Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-156-622-2013].doc
Bylos nr.: 2A-156-622/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB "Lietuvos draudimas " 110051834 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala



Pranešėjas A. Saulėnas                                                          Civilinė byla Nr.2A-156-622/2013

Teisėja L. Bukauskienė                                                          Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                              44.2.4.1.; 99.5.; 121.21.

(S)

                                                                                   

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. vasario 15 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 11 592,10 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-28 ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad 2011-03-27 apdraustam turtui padaryta žala – sudegė tvartas, daržinė, daržinė, malkinė, sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, priklausantys Z. U.. Gaisro kaltininku pripažintas A. S., jis, būdamas neblaivus, su degančia cigarete, rūkydamas, nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nebūdamas atidus ir rūpestingas, neatsargiai elgdamasis su atviru ugnies šaltiniu, įėjo į draudėjui Z. U. nuosavybės teise priklausančią daržinę, kurioje ant grindų buvo šiaudų ir taip sukėlė gaisrą. Dėl šio įvykio ieškovas draudėjui išmokėjo 11592,10 Lt draudimo išmoką. Atsakovas A. S. nustatytas kaltu dėl gaisro, ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, atsiranda teisė reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, atsakingo už padarytą žalą. Atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau jis žalos neatlygino.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-09-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 7 000 Lt žalos atlyginimą, 348 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteisė 16,50 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S., nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nebūdamas atidus ir rūpestingas bei neatsargiai elgdamasis su atviru ugnies šaltiniu (smilkstančia cigarete), įeidamas į draudėjui Z. U. nuosavybės teise priklausančią daržinę, kurioje ant grindų buvo šiaudų, sukėlė gaisrą. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Žala pagalbiniams pastatams atsirado dėl ugnies išplitimo, kuri kilo dėl atsakovo A. S. rūkančios cigaretės draudėjo daržinėje. Atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala) pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė pagalbinių pastatų sugadinimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis ryšys. Teismas padarė išvada, kad atsakovas A. S. privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Tačiau CK 6.282 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali sumažinti žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsižvelgęs į bylos įrodymus, į tai, kad atsakovo tyčios dėl žalos atsiradimo nėra, žala atsirado dėl neatsargaus atsakovo elgesio, į sunkią atsakovo šeimos materialinę padėtį, pirmosios instancijos teismas priteisė tik dalį (7 000 Lt) ieškovo reikalaujamos sumos.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai buvo atmesti, tenkinti visus ieškovo reikalavimus ir priteisti apelianto naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, nes netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, jog atsakovas yra registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriuje ir neturi nekilnojamojo turto, dar nereiškia, kad atsakovas objektyviai negalės atlyginti žalos ateityje. Ieškovas ieškinyje pateikė raštišką prašymą priteisti 1 573 Lt atstovavimo išlaidas. Kartu su ieškiniu buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys minėtas išlaidas, pateiktas išlaidų pagrindimas nurodant, kad prašomos priteisti  išlaidos apima ieškinio surašymą ir atstovavimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė 6.282 straipsnio 3 dalį, ar pagrįstai buvo atmestas ieškovo prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Žalos dydį ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais, be to atsakovas žalos dydžio ir neginčijo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti tiksliai įvertinti ir atlyginti. Nevisiškas žalos atlyginimas yra minėto pricipo išimtis, tokiu atveju civilinė atsakomybė nevisiškai atlieka savo kompensacinę funkciją. Tokia išimtis yra galima tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Vienas iš tų atvejų yra nurodytas CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri teigia, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priteisdamas tik dalį prašomos žalos, teismas atsižvelgė į sunkią atsakovo šeimos materialinę padėtį. Tačiau tai, kad atsakovas yra bedarbis ir šiuo metu negauna pajamų, dar nereiškia, kad tokia situacija negali pasikeisti ateityje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, objektyviai turi galimybę susirasti darbo, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą. Sumažintas žalos dydis         (4 592,10 Lt) nėra toks, kurio nebūtų galima atlyginti gaunant vidutines pajamas. Tuo atveju, jei ateityje atsakovas pradėtų gauti pajamas ir įgytų turto, ieškovo teisėti interesai būtų pažeisti, nes nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Todėl sprendimo dalis, kuria buvo sumažinta priteistinų nuostolių dalis yra naikintina, priteisiant ieškovui visišką nuostolių atlyginimą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokiu pat principu yra priteisiamos ir šalies išlaidos už advokato, advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad už ieškinio surašymą ieškovo atstovui buvo sumokėta 1 573 Lt (b. l. 43, 48). Šių duomenų pakanka konstatuoti faktui apie ieškovo patirtas išlaidas už ieškinio surašymą. Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų dydžių, todėl turi būti priteistos ieškovui. LR Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Todėl jei apeliacinės instancijos teismas priteistų apelianto advokato padėjėjui už apeliacinio skundo rengimą turėtas išlaidas, tai reikštų minėtos normos pažeidimą. Tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl advokato padėjėjui sumokėtų išlaidų už apeliacinio skundo rengimą priteisimo, apeliantui priteistina tik už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias atlygintinos žalos dydžio sumažinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui visą prašomą žalos atlyginimą ir pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju ieškovui priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a :

 

 

            Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti.

                            Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 4 592,10 Lt žalos atlyginimą ir 1 573 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

                            Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

                            Priteisti ieškovui iš atsakovo 185 Lt žyminį mokestį.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Audrius Saulėnas

 

Teisėjai                                                                                         Erika Misiūnienė

 

                                                                                         Alona Romanovienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK
  • CK6 6.282 str. Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės