Civilinė byla Nr. e2-33-474/2019
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00869-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.2.2.; 2.1.2.6.; 2.6.7.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 25 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,
sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ įgaliotai atstovei V. P.,
atsakovo K. V. atstovei advokatei Linai Zamulskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ patikslintą ieškinį atsakovams K. V. ir V. S. dėl dvišalės restitucijos taikymo ir skolos priteisimo bei atsakovo K. V. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ ir atsakovei V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „General Financing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi taikyti dvišalę restituciją, priteisti iš atsakovės V. S. 2027,92 Eur pagal finansavimo sandorį Nr. 2 mokėtinų įmokų, 23,21 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-01-02 tarp ieškovės ir atsakovo K. V. buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1, kurio pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1153,54 Lt (334,09 Eur) vartojimo kreditas. 2014-11-18 atsakovui finansavimo sandorio Nr. 2 pagrindu papildomai paskolinta 10438,01 Lt (3023,06 Eur). Pagal finansavimo sandorį Nr. 1 su kreditore atsiskaityta tinkamai ir laiku. Įsiskolinimas susidarė dėl netinkamo finansavimo sandorio Nr. 2 vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kredito paėmimą iniciavo K. V. sugyventinė V. S., pasinaudodama sunkia pastarojo psichinės sveikatos būkle, ir kredito sutarties pagrindu gautas lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti – įsigijo krosnį keramikos dirbiniams degti. Kreditorės manymu, šiuo atveju turėtų būti taikoma dvišalė restitucija bei iš atsakovės V. S. priteistas pagal finansavimo sandorį Nr. 2 nepadengtas kreditas bei netesybos.
Atsakovas K. V. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė byloje priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: tarp ieškovės ir atsakovo 2014-11-18 sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2 pripažinti negaliojančiu; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš ieškovės atsakovui K. V. 1649,31 Eur sumokėtų kredito įmokų arba priteisus iš ieškovės atsakovui 1649,31 Eur sumokėtų kredito įmokų, ieškovei iš atsakovės V. S. priteisti likusią 2014-11-18 finansavimo sandorio Nr. 2 kredito skolos dalį – 1632,81 Eur. Nurodė, kad abiejų ieškinyje minimų finansinių sandorių sudarymo metu atsakovas buvo neįgalus, jam iki pensijos dėl psichinės ligos – hebefreninės šizofrenijos buvo nustatytas 30 procentų darbingumas. Įsipareigojimus ieškovei pagal 2014-01-02 finansavimo sandorį Nr. 1 įvykdė atsakovo buvusi sugyventinė V. S., pervesdama įmokas kreditorei iš atsakovui skiriamos neįgalumo pašalpos. Šio sandorio atsakovas neginčija. 2014-11-18 finansavimo sandorio Nr. 2 sudarymą ir kredito paėmimą, pasinaudodama atsakovo K. V. būkle, inicijavo buvusi jo sugyventinė V. S.. Ji gautą kreditą panaudojo savo poreikiams – įsigijo krosnį keramikos dirbiniams degti. Sutartis buvo sudaryta namuose, atsakovui tiesiog atvežus pasirašyti dokumentus. Kokius konkrečiai dokumentus pasirašė ir kokį sandorį sudarė, K. V. nežino. Jis tik prisimena, kad buvo atvykęs vyras ir reikėjo pasirašyti ant elektroninio prietaiso. Atsakovas pats nežino, kur reiktų kreiptis dėl kredito suteikimo, nemoka naudotis internetine bankininkyste ir apskritai kompiuteriu (socialinių darbuotojų teigimu nemoka net įsivesti į telefoną PIN kodo), jis nepageidavo imti kredito keramikos krosniai, kuri jam nėra reikalinga, įsigyti. Ieškovė tikrindama atsakovo mokumą, matė, kad visos jo pajamos ir turimas turtas yra tik neįgalumo pašalpa. Jei ieškovė būtų pasidomėjusi ar paprašiusi pateikti įrodymus dėl kokių priežasčių atsakovui nustatytas neįgalumas, ir paaiškėjus, kad jis suteiktas dėl psichinės ligos, ji sandorio su tokiu asmeniu neturėjo sudaryti arba turi prisiimti riziką dėl tokio sandorio sudarymo.
