Civilinė byla Nr. e2-3544-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 2.6.11.4.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams A. Š. ir advokatui L. J.,
atsakovo atstovui advokatui J. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsiskolinimo už papildomus darbus priteisimo ir(ar) nuostolių priteisimo nepagrįstai praturtėjus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bugasta“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė ieškinyje prašė:
1.1. Pirmasis alternatyvus materialusis reikalavimas: priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur įsiskolinimą už papildomus darbus;
1.2. Antrasis alternatyvus materialusis reikalavimas: priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur dydžio nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą;
1.3. priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (užsakovas) ir UAB „FIMA“ (rangovas) sudarė statybos rangos darbų sutartį dėl užsakovo naudojamo administracinio pastato rekonstrukcijos (modernizavimo) pagal užsakovo pateiktą techninį darbo projektą. Šalys sudarė rangos sutartį neįprastomis aplinkybėmis: pagal tą patį techninį darbo projektą vykdęs darbus ankstesnis rangovas bankrutavo, todėl viešojo pirkimo būdu užsakovas pasitelkė rangovą likusiems neatliktiems pradinio rangovo darbams atlikti. Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad pradinis rangovas dalį darbų atliko netinkamai, su trūkumais, kuriuos turėjo šalinti rangovas. Darbų vykdymo metu paaiškėjo poreikis tikslinti techninį darbo projektą ir todėl atlikti papildomus, nei rangos sutartyje, nei viešojo pirkimo sąlygose nenumatytus ir rangovo apskritai negalėtus numatyti darbus. Užsakovas žinojo apie šiuos papildomai atliekamus darbus, tarėsi dėl jų su rangovu ir patvirtino jų atlikimą.
1.6. 2018-12-12 užsakovas ir rangovas sudarė rangos darbų sutartį Nr. (04 9.6) 5-399 (FIM18/ 172). Pagal Rangos sutartį rangovas atliko užsakovo naudojamo administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbus. Rangovas vykdė darbus pagal techninį darbo projektą Nr. PE15-17-TDP „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas“. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, po to, kai ankstesnis pastato atnaujinimo (modernizavimo) rangovas UAB „Bugasta“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Garantas“) paskelbė bankroto procedūras ir negalėjo tęsti darbų vykdymo.
1.7. Pirkimo sąlygų 2.2 punktas patvirtina, kad pirkimo objektas (taigi, ir būsimos rangos sutarties objektas) yra projekte numatyti darbai, kurių nepadarė pradinis rangovas. Pirkimų sąlygų 2.2 punkto formuluotė yra neaiški, o tiekėjai objektyviai negali įvertinti visų įmanomų darbų kiekio dėl to, kad nėra aiški pradinio rangovo darbų kokybė, kurios įvertinti nebuvo įmanoma pradinės apžiūros metu. Pradinio rangovo defektų šalinimas ir darbai, kurie nebuvo numatyti projekte, nėra rangovo atsakomybė, o yra užsakovo rizika. Pradėjus vykdyti darbus pagal rangos sutartį, rangovas nustatė, kad siekiant tinkamai užbaigti rangos sutarties vykdymą yra būtina atlikti papildomus darbus. Papildomų darbų priežastys buvo: projekto klaidos ir netikslumai; pradinio rangovo defektų ar darbų klaidų šalinimas; pradinio rangovo neatlikti darbai, kurie Pirkimo sąlygų 2.2 punkte buvo pažymėti, kaip faktiškai atlikti (pavyzdžiui, Pastato fasado langai buvo pažymėti kaip atlikti darbai, tačiau sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad reikia papildomai padaryti du langus). Neatlikus papildomų darbų, rangovas negalėjo užbaigti pastato modernizavimo (atnaujinimo).
1.8. Bendra papildomų darbų kaina be PVM siekia 156 550,18 Eur, o su PVM – 189 425,72 Eur. Užsakovas sutiko su papildomų darbų būtinybe žodžiu ir elektroniniais laiškais. Patvirtindamas papildomų darbų atlikimo faktą, užsakovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus. Užsakovas privalo atsiskaityti su rangovu už papildomus darbus tiek pagal rangos sutartį, tiek pagal CK nuostatas, reglamentuojančias papildomų darbų vykdymą ir atsiskaitymą už juos. Rangos sutartimi papildomų darbų rizika priskirta užsakovui, todėl užsakovas privalo atsiskaityti už papildomus darbus.
1.9. Rangos sutarties 2.3 punkte nurodoma, kad rangovas prisiėmė ne papildomų darbų, o darbų kiekių (apimties) pasikeitimo riziką. Remiantis rangos sutarties 2.3 punktu, 15 procentų neviršijančius darbų kiekio (apimties) pasikeitimus rangovas privalo vykdyti savo rizika. Rangovo atlikti papildomi darbai yra ne darbų kiekio (apimties) pasikeitimas, o kokybiškai nauji ir rangos sutartyje nenumatyti statybos rangos darbai. Šie papildomi darbai arba buvo neužbaigti pradinio rangovo darbai (kuriuos užsakovas deklaravo kaip užbaigtus) arba nulemti projekto pakeitimų, kurie buvo atliekami vykdant statybos rangos darbus. Kartu su Pirkimo sąlygomis Projektą teikė užsakovas, todėl užsakovui priskirta dėl Projekto keitimų ar netikslumų kylančių papildomų darbų rizika. Rangos sutarties vykdymo metu užsakovas suderino ir patvirtino visus papildomus darbus ir, be kita ko, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais buvo perduoti ne tik darbai, bet ir papildomi darbai, todėl užsakovas privalo atsiskaityti už suderintus ir atliktus papildomus darbus pagal rangovo pateiktas lokalines sąmatas. Rangovas pranešė užsakovui apie papildomų darbų atlikimo būtinybę, o užsakovas sutiko, jog papildomai darbai būtų vykdomi ir įsipareigojo atsiskaityti už juos.
1.10. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad užsakovui nekyla pareiga atsiskaityti už papildomus darbus (nors rangovas su tuo nesutinka), tai nepaneigia fakto, kad užsakovas gavo realią naudą ir neatsiskaitė už ją. Todėl rangovas prašo priteisti papildomų darbų kainą kaip užsakovo nepagrįstą praturtėjimą, kuris lygus rangovo patirtiems nuostoliams (e. b. 1 t. 1-19 b. l.).
2. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad sutarties kaina yra fiksuota ir nekeičiama visą sutarties galiojimo laiką. Sutarties 4.11 punkte ieškovė įsipareigojo nereikalauti papildomo apmokėjimo už darbus, jei darbų eigoje paaiškėtų, kad, norint tinkamai atlikti darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje ir kurias ieškovė galėjo ir turėjo įvertinti, ir patvirtino, kad tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas. Apie ketinimą didinti darbų kainą atsakovas nebuvo laiku informuotas. Tiek sutartimi, tiek savo veiksmais ieškovė prisiėmė papildomų darbų atlikimo riziką, todėl neturi teisės reikalauti sumokėti už šiuos darbus.
2.2. Pagal sutarties 1.1 punktą, ieškovė įsipareigojo ne tik įvykdyti pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus, išvardintus Projekte, bet ir ištaisyti darbų atlikimo defektus (jei tokių būtų). Sutarties 5.3 punkte (kuris detalizuoja sutarties 1.1 punkto nuostatą) nėra nurodyta, jog už sutarties sumą ieškovė privalo pašalinti išimtinai tik savo, tačiau ne pradinio rangovo atliktų darbų trūkumus (defektus). Ieškovės siaurinamas sutarties aiškinimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų bei sutarties 4.3 punkto, kuriame nurodyta, jog sutarties suma apima visus ieškovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, kadangi nepašalinus visų darbų trūkumų (defektų) (už sutarties sumą), darbai negali būti laikomi tinkamai užbaigtais. Projekte numatytų darbų vykdymui pradinis rangovas buvo pasitelkęs ieškovę, kaip subrangovą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo, kokie darbai buvo atlikti pradinio rangovo (ar jo paties), todėl galėjo tiksliai įsivertinti, kokius darbus ir kokia kaina reikia atlikti.
2.3. Ieškovė plečiamai aiškina atsakovo 2018-11-30 atsakymą į tiekėjo klausimą dėl lifto, kondicionierių išorinių ir vidinių blokų, vėdinimo kamerų tinkamumo naudoti vykdant darbus. Iš 2018-11-30 atsakovo atsakymo turinio matyti, kad pateiktas paaiškinimas dėl konkrečių įrengimų, t. y. dėl lifto, kondicionierių išorinių ir vidinių blokų, vėdinimo kamerų tinkamumo naudoti vykdant darbus ir kad atsakovas būtent dėl to prisiima riziką.
2.4. Ieškovei tenkanti rizika aptarta sutarties 2.3, 4.11 ir 4.3 punktų nuostatose. Iš jų darytina išvada, kad ieškovė prisiėmė atsakomybę atlikti papildomus darbus savo rizika ir sąskaita, turėdama galimybę susipažinti su visais Pirkimo dokumentais (įskaitant Projektą), apžiūrėti statybvietę ir įvertinti pradinio rangovo atliktus darbus, jų apimtį bei kokybę. Įvertinusi visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus sutarčiai vykdyti, ieškovė pateikė darbų atlikimo kainą, būtiną tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, bei įsipareigojo nereikalauti iš atsakovo papildomo apmokėjimo, jei darbų eigoje paaiškėtų, kad tinkamam darbų atlikimui (užbaigimui) reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, ir patvirtino, kad tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas.
2.5. Ieškovės 2018-12-12 sutarties sąlygų aiškinimas nesąžiningas bei klaidina teismą, kadangi paremtas šiuo metu galiojančios redakcijos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 („Metodika“), 2.8 ir 2.6 punktuose įtvirtintų sąvokų „Papildomos prekės, paslaugos ir (ar) darbai“ ir „Kiekių (apimčių) keitimas“ apibrėžimais. Sutarties kainos keitimas, be kita ko, atliekamas dėl papildomų darbų įsigijimo, įeina į sutarties kainos keitimą dėl keičiamų kiekių (apimčių). Sutartyje vartojamos sąvokos „Darbų kiekiai (kiekis)“ ir „Darbų apimtys (apimtis)“ reiškia ir „papildomus darbus“. Dėl tokių darbų riziką prisiėmė ieškovė, patvirtindama, jog dėl papildomų laiko ir darbo sąnaudų, nenumatytų sutartyje, ji papildomo apmokėjimo nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas (Sutarties 4.11 punktas). Ieškovė reikalauja papildomo apmokėjimo už papildomus darbus, dėl kurių atsiradimo yra prisiėmusi riziką bei įsipareigojusi, iškilus būtinumui, tokius darbus atlikti už sutartyje nurodytą kainą. Iki papildomų darbų (galimo) atlikimo ieškovė nebuvo informavusi atsakovas nei apie šių darbų numatomą kainą, nei apie tai, kad jie turės būti papildomai apmokami.
2.6. Ieškovės nurodytos papildomų darbų priežastys galėjo ir turėjo būti jai žinomos, kaip statybos srities profesionalui, dar pirkimo metu, iki pateikiant pasiūlymą, kadangi buvo sudarytos sąlygos susipažinti su visais Pirkimo dokumentais (įskaitant Projektą), apžiūrėti statybvietę ir įvertinti pradinio rangovo atliktus darbus, jų apimtį bei kokybę. Pradėjusi vykdyti darbus bei nustačiusi pradinio rangovo darbų trūkumus (defektus), ieškovė apie tai galėjo informuoti atsakovą bei organizuoti šių darbų kokybės ekspertizės atlikimą (CK 6.691 straipsnis). Tai nebuvo atlikta, nebuvo surašomi defektiniai aktai (dalyvaujant atsakovui), kuriuose būtų fiksuojami ieškovės nurodomi tariami pradinio rangovo darbų trūkumai (defektai). Iki pradėdama atlikti ieškinyje nurodomų pradinio rangovo darbų trūkumų šalinimą bei laikydama, jog tai yra papildomi darbai, ieškovė privalėjo apie tai informuoti atsakovą bei iki pradėdama atlikti šiuos darbus, pateikti atsakovui šių darbų lokalines sąmatas, kuriose būtų nurodyta numatoma darbų kaina. Šių veiksmų ieškovė neatliko, o papildomų darbų sąmatas atsakovui pateikė jau po šių darbų (galimo) atlikimo.
2.7. Sudarius sutartį su ieškove, darbai turėjo būti atliekami pagal 2015 m. 0 laidos Projekto sprendinius, kurie nebuvo pakeisti, ir pagal 2018 m. A laidos Projekto sprendinius. Nustačiusi, kad projekte yra klaidų ar netikslumų, dėl kurių reikalingas projekto keitimas, papildomi darbai ir tai, kad, ieškovės nuomone, dėl to jai priklausytų papildomas apmokėjimas, ji apie tai turėjo informuoti atsakovą. Atsakovas ir ieškovė susitarė dėl konkrečios (fiksuotos) sutarties (darbų) kainos, kuri nebus keičiama. Ieškovė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti sutarties darbų kainą, neįrodė, apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir dėl to padidinti sutarties kainą iki papildomų darbų pradžios, nebuvo pranešusi atsakovui.
2.8. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (CK 6.242 straipsnio 3 dalis) (e. b. 1 t. 33-47 b. l.).
3. Teismas 2020-08-27 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 51-52 b. l.).
4. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Dublike nurodė, kad:
4.1. Sutarties dalykas neapėmė pradinio rangovo darbų trūkumų šalinimo. Tai, kad ieškovė buvo pradinio rangovo subrangovė nekeičia papildomų darbų atsiradimo fakto. Net ir būdama subrangovė ieškovė negalėjo objektyviai įvertinti pradinio rangovo defektų ar vėlesnių Techninio projekto tikslinimų. Ieškovė atliko tik savo dalį darbų ir nevykdė pradinio rangovo darbų kokybės kontrolės.
4.2. Aiškindamas ieškovės rizikos apimtį, atsakovas netinkamai aiškina Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką. Darbų kiekių (apimties) pasikeitimo rizika nėra ir negali būti prilyginta papildomų darbų rizikai. Atsakovas ignoruoja tai, kad sutartyje buvo aiškiai išskirta ieškovės rizika dėl darbų apimties (kiekio) pasikeitimo ir papildomų darbų atsiradimo. Atsakovas supranta ieškovės įsipareigojimą ištaisyti darbų atlikimo defektus plečiamai: ne tik kaip ieškovės atliktų darbų defektų, bet ir pradinio rangovo darbų defektų šalinimą. Toks sutarties 1.1 punkto aiškinimas yra nelogiškas ir neatitinkantis nei sutarties teksto, nei šalių ketinimų.
4.3. Papildomų darbų vertinimui ir įsigijimui taikoma ne originalios redakcijos Metodika, o sutarties vykdymo ir Papildomų darbų atlikimo metu galiojusi Metodikos redakcija, kuri aiškiai atskyrė darbų kiekio pasikeitimus nuo papildomų darbų. Papildomų darbų rizika negali būti prilyginta darbų kiekio pasikeitimo rizikai, kaip ji apibrėžta sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo ir pritarė papildomiems darbams, žadėjo atsiskaityti už šiuos darbus ir prašė nestabdyti sutarties vykdymo dėl šios sutarties svarbos ir būtinybės kuo greičiau įrengti pastatą. Jeigu ieškovė būtų stabdžiusi darbų vykdymą, atsakovo interesai būtų iš esmės nukentėję, o dėl darbų stabdymo būtų kilusi grėsmė pačiam statybos objektui – pastatui.
4.4. Atsakovas nepaneigė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 2.2 punktą, o taip pat ir jų paaiškinimus tiekėjams nekilo abejonių, kad jiems nereikės šalinti pradinio rangovo darbų defektų ar vykdyti Techninio projekto pakeitimų nulemtus darbus, todėl šių priežasčių nulemtos rizikos padariniai tenka atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai ir darbų užsakovui (e. b. 1 t. 54-67 b. l.).
5. Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti. Triplike nurodė, kad:
5.1. Iš sutarties 5.3, 4.3 punktų nuostatų darytina išvada, jog ieškovei nepašalinus visų darbų trūkumų (defektų) (už sutarties sumą), darbai negali būti laikomi tinkamai užbaigtais. Visų atliktų darbų trūkumų/defektų (jei jie būtų nustatyti) šalinimas – tiesiogiai sutartyje numatyta ieškovės pareiga, ir už tai papildomas apmokėjimas negalimas. Sutarties esmė ir tikslas lemia tai, kad tinkamu ir visišku sutarties įvykdymu gali būti laikomas tik tinkamos kokybės, pagal Projektą atliktų darbų rezultato perdavimas atsakovui, o tai reiškia ir ieškovės pareigą pašalinti visus galimus darbų trūkumus (defektus), jei jie būtų nustatyti.
5.2. Šalys sutartį sudarė 2018-12-12. Sutartyje vartojamas sąvokas šalys galėjo suprasti ir suprato taip, kaip šias sąvokas apibrėžė Sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai. Sutarties 2.3, 4.11 ir 4.3 punktų nuostatų analizė patvirtina, kad ieškovė prisiėmė atsakomybę atlikti papildomus darbus savo rizika ir sąskaita.
5.3. Ieškovei įrodžius, kad ji iš tikrųjų atliko visus darbus, už kuriuos reikalauja papildomo apmokėjimo, ji dar turėtų įrodyti, jog šie darbai laikytini papildomais darbais, dar turėtų būti nustatyta, jog apie tai, kad būtina atlikti papildomus darbus ir dėl to padidinti sutarties kainą, laiku pranešė atsakovui, sudarydama sąlygas atsakovui apsispręsti, ar sutikti su kainos padidinimu. Ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad ji informavo atsakovą apie kokius nors pradinio rangovo darbų trūkumus ir kad pranešė atsakovui, jog šie trūkumai tūrėtų būti šalinami atsakovo sąskaita. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas prašė taisyti kokius nors defektus ir žadėjo už tai papildomą apmokėjimą, yra nepagrįsti.
5.4. Jeigu Projekto sprendiniai buvo keičiami, apie keitimus (papildymus, taisymus) turėjo būti informuojamas atsakovas. Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi ieškovė turėjo pranešti atsakovui apie ieškinyje nurodomas Projekto klaidas (netikslumus), dėl kurių turėjo būti keičiamas Projektas ir atliekami jame nenumatyti darbai. Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad už sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas asmuo iš atsakovo pusės – Turto ir ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytojas A. S. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik du el. laiškus (susijusius su nurodomais darbais), kuriuos jam atsiuntė atsakingas asmuo: 2019-10-16 el. laišką ir 2019-12-04 el. laišką, tačiau šių laiškų negalima laikyti atsakovo pritarimu Projekto sprendinių keitimams. Projekto vadovas A. B. nebuvo atsakovo atstovas. Jis, atlikdamas Projekto vykdymo priežiūrą, nėra priėmęs (ir neturi teisės priimti) sprendimų dėl statybos darbų vykdymo, kuriuos priima statytojas, t. y. atsakovas.
5.5. Rangovui neįvykdžius CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos informuoti užsakovą, atsiranda teisinės pasekmės, numatytos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ir 6.653 straipsnio 4 dalyje, t. y.: rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius; rangovas privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Vėliau atlikti darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja papildomo apmokėjimo, negalėjo būti nukreipti į ieškovės nurodomos grėsmės pastatui pašalinimą. CK 6.684 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų šiuo atveju nėra.
5.6. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų. Šiuo atveju Sutarties kaina (su PVM) yra 1 968 768,31 Eur (sutarties 7.1 punktas), o papildomų darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja papildomo apmokėjimo, kaina (su PVM) – 189 425,72 Eur – sudaro 9,62 procento sutarties kainos, t. y. neviršija 15 procentų sutarties kainos. CK 6.685 straipsnio 2 dalies taikymas taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą. Atsakovas nėra praturtėjęs ieškovės sąskaita, todėl aptariamas ieškinio reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas (e. b. 1 t. 75-85 b. l.).
6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.
7. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybės bei prašė ieškinį atmesti.
8. Teismo posėdžių metu buvo apklausti prašomi liudytojai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
9. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).
10. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).
Dėl nustatytų bylos aplinkybių
11. 2017-12-13 tarp UAB „Garantas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Bugasta“) ir UAB „FIMA“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. FIM17/200, kuri sieta su Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimu (modernizavimo) tam tikrais darbais. Į bylą teiktos UAB „Garantas“ išrašytos sąskaitos faktūros bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos atsakovui, statybos darbų žurnalo atitinkamų duomenų kopijos.
12. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad:
12.1. Pirkimas atliekamas vadovaujantis šio pirkimo dokumentais, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų (1.3 punktas).
12.2. Pažymima, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas patvirtina, kad sutinka su pirkimo sąlygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis ir būsimos sutarties sąlygomis. Šie dokumentai yra sudaryti remiantis Perkančiosios organizacijos geriausia praktika ir teisės aktų nustatytais reikalavimais, kurių Perkančioji organizacija privalo laikytis, todėl, įvykdžius pirkimo procedūras ir vykdant būsimą sutartį, šiuose dokumentuose nustatytos sąlygos keičiamos nebus (1.12 punktas).
12.3. Pirkimo objektas – administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimas (toliau – darbai). Perkamų darbų savybės nustatytos pateiktoje techninėje specifikacijoje (techninis projektas, pirkimo sąlygų 4 priedas). Tiekėjams rekomenduojama atvykti apžiūrėti statybvietę ir savo rizika įsivertinti visus numatomus atlikti likusius darbus, kadangi darbai, neįskaičiuoti į pasiūlymo kainą, papildomai įsigyjami nebus ir už juos nebus atlyginama. Perkamus darbus sudaro skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir patiektų medžiagų/įrangos bei visų likusių darbų, nurodytų techninėje specifikacijoje. Faktiškai atlikti darbai: 2-5 aukšto buvusios apdailos (grindų dangos, lubų, durų, sanitarinių mazgų) ardymo, demontavimo darbai (~30 %), išorės fasado įrengimas, langų, palangių įrengimas, 5 aukšto dalinis apdailos įrengimas, vėdinimo sistemos ortakių dalinis įrengimas, vėsinimo sistemos vamzdžių dalinis įrengimas, šildymo sistemos dalinis įrengimas, rūsio grindų įrengimas, elektrotechnikos sistemų dalinis kabelių įrengimas, dalinis stacionarios gesinimo sistemos įrengimas, lifto įrengimas, lietaus kanalizacijos įrengimas, dalinis vidaus pertvarų/sienų įrengimas, dalinis vidaus vandentiekio, nuotekų įrengimas. Faktiškai patiekta įranga: dalis oro tiekimo-šalinimo įrenginių, dalis vėsinimo sistemos išorinių bei vidinių blokų, dyzelinis generatorius, nepetraukiamo maitinimo šaltinis, gesinimo sistemos komponentai (balionai, valdymo įranga), dalis lubų plokščių, dalis grindų plytelių, dalis durų, dalis šviestuvų, dalis paskirstymo skydų (2.2 punktas).
12.4. Daugiau nei 70 procentų darbų pagal galiojusią sutartį yra neatlikta, o dėl neužbaigtų darbų pažeidžiami Perkančiosios organizacijos darbuotojų interesai dirbti sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Tokios būklės pastatas neatitinka gamybinio mikroklimato ir darbo higienos reikalavimų, nes šildymo sistemai modernizuoti reikalingi darbai nebaigti ir pusėje pastato negalima įjungti centrinio šildymo (3.1 punktas).
12.5. Sudarant sutartį, joje nekeičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar kitos sąlygos (12.5 punktas).
13. Į teikta paklausimą „Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad tiekėjui rekomenduojama būtinai atvykti apžiūrėti statybvietę ir savo rizika įsivertinti visus numatomus atlikti likusius darbus, kadangi darbai neįskaičiuoti į pasiūlymo kainą papildomai įsigyjami nebus“ pažymėta, kad tiekėjas neturi galimybės įsitikinti, ar faktiškai statybvietėje esantys įrenginiai (liftas, kondicionierių išoriniai ir vidiniai blokai, vėdinimo kameros) yra tinkami naudoti, t. y., vykdant Pirkimo sutarties darbus šie įrenginiai veiks tinkamai. Prašoma patikslinti, ar minėtų įrenginių tinkamas veikimas yra perkančiosios organizacijos rizika ir tiekėjai šių faktiškai esančių įrenginių pasiūlymuose vertinti neturi. Atsakymas: Pažymėta, jog liftas yra įrengtas ir tinkamai priduotas, todėl tiekėjui jokios rizikos įvertinti nereikia. Kondicionierių išoriniai ir vidiniai blokai, vėdinimo kameros priduotos jas įrengusio tiekėjo, tačiau, jeigu vykdant likusius Pirkimo sutarties darbus, paaiškės, kad įrengti įrengimai juos paleidus neveikia arba juose trūksta atskirų elementų, Perkančioji organizacija prisiims riziką.
14. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (užsakovas) ir UAB „FIMA“ (rangovas) 2018-12-12 sudarė Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimo sutartį:
14.1. Sutartimi rangovas įsipareigojo per Sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą įvykdyti Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurie išvardinti priede Nr. 1 „Techninis projektas“ kaip numatyta sutartyje ir ištaisyti darbų atlikimo defektus (jei tokių būtų), o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties kainą (1.1 punktas).
14.2. Sutartį sudarantys dokumentai nurodyti 2.2 punkte.
14.3. Bet kurie Darbų kiekiai, numatyti Techninio projekto Medžiagų kiekių žiniaraščiuose (toliau – Žiniaraščiai), yra orientaciniai ir nelaikomi faktiniais. Darbų kiekiai, viršijantys Žiniaraščiuose nurodytus kiekius, turi būti atliekami rangovo rizika ir sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad Žiniaraščiuose nurodytas darbų apimtis rangovas įvertino ir pateikė pats, savo rizika, turėdamas galimybę apžiūrėti statybvietę. Pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkinio vykdytojo nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Jei reikia atsisakyti ir(ar) įsigyti daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 procentų ribą, turi būti atsisakomi ir(ar) įsigyjami taikant kiekio (apimties) keitimo sąlygas, nurodytas Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, III skyriuje. Siekiant aiškumo, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų bei vadovaujantis Pirkimo dokumentų nuostatomis, šalys susitaria, kad į faktines pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatytas darbų apimtis nebus įtraukiami darbai, įranga ir/ar medžiagos, kurių riziką prisiėmė užsakovas (2.3 punktas).
14.4. Sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu (2.4 punktas).
14.5. Rangovas patvirtina, kad yra gavęs visą būtiną informaciją, kurią rangovas, panaudodamas visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams. Laikoma, kad sutartyje nurodyta priimta sutarties suma apima visus rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam Darbų vykdymui ir užbaigimui (4.3 punktas).
14.6. Rangovas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo ir suprato užsakovo užduotį, įvertino realias darbų atlikimo aplinkybes, darbų sąnaudas ir apimtis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus sutarčiai vykdyti, bei tuo remiantis pateikė darbų atlikimo kainą. Jei darbų eigoje paaiškėja, kad, norint tinkamai atlikti Darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje ir kurias rangovas galėjo ir turėjo įvertinti, rangovas papildomo apmokėjimo už darbus nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas (4.11 punktas).
14.7. Rangovui atsisakius atlikti darbus sutartyje nurodytomis kainomis (didinant kainą), Rangovas moka Užsakovui 5 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos, o užsakovui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus rangovą prieš dvi darbo dienas (4.13 punktas).
14.8. Darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas. Rangovas turi teisę atlikti darbus anksčiau nustatyto termino (5.3 punktas).
14.9. Į Sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos statybos užbaigimo komisijai parengimo išlaidos (išpildomoji dokumentacija ar kiti reikiami dokumentai) ir visos kitos, rangovui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus ir šią Sutartį priklausančios išlaidos (7.1 punktas). Sutarties kaina yra fiksuota ir nekeičiama visą sutarties galiojimo laiką (7.2 punktas). Darbų pakeitimai, būtini Darbams užbaigti, forminami vadovaujantis Kainodaros metodika (8.1 punktas).
15. Ieškovės teiktame pasiūlyme nurodyta, kad: i) sutinka su pirkimo sąlygose ir būsimoje sutartyje nustatytomis sąlygomis; ii) patvirtina, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo sąlygų, Techninio projekto ir Techninės specifikacijos reikalavimus, pasiūlymas visiškai juos atitinka ir įsipareigoja jų laikytis vykdydami sutartį.
16. Šalys 2019-05-31 sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo <...> susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2019-07-31, o UAB „FIMA“ užtikrina, kad iki šio papildomo susitarimo galiojimo pabaigos vykdys visus sutartyje numatytus įsipareigojimus.
17. Teiktas Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas (gaisrinė saugos dalis; sklypo plano dalis; architektūros dalis; statinio konstrukcijų dalis; šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis; pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis; elektrotechninė dalis; pandusas).
18. Ieškovė 2020-02-21 pranešime dėl papildomų darbų sąmatų patvirtino nurodė, kad teikia derinimui papildomų darbų sąmatas ir paaiškinimus/pagrindimus. Prašo patvirtinti pateiktas papildomų darbų sąmatas. Papildomų darbų sąmatų suvestinėje nurodyta darbų kaina 189 425,72 Eur.
