimą leidybai, ir paskutinę prieš leidybinę redagavimo paslaugą, bei 460 Eur už ieškinio pareiškimo 3 punkte nurodytas paslaugas, susijusias su 23 audio (garso) failų (išleistoje knygoje nurodomi, knygos psl. 78, 95, 120, 127, 131, 139, 143, 159, 170, 172, 176, 197, 208, 210, 218, 224, 236, 243, 253, 272, 284, 290, 301, 302) transkribavimu.

34.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad preliminarus siūlymas sumokėti papildomas sumas taikos sutarties projekte, nepriklausomai nuo pateikiamų apskaičiavimo aspektų, negali būti vertinamas kaip įrodymas pagrindžiantis šalių sulygtų paslaugų apimtį ir užmokesčio dydį.

35.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais; klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu.

36.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, jog šalys sulygo, kad aptariami darbai bus vertinami kaip papildomi, nors teismas ir buvo nustatęs papildomą terminą detalizuojantiems įrodymams pateikti, t. y. ieškovė nepagrindė, kad bendrai atliktų pagal Sutartį darbų apimtis buvo apmokėta tik iš dalies, o pateikė tik selektyvius duomenis apie jos nuomone neapmokėtas paslaugas. Todėl teismas priėjo išvadą, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimai nėra įrodyti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

37.       Apeliaciniame skunde ieškovė A. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

37.1.                      Skundžiamas sprendimas prieštaringas. Teismas konstatavo, kad kūriniai, esantys knygoje, buvo sukurti ieškovės, taigi, pripažino, jog ieškovė yra knygos autorė (skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad iš esmės teismui būtų pagrindas pripažinti ieškovę šių tekstų autore; ieškovės indėlis iš esmės šioje dalyje minimalus kūrinio originalumo prasme), taip pat konstatavo, jog dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių paslaugų teisnių santykių (bendra)autorystės nėra. Tokia teismo pozicija neatitinka ATGTĮ. Jeigu teismas pripažino, kad ieškovė yra savo tekstų autorė, tai negalėjo ieškinio atmesti.

37.2.                      Teismas visiškai nesigilino nei į kūrinių originalumą, nei į teismo ekspertizės išvadas, nei į teismo eksperto prof. dr. R. B. teisinę išvadą, nei į ieškovės daugybę pateiktų įrodymų, kad būtent ieškovė parašė knygą.

37.3.                      Teismas neįvykdė tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo keliamos teismui pareigos – išsamiai išsiaiškinti kūrinių originalumo aspektą. Nagrinėjamoje byloje teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, uždavė tik vieną klausimą: ar atsakovė buvo pateikusi ieškovei kokią nors medžiagą ir tik dėl penkių iš 26 ieškovės ginčijamų kūrinių tekstų. Teismas nereagavo į ieškovės atstovo A. J. (A. J.), dalyvavusio 2022 m. rugsėjo 28 d. posėdyje pateiktą prašymą literatūriniu, meniniu, kūrybiniu ar kitokiu aspektu išanalizuoti, ar ieškovės sukurti kūriniai atitinka ATGTĮ keliamus originalumo kriterijus. Teismas formaliai nurodė, kad dėl likusių ieškovės kūrinių ginčo nėra, todėl jų neanalizuoja. Tokiu būdu (teismas neanalizavo kūrinių originalumo ir ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų originalumo vertinimo pavyzdžių, neatsižvelgė į teismo eksperto pateiktą teisinę išvadą) buvo neįmanoma priimti teisingo ir ATGTĮ įstatymo kontekste pagrįsto teismo sprendimo, juolab pripažinęs, kad ieškovė yra knygos autorė.

37.4.                      Teismas padarė neteisingą ir įrodymų vertinimo principus pažeidžiančią išvadą, kad ieškovė yra tik knygos redaktorė. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, nepateikė nė vieno patikimo įrodymo, kad jie parašė knygą ir (ar) pateikė ieškovei redaguotinus savo parašytus tekstus.

37.5.                      Ieškovė parašė 75 proc. knygos. Ekspertizės akto visuma patvirtina, kad mažiausiai                   17 ieškovės kūrinių knygoje yra sukurti ieškovės arba perimti (nusirašyti) iš ieškovės tekstų. Taip pat ekspertizės akte (21 psl.) nurodyta, jog knygos tekstas „E. K.“ – knygos kūrinys Nr. 25, „Gerą amatininką iš rankų pažinsi“, (knygos                 154 psl.), parašytas remiantis ieškovės tekstu.

37.6.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisių pažeidimo, kiek tai susiję su jos tekstais (maketu ir tekstais), esančiais knygoje, netinkamai vertino ir aiškino šalių Sutartį, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes ir šalių santykius bei pažeidė autoriaus turtines teises reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo aiškintis faktiškai šalių atliktus darbus, jų pobūdį, turinį ir nustatyti, ar ieškovės atlikti veiksmai atitinka kūrinio sukūrimo veiksmus, o jos intelektinės veiklos rezultatas yra ATGTĮ saugomas objektas, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad šalių sudarytame sandoryje nebuvo apibrėžtas autorinio kūrinio objektas (knygos sukūrimas), kuris šalių santykių eigoje buvo sukurtas, lemia autorių teisių apsaugos atsiradimą kūriniui (knygai), kadangi teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus, nepaisant sudarytos sutarties teksto. Autorių teisė saugo tiek kūrinius, dėl kurių sukūrimo buvo sudarytos sutartys, tiek kūrinius, kuriuos kuriant jokių sutarčių nebuvo sudaryta. Teismas visiškai nesigilino, kad paslaugų sudarymo metu knyga iš viso nebuvo sukurta, o atsakovės pateiktos anketos-šablonai neatitiko nei tekstams keliamų reikalavimų, nei buvo tinkami redaguoti.

37.7.                      Teismas nesigilino ir į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovės veiksmai, pašalinant ieškovės vardą iš popierinės knygos, buvo tyčiniai. Ieškovė, pastebėjusi šią aplinkybę, kreipėsi į atsakovę ir buvo apšaukta, iškeikta necenzūriniais žodžiais, pažeminta, buvo panaudotas mobingas, liepta atsisakyti autorystės, pareikšta, kad ieškovės tekstų knygoje iš viso nėra ir ji prie leidinio neprisidėjo (žr. 2020 m. birželio 27 d. el. laišką).

37.8.                      Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų pakankamumo taisykles. Pirma, teismas neanalizavo šalių tikrosios valios, Sutarties tikrosios paskirties, sukurtų kūrinių tekstų originalaus pobūdžio, meninio stiliaus ir nevertino jo pagal ATGTĮ keliamus kūrinių apsaugos kriterijus. Bet kokį autorių teisės saugomą literatūros kūrinį galima sutartimi paversti „neoriginalia tekstine medžiaga“, tačiau tai nepaneigs tikrojo sutarties pobūdžio, sutarties rezultato originalumo, ir iš to išplaukiančių teisinių padarinių. Ieškovės sukurti tekstai knygai yra originalus ATGTĮ saugomas kūrybinės veiklos rezultatas, tai patvirtina teisės eksperto dr. R. B. išvada. Teismas iš esmės teismo eksperto pateiktas išvadas ignoravo. Antra, paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ne su                D. S., o Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija. D. S. neturėjo jokios teisės pagal šią Sutartį rengti knygos tekstus, prisiimti sau autorystę. Teismas į šias aplinkybes irgi neatsižvelgė. Pagal AGTĮ juridinis asmuo negali būti kūrėjas, juo gali būti tik fizinis asmuo. Taigi, teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sandorį. Trečia, ginčo sandoris nėra rangos sutartis. Teismas privalėjo išreikalauti Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos ir D. S. sudarytas sutartis dėl knygos sukūrimo ir jas įvertinęs nuspręsti, kokio pobūdžio sutartį sudarė ieškovė ir atsakovė. Ieškovės ir atsakovės sutarytoje Sutartyje D. S. nefigūruoja, bet nurodyta kaip knygos autorė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniuose ištekliuose.