Ieškovė UAB „General Financing“ pateiktu atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad mokumo vertinimo metu ieškovė matė, jog atsakovo vienintelės pajamos yra nedarbingumo pašalpa, todėl neturėjo su atsakovu sudaryti sandorio, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėjo, kad sandorių sudarymo metu ieškovė iš Sodros gauna tik informaciją, kad klientas gauna atitinkamas pajamas, kurios pagal Lietuvos Banko reikalavimus, vertinamos kaip pakankamos arba ne, prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti ir neturi pareigos ar galimybių vertinti, kokiu pagrindu tos pajamos yra skiriamos. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti fakto, kad atsakovo pajamos – tai neįgalumo pašalpa, skiriama už tam tikrą protinę ligą, juolab kad atsakovas nebuvo ir nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų registrą. Atsakovo vertinimo metu, gavus informaciją iš oficialių registrų, buvo nustatyta, kad atsakovas galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, juolab, kad įsipareigojimus pagal finansavimo sandorį Nr. 1 jis vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovė nepažeidė atsakingą skolinimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo atsakovui iš ieškovės priteisti dalį jo sumokėtų įmokų ar taikyti vienašalę restituciją.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „General Financing“ atstovė V. P. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Su priešieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad 2014-11-18 vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta su K. V.. Byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad sandorio sudarymo metu atsakovas K. V. nesuprato savo veiksmų reikšmės, į bylą atsakove buvo įtraukta V. S., kuri iniciavo sandorio sudarymą. Pagal 2014-11-18 sandorį ieškovė iš viso yra gavusi įmokų 2449,31 Eur sumai. Mano, kad šias įmokas mokėjo V. S., kadangi su ja ne kartą bendrauta telefonu, ji buvo nurodžiusi, kad moka įmokas už gautą kreditą. Mokėjimai buvo atliekami per Perlo terminalą, kas būtent juos atliko nustatyti galimybės nėra. Nepadengta skola bendrovei sudaro 2027,97 Eur, kurią prašo priteisti būtent iš V. S.. K. V. atžvilgiu taikyti restitucijos neprašo, nes iš esmės paskolintą 2432,81 Eur (8400,00 Lt) sumą bendrovė yra atgavusi.
Atsakovas K. V. ir jo atstovė advokatė Lina Zamulskienė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Patikslintą priešieškinį palaikė.
Atsakovas K. V. papildomai paaiškino, kad 2014 m. paskolos sudarymo aplinkybių nepamena. Kiek prisimena namuose rašėsi ant kažkokių dokumentų, manė, kad rašėsi už gaunamą pensiją. Su V. S. kartu pragyveno virš 10 metų. Pamena, kad parduotuvėje išsimokėtinai buvo nusipirkę šaldytuvą. V. S. savo reikmėms buvo nusipirkusi siuvimo mašiną, matė kaip parsivežė krosnį, tačiau iš kokių lėšų juos pirko, nežino. Ji gavo nedidelę pensiją, kadangi neturėjo pilno darbo stažo. Jis gauna neįgalumo pašalpą. Ar nuo jo pašalpos buvo nuskaičiuojamos kokios nors sumos, nežino. Visus piniginius reikalus tvarkydavo V. S.. Išvažiuodama gyventi į Angliją V. S. krosnį išsivežė. Tą dieną Dienos veiklos centro darbuotoja ir jo kaimynė Loreta (M) buvo iškvietusi policijos pareigūnus.
Atsakovo atstovė advokatė Lina Zamulskienė papildomai paaiškino, kad sandorio sudarymo metu K. V. sirgo psichine liga ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl prašo pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Kreditas buvo paimtas atsakovės V. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė iš esmės pasinaudojo ne tik K. V. vardu, bet ir jo lėšomis, kadangi pati vykdyti sandorį neturėjo finansinių galimybių. K. V. paguldžius į psichiatrinę ligoninę, V. S. nebegavo lėšų ir paskolos mokėjimas nutrūko. Ieškovė atsakovui turėtų grąžinti 1649,31 Eur sumokėtų įmokų, o su ieškove turėtų atsiskaityti atsakovė V. S..
Atsakovė V. S. atsiliepimų nei į patikslintą ieškinį, nei į patikslintą priešieškinį nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko. 2017-11-13 elektroniniame laiške, adresuotame teismo posėdžių sekretorei, kuris laikytinas atsakovės rašytiniais paaiškinimais, atsakovė nurodė, kad K. V. būkle ji nepasinaudojo, jis pats pasiūlė paimti paskolą. Minėtą paskolą ji dengė iš savo asmeninių lėšų. Galimai dalis paskolos liko nepadengta dėl neapsižiūrėjimo.
Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas K. V. yra jos kaimynas, jį pažįsta daugiau nei 10 metų. Atsakovas yra neįgalus, nerišliai kalba, linkęs fantazuoti, painioja praeitį su dabartimi. Jis nuo vaikystės serga psichine liga, bet vaistų niekada nevartojo. Nuo to laiko, kai pas V. S. apsigyveno K. V., pastaroji prieš tai gyvenusi kukliai, pradėjo labai gerai gyventi, pirkti įvairius daiktus. Liudytoja dirba Dienos veiklos centre, kurį lankė ir V. S. su K. V.. Matė, kaip prie Dienos veiklos centre esančių kompiuterių V. S. darydavo pavedimus, tiek iš savo, tiek ir iš K. V. sąskaitos. V. S. 2017 m. kovo pradžioje nusprendus išvykti į užsienį ir su savimi pasiimti krosnį, ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi sužinojo jog krosnis pirkta už K. V. vardu paimtą paskolą. Tuo metu V. S. leista krosnį pasiimti, jai pažadėjus paskolą grąžinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „General Financing“ ir atsakovo K. V. 2014-11-18 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 2, kurio pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2432,81 Eur (8400,00 Lt) dydžio kreditą. Atsakovas minėtą kreditą su 590,25 Eur (2038,01 Lt) sandorio sudarymo mokesčiu, 0,29 Eur (1,00 Lt) mėnesiniu tvarkymo mokesčiu, 20,001 procentų metinėmis palūkanomis įsipareigojo grąžinti iki 2019-12-18, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 18 dienos mokėdamas 81,72 Eur dydžio įmokas. Įmokos vartojimo kredito sutarties pagrindu nebemokėtos nuo 2016-12-19, vartojimo kredito sutartis vienašališkai nutraukta. Nepadengta 1330,86 Eur kredito, 322,89 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 366,92 Eur palūkanų, 7,25 Eur tvarkymo mokesčio. Skolinis įsipareigojimas kreditoriui iš viso sudaro 2027,92 Eur. Lėšos, gautos kredito sutarties pagrindu, buvo panaudotos atsakovės V. S. naudai ir interesais, įsigyta krosnis keramikos gaminimas degti.
Ieškovė UAB „General Financing“ įsiskolinimą kredito sutarties pagrindu prašo priteisti iš tikrosios naudos gavėjos – atsakovės V. S. ir taikyti dvišalę restituciją. Atsakovas K. V. 2014-11-18 sudarytą vartojimo kredito sutartį prašo pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu bei taikyti vienašalę restituciją.
Dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia.
Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas K. V. psichine liga susirgo būdamas 22 m. amžiaus. Keletą kartų (1982 m., 1986 m., 1990 m., 1999 m., 2014 m., 2016 m.) gydytas psichiatrijos stacionare dėl diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos (F20.0). Atsakovas psichiatrijos stacionare buvo gydytas ir likus 1 mėn. iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, t.y. laikotarpiu nuo 2014-09-27 iki 2014-10-16. Darytina išvada, kad tuo metu jam buvo psichikos ligos paūmėjimas. Atsakovui K. V. dėl diagnozuotos psichikos ligos nuo 2006-01-01 iki pensinio amžiaus nustatytas 30 procentų darbingumas, o nuo 2016-09-21 iki 2018-11-18 25 procentų darbingumas. Neveiksnumas nenustatytas. Kad K. V. turi psichikos sutrikimų patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M.. Nurodė, kad tą galima suprasti iš jo nerišlios kalbos, fantazijų. Vartojimo kredito sandoris sudarytas nuotoliniu būdu (telefonu). Ieškovė jokių duomenų patvirtinančių ar buvo išsiaiškinta tikroji atsakovo valia dėl sandorio sudarymo nepateikė. Dokumentai atsakovui pasirašyti buvo pristatyti į namus. Teismo posėdžio metu atsakovas K. V. nurodė, kad nesuvokė, kokį sandorį sudaro, manė, kad pasirašo už gaunamą pensiją. Labiausiai tikėtina, kad sandoris sudarytas atsakovo ilgametės sugyventinės V. S. iniciatyva, kadangi už pasiskolintas lėšas buvo įsigyta krosnis keramikos dirbiniams degti. Į bylą pateiktas laikraštyje „Pajūrio naujienos“ 2015-10-30 publikuotas straipsnis patvirtina, kad atsakovė V. S. yra keramikė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-288/2018 padaryta išvada, kad K. V. 2014-11-18 sudarydamas sandorį sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti tolimųjų savo veiksmų pasekmių bei jų valdyti. Tokia ekspertizės išvada sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog atsakovas savarankiškai negalėjo pasinaudoti finansavimo sandorio rezultatu – 2432,81 Eur (8400,00 Lt) vartojimo kreditu.
Įvertinus byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad atsakovas K. V. būtų turėjęs kokį nors asmeninį interesą sudaryti vartojimo kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovui būtų buvęs reikalingas kreditas kokiems nors asmeniniams daiktams įsigyti, byloje nėra. Darytina išvada, kad adekvačiai situaciją suvokiantis asmuo tokio sandorio iš viso nebūtų sudaręs. Vien sandorio pasirašymo faktas negali būti tapatinamas su jį pasirašiusio asmens gebėjimu suvokti jo pasekmes. Darytina išvada, kad nors ir vartojimo kredito sutarties sudarymo metu K. V. buvo veiksnus, tačiau sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2014-11-18 tarp K. V. ir UAB „General Financing“ sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 2 pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl restitucijos taikymo.
Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutarties pagrindu į atsakovo K. V. sąskaitą, esančią AB „DNB“ banke (dabar – AB „Luminor bank“), 2014-11-20 pervedė 2432,81 Eur (8400,00 Lt). Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, išnyko atsakovo teisė į ieškovės jam pervestas lėšas, nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo jam nepriklausančiomis lėšomis, o šių ieškovės pervestų atsakovui pinigų teisinis pagrindas išnyko, todėl atsisakius taikyti restituciją, ieškovė patektų į nelygiavertę atsakovui padėtį, ir tai prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant nustatytoms aplinkybėms, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2432,81 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant kreditorinius įsipareigojimus ieškovei iš viso pervesta 2449,31 Eur, t.y. daugiau lėšų negu paskolinta, laikytina, kad ieškovei paskolinta suma grąžinta.
Dėl įpareigojimo grąžinti atsakovo pervestas lėšas.
Atsakovas K. V. priešieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinus sandorį negaliojančiu, įpareigoti ieškovę jam grąžinti sutarties pagrindu sumokėtas lėšas. Atsakovo manymu, su ieškove turėtų atsiskaityti atsakovė V. S.. Atsakovas nurodė, kad kreditas paimtas atsakovės V. S. naudai ir interesais, pasinaudojus prasta jo psichikos sveikatos būkle.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo dukra D. K. 2017-02-27 buvo pasikreipusi į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies pagrindu (sukčiavimas) V. S. atžvilgiu. Pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad V. S. ir K. V. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį apie 20 metų. Už vartojimo kreditą gautas lėšas įsigyta krosnis keramikos gaminiams degti, t.y. iš esmės atsakovės V. S. profesinei veiklai vykdyti. Duomenų, kad atsakovas būtų savo sugyventinės verčiamas sudaryti vartojimo kredito sutartį ar apgautas, nenustatyta. 2017-03-03 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius V. S. veikoje nusikalstamos veikos požymių.
Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai V. S. ir K. V. daug metų gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį iš esmės buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Aplinkybė, kad nutrūkus atsakovų santykiams V. S. išvyko gyventi į užsienį ir išsivežė jų bendro gyvenimo metu įsigytą krosnį sudaro pagrindą K. V. kreiptis į teismą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pareikšti reikalavimą konkrečiai V. S. atžvilgiu. Šiuo atveju reikalavimas įpareigoti ieškovę UAB „General Financing“ grąžinti atsakovui jo lėšomis padengtą kreditavimo sumą ir reikalavimą nukreipti į V. S., kuri net nebuvo sandorio šalis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl atmestinas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Ieškovė nurodė, kad naudą iš vartojimo kredito sutarties gavo, t.y. nepagrįstai praturtėjo, atsakovė V. S., todėl jai kyla pareiga mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį. Atitinkamai iš atsakovės prašo priteisti 2027,92 Eur mokėtinų įmokų ir 23,21 Eur delspinigių.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paskolos teisiniai santykiai siejo ieškovę UAB „General Financing“ ir atsakovą K. V.. Atsakovė V. S. nebuvo šių santykių dalyvis. Piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovo K. V. sąskaitą banke. Darytina išvada, kad dėl ieškovės veiksmų naudą gavo būtent atsakovas K. V., o ne atsakovė V. S.. Kur kredito sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, šalys buvo atstatytos į pradinę padėtį buvusią iki sutarties sudarymo, tuo pačiu ieškovė neteko teisės reikalauti iš sutarties kylančių įmokų – palūkanų, sutarties sudarymo mokesčių ir kt. Ieškovei neįrodžius, kad būtent dėl jos veiksmų atsakovė V. S. gavo naudą, kitos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti nebenustatinėtinos (CPK 178 straipsnis). Ieškovės reikalavimai iš atsakovės V. S. priteisti 2027,92 Eur mokėtinų įmokų ir 23,21 Eur delspinigių nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovui K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2017-06-30 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1349-13137 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Tarnybos 2019-03-05 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-1499 antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 529,81 Eur. Žyminis mokestis nuo kurio ieškovas buvo atleistas šioje byloje sudaro – 55,00 Eur ((2432,81 Eur X 3 proc.) X 75 proc., CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Priešieškinys patenkintas 50 procentų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 292,40 Eur (27,50 Eur žyminio mokesčio, 264,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų) patirtų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu tarp ieškovės UAB „General Financing“, į.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 2014-11-18 sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „General Financing“, į.k. (duomenys neskelbtini), 27,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 264,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėjas Valdas Alška