19. 2019-08-19 Elektroniniame laiške į klausimą reikalingas galutinis sprendimas dėl duobės kiemo gale, važiuojamojoje dalyje, ties pastatu MN. Kadangi projekte nenumatyta. Koks būtų sprendimas: ar sukeliame važiuojamosios dangos lygį, kaip kalbėjomės susitikę objekte? ar įrenginėjam lietaus surinkimo šulinį ir sujungiame su esamais lietaus nuotekų tinklais? ar galbūt būtų kitas sprendimas? Galbūt palikti taip kaip yra, tik atnaujinant dangą, kaip numatyta projekte. A. B. atsakyme nurodė, kad <...> kaip ir kalbėjome susitikimo metu, paaiškinu, kad projekte numatyta tai, ko tuo metu pageidavo užsakovas (projektavimo užduotyje). Kadangi dabartinėje situacijoje svarstoma, kad esama duobę tikslinga panaikinti, mums priimtini visi variantai“. Į 2019-07-22 klausimą „Pagal sklypo sutvarkymo planą nuogrinda šioje vietoje lieka nekeičiama visu esamu pločiu. Noriu paklausti ar paliekame esamą, kaip numatyta projekte, ar įrengti naują nuogrindą? Galbūt paliekant tik siaurą ruožą po kondicionieriais (apie 0,80-1,00 m.)? A. B. atsakyme nurodė, kad <...> taip suirusią nuogrindą reikėtų atstatyti ir trinkelės tam būtų tinkama medžiaga. Dėl to siauro ruožo – klausimas, ar tas išorės blokas iš vis veikiantis? Galima būtų sumontuoti ir pilnai sutvarkyti nuogrindą. A. B. nurodė, kad <...> projekte yra numatyti du papildomi langai šeštame aukšte, fakte jie neįrengti. Šie langai laiptinėse turi būti įrengti. Viršutiniame privalo būti ne mažesnis kaip 1,2 kv. m atidaromas langas. Jis gali būti atidaromas rankiniu būdu (patraukiant rankeną, tik privalo būti mechanizmas, kuris neleistų langui savaime užsidaryti) arba automatiniu būdu.
20. 2019-12-04 laiške A. S. nurodė, kad reikia patalpose 2-4, 3-54 ir 4-28 sumontuoti judesio daviklius šių patalpų apšvietimui, jas atjungiant nuo bendro koridorių apšvietimo įjungimo, nes kiekvienu atveju darbuotojas turi eiti į vieną ar kitą koridoriaus galą, kad būtų įjungtas apšvietimas šiose patalpose.
21. Ieškovė teikė 2019-10-07 raštą dėl Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papildomų darbų, kuriame prašė pateikti atsakymus iki 2019-10-10 į ne kartą užduotus keltus klausimus dėl papildomų darbų vykdymo. Jei iki nurodytos datos negaus atsakymų, laikys, kad šie klausimai ir projektiniai pakeitimai neaktualūs ir darbai bus vykdomi neatsižvelgiant į būtinus ir pageidaujamus pakeitimus.
22. 2019-07-16 Patalpų priėmimo-perdavimo aktu UAB „FIMA“ perdavė, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras priėmė atnaujintas – modernizuotas patalpas tolesniam laikinam naudojimui pagal šį patalpų priėmimo perdavimo aktą nuo 2019-07-17 iki kada bus pasirašytas pagrindinis patalpų atnaujinimo (modernizavimo) 1 etapo priėmimo-perdavimo aktas. 2019-12-23 Perdavimo-priėmimo aktu UAB „FIMA“ perduoda, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras priima atnaujintas – modernizuotas pirmojo etapo II, III, IV ir V aukštų patalpas pilnam naudojimuisi pagal pagrindinį patalpų perdavimo-priėmimo aktą nuo 2019-12-23. 2020-01-21 Perdavimo-priėmimo aktu UAB „FIMA“ perdavė, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras priėmė atnaujintą sklypo teritoriją pilnam naudojimui pagal perdavimo-priėmimo aktą nuo 2020-01-21. 2020-01-27 Techninių aukštų (šešto aukšto bei rūsio patalpų) ir eksploatavimo dokumentų perdavimo priėmimo aktu UAB „FIMA“ perdavė, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos priėmė atnaujintas (modernizuotas) šešto aukšto ir rūsio patalpas pilnam naudojimui pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą nuo 2020-01-27.
23. Ieškovė 2020-03-23 raštu Nr. SP20/295, 2020-04-20 raštu Nr. SP20/371 prašė patvirtinti papildomų darbų sąmatą, o ieškovės atstovas 2020-04-28 teikė pakartotinį prašymą dėl papildomų darbų sąmatų suderinimo ir patvirtinimo. Atsakovas 2020-04-28 atsakyme, vadovaudamasis 2018-12-12 Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimo sutarties Nr. (04 9.6)S-399 2.3 papunkčiu atsisakė tvirtinti ieškovės nurodytas papildomas darbų sąmatas bendrai sumai 189 425,72 Eur.
24. Kaip nurodyta aukščiau byloje reiškiami du alternatyvūs reikalavimai (dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus darbus ir dėl nepagrįsto praturtėjimo), o teismas visų pirma pasisakys dėl reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus papildomus darbus.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus darbus
25. Ieškovė pirmuoju alternatyviuoju reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur įsiskolinimą už papildomus darbus.
26. CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą; 5 dalis numato, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
27. CK 6.684 straipsnio 4 dalis numato, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.
28. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normų struktūrą, jose yra akivaizdi implicitine forma išreikšta nuostata, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Tokį šių normų turinio aiškinimą lemia sutarties šalių pareiga laikytis sudarytų sutarčių sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), statybos rangovo teisių apsaugai darbų sustabdymo laikotarpiu nustatyta užsakovo pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl pagrįsto darbų sustabdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
29. Kadangi tarp ginčo šalių kyla ir klausimai dėl tam tikrų sudarytų sutarties sąlygų aiškinimo pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas). Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).
30. Iš ieškovės ieškinio ir prie jo teiktų įrodymų matyti, kad nurodyti papildomi darbai yra siejami su šiomis pozicijomis:
30.1. Važiuojamosios dalies sutvarkymas (papildomų darbų sąmatos Nr. 1 eilutė Nr. 1); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatyta suformuoti apatinį kelio dangos sluoksnį; suma 11 600 Eur be PVM;
30.2. Trinkelių dangos sutvarkymas (papildomų darbų sąmatos Nr. 1 eilutės Nr. 2 – 5); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas nuogrindos pakeitimas nauja arba šios vietos sutvarkymas panaudojant betonines trinkeles; suma 1 666,19 Eur be PVM;
30.3. Papildomų fasado langų įrengimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutė Nr. 1); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pirkimo sąlygose šie darbai buvo nurodyti kaip atlikti; suma 21 051,30 Eur be PVM;
30.4. Rūsio sienų įrengimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutė Nr. 2); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pradinis rangovas atliko darbus ne pagal Projektą; suma 39 992,89 Eur be PVM;
30.5. Rezervinių durelių įrengimas: (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutė Nr. 3); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas durelių įrengimas; suma 1 323,90 Eur be PVM;
30.6. Peraukštėjimo sprendimo sutvarkymas: (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutė Nr. 4); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas peraukštėjimo sprendimas; suma 962,50 Eur be PVM;
30.7. Sienų gruntavimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 5–8); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pradinis rangovas atliko darbus ne pagal Projektą; suma 40 558,99 Eur be PVM;
30.8. Heterogeninės dangos montavimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 9 ir 10); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pradinis rangovas atliko darbus ne pagal Projektą; suma 1 346 Eur be PVM;
30.9. Sienų lyginimas ties durimis (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 11 ); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pradinis rangovas atliko darbus ne pagal Projektą; suma 21 128,06 Eur be PVM;
30.10. Palangių sutvarkymas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 12); pradinio rangovo trūkumų šalinimas: Pradinis rangovas neatliko darbų, nors Pirkimo sąlygose jie buvo pažymėti, kaip atlikti; suma 442,50 Eur be PVM;
30.11. Kondicionierių blokų demontavimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 13); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatyti demontavimo darbai; suma 4 217,50 Eur be PVM;
30.12. Ventiliacinių angų užtaisymas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 14); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas angų užtaisymas; suma 3 962,50 Eur be PVM;
30.13. Stiklo paketų įrengimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 15); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas stiklo paketų įrengimas; suma 990 Eur be PVM;
30.14. Papildomų durų įrengimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 16–20); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas papildomų durų įrengimas; suma 1 341,52 Eur be PVM;
30.15. Laikino praėjimo įrengimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 21 ir 22); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas laikino praėjimo įrengimas; suma 2 2 17,75 Eur be PVM.
30.16. Laiptų pakopų betonavimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 2 eilutės Nr. 23); projekto keitimas: Projekte nebuvo numatytas laiptų pakopų betonavimas; suma 2 480 Eur be PVM;
30.17. Apšvietimo sprendimo keitimas (papildomų darbų sąmatos Nr. 6 eilutės Nr. 1–6); projekto keitimas: Projekte numatytas nepriimtinas apšvietimo sprendimas ir jį reikėjo keisti; suma 724,47 Eur be PVM;
30.18. Ortakių išvedimas languose (papildomų darbų sąmatos Nr. 10 eilutės Nr. 1 ir 2); projekto keitimas: Projekte nenumatytas ortakių išvedimo sprendimas; suma 526,11 Eur be PVM.
30.19. Vertinant bylos duomenis ir pasisakant dėl aptariamo ieškovės reikalavimo pažymėtina:
30.19.1. Dėl pirkimo sąlygų, kad: pirma, pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, jog tiekėjas (rangovas) savo rizika turėjo įsivertinti visus numatomus atlikti likusius darbus (2.2 punktas); antra, pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad darbai, neįskaičiuoti į pasiūlymo kainą, papildomai įsigyjami nebus ir už juos nebus atlyginama (2.2 punktas), trečia, sudarant sutartį, joje nekeičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar kitos sąlygos (12.5 punktas); ketvirta, pirkimo sąlygose buvo vartojamos aiškiai išskirtos sąvokos „faktiškai atlikti darbai“ ir „faktiškai patiekta įranga“, o teikiant atsakymą į paklausimą buvo aiškiai įvardinta užsakovo (perkančiosios organizacijos) rizikos prisiėmimas tik dėl įrengimų, jeigu juos paleidus jie neveiks arba juose trūks atskirų elementų; penkta, vykdyto pirkimo metu nebuvo reikšta pretenzijų dėl pirkimo sąlygų 2.2 punkto formuluotės neaiškumo.
30.19.2. Dėl sudarytos sutarties sąlygų: pirma, rangovas įsipareigojo įvykdyti Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurie išvardinti priede Nr. 1 „Techninis projektas“ kaip numatyta sutartyje ir ištaisyti darbų atlikimo defektus (jei tokių būtų) (1.1 punktas), o Sutarties 5.3 punktas numatė, kad darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas; antra, sutartyje nurodyta, kad bet kurie Darbų kiekiai, numatyti Techninio projekto Medžiagų kiekių žiniaraščiuose (toliau – Žiniaraščiai), yra orientaciniai ir nelaikomi faktiniais. Kartu numatyta, būtent rangovo rizika – darbų kiekiai, viršijantys Žiniaraščiuose nurodytus kiekius, turi būti atliekami rangovo rizika ir sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad Žiniaraščiuose nurodytas darbų apimtis rangovas įvertino ir pateikė pats, savo rizika, turėdamas galimybę apžiūrėti statybvietę; trečia, pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkinio vykdytojo nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Aptariamu atveju papildomų darbų vertė, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, neviršija 15 procentų vertės (2.3 punktas); ketvirta, sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu (2.4 punktas), tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų dėl rašytinio abiejų šalių susitarimo dėl papildomų darbų; penkta, sutarties 4.3 punktas numato, kad laikoma, jog sutartyje nurodyta priimta sutarties suma apima visus rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam Darbų vykdymui ir užbaigimui; šešta, sutarties, 4.11 punktas numatė, kad jei darbų eigoje paaiškėja, kad, norint tinkamai atlikti Darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje ir kurias rangovas galėjo ir turėjo įvertinti, rangovas papildomo apmokėjimo už darbus nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas. Be to, sutarties 4.13 punktas numatė, kad rangovui atsisakius atlikti darbus sutartyje nurodytomis kainomis (didinant kainą), Rangovas moka Užsakovui 5 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos, o užsakovui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus rangovą prieš dvi darbo dienas; septinta, sutarties kaina yra fiksuota ir nekeičiama visą sutarties galiojimo laiką (7.2 punktas).