37.9.                      Teismas neatsižvelgė į ekspertės nuorodas į tai, kad ieškovės tekstais buvo naudotasi perkeliant net gramatines klaidas. Galutinis rezultatas yra nurodytas ekspertės, kaip esantis knygoje ir matomas be papildomų tyrimų. Teismas klysta galvodamas, kad redaktorius, šiuo atveju atsakovė, suredagavęs autoriaus tekstus įgijo teisę vadintis autoriumi. Ekspertės iškeltos ieškovės klaidos – akivaizdžiai nurodo, kad jos tekstais buvo naudotasi ir tekstai, kurie be jokių pataisymų atsispindi knygoje, pavyzdžiui ieškovės tekstas Nr. 13 – sutampa su knygos tekstu (psl. 40), arba Nr. 19 – sutampa su knygos tekstu (psl. 62).  

37.10.                      Dėl teismo sprendimo 73-75 punktų – ieškovės „Pratarmės“ autorystę pagrindžia ne tik ekspertizės aktas, bet ir teismui byloje pateiktų ieškovės įrodymų autentiškumas. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė išdėstė aplinkybes dėl „Pratarmės“ sukūrimo. Atsakovė nurodė, kad ji 2019 m. gruodžio 30 d. laiške informuoja apie tai, kad ieškovė yra „Pratarmės“ autorė, citata: „Paėmiau keletą minčių iš jūsų sukurtos pratarmės“. Teismas neteisingai interpretuoja ekspertės pasisakymą dėl „Pratarmės“ kilmės. Ekspertė nurodo, kad atsakovės ekspertizei pateiktas tekstas „Pratarmei“ yra neoriginalus, jame nurodoma A. J. „Pratarmė“, tačiau pasirašyta                    D. S. elektroniniu parašu, tai leidžia teigti, kad ieškovės sukurta „Pratarmė“ atsakovės buvo suklastota, pakeista pdf formatu ir persiųsta ekspertei. Kadangi šis atsakovės ekspertei perduotas tekstas yra neoriginalus, neatitinka ekspertizei teikiamų tekstų rekomendacijų, teismas neturėjo jo vertinti. Ieškovės „Pratarmės“ – knygos 5 psl. pirmumą įrodo 2019 m. gruodžio 4 d. el. susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu                    (12 priedas prie DOK-29885), kuriame ieškovė informuoja apie savo sukurtą knygą, kurią teiks maketuotojai, ir knygą siunčia atsakovei. Ieškovės sukurtoje „Word“ aplinkoje  knygoje yra ir pirmoji ieškovės sukurta „Pratarmė“, sukurta iš ieškovės tekstų: „Kaip amatas perduodamas“, „Kas tai yra nematerialusis paveldas“, „Papildymas. Išmokti ant rankų nenešioti“. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė nurodyto teksto sukūrimą grindė tik 2020 m. vasario 7 d. el. laiško priedu. Teismas nesigilino dėl ieškovės „Pratarmės“ failo sukūrimo datos ir pasirėmė atsakovės neteisingais įrodymais.

37.11.                      Dėl teismo sprendimo 76-91 punktų – ieškovė nesutinka su šiais sprendimo teiginiais, ir mano, kad teismas neturėjo tirti atsakovės ekspertizei pateiktų dokumentų, nes atsakovė pažeidė ekspertizei keliamus reikalavimus, ekspertizės centro buvo įspėta dėl netinkamo jų pateikimo. Teismas neatsižvelgė, kad ekspertė buvo priversta vertinti neautentiškus atsakovės tekstus, kad atsakovės tekstai iš esmės negali būti vertintini. Ieškovė savo tekstus apie amatus sukūrė nesiremdama jokiais atsakovės dokumentais, todėl klaidinga manyti, kad atsakovės minėta O. D. parašė tekstą apie audimą. Ieškovės originalus audimo tekstas teismui buvo pateiktas kaip (5 priedas prie DOK-38926), taip pat ieškovės audimo tekstas yra knygos rankraštyje, makete, pridėtas kaip (DOK-29885, priedas Nr. 2, psl. 28); ieškovės atsakovei 2020 m. kovo 18 d. persiųstuose tekstuose apie amatus, pridėti byloje kaip (5 priedas prie dokumento CBP-249).

37.12.                      Teismo akcentuojamas ekspertizės akto 19 psl. ieškovės kūrinys Nr. 22, Teismo manymu, iš esmės didžiąja dalimi atkartoja R. K. atsakovei 2018 m. pateiktos anketos duomenis, kuri buvo pateikta ieškovei susisteminimui pagal atsakovės instrukcijas ir redagavimui. Teismas, pasitikėdamas atsakovės dokumentais, tikėjo, kad atsakovas ieškovei teikė būtent tokią anketą, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes atsakovė teismui pateikė būtent ieškovės sukurtą tekstą, pakeistą pdf formatu. Teismas netyrė atsakovės teismui ir ekspertizei pateikto R. K. aprašymo ir vienašališkai sutiko su atsakovės pozicija. Jei teismas būtų atkreipęs dėmesį į tai kokią anketą ieškovė gavo ir kokį tekstą sukūrė, darytų prielaidą ir patvirtintų, kad buvo sukurtas savarankiškas kūrinys ir nemanytų, kad ieškovės kūrybinis intelektualus indėlis į knygos psl. 77 „R. K.“ tekstą yra minimalus, nes atsakovės ieškovei pateikta anketa „R. K.“ – buvo nepakankama originaliam tekstui sukurti.

37.13.                      Dėl knygos 112 psl., „A. B.“, ir 154 psl. E. K., teismas pasisakė pasitikėdamas atsakovės dokumentais, neįvertinęs, kad ieškovė bylos dokumentuose pateikė faktus įrodančius apie šių tekstų knygai sukūrimą bei neįvertino tekstų sukūrimo aplinkybių. Ieškovė sukūrė tekstus „A. B.“ ir „E_K.“ - (DOC-29885, priedai 10-11); ieškovė sukūrė failą „III GERA AMATININKA IS RANKU PAZINSI“, kuriame yra straipsniai „A. B.“, „E. K.“ - (DOK-29883, priedai Nr. 10-11); ieškovės „Word“ knygoje „KNYGA MAKETAS KAIP GALETU ATRODYTI MAKETUOTOJAI“, yra ieškovės straipsniai „A. B.“, „E. K.“. Knygos rankraštis (2 priedas DOK-29883); atsakovė el. laišku 2020 m. birželio  5 d. persiuntė ieškovei leidykloje sumaketuotą knygos dalį, failo pavadinimas „Simtmecio_delnuose_amatininkai_N“. Ieškovės tekstas „E. K.“ yra (psl. 152) - (prie bylos pridėtas kaip DOK-38926, priedas Nr. 41-1); ieškovės sukurtas tekstas „E. K.“ yra knygoje (psl. 154) - (2-4 priedai prie CBP-249).

37.14.                      Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl tarp šalių sudaryto susitarimo, neteisingai interpretavo, kad ieškovės knygos sukūrimas, tekstų kūrimas, jų perkėlimas į popierinį knygos variantą yra redakcinis darbas. Kaip tik ieškovės kaip autorės kūrybinio darbo rezultatas ir atsispindi knygoje, ne tik pasiremiant ekspertizės išvadomis, bet žmogiškąja prasme. Tai, kad teismas remiasi neteisinga prielaida dėl paslaugų teikimo sutarties tikslo, lemia ir neteisingą teismo išvadą, jog šalys nesitarė dėl bendraautorinio kūrinio sukūrimo, nes atsakovės atstovė 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu du kartus patvirtino, kad buvo susitarimas dėl bendraautorystės. Tikėtina, kad ši teismo klaida susijusi su nesuvokimu dėl knygos sukūrimo specifikos. Be to, teismas sprendime ydingai išaiškino redagavimo paslaugą.

37.15.                      Byloje esantys dokumentai aiškiai patvirtina, kad iš esmės ieškovė atliko kūrinio sukūrimo, intelektines, kūrybines funkcijas sukurdama knygą, kurios nebuvo pasirašant paslaugų teikimo sutartį, o kiti asmenys, tai pat ir atsakovė, daugiausiai prisidėjo techniniu indėliu, nesuteikdami galutiniam rezultatui ženklaus kūrybiškumo ir originalumo.

37.16.                      Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ATGTĮ normas dėl kūrinio apsaugai keliamų sąlygų ir ieškovei kelia papildomą, įstatyme neegzistuojantį reikalavimą dėl automatinės įstatymo apsaugos atsiradimo kūriniui nuo jo sukūrimo momento. Šalis gali sieti įvairiausios sutartys, kurias įgyvendinant papildomai gali būti sukuriamas literatūros kūrinys – jis bus saugomas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo sukūrimo buvo atskirai tartasi, ar tokio kūrinio sukūrimas buvo vienas iš šalių tikslų ir jam atsirasti nebūtina autorinė sutartis. Teismas nesigilino į tai, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties sąlygas, pritaikė Sutarčiai teisių perdavimo taisykles, o tai patvirtina teismo sprendimo nenuoseklumą, kadangi paslaugų teikimo sutartimis neparduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą kūrinį, objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba kūrinio sukūrimo sutartimis, taip pat atskirais įstatymo numatytais atvejais – tik į autorių teisių objektus.

37.17.                      Pažymėjo, kad teismas, aiškindamas paslaugų teikimo sutartį netaikė ir labai svarbios sutarčių aiškinimo taisyklės – contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios sutarties šalies nenaudai) taisyklės, kuri esant situacijai, kuomet tarp šalių, be kita kito, kilo ginčas ir dėl paslaugų teikimo sutarties turinio aiškinimo, pasidaro ypatingai aktuali. Šių aplinkybių kontekste paslaugų teikimo  sutarties aiškinimui taikytina contra proferentem taisyklė, nustatanti, kad sutarties visos neaiškios sąlygos turi būti aiškinamos jos pasiūliusios šalies nenaudai. Kadangi visas Sutarties sąlygas ieškovei pasiūlė būtent atsakovė, todėl, ir Sutarties 4 punkto nuostata, kuri savaime yra neaiški, neišsami, neteisinga ir ieškovei nesuprantama, aiškintina atsakovės nenaudai. Pažymėtina ir tai, kad po paslaugų sutarties pasirašymo ieškovei rašant knygą byloje yra nemažai vėlesnių rašytinių įrodymų, aiškiai patvirtinančių tiek ieškovės autorystės faktą, tiek turtinių teisių priklausymo ieškovei faktą, tiek šalių susitarimą dėl bendraautorystės.

38.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38.1.                      Atsakovės vadovė D. S. leidinyje nurodyta tik kaip atsakovės vadovė, projekto „(duomenys neskelbtini)“ autorė, pagrįstai save ir leidinyje, ir viešoje erdvėje gali pristatinėti „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadove ir leidinio „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoja, nes kaip byloje surinkti įrodymai patvirtina, D. S. organizavo ekspedicijas po Trakų rajoną, rinko medžiagą, koordinavo veiklą, ieškojo specialistų: redaktorių, iliustratoriaus, maketuotojo-dizainerio, taip pat finansavimo knygai Lietuvos Respublikos kultūros fondui teikdama paraiškas, taip pat pritraukė privačių rėmėjų lėšų. Sudarant leidinį sudarė jo turinį, sprendė dėl knygos dalių, aprašymo, apie tai informuodama ir asmenis aprašytus knygoje, kurie teikė anketas, rašė straipsnius, kartu su dizaineriais atrinko nuotraukas, organizavo leidinio leidybos darbus bei leidinio pristatymo renginį, todėl visiškai pagrįstai pristatoma ir kaip projekto „(duomenys neskelbtini)“ autorė, vadovė, leidinio sudarytoja.

38.2.                      Skirtingai nei ieškovė teigia, trečiasis asmuo D. S. nėra sudariusi jokių sutarčių dėl knygos spausdinimo, platinimo, atgaminimo. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu knygos platinimo veikla yra sustabdyta, atsakovė patiria nuostolius, taip pat kaip patyrė juos ir dėl nekokybiško ieškovės darbo, dėl ko buvo pasamdyta dar ir antra redaktorė.

38.3.                      Skunde ieškovė nurodė, kad www.trakukrastas.lt svetainėje tekstas apie R. K. yra jos. Pažymėjo, kad šis tekstas niekaip nesusijęs su knyga, nes yra sukurtas D. S. ((duomenys neskelbtini)).

38.4.                      Pažymėjo, kad leidinys pradėtas rengti ir jam rinkti medžiaga nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios, o su ieškove sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta 2019 m. gegužės 2 d. Būtent atsakovės vadovė D. S. sugalvojo Lietuvos šimtmečiui (2018 m.) išleisti knygą apie Trakų krašte gyvenančius žmones, kurie kuria Lietuvą dabar. Pirminis                D. S. sugalvotas pavadinimas – „Tradicijų ir amatų puoselėjimas Trakų krašte.“ Šis jos sumanymas buvo pateiktas ir patvirtintas atsakovės veiklos plane, kaip projektas. 2017 m. rugsėjo 29 d. sudaromi klausimai anketai, paruošiami du variantai – vienas įstaigoms, kitas fiziniams asmenims. Anketas atsakovės vadovė išsiuntinėjo nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. bendruomenėms, žinomiems amatininkams ir buvo renkama medžiaga, tikimasi ją surinkti 2017 m. rudenį, tačiau viskas užtrunka ir tęsiasi dar nepilnus 2019 m. Kartu su fotografu V. Š., kurį pasitelkė D. S. – 2017-2018 m. vykdyta foto ekspedicija, važinėta po kaimus taip pat ir 2019 m., rinktos nuotraukos iš individualių fotografų, rinkta medžiaga-anketos (dalyvavo bendruomenės, patys amatininkai, įstaigos), taip pat kita medžiaga apie šventes, kolektyvus ir pan.                D. S. sudaryta ir sugalvota visa leidinio struktūra, turinio prasme surinkti ir atrinkti tam tikri asmenys – amatininkai, kūrėjai, meistrai – nugulę į knygą, todėl visus tuos metus ji buvo projekto vedlys – projekto vadovė, tam tikrų tekstų autorė ir leidinio sudarytoja.

38.5.                      Darbai prie leidinio prasidėjo nuo anketų tvarkymo – vyko bendradarbiavimas, siunčiant amatininkų užpildytas anketas, kurias, kaip buvo sutarta, ieškovė turėjo sukelti į vieną tekstą ir suredaguoti (bendruomenių atstovai, įmonės ar patys amatininkai buvo pateikę anketas, dalyvavo jų redakcijų skaityme – apie 70 aktyvių dalyvių).

38.6.                      Atsakovės vadovė ne kartą buvo nepatenkinta ieškovės darbu, tačiau su ieškove sunkiai sekėsi bendrauti, ji neatsakinėdavo į skambučius. Todėl atsakovė turėjo susirasti kitą asmenį, kuris padės suredaguoti tekstus. Taigi, nuo 2020 m. kovo vidurio iki pat knygos išleidimo jokių darbų ieškovė neatliko, atsakovės vadovė D. S. dirbo prie tekstų kartu su kita redaktore – D. M., dėl kurios konstruktyvių pastabų ir rekomendacijų reikėjo tekstus dar taisyti ir papildyti.

38.7.                      Nepagrįstai ieškovė teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, dviprasmiškas, nepagrįstas, neteisingas. Būtent ieškovės reikalavimai yra neaiškiai ir dviprasmiškai suformuluoti, nes jeigu antrame ieškinio reikalavime reikalaujama pripažinti nurodytą kūrinį naudoti savo nuožiūra atskirai nuo leidinio, tai reiškia, kad į tą kūrinį niekas neturi turėti išimtinių teisių, o tuo atveju, pagal ATGTĮ               7 straipsnį jeigu tas kūrinys sukurtas bendraautorystėje ir sudaro nedalomą visumą, tai akivaizdu, kad ieškovė negali pretenduoti tokio kūrinio naudoti savo nuožiūra be bendraautorio sutikimo. Tik daliosios bendraautorystės atveju, kai galima atskirti tą dalį nuo bendro kūrinio, alėtų naudoti savo dalį atskirai nuo bendro kūrinio išimtinėmis teisėmis ir netgi jeigu ir būtų pripažinta ieškovės bendraautorystė į leidinio tekstą, sistemiškai taikant ATGTĮ 8 straipsnio 2 dalį ir ATGTĮ 7 straipsnio 3 dalį, ieškovei negalėtų būti pripažinta teisė naudoti nedalomą bendrai sukurtą kūrinį savo nuožiūra išimtinėmis teisėmis.

38.8.                      Kaip nurodyta teismo sprendime, ekspertizės išvadoje atlikus ieškovės pateiktų tekstų palyginimą su leidinio tekstais nebuvo nustatyta nė vieno leidinio teksto, kuris visiškai atitiktų ieškovės el. paštu persiųstus atsakovei tekstus: arba nebuvo jokio sutapimo, arba sutapdavo keli sakiniai ar kelios pastraipos. Taigi, visiškai pagrįstai teismas sprendė, kad šioje byloje nagrinėtina tik ieškovės galimybė pretenduoti į leidinio (knygos) tekstų bendraautorystę ir atitinkamą ieškovės indėlį į leidinio tekstą.

38.9.                      Atsakovės teigimu, atliekant tam tikras turinio redagavimo funkcijas ir tvarkant ar pildant tekstus pagal atsakovės ir trečiojo asmens nurodymus atsirado tam tikras originalus kūrybinis rezultatas, tačiau jį nulėmė ne ieškovės, o atsakovės ar trečiojo asmens kūrybiniai sprendimai, todėl ir šiuo aspektu teismo sprendimas nėra nei dviprasmiškas, nei nepagrįstas ar neteisėtas autorių teisių apsaugos reguliavimo prasme.

38.10.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad teisės mokslininko, profesoriaus R. B. išvada, kurioje pateikiama teisės normų ir teismų praktikos dėl kūrinio originalumo teisinių aspektų aiškinimas, reglamentavimo raida, ryšys su tarptautiniais teisės aktais, negali būti leistinu įrodymu civilinėje byloje, nes preziumuojama, kad teismas išmano teisę (lot. iura novit curia). Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais. Analogiškai turėtų būti traktuojamos ir specialistų išvados, t. y. teisės mokslininkų išvados, kuriose pasisakoma teisiniais klausimais negali būti leistinais įrodymais civiliniame procese. Tokia teisės mokslininko išvada galėtų būti laikoma tik teisinė nuomonė dėl teisės aiškinimo ir taikymo.

38.11.                      Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina faktą, kad atsakovės vadovė pati parengė dalį „Amatai“ ir persiuntė redagavimui ieškovei (2020 m. birželio 7 d. el. laiškas). Jame atsakovės vadovė rašė, kad jau atrinko šiai daliai nuotraukas ir nusprendė, jog minima dalis bus pirmoji.

38.12.                      Nors skunde ieškovė ne kartą pažymi, kad trečiasis asmuo tarėsi su ja dėl knygos bendraautorystės, tačiau atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad buvo žodžiu tartasi, jog jeigu ieškovė parašys „Amatų“ dalį („II_PUOSELĖJAMI AMATAI_NUSIUSTA20200318“), tai bus sprendžiama dėl bendraautorystės, tačiau ieškovės pateikta el. paštu 2020 m. kovo 18 d. „Amatų“ dalis nebuvo tinkamos kokybės ir tą byloje patvirtino liudytoja dr. L. L. teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad tokio pobūdžio medžiaga tiktų panaudoti bet kokio regiono amatams aprašyti, t. y. daugiau bendro pobūdžio informacija apie Lietuvos amatus, kurioje trūko Trakų rajoną atspindinčių motyvų ir kultūrinių aspektų. Būtent dėl šios priežasties dalis „Amatai“ buvo atsakovės vadovės perrašyta, o ieškovės paruošta dalis „Amatai“ knygoje panaudota nebuvo.

38.13.                      Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovės pateikti dokumentai ekspertizei buvo neoriginalūs, nes ne „Word“ formatu, o pateiktas pasirašytas elektroniniu kvalifikuotu parašu kaip kopija tikra pdf dokumentas.

38.14.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas skundžiamo sprendimo 73-75 punktuose netinkamai įvertino, kad ieškovė nesukūrė, o tik redagavo leidinio 5 puslapį vien dėl to, kad atsakovė nurodė, jog paėmė keletą minčių iš ieškovės sukurtos pratarmės. Pagal ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalį idėjos (mintys) nėra saugomos autorių teisės, todėl toks teiginys tik patvirtina, kad D. S. iš naujo kūrė pratarmę, kurią ieškovei el. paštu siuntė 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. vasario 13 d. 9.48 val. redagavimui. Knygos rankraštis taip pat nepatvirtina ieškovės argumento, kad jį sukūrė pratarmės tekstą, kadangi pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jau kitą dieną jai buvo atsiųstas naujas pratarmės tekstas redagavimui. Todėl visiškai sutiktina su teismo ir eksperto išvada, kad ieškovės tekstas nebuvo panaudotas knygos           5 psl., o D. S. pateiktas tekstas buvo ieškovės tik redaguotas.

38.15.                      Skirtingai nei teigia ieškovė, atsakovė ištaisė teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir ekspertas tinkamai įvertino pateiktų dokumentų sutapimus, ar nesutapimus, bei pripažino leidinio 77, 112 psl. ieškovės minimalų intelektinį indėlį.

38.16.                      Teismas pagrįstai byloje nustatė, kad atsakovės vadovė D. S. su ieškove sutarė dėl biografijų redagavimo paslaugų pagal Sutartį.

38.17.                      Ieškovė negali būti pripažinta leidinio bendraautore, nes nebuvo bendraautorių susitarimo ar sutikimo dėl bendro darbo ir rezultato, tačiau buvo susitarimas dėl atlikimo techninio pobūdžio darbų sudarant ir kuriant leidinį. Ieškovė nesukūrė „Amatų“ dalies, kuri būtų buvusi panaudota leidinyje, o būtent, jeigu būtų ši dalis ieškovės sukurta, tik tuo atveju, kaip žemiau įrodyta, buvo žodžiu tarp šalių kalbėta dėl bendraautorystės į leidinį. Leidinys yra kolektyvinis kūrinys, į kurį kaip visumą autorių neturtinės teisės nepripažįstamos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ją leidinio-albumo „(duomenys neskelbtini)“, leidinio identifikacinis kodas sistemoje ISBN (duomenys neskelbtini) bendraautore nepagrįstas. Todėl pagrįstai teismas sprendė, kad sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo negalima atsiriboti nuo šalių sudaryto susitarimo bei redaktoriaus ir autoriaus kūrybinio darbo rezultato.

38.18.                      Skirtingai nei bando sudaryti įspūdį ieškovė, tarp šalių nebuvo jokio sutarimo sprendžiant, kokie konkrečiai tekstai turės būti patalpinti knygoje, kokia tvarka. Ieškovė neįrodė, kad leidinio tekstai, kuriuos ji nori išimtinėmis teisėmis naudoti atskirai nuo leidinio, yra jos sukurti kūriniai ar kūriniai, sukurti bendraautorystės pagrindu, turi savarankišką reikšmę.

38.19.                      Teismas pagrįstai neanalizavo ieškovės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi nepripažinus, kad ieškovė įdėjo savo indėlį į knygos sukūrimą, nėra pagrindo spręsti apie jos patirtą neturtinę žalą.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,                D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl tekstų bendraautorystės

41.       Vadovaujantis ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių (ATGTĮ             7 straipsnio 1 dalis). Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje (ATGTĮ 7 straipsnio 3 dalis).

42.       Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalis). Kaip pažymima teisės doktrinoje, ATGTĮ                        7 straipsnio 4 dalies prasme tokie asmenys, pavyzdžiui, gali būti kalbos redaktorius, asmuo, finansavęs kūrinio sukūrimą ar sudaręs kitokias materialines sąlygas, asmuo, suteikęs kitokią pagalbą (pavyzdžiui, surinkęs reikiamus teismų sprendimus ar literatūros šaltinius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pavyzdžiui, bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys) (Mizaras, V. I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008). Bendraautorių kūrybos rezultatas turi būti bendras kūrinys, t. y. visų bendraautorių kūrybinio darbo rezultatus turi suvienyti bendra koncepcija, mintis ar paskirtis. Kita vertus, bendraautorystei kvalifikuoti neturi reikšmės, ar bendraautorių sukurtos bendro kūrinio dalys gali būti savarankiškai panaudojamos ar ne, nes Lietuvoje pripažįstama vadinamoji dalioji (kai kūrinys yra vientisas ir negalima nustatyti, kuris kurią dalį parašė) ir nedalioji bendraautorystė (Mizaras, V. I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021).

43.       Pirmiausia, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Teismas, pripažinęs ieškovės indėlį į knygos sukūrimą, tuo pačiu konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovę knygos bendraautore dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių.

44.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. H. v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

45.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, nesutinka su ieškovės argumentu dėl teismo sprendimo prieštaringumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė nustatytus reikalavimus dėl skundžiamo sprendimo motyvavimo. Pažymėtina, kad ne bet koks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas gali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies              4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio          1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr.3K-3-31/2014). Tokių pagrindų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nenustatė.

46.       Antra, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino nei į kūrinių originalumą, nei į teismo ekspertizės išvadas, nei į teismo eksperto prof. dr. R. B. teisinę išvadą bei netinkamai byloje atliko įrodymų tyrimą.

47.       Atkreiptinas dėmesys, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

48.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007;               2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje                 Nr. 3K-3-33-684/2017).

49.       Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiosiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Tai, kad specialiosios žinios nėra teisinės žinios ir įstatymą gali taikyti tik teismas, nurodyta taip pat 2014 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos teisingumo efektyvumui stiprinti rekomendacijose Nr. CEPEJ(2014)14 „Dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Šių rekomendacijų 17 punkte įtvirtinta, kad ekspertas pagal savo kvalifikaciją ir turimas specialiąsias žinias pateikia teismui išvadas; jo vaidmuo skiriasi nuo teisėjo, kuris sprendžia teisės klausimus; pats ekspertas taikyti ar interpretuoti teisės negali.

50.       Taigi, nagrinėjamoje byloje pateikta teismo eksperto prof. dr. R. B. teisinė išvada nelaikytina įrodymu CPK prasme ir negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodyta teisine išvada neturėjo pareigos vadovautis. Taip pat išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei visiškai neįsigilino į atliktos teismo ekspertizės išvadas.

51.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingą ir įrodymų vertinimo principus pažeidžiančią išvadą, kad ieškovė yra tik knygos redaktorė.

52.       Nagrinėjamu aspektu yra svarbu išanalizuoti ieškovės ir atsakovės Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos 2019 m. gegužės 2 d., Sutartį. Pagal Sutarties I dalį, Sutarties objektas yra Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos leidinio „(duomenys neskelbtini)“ informacijos surinkimas ir tekstų parengimas bei leidinio rišimas. Nurodytoje Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad paslaugos bus teikiamos pagal iš anksto su paslaugų gavėju suderintus (atsakovės) reikalavimus (Sutarties III dalies, 3 punktas), bei atitiks paslaugų gavėjo (atsakovės) interesus (Sutarties III dalies, 4 punktas). Paslaugų teikėjas neturi pretenzijų paslaugų gavėjui į sutarties galiojimo metu sukurtas tekstų autorines teises, neribojant teritorijos ir laiko (Sutarties                     III dalies, 4 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju apeliantė teisingai teigia, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog kūrinio originalumas, panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, negali būti siejamas tik su tuo, kaip buvo (ar nebuvo) dėl to susitarta atitinkamoje sutartyje; tai priklauso nuo to, ar originalumo reikalavimą atitinkantis kūrinys faktiškai buvo ar nebuvo sukurtas. Kūrinys netampa originalus dėl to, kad dėl originalumo susitarta, ir atvirkščiai – ir nesant susitarimo dėl originalumo, gali būti sukurtas originalus kūrinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021, 37 – 38 punktai).

54.       2018 m. lapkričio 13 d. prejudiciniame sprendime byloje L. H. BV v. Smilde Foods BV, C-310/17, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), be kita ko, nurodė, jog tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas kūriniu, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2001/29/EB, svarbu, kad būtų tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, reikia, kad atitinkamas objektas būtų originalus, t. y. jis turi būti originalus jo autoriaus intelekto kūrinys. Antra, pagal Direktyvą 2001/29/EB kūriniu gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška (žr. minėto ESTT sprendimo byloje L. H. BV 35–37 punktus). Todėl Direktyvoje 2001/29/EB nurodyta sąvoka „kūrinys“ neišvengiamai yra autorių teisių apsaugos objekto išraiška, kuri leidžia pakankamai tiksliai ir objektyviai jį identifikuoti, net jeigu ši išraiška nebūtinai yra nuolatinė (ESTT sprendimo byloje L. H. BV 40 punktas). Kaip nurodyta minėtame ESTT sprendime, iš tiesų, viena vertus, institucijos, atsakingos už autorių teisių išimtinių teisių apsaugą, turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti tokius saugomus objektus. Tas pats taikoma asmenims, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti objektus, kuriems taikoma apsauga trečiųjų asmenų, visų pirma konkurentų, naudai. Kita vertus, būtinybė išvengti subjektyvumo, kuris kenkia teisiniam saugumui, reiškia, kad identifikuojamas saugomas objektas turi būti aiškiai ir objektyviai išreikštas (ESTT sprendimo byloje L. H. BV 41 punktas). Pagal ESTT pateiktą aiškinimą, kūrinio sąvoka visoje Europos Sąjungoje paprastai turėtų būti aiškinama autonomiškai ir vienodai (ESTT sprendimo byloje L. H. BV 32 punktas).

55.       Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje               Nr. 3K-3-270-687/2017 28 punktą; 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020 27–29 punktus).

56.       Kai objekto sukūrimą diktuoja techniniai reikalavimai, taisyklės ar kiti suvaržymai, kurie nepaliko vietos įgyvendinti kūrybinę laisvę, toks objektas negali būti laikomas originaliu, o to reikia tam, kad jis galėtų būti laikomas kūriniu (žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Cofemel – Sociedade de Vetuário SA v. G-Star Raw CV, C-683/17 31 punktą). Kartu pažymėta, kad originalumo sąlygą atitinkančiam objektui gali būti taikoma autorių teisių apsauga, nors jo sukūrimą lėmė techniniai reikalavimai, jeigu tai nebuvo kliūtis tam, kad šis objektas atspindėtų autoriaus asmenybę ir išreikštų laisvą bei kūrybingą jo pasirinkimą (žr. ESTT 2020 m. birželio 11 d. prejudicinio sprendimo byloje SI, Brompton Bicycle Ltd v. Chedech/Get2Get, C-833/18 26 punktą).

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATGTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Taigi, įstatyme kūrinio atsiradimas siejamas išimtinai su jo sukūrimu; kūrinio sukūrimas nepriklauso nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta atitinkama autorinė kūrinio užsakymo ar kitokia sutartis. Autorių teisės atsiradimo pagrindai – originalumas ir objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Kūrinio originalumas, panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, negali būti siejamas tik su tuo, kaip buvo (ar nebuvo) dėl to susitarta atitinkamoje sutartyje; tai priklauso nuo to, ar originalumo reikalavimą atitinkantis kūrinys faktiškai buvo ar nebuvo sukurtas.

58.       Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo argumentus šioje dalyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo jiems nepritarti, kad redagavimo paslaugos yra platesnio pobūdžio nei vien tik teksto korektūra ar gramatinių klaidų taisymas. Be pirmosios instancijos teismo nurodyto išaiškinimo, pateikto doktrinoje, teksto redagavimas taip pat yra įvardijamas kaip rašybos, skyrybos, korektūros, kalbos kultūros klaidų taisymas, teksto adaptavimas prie konkretaus stiliaus (publicistinio, mokslinio), nereikalingų žodžių ar sakinių, dviprasmybių šalinimas. Tačiau sistemiškai aiškinant šalių sudarytos Sutarties nuostatas yra akivaizdu, kad ieškovė atsakovės naudai turėjo atlikti ir kitas funkcijas, pvz., surinkti informaciją, surišti leidinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė rinko informaciją, rengė dalį tekstų, atliko jų redagavimo darbus. Iš esmės to neginčija savo procesiniuose dokumentuose ir ieškovė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nepaneigė faktinių aplinkybių, kad būtent atsakovės vadovė, įgyvendindama savo projektą, sprendė, kokie tekstai turi būti patalpinti knygoje, kokiu eiliškumu, su kokiomis nuotraukomis ir pan.

59.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, dalyje tekstų konstatuotas ieškovės intelektinės veiklos indėlis nelemia vien tik išvados, kad ieškovė veikė ne kaip redaktorė, bet kaip ginčijamų tekstų autorė. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė 2019 m. gegužės 2 d., Trakuose sudarytą paslaugų teikimo sutartį pasirašė, vadinasi sutiko su joje nurodytomis sąlygomis paslaugas teikti iš anksto pagal su atsakove suderintus reikalavimus taip, kad jos atitiktų būtent atsakovės interesus. Atitinkamai vertintina, kad ieškovė įsipareigojo vykdyti Sutarties nuostatą, kurioje reglamentuota, kad paslaugų teikėjas (ieškovė) neturi pretenzijų paslaugų gavėjui (atsakovei) į sutarties galiojimo metu sukurtas tekstų autorines teises, neribojant teritorijos ir laiko (Sutarties III dalies, 4 punktas). Ieškovė šioje byloje taip pat nepaneigė ir kito pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad ji leisdavo atsakovei koreguoti ir modifikuoti jos pateikiamus tekstus. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti el. laiškai.

60.       Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, jog bendraautorių intelektiniam kūrybiniam darbui nustatyti svarbus kūrybinis procesas, kuriame bendrai dalyvauja visi autoriai, t. y. bendra kūryba. Tokią kūrybą rodo bendras intelektinės kūrybinės veiklos rezultato kūrimas, t. y. asmenų veikimas kaip bendraautorių. Pagrindinė bendraautorystės teisinių santykių atsiradimo sąlyga yra bendra intelektinė kūryba. Tai reiškia, kad visų bendraautorių indėlis į bendrą veiklą turi būti intelektinis kūrybinis ir kiekvieno jų veiklos rezultatas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Minėta, kad bendraautoriais nelaikomi tie asmenys, kurie teikia techninę, informacinę, organizacinę, materialinę, kalbos koregavimo ir kitokią pagalbą, kurie suteikė finansinę paramą, atliko techninius ar kitus pagalbinius darbus, kurių idėjos, veiklos metodai ar koncepcijos panaudoti kūrinyje (pvz., užsakovai). Bendros intelektinės kūrybinės veiklos reikalavimas nereiškia, kad asmenys turi užsiimti kūryba tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – bendra kūrybinė veikla gali turėti įvairias formas. Intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemia intelektinis valinis aspektas – autorių žinojimas, suvokimas, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Bendra intelektinė kūrybinė veikla vykdoma visų bendraautorių žinia ir sutikimu, t. y. turi būti bendraautorių susitarimas dėl bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Bendraautorių susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu. Bendros intelektinės kūrybos susitarimas gali būti nustatomas iš kitų bendraautorių elgesio, iš intelektinės kūrybinės veiklos aplinkybių. Tai, kad keli autoriai veikia kaip bendraautoriai, parodo bendros intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas – bendra intelektine kūrybine veikla sukurtas kūrinys („Intelektinės nuosavybės teisė“, M. Stonkienė, 2011 m. Vilnius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pvz., bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys) (Mizaras, V. Intelektinės nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008, p. 268).

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje stinga intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemiančio aspekto, t. y. autorių žinojimo ir suvokimo, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Nagrinėjamoje byloje išanalizavus pateiktus el. laiškus ir pačios ieškovės elgesį, pvz., atsisakant bendrauti su atsakove telefonu, yra labiau tikėtina, kad pasirašydama Paslaugų teikimo sutartį, ieškovė neturėjo valios sukurti su atsakovės vadove bendrą kūrinį.

62.       Tačiau aukščiau pažymėtas aspektas galimai atsirado šalims bendradarbiaujant vėliau atsakovės iniciatyva. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad atsakovė pripažino, jog ieškovei tinkamai ir savarankiškai surašius „Amatų“ dalį, bus sprendžiamas klausimas dėl knygos bendraautorystės. Todėl tai paneigia atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad nebuvo bendro sutarimo ar sutikimo dėl bendro darbo rezultato. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, ieškovė nepaneigė byloje to, jog rinko papildomą informaciją, duomenis ir papildydavo tekstus papildoma informacija pagal atsakovės vadovės instrukcijas ir nurodymus. Antra, kad atsakovės vadovei surašytas tekstas dalyje dėl „Amatų“ netiko. Tą patvirtino tiek pačios ieškovės į bylą pateikti el. laiškai, tiek ir byloje apklausta liudytoja dr. L. L., kuri nurodė, kad tokio pobūdžio medžiaga, kokią ieškovė pateikė atsakovės vadovei (dalyje dėl amatų aprašymo), tiktų panaudoti bet kokio regiono amatams aprašyti, t. y. pateikta bendro pobūdžio informacija apie Lietuvos amatus, kurioje trūksta Trakų rajoną atspindinčių motyvų ir kultūrinių aspektų. Buvo nuspręsta, kad ieškovės pateikta „Amatų“ dalis yra netinkama spausdinimui, todėl ją teko perrašyti. Tai, kad ieškovė galimai ne visai tinkamai vykdė savo pareigas pagal sudarytą Sutartį patvirtina byloje atsakovės kartu su atsiliepimu ir tripliku pateikti įrodymai. O būtent, kad ieškovė atsakovei 2020 m. kovo 18 d. pateikė „Amatų“ dalį ir nuo 2020 m. kovo 20 d. jokių daugiau paslaugų atsakovei neatliko. Atsakovė turėjo samdytis kitą redaktorę – D. M. bei 2020 m. birželio 7 d. išsiuntė ieškovei naujai sukurtą „Amatų“ dalį (2020 m. birželio 7 d. 14:49 el. laiškas). Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaneigė laiške nurodytos aplinkybės, kad dalį „Amatai“ atsakovės vadovė perrašė naujai. Ieškovė nuo 2020 m. birželio 8 d. vengė su atsakovės vadove bendrauti ir nebeatsakė į jos skambučius.

63.       Apeliantė pažymėjo, kad teismas, aiškindamas paslaugų teikimo sutartį, netaikė ir labai svarbios sutarčių aiškinimo taisyklės – contra proferentem taisyklės, kuri esamai situacijai, kuomet tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas ir dėl paslaugų teikimo sutarties turinio aiškinimo, yra ypatingai aktuali. Kadangi visas paslaugų teikimo sutarties sąlygas ieškovei pasiūlė būtent atsakovė, todėl, ir Sutarties 4 punkto nuostata, kuri savaime yra neaiški, neišsami, neteisinga ir ieškovei nesuprantama, aiškintina atsakovės nenaudai.

64.       CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktą; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 32 punktą).

65.       Atsakant į aukščiau išdėstytus apeliantės argumentus pažymėtina, kad teisėjų kolegija nenustatė Sutarties 4 punkto nuostatos neaiškumo. Paminėtame punkte yra nustatyta, kad paslaugų teikėjas neturi pretenzijų paslaugų gavėjui į sutarties galiojimo metu sukurtas tekstų autorines teises, neribojant teritorijos ir laiko. Byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti faktą, kad ieškovė, prieš sutarties pasirašymą, kreipėsi į atsakovę siekdama išsiaiškinti jai kylančius neaiškumus. Be to, savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nedetalizuoja ir nepaaiškina kas konkrečiai jai nurodytame punkte yra neaišku. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad teismas sutarčių aiškinimo taisyklių nagrinėjamoje byloje nepažeidė. Vertintina, kad apdairus paslaugų teikėjas šioje situacijoje pasirašydamas atsakovės pasiūlytą sutarties sąlygą privalėjo suprasti, kad sutarties galiojimo metu neįgis į parašytus tekstus autorinių teisių, juolab kad šioje byloje teisėjų kolegija pripažino ir sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovės indėlis į tekstų sukūrimą nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamas, kad ją būtų galima pripažinti knygos bendraautore.

66.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog viena iš būtinųjų contra proferentem taisyklės taikymo sąlygų yra sutarties (sąlygų) nuostatų neaiškumas, netikslumas, dviprasmiškumas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo šalių sudarytos Paslaugų teikimo sutarties nuostatos yra neaiškios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo situacijai aptariamos contra proferentem taisyklės netaikė. Kitų argumentų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimais, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.  

67.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties analizę bei netinkamai ją aiškino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutarties pasirašymo metu ieškovė žinojo ir suvokė, jog Sutartis su ja sudaroma kaip su redaktore, o ne knygos bendraautore. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės reikalavimai dėl bendraautorystės pripažinimo nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsti, todėl negali būti tenkinami. 

68.       Ieškovės teigimu, ji parašė 75 proc. knygos. Anot jos, ekspertizės akto visuma patvirtina, kad mažiausiai 17 ieškovės kūrinių knygoje yra sukurti ieškovės arba perimti (nusirašyti) iš ieškovės tekstų. Ieškovė pateikia skundžiamo teismo sprendimo 73–75 punktų kritiką, nurodydama, kad ieškovės „Pratarmės“ autorystę, pagrindžia ne tik ekspertizės aktas, bet ir teismui byloje pateiktų ieškovės įrodymų autentiškumas. Atsakovė nurodė, kad ji 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiške informuoja apie tai, jog ieškovė yra „Pratarmės“ autorė, citata: „Paėmiau keletą minčių iš jūsų sukurtos pratarmės“. Teismas neteisingai interpretavo ekspertės pasisakymą dėl „Pratarmės“ kilmės. Ekspertė nurodė, kad atsakovės ekspertizei pateiktas tekstas „Pratarmei“ yra neoriginalus, jame nurodoma A. J. „Pratarmė“, tačiau pasirašyta D. S. elektroniniu parašu, kas leidžia teigti, kad ieškovės sukurta „Pratarmė“ atsakovės buvo suklastota, pakeista pdf formatu ir persiųsta ekspertei. Kadangi šis atsakovės ekspertei perduotas tekstas yra neoriginalus, neatitinka ekspertizei teikiamų tekstų rekomendacijų, teismas neturėjo jo vertinti. Ieškovės „Pratarmės“ – knygos 5 psl. pirmumą įrodo 2019 m. gruodžio 4 d. el. susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu (12 priedas prie DOK-29885), kuriame ieškovė informuoja apie savo sukurtą knygą, kurią teiks maketuotojai, ir knygą siunčia atsakovei. Ieškovės sukurtoje knygoje „Word“ aplinkoje yra ir pirmoji ieškovės sukurta „Pratarmė“, sukurta iš ieškovės tekstų: „Kaip amatas perduodamas“, „Kas tai yra nematerialusis paveldas“, „Papildymas. Išmokti ant rankų nenešioti“. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė nurodyto teksto sukūrimą grindė tik 2020 m. vasario 7 d. el. laiško priedu. Teismas nesigilino dėl ieškovės „Pratarmės“ failo sukūrimo datos ir pasirėmė atsakovės neteisingais įrodymais.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiškas, kuriame yra nurodoma, kad „Paėmiau keletą minčių iš jūsų sukurtos pratarmės“, nepatvirtina fakto, jog atsakovė pripažįsta ieškovės bendraautorystę dalyje „Pratarmė“. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, idėjos (mintys) nėra saugomos autorių teisės (ATGTĮ                   5 straipsnio 1 dalis). Net gi priešingai, labiau patvirtina faktą, kad būtent atsakovės vadovė rengė tekstą pasinaudodama ieškovės parengtu tekstu ir nusiuntė jį ieškovei redagavimui.

70.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ekspertės pasisakymą dėl „Pratarmės“ kilmės. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės sukurta „Pratarmė“ atsakovės buvo suklastota. Anot apeliantės, nurodytas atsakovės ekspertei perduotas tekstas yra neoriginalus, neatitinka ekspertizei teikiamų tekstų rekomendacijų, teismas neturėjo jo vertinti. Šie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Kaip teisingai nurodo atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, ekspertizės akto 15 psl. buvo pažymėta, kad vienas dokumentas, t. y. atsakovės pateikta ieškovės rašyta pratarmė neatspindi dokumentų autentiškumo, kadangi ant jo nėra ieškovės kvalifikuoto elektroninio parašo. Šie eksperto akte nurodyti duomenys nepatvirtina atsakovės siekio klastoti dokumentus. Be kita ko, ieškovės argumentai šioje dalyje yra susiję daugiau su dokumentų forma, o ne su jų turiniu. Todėl ir šioje dalyje ieškovė niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų.

71.       Skundžiamo sprendimo 73 punkte yra nurodyta, kad dėl knygos 5 psl., ekspertas nurodė, jog teksto sutapimai su failu „PRATRAME20220213_ZIURETA“ (ieškovės kūrinys Nr. 2) apima didelę dalį knygos „Pratarmė“ teksto. Sutapimai leidžia teigti, kad knygos tekstas „Pratarmė“ parašytas naudojantis failo „PRATRAME20220213_ZIURETA“ tekstu, perimant didelę dalį turinio. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad tokia situacija susidarė todėl, kad ta pati „perimta didelė dalis teksto“ sutampa su ankstesnių dokumentų atsakovės vadovės  D. S. ieškovei             A. J. el. paštu 2020 m. vasario 13 d., 9.38 val. siųstos pratarmės tekstu.

72.       Kaip teisingai paminėjo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, eksperto akte nustatyta, kad vertinant atsakovės tekstą (tekstas A) su ieškovės tekstu (tekstas B; pateiktu atsakovei 2019 m. gruodžio 4 d.), galima teigti, kad rašant B tekstą buvo naudotasi A tekstu, perimant dalį turinio. Vertindamas D. S. tekstą (Z tekstas; 2020 m. birželio 3 d.,                L. L. redakcija; atsiliepimo priedas Nr. 27.5) su D. S. 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 14 d. pateiktais el. laišku ieškovei A. J. (C tekstas; atsiliepimo priedas Nr. 6.3-6.4), ekspertas nurodė, kad sutapimai apima didelę teksto dalį, todėl galima teigti, kad rašant Z tekstą tiesiogiai arba per kitus tekstus buvo naudotasi C tekstu, perimant dalį turinio. Be to, ekspertas lygindamas D. S. ieškovei A. J. el. p. 2020 m. vasario 13 d., 9.47 val. siųstą pratarmę (tekstas X) su ieškovės atsakovei išsiųsto 2020 m. vasario 13 d., 10.37 val. el. laiško priedo tekstu (tekstas Y), nustatė, kad tai iš esmės tas pats tekstas, o tekstas Z parašytas naudojantis tekstu Y/X, perimant dalį turinio.

73.       Atsakant į ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino dėl ieškovės „Pratarmės“ failo sukūrimo datos ir pasirėmė atsakovės neteisingais įrodymais, pasakytina, jog teismas savo išvadas padarė išanalizavęs el. laiškų siuntimo eigą. Priešingai nei savo skunde bando teigti apeliantė, ieškovės „Pratarmės“ (knygos 5 psl.) pirmumo neįrodo 2019 m. gruodžio 4 d. el. susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu (12 priedas prie DOK-29885). Pirmiausia, perkopijuojant ir įklijuojant tekstą (ar kitaip kaip jį redaguojant), galima keisti „Word“ formato dokumento metaduomenis (pvz., datas, rengėją, redaguotoją ir kitą susijusią informaciją). Antra, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl „Pratarmės“ lėmė ne vien tik šalių susirašinėjimas el. laiškais, o šios nutarties 71 punkte teismo eksperto nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, rengdama „Pratarmės“ tekstą, rėmėsi jau surašytu atsakovės tekstu.

74.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais šioje dalyje, eksperto nurodoma informacija ekspertizės akte, sprendžia, kad teismas pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės tekstas B nebuvo panaudotas knygos 5 psl., o D. S. pateiktas tekstas buvo ieškovės tik redaguotas. Priešingos išvados teisėjų kolegija negali padaryti, todėl apeliantės skundo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, atmeta.

75.       Apeliaciniame skunde yra ginčijami teismo sprendimo 76-91 punktai. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo teiginiais, ir mano, kad teismas neturėjo tirti atsakovės ekspertizei pateiktų dokumentų, nes atsakovė pažeidė ekspertizei keliamus reikalavimus, ekspertizės centro buvo įspėta dėl netinkamo jų pateikimo. Teismas neatsižvelgė, kad ekspertas buvo priverstas vertinti neautentiškus atsakovės tekstus, kad atsakovės tekstai iš esmės negali būti vertintini. Ieškovė savo tekstus apie amatus sukūrė nesiremdama jokiais atsakovės dokumentais, todėl klaidinga manyti, kad atsakovės minėta O. D. parašė tekstą apie audimą. Ieškovės originalus audimo tekstas teismui buvo pateiktas (5 priedas prie DOK-38926), taip pat ieškovės tekstas apie audimą yra knygos rankraštyje, makete, pridėtas (DOK-29885, priedas Nr. 2, psl. 28); ieškovės atsakovei 2020 m. kovo 18 d. persiųstuose tekstuose apie amatus, pridėti byloje                  (5 priedas prie CBP-249).

76.       Šiuo aspektu pasakytina, kad ieškovė, teigdama, jog ieškiniui pagrįsti ji teikia autentiškus dokumentus, o atsakovė ne – ji privalo teiginį pagrįsti. Minėta, kad „Word“ failų sukūrimo metaduomenys gali būti keičiami. Antra, atsakovės paaiškinimu, nei vieno failo, kuriuose buvo koreguojami ir maketuojami tekstai, šalys siųsdamos viena kitai nepasirašinėjo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovė, net pačios ieškovės siųstoje „Amatų“ dalyje (ieškinio priedas Nr. 5) nėra nurodytas ieškovės kaip dokumento autorės vardas. Trečia, aukščiau išdėstyti ieškovės argumentai taipogi yra susiję ne su rašytų tekstų turiniu, o su jų forma. Todėl teisėjų kolegija išsamiau šių argumentų nevertina, kadangi objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie dokumentų klastojimą arba neautentiškumą ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

77.       Kaip teisingai nagrinėjamu aspektu pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė, kaip autorystės įrodymu ir remiasi atsakovei išsiųstu knygos maketu, tačiau vien tik maketo išsiuntimas su dalimis susistemintų knygos kūrinių, neleidžia daryti objektyvios išvados dėl ieškovės savarankiškai sukurtų kūrinių ir jų panaudojimo knygoje, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė teikė knygos tekstų redagavimo paslaugas. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė neginčija fakto, jog savo tekstus sukūrė taip pat naudodamasi jai pateikta medžiaga, pvz., atsakovės sukurtomis anketomis ir jų pagrindu surinktais duomenimis.

78.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodomas ekspertizės akto 19 psl. ieškovės kūrinys Nr. 22, teismo manymu, iš esmės didžiąja dalimi atkartoja                R. K. atsakovei 2018 m. pateiktos anketos duomenis, kuri buvo pateikta ieškovei susisteminimui pagal atsakovės instrukcijas ir redagavimui. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi teismas netyrė atsakovės teismui ir ekspertizei pateikto R. K. aprašymo ir vienašališkai sutiko su atsakovės dėstoma byloje pozicija. Jei teismas būtų atkreipęs dėmesį į tai, kokią anketą ieškovė gavo ir kokį tekstą sukūrė, darytų prielaidą ir patvirtintų, kad buvo sukurtas savarankiškas kūrinys ir nemanytų, kad ieškovės kūrybinis intelektualus indėlis į knygos psl. 77 „R. K.“ tekstą yra minimalus, nes atsakovės ieškovei pateikta anketa „R. K.“ – buvo nepakankama originaliam tekstui sukurti.

79.       Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ekspertas išvadoje atsakydamas į ieškovės suformuluotus klausimus nurodė, kad tekstų sutapimų yra; dalis knygos tekstų parašyti naudojantis ieškovės kūrinių tekstais, pateiktais kaip DOK-29885 priedai; pateiktuose tekstuose yra ir tų pačių ir artimų bei besiskiriančių idėjų (minčių); knygos tekstuose „Karta iš kartos“, psl. 67, „R. K.“, psl. 77, „K. N.“, psl. 83, „A. B.“, psl. 112, atkarpose mintys išdėstytos vienoda arba artima forma, kaip lyginimui pateiktuose tekstuose, kitose vietose matoma skirtinga minčių raiškos forma. Atsakovės aiškinimu, tokia situacija galėjo susiklostyti todėl, kad šie straipsniai buvo atsakovės papildyti. Tai, kad ieškovė rengdama leidinio 77, 112 psl. ir 154 psl. įdėjo į juos minimalų kūrybinį indėlį, rodo tai, kad ieškovė rėmėsi pačių amatininkų pateiktais aprašymais, biografiniais faktais ir įvykiais, anketiniais duomenimis.

80.       Nors ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir ekspertizės akte padarytomis išvadomis, pavyzdžiui, ekspertizės akte psl. 21, p. 2.8 ieškovės A. J. redaguota anketa sutampa su leidinio psl. 154 tekstu. Ieškovė nesikreipė į atsakovę, kad papildytų trūkstamą informaciją, atsakovės vadovė D. S. tai padarė pati, pakartotinai apklausdama amatininkę ir išplėsdama jos aprašymą. Šias atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtino byloje pateikti įrodymai, pvz., laiškai dėl redagavimo atsakovės atsiliepimo priedai Nr. 5.1-5.3. Ir nors ieškovė skunde nurodo, kad dėl knygos 112 psl., „A. B.“, ir 154 psl. E. K., teismas pasisakė pasitikėdamas išimtinai atsakovės dokumentais, neįvertinęs, kad tekstų sukūrimo aplinkybių, šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

81.       Dėl knygos 77 psl., sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 22, bei knygos 83 psl. su ieškovės kūriniu Nr. 23 sutapimų, ekspertas nustatė, kad šiems knygos skyriams panaudotas failo „I_KARTA IS KARTOS_KOREKTOREI_SU_PRIERASAIS_APIE_SERTIFIKATUS“ tekstas. Dėl knygos 83 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr. 23, bei knygos 112 psl. sutapimų su ieškovės kūriniu Nr.24 ekspertas nustatė, kad naudotasi failo „III GERA AMATININKA IS RANKU PAŽZINSI“ tekstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, jog ieškovės įdėtas intelektinės veiklos rezultatas į knygos 16, 17, 27, 33, 40, 49, 57, 61, 62, 77, 83, 112 psl. tekstus, iš esmės būtų pagrindas pripažinti ieškovę, kaip šių tekstų bendraautorę, tačiau sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina įvertinti ne vien ieškovės indėlį į nurodytus tekstus, tačiau tarp ieškovės ir atsakovės susikūrusius teisinius santykius, sudarytą Paslaugų teikimo sutartį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų visumą.

82.       Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadas, susirašinėjimus ir tekstus, konstatuotina, kad ieškovė, nors ir panaudojo kūrybinį indėlį dirbdama prie ginčo knygos, tačiau jis nėra pakankamas išvadai, jog ji turėtų būti nurodyta knygos bendraautore. Būtina pažymėti ir tai, kad ekspertas nenustatė teksto sutapimų dėl 10 kūrinių. Todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimas laikyti ją bendraautore į šiuos 10 kūrinių negalėjo būti patenkintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

83.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

84.       Atsakovė Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš apeliantės priteisti 1 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

85.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta pagal nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančias Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

86.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 338,70 Eur. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iš apeliantės atsakovės naudai priteistina 1 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš ieškovės A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija (juridinio asmens kodas 302312902) naudai 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                        Danguolė Martinavičienė

 

 

                Antanas Rudzinskas

 

 

Neringa Švedienė