30.19.2.1. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.).
30.19.2.2. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
30.19.3. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio lentelės dėl papildomų darbų paaiškinimus, galima daryti išvada, kad: pirma, ieškovė, kaip statybos darbų profesionalė, iš anksto galėjo įžvelgti poreikį atlikti aptariamus papildomus darbus; antra, į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė esą nustačiusi prieš tai buvusio rangovo atliktų darbų trūkumus, apie tai būtų informavusi užsakovą; trečia, ištyrus bylos duomenys nėra pagrindo daryti išvados, kad šalys (rangovas ir užsakovas) susitarė dėl papildomų darbų atlikimo; ketvirta, nėra duomenų apie tai, kad iki papildomų darbų atlikimo užsakovė buvo informuota apie tokių papildomų darbų kainą ir(ar) teikusi darbų lokalines sąmatas; penkta, nėra objektyvių įrodymų, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigojo atsiskaityti už atliktus papildomus darbus; šešta, ta aplinkybė, kad atsakovas jau po darbų atlikimo pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, nereiškia, kad atsakovas sutiko apmokėti už papildomus darbus; septinta, jeigu rangovė keitė projekto sprendinius, apie keitimus (papildymus, taisymus) turėjo būti informuojamas atsakovas (atsakovo atstovas Turto ir ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytojas A. Sk.), tačiau tokių įrodymų nėra pateikta.
30.19.4. Vertinant ieškovės nurodytų CK nuostatų turinį pažymėtina, kad: pirma, sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, todėl aktualios CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nurodytos pasekmės; antra, byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad užsakovas sutiktų padidinti kainą dėl papildomų darbų; trečia, kaip matyti pagal bylos duomenis, užsakovas dėl papildomų darbų patvirtinimo apskritai kreipėsi tik tuos darbus atlikęs; ketvirta, vertinant papildomų darbų pobūdį bei esmę aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog dėl jų neatlikimo statybos objektas būtų žuvęs ar butų sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis); penkta, A. B. (projekto priežiūros vadovo) teikti atsakymai nepatvirtina aplinkybės, kad užsakovas su rangovu tarėsi dėl papildomų darbų.
30.19.5. Aptariamu atveju labai svarbu pažymi, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
30.19.5.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011). VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 91 punktą). Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).
30.19.5.2. Tuo atveju, jeigu paaiškėjo Techninio projekto trūkumai ir jo nulemtas papildomų darbų poreikis, abi viešojo pirkimo sutarties šalys, turėjo teisę inicijuoti galiojančios Rangos sutarties pakeitimą. Aptarimu atveju to nebuvo padaryta. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu taip pat laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
30.19.5.3. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012).
30.19.5.4. VPĮ reglamentuoja situacijas, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, jog yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokie darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu. Taip pat svarbi tampa aplinkybė, kad, nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties turinio aiškinimo, perkančiajai organizacijai, vykdant sutartį, nedraudžiama įsigyti papildomų darbų, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant ir laikantis VPĮ reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, dėl panduso buvo vykdytos naujos pirkimo procedūros, tačiau dėl darbų, už kuriuos ieškovė byloje reiškia reikalavimą, tokių naujų pirkimo procedūrų nebuvo inicijuota.
31. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur dydžio įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių kaip nepagrįsto praturtėjimo priteisimo
32. Antruoju alternatyviu reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur dydžio nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą.
33. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Jo pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
34. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
35. Pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
36. Nagrinėjamoje byloje pagal pirmąjį alternatyvųjį reikalavimą buvo nagrinėtas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, o teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur įsiskolinimą už papildomus darbus yra nepagrįstas (detalūs motyvai išdėstyti aukščiau).
37. Teismo vertinimu, aptariamu atveju nenustatytos visos kasacinio teismo suformuotos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą: pirma, kaip nurodyta aukščiau, ginčo šalis siejo sudaryta sutartis, kurioje buvo detaliai išdėstytos šalis siejančios sutarties sąlygos, o teismas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už atliktus papildomus darbus yra nepagrįstas. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo praturtėjimą patvirtina teisinis pagrindas – sutartis; antra, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Byloje konstatavus, kad: i) ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti papildomų darbų poreikį, teikdama pasiūlymą viešajame pirkime; ii) sutartyje nustatyta fiksuota kaina; iii) ieškovė iki papildomų darbų atlikimo neinformavo apie juos užsakovą ir negavo jo pritarimo papildomų darbų atlikimui; iv) ieškovė iki papildomų darbų atlikimo nepateikė užsakovui duomenų apie papildomų darbų kainą; v) užsakovė nepatvirtino papildomų darbų apmokėjimo, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo nesąžiningu; trečia, kaip teismas konstatavo aukščiau, aptariamu atveju ieškovė (rangovė) buvo prisiėmusi riziką dėl darbų apimties ir kainos; ketvirta, nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Teismas jau aukščiau pasisakė dėl ieškovės nurodytų CK atitinkamų nuostatų (CK 6.653 straipsnio 4 dalis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalis) byloje taikymo. CK nurodytų nuostatų pagrindu bei pagal sutarties sąlygas teismas ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už atliktus papildomus darbus priteisimo, todėl aptariamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti minėtų CK normų taikymo.
38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur dydžio nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
39. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
40. CK 6.37 straipsnis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis).
41. Kadangi dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ieškovės materialūs reikalavimai dėl įsiskolinimo už papildomus darbus priteisimo ir(ar) nuostolių priteisimo nepagrįstai praturtėjus atmesti, nėra pagrindo taip pat priteisti ir procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovės ieškinį atmetus nėra pagrindo priteisti ieškovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidų), o atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų procese atlyginimą.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsakovas prašė iš ieškovės UAB „FIMA“ priteisti patirtas 2 504,70 Eur advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos išlaidos laikytinos protingo dydžio bei atmetus ieškovės ieškinį priteistinos iš ieškovės atsakovui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsiskolinimo už papildomus darbus priteisimo ir(ar) nuostolių priteisimo nepagrįstai praturtėjus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bugasta“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“, j. a. k. 121289694, 2 504,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 291349070.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas